0095bda5-29cb-47b1-9c17-437ea2a0bfce · Marijampolės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė bylaNr.2-158-570/2014Proceso Nr. 2-28-3-00992-2013-1                                            Procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3;75.8; 77.2;77.4.2; 77.4.3.;78.2.1;125.2 MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 1 d.Marijampolė              Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė, sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant ieškovei D.

K. ir jos atstovei advokatei Astai Mačernytei, atsakovui R. K. ir jo atstovei advokatei Stanislovai Staniukynienei, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje - Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Svajonei Rainienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. K. ieÅ¡kinį atsakovui R. K., institucijai teikiančiai iÅ¡vadÄ Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio iÅ¡laikymo priteisimo ir kt., ir pagal atsakovo R.

K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei D. K., institucijai teikiančiai iÅ¡vadÄ Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, materialinio iÅ¡laikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir kt.n u s t a t ė :             IeÅ¡kovė praÅ¡o nutraukti tarp jos ir atsakovo R. K. 2002-07-27 Marijampolės CMS sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes vyro - K, moters - K, nustatyti nepilnamečių vaikų T.

K., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina D. K., priteisti iÅ¡ atsakovo vaikams materialinį iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam po 400 Lt kas mėnesį iki vaikų pilnametystės Å¡iÄ sumÄ indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pripažinti 49,26 kv.m. bendro ploto butÄ su rÅ«siu u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe, santuokoje įgytÄ turtÄ â€“ automobilį (duomenys neskelbtini) ir automobilį (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Å¡alių santuoka buvo sudaryta 2002-07-27, (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus T, o (duomenys neskelbtini) – sÅ«nus M. IÅ¡ pradžių jie su Å¡eima gyveno atsakovo tėvų namuose, tačiau ji neapsikentusi jo tėvų kiÅ¡imosi, kylančių konfliktų, žeminimo, smurto jos atžvilgiu, buvo priversta su vaikais iÅ¡eiti gyventi atskirai į jos asmeniÅ¡kai įsigytÄ butÄ (duomenys neskelbtini) Ä® butÄ vėliau atėjo gyventi ir atsakovas. Tačiau su laiku ėmė ryÅ¡kėti stiprÅ«s tarpusavio nesutarimai dėl bendro gyvenimo metu kylančių problemų, atsirado psichologinė įtampa, kuri pastoviai didėjo.

Be to, atsakovas naudojo prieÅ¡ ieÅ¡kovę ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtÄ , nuteikinėjo sÅ«nų T prieÅ¡ motinÄ , jo akyse jÄ Å¾emino, užgauliojo. Dėl tos priežasties taip psichologiÅ¡kai sutraumavo T, kad jam reikalinga psichologų pagalba. Å iuo metu jau daugiau kaip vieneri metai Å¡eima negyvena kartu, tačiau atsakovas ateina pas sÅ«nų M ir sukelia konfliktus. Kadangi vaikai yra maži, ji jais rÅ«pinasi, prižiÅ«ri, praÅ¡o nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove, nes vaikų negalima iÅ¡skirti ir jie turi bei privalo augti kartu.

Jos ir sÅ«naus T santykiai yra normalÅ«s, tačiau dėl pastovaus tėvo nuteikinėjimo, su vaiku buvo kilę konfliktų. Tačiau tik ji pradėjo vaikÄ vesti pas psichologus, rÅ«pinasi jo sveikata, mokymusi. Mano, kad pas jÄ vaikams sudaromos tinkamos gyvenimo ir mokymosi sÄ lygos. Ji dirba vyr. finansininke darželyje „Žiburėlis“ ir gauna apie 2000 Lt atlyginimo per mėnesį, o atsakovas gauna apie 3000 Lt. Turi dviejų kambarių nuosavÄ butÄ . Dėl keiksmažodžių vartojimo pripažino, kad vartoja keiksmažodžius, tačiau juos vartoja ir atsakovas.

O dėl byloje atsakovo pateiktų jų pokalbių įrašų, nurodė, kad jie padaryti slapčia, neteisėtai, nežinia nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis, todėl jais remtis negalima. Be to, ji tuo metu buvo įpykdyta, išprovokuota, todėl šie įrašai yra niekiniai. Tačiau pripažino, kad tai jos ir atsakovo įrašyti pokalbiai. Atstovė nurodė, kad sūnaus T apklausa teisme atlikta pažeidžiant vaiko interesus, todėl ja ir vaiko išdėstyta nuomone vadovautis negalima. Sūnaus T atlikta psichologinė ekspertizė yra neišsami, šališka, paviršutiniška, ekspertai sau leido netgi neatsakyti į visus užduotus klausimus.

Mano, kad vaikams tinkamesnės sÄ lygos gyventi su ja. Nustačius vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, praÅ¡o iÅ¡ atsakovo vaikams priteisti iÅ¡laikymÄ po 400 Lt kiekvienam per mėnesį. Dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio nurodė, kad atsakovas nepagrįstai praÅ¡o pripažinti jÄ kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, nes santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl atsakovo elgesio, pastovaus jos žeminimo, niekinimo, fizinio ir psichologinio smurto naudojimo, nelojalumo jos atžvilgiu. Dėl sÅ«naus T gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu nesutinka visiÅ¡kai.

Atsakovo siÅ«loma bendravimo su vaikais tvarka yra ydinga, toks bendravimas yra per daug intensyvus ir praktiÅ¡kai taip bendraujant nebus galima iÅ¡vengti konfliktų, turėti asmeninį gyvenimÄ . Tačiau mažiau bendraujant gali susilpnėti broliukų ryÅ¡ys.Atsakovas su ieÅ¡kiniu sutinka dalinai. Pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį (t. 1 b.l. 32-36), kuriuo praÅ¡o nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės, nustatyti nepilnamečio sÅ«naus M. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, priteisiant iÅ¡ tėvo sÅ«naus iÅ¡laikymui po 400 Lt sumÄ kas mėnesį mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis iki pilnametystės, nustatyti nepilnamečio sÅ«naus T.

K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu; priteisiant vaikui iÅ¡ motinos materialinį iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt per mėnesį iki sÅ«naus pilnametystės, nustatyti tėvo su nepilnamečiu sÅ«numi M, o motinos su sÅ«numi T bendravimo tvarkÄ pagal jo pateiktÄ grafikÄ . 2014-06- teismo posėdžio metu pateikė patikslintÄ bendravimo tvarkÄ (t. 4 b.l. 137,138), pagal kuriÄ tėvas su atskirai gyvenančiu sÅ«numi M pageidauja bendrauti sekančiai : 1.1. Kai sÅ«nus M lankys vaikų lopÅ¡eli - darželį:

             Antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 17.30 val., pasiimant vaikÄ iÅ¡ darželio iki 20.30 val., atvežant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ;AntrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 12 valandos iki sekmadienio 18 valandos; Lyginiais metais sÅ«naus gimimo dienÄ , t.y. rugpjūčio mėn. 22 dienÄ nuo 12 val. iki 18 val., per Å v. Kūčias ir Å v. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Å v. Velykas nuo Å¡eÅ¡tadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.Nelyginiais metais per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio l d. 18val.1.2.

Kai sÅ«nus M lankys mokyklÄ : PirmÄ ir trečiÄ mėnesio penktadienį nuo 18 val. iki 20 val.;AntrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.;Lyginiais metais sÅ«naus gimimo dienÄ t.y. rugpjūčio mėn. 22 dienÄ nuo 18 val. iki 20 val., per Å v. Kūčias ir Å v. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Å v. Velykas nuo Å¡eÅ¡tadienio 12 val. iki sekmadienio 18val;Nelyginiais metais per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio 1 d. 18 val.;Pavasario atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos 18 val. iki paskutinės atostogų dienos 18 val.;Vasaros atostogų metu nuo liepos 1 d. 18 val. iki liepos 15 d. 20 val. ir nuo rugpjūčio 1 d. 18 val. iki rugpjūčio 10 d. 20 val.;2.

Motinos su nepilnamečiu sÅ«numi T bendravimo tvarka :AntrÄ ir ketvirtÄ mėnesio penktadienį nuo 18 val. iki 20 val.;PirmÄ ir trečiÄ mėnesio savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.;Nelyginiais metais sÅ«naus gimimo dienÄ , t.y. birželio 28 dienÄ nuo 18 val. iki 20 val., per Å v. Kūčias ir Å v. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Å v. Velykas nuo Å¡eÅ¡tadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.;Lyginiais metais per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio 1 d. 18 val.;Rudens atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos 18 val., iki paskutinės atostogų dienos 18 val.;Vasaros atostogų metu nuo liepos 16 d. 18 val. iki liepos 31 d. 20 val. ir nuo rugpjūčio 11 d. 18 val. iki rugpjūčio 20 d. 20 val.;3.

Apie tai, kad nepaims vaikų iÅ¡ jų gyvenamosios vietos tėvai visada privalo praneÅ¡ti iÅ¡ anksto, t.y. ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 vai. iki jų paėmimo.Dėl ieÅ¡kovės reikalavimų pripažinti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) jos asmenine nuosavybe, kaip ir dalinti santuokoje įgytÄ turtÄ pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ tvarkÄ sutinka visiÅ¡kai. Nurodė, kad nuo santuokos sudarymo jų Å¡eima gyveno atsakovo tėvų namuose. Tačiau D. K. buvo nepatenkinta bendru gyvenimu, nesutarė su jo tėvais, pyko, kad jis rÅ«pinasi sergančia motina, vežioja jÄ pas gydytojus. 2005 m. ieÅ¡kovė įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kurį jis padėjo suremontuoti.

Vėliau jie kartu gyveno minėtame bute, tačiau dėl ieÅ¡kovės elgesio kartu gyventi nepavyko. Gyvenant kartu ieÅ¡kovė vaikų akivaizdoje jį pastoviai žemindavo, bjauriais žodžiais įžeidinėjo jo motinÄ , konfliktuodavo su sÅ«numi T, o galutinai jį iÅ¡vijo iÅ¡ buto, grasindama iÅ¡kviesti policijÄ . Todėl nenorėdamas daugiau problemų, jis 2012 m. pradžioje išėjo gyventi atskirai pas savo motinÄ . Tačiau kiekvienÄ vakarÄ po darbo ateidavo pas vaikus ir tokiu bÅ«du su jais bendraudavo.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo paaiÅ¡kino, kad jo ir sÅ«naus T santykiai yra žymiai geresni. Jau sÅ«nui gimus motina jo atžvilgiu pradėjo keistai elgtis. Vėliau du kartu buvo iÅ¡vijusi iÅ¡ namų, vaikÄ iÅ¡keikdavo bjauriausiais keiksmažodžiais, jam grasindavo, naudodavo psichologinį ir fizinį smurtÄ . Vaikas skatinamas keiktis, užgaulioti močiutę. Dar ir prieÅ¡ teismÄ vaikas prašė jo imtis visų priemonių, kad nereikėtų grįžti gyventi pas mamÄ . Tuo laiku, kai vaikas gyvena pas jį, su motina bendrauti jis nepageidauja, stengiasi kuo greičiau iÅ¡ jos namų iÅ¡trÅ«kti.

Jam dar tenka pirkti dovanų, kad tik eitų pasisvečiuoti pas mamÄ . Nepilnamečiui pas jį gyventi yra sudarytos visos jo auklėjimui ir vystymuisi bÅ«tinos sÄ lygos, jie panaudos pagrindais gyvena atsakovo motinai priklausančiame gyv. name, esančiame (duomenys neskelbtini) Jis yra vienturtis sÅ«nus, todėl turi rÅ«pintis ir padėti savo motinai. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) UAB Ikea programuotoju, gauna apie 3000 Lt atlyginimo, iÅ¡ kurio apie 700 Lt iÅ¡leidžia nuvykimui į darbÄ ir parvykimui iÅ¡ jo.

Sutiko, kad sÅ«naus M gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina, nes jis dar yra mažametis. Atsakovas sutiko su ieÅ¡kovės siÅ«lomu turto padalinimu, iÅ¡laikymo priteisimu ir kitais klausimais, susijusiais su santuokos nutraukimu.Institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ (t. 1 b.l. 23,24), kurioje nurodė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡vados pateikimo dienÄ gyveno kartu su abiem vaikais nuosavame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Butas tvarkingas, erdvus, Å¡varus, apstatytas visais reikalingais baldais.

T mokosi Marijampolės vaikų darželyje-mokykloje „Želmenėliai“. Berniukas lanko muzikos mokyklÄ , sporto klubÄ . Duomenų apie vaikų nepriežiÅ«rÄ ar veikimÄ prieÅ¡ingai jų interesams, jie neturi. Teismui pateikė 2013-09-10 atsakovo gyvenamosios vietos Å¡eimos aplankymo aktÄ , kur nustatyta, kad R. K. gyvena skyrium nuo ieÅ¡kovės, jo motinai J. K. priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Namas dviejų aukÅ¡tų, R. K. gyvena antrame aukÅ¡te, jam skirti 5 kambariai. Namuose tvarkinga, Å¡varu, jauku.

Vienas kambarys skirtas vaikams. Vaikui bÅ«tų sudarytos labai geros sÄ lygos poilsiui, žaidimams, pamokų ruoÅ¡ai (t. 1 b.l.

96) T pokalbio su vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais metu paaiÅ¡kino, kad nori gyventi su abiem tėvais, tačiau labiau linksta gyventi su tėvu. Jų su tėvu santykiai geresni, negu su motina. T jautriai iÅ¡gyvena tėvų skyrybas ir tėvų barnius. Tėvai nesistengė vaikus apsaugoti nuo tarpusavio konfliktų, patys nesiėmė priemonių kaip pagelbėti vaikams iÅ¡gyventi tėvų skyrybas.Atstovė S.Rainienė teismo posėdžio metu palaikė duotÄ iÅ¡vadÄ ir rekomendavo nepilnamečio T gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu, o mažamečio M – su motina.

Taip pat nurodė, kad atsakovo pateikta bendravimo tvarka nepilnamečių vaikų interesų nepažeidžia, todėl tvirtintina, o tėvai vėliau bet kada jÄ gali keisti, jei paaiÅ¡kėtų, kad reikalinga nustatyti kitokiÄ bendravimo tvarkÄ . Taip pat neprieÅ¡tarauja kas vaikams bÅ«tų priteistas ieÅ¡kovės ir atsakovo siÅ«lomas materialinis iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, kuris atitiktų vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį.       2013-10-21 teismo posėdžio metu tiesiogiai iÅ¡klausytas nepilnametis T.

K., gim. (duomenys neskelbtini) nurodė jog jam yra 9 metai. Apklausos metu gyveno su mama bute, o tėtė gyveno atskirai. Tėtė kas antrÄ , kas trečiÄ dienÄ atvažiuodavo pas juos, bet kartais mama neleidžia tėtei atvažiuoti. Mama rėkia ir mėgsta pasikeikti namuose, daugiausia rėkia ant jo. Nurodė, kad nelabai žino su kuo norėtų gyventi, nes ir vienas geras bÅ«na ir kitas, vienas bÅ«na blogas ir kitas kartais bÅ«na blogas. Tačiau labiau linksta prie gyvenimo kartu su tėte. Su broliu kartais pasipeÅ¡a, bet jeigu jam leis su broliu kas antrÄ dienÄ matytis tai bus gerai.

Dėl kilusio konflikto su mama paaiÅ¡kino, kad su ja susipyko, nes ryte valgė lėtai, tai ji kiÅ¡o maistÄ Ä¯ gerklę kad net dusti pradėjo ir liepė greičiau valgyti. Tėtė jo nebara ir močiutė tėtės gera, neskriaudžia. Tėvai anksčiau sakydavo, kad vienas kito nekenčia, o tėtė nesako nieko ant mamos dabar, o pati mama, ir mamos mama sako ant tėtės kad jis ubagas, keikia jį visokiais žodžiais. Kai bÅ«na pas tėtę niekada niekas negražiai ant mamos nesako.Liudytoja S. R., kuri yra vaikų psichologė ir pas jÄ lankosi T kartu su tėvais nurodė, kad į jÄ pagalbos kreipėsi ieÅ¡kovė, nes T elgėsi su ja netinkamai ir turėjo problemų mokykloje.

Pradėjus bendrauti vaikas buvo labai piktas, iÅ¡balansuotas, nevaldė savo emocijų, buvo nervingas. Vaikui svarbu abu tėvai, o tėvai vaiku nepasidalina. Pas psichologÄ vaikas elgėsi geriau, motina pastebėjo savo klaidas bendravime ir kreipėsi į specialistus dėl savo bÅ«klės. Tada kreipėsi ir tėvas. Vyksta vaiko emocinė ir psichologinė branda, vaikas manipuliuoja kur jam geriau. Abu vaikai turi turėti pastoviÄ vietÄ ir bendrauti su abiem tėvais. T reikia konsultacijų, nes jis gali iÅ¡reikÅ¡ti momentinę nuomonę, jis yra pažeistas vaikas ir jam reikia pagalbos, tėvams reikėtų kreiptis į Å¡eimos konsultantus, nes reikia tėvų normalių santykių.

Dėl broliukų santykių nurodė, kad jeigu yra galimybė tai vaikai neturi bÅ«ti atskirti, broliai turi augti kartu, taigi santykis bus geresnis, bet ir nedrausti bendrauti su mama ar tėčiu. Nuteikinėjimo iÅ¡ tėvų pusės ji nepastebėjo. Liudytoja J. K., kuri yra atsakovo motina nurodė, kad ieÅ¡kovė jos nemėgo nuo pat santuokos sudarymo. Sudarę santuokÄ Å¡alys gyveno pas juos nuosavame name, jiems buvo paskirtas visas namo antras aukÅ¡tas. Atsakovei užeidavo pykčio priepuoliai prieÅ¡ vyrÄ ir vaikÄ .

Ji du kartus vaikÄ buvo iÅ¡variusi iÅ¡ namų, nes bÅ«tent jai teko eiti vaiko parsivesti. Ji vaikui sakydavo kad aÅ¡ tave pakarsiu, papjausiu, kirviu sukaposiu, kai mažas buvo tai sakydavo trenksiu į sienÄ . Kai vaikas susinervuodavo, tai jis daužydavo galva į sienÄ , tuo metu ieÅ¡kovė sakydavo daužyk, aÅ¡ iÅ¡ tavęs durnių padarysiu. Vaikui sakydavo aÅ¡ tave į vaikų namus iÅ¡veÅ¡iu. Be to, ji girdėjusi kaip ieÅ¡kovė bjauriais žodžiais vadino ir jÄ . SÅ«nus su marčia bardavosi.

Keiksmai prasidėjo kai gimė vaikas. Teigia, kad atsakovas nekėlė rankos prieÅ¡ ieÅ¡kovę, o jeigu ir bÅ«tų mušęs, tai ieÅ¡kovė jÄ bÅ«tų iÅ¡draskiusi. Patvirtino, kad jei vaikas gyventų su tėvu, tai ji padėtų jį auginti, nors vaikas buvo nuteiktas prieÅ¡ močiutę ir jÄ vadino bjauriai necenzÅ«riniais žodžiais, nes ieÅ¡kovė keikiasi. Jos name gyvenimo sÄ lygos geros, antras aukÅ¡tas skirtas atsakovui, ten ir baldai yra.Liudytoja M. K., kuri yra ieÅ¡kovės motina, nurodė, kad kai anÅ«kas M nebuvo dar nei mėnesio laiko, jai paskambino dukra kad ji bute gyvena, yra atsakovo sumuÅ¡ta.

Ji matė dukrÄ su mėlynėmis. T atsakovas pastoviai muÅ¡davo, niekindavo prie kitų žmonių. Vaikas tėvo labai bijo, nes nuo mažens yra jo muÅ¡amas, engiamas. Tai vaikas iÅ¡ baimės eina prie tėvo. IeÅ¡kovės Å¡eimyninis gyvenimas buvo sunkus, D skųsdavosi pastoviai. Atsakovas jÄ sumušė, kai ji grįžo į butÄ ir dar pasakė, kad mušė ir muÅ¡. D buvo vienÄ vakarÄ prisigėrus vaistų. IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini dalinai.Byloje iÅ¡ esmės kilo ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos ir atskirai gyvenančių tėvų su vaikais bendravimo tvarkos nustatymo.Dėl santuokos nutraukimoCK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ , jeigu ji faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimÄ iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str.

Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Ä®statyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumas reiÅ¡kia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visÄ Å¡eimÄ . Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada, tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali prieÅ¡inti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesams.

Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiÅ¡kia protingÄ tolerancijÄ ir pakantumÄ , be kurių neįmanomas Å¡eimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jei jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 str. 3 d.).

CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktÄ , su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Šalių paaiÅ¡kinimais, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė su atsakovu susituokė 2002-07-27 Marijampolės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 204 (t.1 b.l.15). Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus T. K., o (duomenys neskelbtini) – sÅ«nus M. K. (t.1 b.l.5,6). Sutuoktiniai skirtingai aiÅ¡kina santuokos iÅ¡irimo priežastis.

IeÅ¡kovė nurodo, kad dėl santuokos iÅ¡irimo yra kaltas atsakovas, o atsakovas - kad ieÅ¡kovė. Tad Å¡alys turi įrodyti vienas kito kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovas 2012 m. pradžioje paliko Å¡eimos namus ir apsigyveno pas savo motinÄ .

Atsakovas nurodė, kad jis namus buvo priverstas palikti dėl konfliktų, tvyrančios įtampos. Å iÄ aplinkybę patirtino ir pati ieÅ¡kovė. Gi ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovas nuo santuokos sudarymo jos atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtÄ , tačiau Å¡ių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.).Aplinkybę, kad atsakovas naudojo smurtÄ ieÅ¡kovė įrodinėjo savo motinos M. K. parodymais, tačiau liudytoja J. K. nurodė, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė Å¡eimos narių atžvilgiu naudojo psichologinį smurtÄ , dėl ko Å¡alių gyvenimas kartu tapo neįmanomas.

Kad vaiko T atžvilgiu ieÅ¡kovė naudojo psichologinį smurtÄ , patvirtino ir teismo ekspertai (t.2 b.l.

11) Todėl tikėtina, kad ji psichologinį smurtÄ galėjo naudoti ir sutuoktinio atžvilgiu. Byloje yra duomenys, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. K. 2014-01-18 naudoto fizinio smurto ieÅ¡kovės atžvilgiu. Tačiau Å¡is ikiteisminis tyrimas 2014-05-23 Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu yra nutrauktas. Duomenų apie kitus atvejus byloje nėra. Todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje duomenų apie atsakovo smurtavimÄ nėra.

Kad Å¡alys gyvendami kartu ir vėliau pradėję gyventi skyrium konfliktavo, patvirtina ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti ieÅ¡kovės ir atsakovo pokalbių įraÅ¡ai (t. 1.b.l. 62-78) IeÅ¡kovė prašė jais nesivadovauti, nes įraÅ¡ai padaryti nežinia kada ir kokiomis aplinkybėmis, slapčia, ieÅ¡kovei nežinant, jÄ specialiai įpykdžius. Tačiau pripažino, kad tai užfiksuoti jos ir atsakovo pokalbiai. Ir nors teismas pripažįsta, kad atsakovas garso įraÅ¡us darė neteisėtai, slapčia, be leidimo, tačiau jie atskleidžia Å¡alių tarpusavio santykius, požiÅ«rį į vienas kitÄ ir vaikus.

Todėl atsižvelgiant į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų M. K. ir J. K. parodymus, pateiktÄ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , garso įraÅ¡Ä (t 1 bylos kopija b.l.

75) teismas daro iÅ¡vadÄ , kad abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, nelojaliai, vaiko akivaizdoje vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Byloje nenustatyta, jog abi Å¡alys bÅ«tų dėjusios dideles pastangas, kad Å¡eima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieÅ¡kojusios sutarimo, o ne vadovavęsi savo ambicijomis. Todėl darytina iÅ¡vada, kad dėl natÅ«ralaus tarpusavio santykių atÅ¡alimo ir santuokos iÅ¡irimo yra kalti jie abu. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai iÅ¡vadai, kad Å¡alių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieÅ¡kovės ar atsakovo netinkamo elgesio, prieÅ¡ingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ .

Å iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės tai, jog vienas iÅ¡ sutuoktinių Å¡ias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abu sukÅ«rė tokiÄ situacijÄ savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lÅ«kesčius, kai bendrai neaptariama, ko norima ir tikimasi, kaip įsivaizduoja bendrÄ gyvenimÄ . Lojalumo pareigÄ pažeidė abu sutuoktiniai ir Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl ko teismas pripažįsta, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str.2 d.).

Nutraukus santuokÄ , ieÅ¡kovei paliktina santuokinė pavardė K, atsakovui – K (CK 3.60 str.).          Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos                    Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl nepilnamečio M. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos. Abu sutarė, kad po santuokos nutraukimo mažamečio Mykolo gyvenamoji vieta bus su motina.

Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, patikrinusi vaiko gyvenimo sÄ lygas, nustatė, kad sÅ«nus M gyvena Å¡alims priklausančiame dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 23-24) BÅ«stas tvarkingas, apstatytas kokybiÅ¡kais baldais. Vienas kambarys skirtas vaikams. Kadangi vaikas mažametis, prisirišęs prie motinos, duomenų apie vaiko nepriežiÅ«rÄ ar veikimÄ prieÅ¡inai jo interesams byloje nėra, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. K. (CK 3.178 str.).Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio T.

K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo. Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas ginÄÄ iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ (CK 3. 174 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi (t.1 b.l. 138,139) vaiko T gyvenamoji vieta laikinai buvo nustatyta su tėvu. Vaikas su tėvu gyvena iki Å¡iol. Teismo posėdžio metu iÅ¡klausytas nepilnametis pasisakė, kad labiau nori likti gyventi su tėčiu.Liudytoja apklausta vaikų psichologė S. R. paaiÅ¡kino, kad T reikalingi abu tėvai, tačiau vaikas jais manipuliuoja pagal tai, kur jam yra geriau.

Kaip matyti iÅ¡ 2013-06-21 antstolės A.LukÅ¡ienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 1 b.l. 62-78), kuriame fiksuoti 2013-2013 metais į kompaktinį diskÄ Ä¯raÅ¡yti ieÅ¡kovės, atsakovo ir sÅ«naus T pokalbiai, ieÅ¡kovės santykiai su sÅ«numi T yra įtempti ir gana konfliktiÅ¡ki. Vaikas vadinamas necenzÅ«riniais žodžiais, gasdinamas, jam grasinama. Sprendžiant iÅ¡ to, kad motina mažametį vaikÄ su daiktais buvo du kartus iÅ¡vijusi iÅ¡ namų, vijo lauk ir pokalbio metu (t. 1 b.l.

65) grÄ sino paversti durnu, laikyti durnyne ir pan. (t. 1 b.l. 67), darytina iÅ¡vada, jog motina su sÅ«numi T elgiasi netinkamai. Atkreiptinas dėmesys, jog ir vaikas su motina elgiasi taip pat nepagarbiai, kalba necenzÅ«riniais žodžiais.Tačiau teismas nustatė, kad dėl tokios situacijos D. K. ieÅ¡kojo specialistų pagalbos, pati kreipėsi į Marijampolės specializuotos pagalbos centrÄ (t.1 b.l. 174) kur jai buvo suteikta socialinė ir psichologinė pagalba. Kaip matyti iÅ¡ specialistų iÅ¡vados, D. K. susirÅ«pinusi bendravimu su vaiku, siekia geresnių santykių, džiaugiasi pasiekimais.

BÅ«tent ieÅ¡kovė kreipėsi ir į vaikų psichologę S. R. dėl psichologo konsultacijų vaikui teikimo. Vadinasi darytina iÅ¡vada, jog motina siekia santykių su vaiku T pagerėjimo, jÄ pačiÄ netenkina tokia bendravimo kokybė.IeÅ¡kovės praÅ¡ymu teismo nutartimi nepilnamečiui T. K. buvo paskirta psichologinė ekspertizė (t. 2 b.l. 30-32), siekiant nustatyti ar vaikas pakankamai subrendęs iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę, su kuo jis labiau nori ir gali gyventi ir pan. IÅ¡ pateiktos Ekspertizės iÅ¡vados (t.2 b.l. 104-113) matyti, kad T nori bendrauti su abiem tėvais, broliu M, tačiau Å¡iuo metu T iÅ¡gyvena tėvų lojalumo konfliktÄ , kurį dėl psichologinės situacijos motinos namuose, ten vykusių intensyvių Å¡alių konfliktų, sprendžia tėvo naudai ir nuosekliai reiÅ¡kia pageidavimÄ gyventi su tėvu. Šie faktai liudija, kad nepilnamečio noras gyventi su tėvu yra aiÅ¡kus ir nuoseklus.

Ekspertai taip pat patvirtino, jog vaikas yra iÅ¡ motinos pusės yra patyręs psichologinį smurtÄ , motina jį yra vijusi iÅ¡ namų (t. 2 b.l. 111). Duomenų, kad vaiko tėvas bÅ«tų vartojęs smurtÄ vaiko atžvilgiu byloje nėra, to nepatvirtino ir užklausti ekspertai. Taip pat vaikas patvirtino, kad tėvo gyvenamojoje vietoje jam yra stabilesnė ir nuosaikesnė aplinka, todėl ekspertai pritaria vaiko apsisprendimui gyventi su tėvu. Institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje ir jos atstovė S.Rainienė teismo posėdžio metu davė iÅ¡vadÄ , jog tarp Tautvydo ir jo tėvo (atsakovo) susiformavę glaudÅ«s ryÅ¡iai, berniukas nori toliau gyventi su atsakovu, kÄ patvirtino ir teismo posėdyje ir ekspertų apklaustas vaikas.

Tautvydas yra emociÅ¡kai prisirišęs prie atsakovo, prie jį supančios ramesnės ir stabilesnės aplinkos. Todėl rekomenduoja vaiko T. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu (CK 3.177 str., 3.178 str.)Bet kuris ginčas susijęs su nepilnamečiais vaikais sprendžiamas vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (LR CK 3.3 str., 3.174 str. 3 d.) ir į vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgta jeigu vaiko noras prieÅ¡tarauja paties vaiko interesams.Pažymėtina, kad teismo sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo negali nulemti tėvų lytis, t.y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, sprendžiant šį ginÄÄ .

Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (kuri ratifikuota Seimo 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983) 2 str. 1 d., 8 str. 1 d., 9 str. 1 d. valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas Å¡ioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius, teisę nebÅ«ti iÅ¡skirtam su savo tėvais prieÅ¡ jų norÄ , kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiÅ«rų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių.

CK 3.156 str. įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo - tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu ar motina. Dėl to nagrinėjamoje byloje negalima teigti, kad Å¡alių sÅ«naus gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su ieÅ¡kove vien atsižvelgiant į tai, kad ji yra motina. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tėvas yra sudaręs sÅ«nui tinkamas sÄ lygas mokytis bei ilsėtis (2013-09-10 Marijampolės sav. administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus Å¡eimos aplankymo aktas Nr. SL-5636 (t.1 b.l.96), tėvas domisi jo mokslais, skatina lankyti papildomus užsiėmimus, kartu su sÅ«numi praleidžia laisvalaikį, pasirÅ«pino, kad jo darbo metu vaikÄ Ä¯ bÅ«relius ar papildomus užsiėmimus palydėtų jo senelė.

Tuo laikotarpiu, kai vaikas buvo pas tėvÄ , jis pateikė T mokslo pasiekimų rezultatus (t. 2 b.l. 127), padėkos raÅ¡tÄ už puikų mokymÄ si trečioje klasėje (t. 2 b.l. 118). Todėl teismas nenustatė faktų, kad gyvenant su tėvu bÅ«tų pažeidžiami T interesai.Atkreiptinas dėmesys, jog tėvas dirba, turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , uždirba apie 3000 Lt per mėnesį, jo buities sÄ lygos geros, todėl, atsižvelgiant į T interesus, teismo ekspertų iÅ¡vadas, valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendacijas jo gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu R.

K..Tėvams iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pasikeitus esamai situacijai, bet kuris iÅ¡ tėvų turi teisę bet kada kreiptis į teismÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.169 str. 3d.). Dėl iÅ¡laikymo priteisimoNustačius vieno vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, o kito su motina vaikams turi bÅ«ti sprendžiamas materialinio iÅ¡laikymo klausimas. IeÅ¡kovė ir atsakovas yra darbingi, sveiki, jauno amžiaus. IeÅ¡kovė dirba Marijampolės “Žiburėlio” mokykloje – daugiafunkciniame centre buhaltere ir uždirba apie 2000 Lt per mėnesį (t. 2b.l. 135), gi atsakovas dirba UAB IKEA Industry Lietuva ir uždirba apie 4266 Lt per mėnesį (t.2 b.l.132 ).

Iš jų apie 700 Lt išleidžia nuvykimui ir parvykimui iš darbo į M. Byloje nėra duomenų, kad vaikai turi specialių poreikių, kadangi vaikai lanko vaikų ugdymo įstaigas ir atsižvelgiant į įprastinius vaikų poreikius, vadovaujantis prioritetiniais vaikų interesų ir apsaugos principais, reiškiančiais, kad visos abejonės vertinamos vaikų naudai,byloje tarp šalių nesant ginčo,   išlaikymas vaikams nustatomas periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt per mėnesį, kiekvienam vaikui (LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.).

IÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms iÅ¡laikymo dydis ar forma galės bÅ«ti keičiami (LR CK 3.201 str.,LR CK 3.200str.).Pareigos rÅ«pintis vaiku, auklėti jį ir iÅ¡laikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sÄ lygas kyla iÅ¡ tėvų prigimtinės prievolės bÅ«ti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo iÅ¡raiÅ¡ka yra teikiamo iÅ¡laikymo forma ir dydis. CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad iÅ¡laikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuokÄ ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo.

Vaikams iÅ¡laikyti skirta pinigų suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka. IÅ¡laikymas sÅ«nui M iÅ¡ tėvo priteisiamas nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t.y.2013-03-28, o iÅ¡ motinos vaikui T, nuo tada kai jis pradėjo gyventi pas tėvÄ , t.y. 2013-11-14 (t. 1 b.l. 138) Nepilnamečio T iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytojas skirtinas atsakovas R. K. (CK 3.185 str. 1 d.), o M – motina D. K.. Tėvai vaikų iÅ¡laikymo lėšas gali naudoti iÅ¡imtinai tik vaikų interesais (CK 3.203 str.).            Pažymėtina, jos iÅ¡ esmės pasikeitus Å¡alių turtinei padėčiai kiekviena iÅ¡ jų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).           Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo           Tėvas, ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, jei toks bendravimas nekenkia vaiko interesams (CK 3.170 str. 3 d.).           Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę bendrauti su abiem tėvais (LR CK 3.170 str. 2d.).           Teismas taip pat visus klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais sprendžia pirmiausia žiÅ«rint nepilnamečių vaikų interesų ir jais vadovaujantis (LR CK 3.3 str. 1d., LR CPK 376 str.).           Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, atsižvelgiama į tai, kad tėvai, gyvendami skyrium, turi lygias teises ir pareigas vaikų atžvilgiu, kad Å¡ios teisės ir pareigos turi bÅ«ti įgyvendinamos vaiko interesais ( CK 3. 156 str. , 3. 170 str. ). Bylos duomenys patvirtina, kad yra kilęs ginčas tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant, todėl bendravimo tvarka nustatytina teismo sprendimu (LR CK 3.175 str. ).

          Bendravimo tvarka nustatoma atsižvelgiant į vaikų interesus sudarant sÄ lygas skyrium gyvenantiems tėvams maksimaliai bendrauti su vaikais, kadangi byloje nėra įrodymų, kad toks tėvų bendravimas su vaikais gali kenkti vaikų interesams, tai yra nėra pagrindo nustatyti minimalų motinos bendravimÄ su vaikais (LR CK 3.175 str. 2d.).         Šioje byloje ieÅ¡kovė, tikėdamasi, kad vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su ja, reikalavimo nustatyti bendravimo tvarkÄ su vaikais nereiÅ¡kė. Gi atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir 2014-06-10 prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies patikslinimu (t.2 b.l. 137, 138) siÅ«lo nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ :1.1.

Kai sÅ«nus M lankys vaikų lopÅ¡eli - darželį:              Antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 17.30 val., pasiimant vaikÄ iÅ¡ darželio iki 20.30 val., atvežant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ;AntrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 12 valandos iki sekmadienio 18 valandos; Lyginiais metais sÅ«naus gimimo dienÄ , t.y. rugpjūčio mėn. 22 dienÄ nuo 12 val. iki 18 val., per Å v. Kūčias ir Å v. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Å v.

Velykas nuo Å¡eÅ¡tadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.Nelyginiais metais per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio l d. 18val.1.2. Kai sÅ«nus M lankys mokyklÄ : PirmÄ ir trečiÄ mėnesio penktadienį nuo 18 val. iki 20 val.;AntrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.;Lyginiais metais sÅ«naus gimimo dienÄ t.y. rugpjūčio mėn. 22 dienÄ nuo 18 val. iki 20 val., per Å v. Kūčias ir Å v. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Å v.

Velykas nuo Å¡eÅ¡tadienio 12 val. iki sekmadienio 18val;Nelyginiais metais per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio 1 d. 18 val.;Pavasario atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos 18 val. iki paskutinės atostogų dienos 18 val.;Vasaros atostogų metu nuo liepos 1 d. 18 val. iki liepos 15 d. 20 val. ir nuo rugpjūčio 1 d. 18 val. iki rugpjūčio 10 d. 20 val.;2. Motinos su nepilnamečiu sÅ«numi T bendravimo tvarka :AntrÄ ir ketvirtÄ mėnesio penktadienį nuo 18 val. iki 20val.;PirmÄ ir trečiÄ mėnesio savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.;Nelyginiais metais sÅ«naus gimimo dienÄ , t.y. birželio 28 dienÄ nuo 18 val. iki 20 val., per Å v.

Kūčias ir Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Šv. Velykas nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.;Lyginiais metais per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio 1 d. 18 val.;Rudens atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos 18 val., iki paskutinės atostogų dienos 18 val.;Vasaros atostogų metu nuo liepos 16 d. 18 val. iki liepos 31 d. 20 val. ir nuo rugpjūčio 11 d. 18 val. iki rugpjūčio 20 d. 20 val.;3. Apie tai, kad nepaims vaikų iš jų gyvenamosios vietos tėvai visada privalo pranešti iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš 2 val. iki jų paėmimo.Ieškovė esminių prieštaravimų dėl bendravimo tvarkos nepareiškė, tik atstovė išsakė nuomonę, kad toks bendravimas per intensyvus, tėvai tokiu būdu neturės asmeninio gyvenimo.

Valstybinės vaiko teisių tarnybos atstovė iÅ¡ esmės bendravimo tvarkai pritarė.R. K. paaiÅ¡kino, kad tokiÄ bendravimo tvarkÄ pasiÅ«lė dar ir dėl tos priežasties, kad broliukai galėtų kuo dažniau susitikti, jis taip pat nori daugiau dalyvauti ir sÅ«naus M gyvenime.              Tėvų bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaikus pagrindinis tikslas turi bÅ«ti paruoÅ¡ti vaikÄ savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje, taigi tėvų ir vaikų bendravimas nėra tik pasimatymas, susitikimas ar tam tikras laikas, kurį Å¡alys gali laisvu nuo darbo metu skirti vaikams, tai turi bÅ«ti – nuolatinis bendravimas su vaikais jų interesais, nekenkiant vaikų normaliam vystymuisi ir visus kilusius klausimus dėl sÄ lygų skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), tas iÅ¡ tėvų su kuriuo gyvena vaikas turi spręsti iÅ¡imtinai vaiko interesais, tai yra vaiko tėvo ir motinos tarpusavio nesutarimai negali bÅ«ti pagrindu riboti vaiko bendravimÄ su tuo iÅ¡ tėvų, kuris gyvena skyrium.

Be abejo patys tėvai turi derinti savo pozicijas dėl nuoseklaus vaiko auklėjimo, panaÅ¡aus dienos režimo nustatymo, sveikatos priežiÅ«ros (maitinimo, rengimosi, žaidimų pobÅ«džio) veikdami iÅ¡mitinai vaiko interesais.Tėvams netaikytos jokios poveikio priemonės dėl netinkamo tėvo valdžios naudojimo (LR ATPK 181 str., LR CK 3.180 str.) ir teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo riboti tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarkÄ . Šalys taip pat turi pareigÄ sudaryti sÄ lygas, kad motina ir vaikai galėtų tinkamai bendrauti (LR CK 3.170 str. 3 d.).

Nustatyti bendravimo tvarkÄ vaikų ir tėvų konkrečioje vietoje (gyvenamojoje vietoje) pagrindų nėra, kadangi nenustatyta, kad vaikams ar jų tėvams yra kažkokia grėsmė bÅ«ti kitur, jiems neskirta jokia apsauga, netaikytos poveikio priemonės. Tėvai turi rÅ«pintis, kad vaikų akiratis bÅ«tų plečiamas, jis įgytų naujų, įgÅ«džių ir įspÅ«džių atitinkamai kiekvienam amžiaus tarpsniui, kas nėra galima vaikams ir tėvams bÅ«nant vienoje ir toje pačioje vietoje kiekvienÄ kartÄ ir tokiu bÅ«du, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas gali pakenkti vaikų interesams, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra reikalinga nustatyti  tokiÄ vieno iÅ¡ tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaiko, bendravimo tvarkÄ , kuri užtikrintų Å¡io tėvo maksimalų, galimÄ dalyvavimÄ Â bendraujant ir auklėjant vaikÄ , atitinkančiÄ Â vaiko interesus, atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos bÅ«klę, tai yra nustatoma tvarka turi bÅ«ti  protinga, sÄ Å¾ininga ir teisinga tiek pačių vaikų, tiek jų tėvų atžvilgiu ( CK 3.175 str. ), tuo pačiu atsižvelgiama ir į tai, kad tėvai turi auklėti vaikÄ ne tik leisdami su juo laikÄ , bet ir dirbdami, nepriekaiÅ¡tingai elgdamiesi ir bÅ«dami pavyzdžiu vaikams ( žr.

CK 3.175 str. komentaro 341 p.).Nagrinėdamas šeimos bylas teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų negu jų pareikšta (LR CPK 376 str. 3 d.), teismas tuo pačiu yra saistomas ieškinio (priešieškinio) reikalavimais (LR CPK 5 str., 135 str.) ir negali nustatyti tokios bendravimo tvarkos kuri nebūtų realiai vykdoma. Tėvų gyvenančių skyrium nuo vaikų teisės ir pareigos bei atsakomybė vaikų atžvilgiu yra tokia pati kaip ir tėvų gyvenančių kartu su vaikais (LR CK 3.155 str., 3.156 str.).

Å ioje byloje nustatant tėvo bendravimo su vaikais tvarkÄ , ji nustatoma tokia, kad atitiktų nepilnamečių vaikų amžių ir individualias savybes, taip pat svarbiÄ aplinkybę, kad teismo ekespertai ir valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba rekomendavo broliukams bendrauti kuo daugiau, tačiau jie bÅ«dami mažamečiai galės bendrauti tik bendraujant kartu tėvams. Todėl tokia bendavimo tvarka nustatoma dar atsižvelgiant į brolių interesus.IÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms bendravimo tvarka gali bÅ«ti keičiama.Atsižvelgiant į visas iÅ¡vardintas aplinkybes prieÅ¡ieÅ¡kinys ir patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas visiÅ¡kai ir nustatoma atsakovo pasiÅ«lyta bendravimo su vaikais tvarka.Dėl turto padalinimo           Šalių paaiÅ¡kinimais, byloje esančiu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u nustatoma, kad Å¡alys santuokoje įsigijo dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l. 10, t. 2 b.l 142) Ir nors nekilnojamojo turto registre butas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, Å¡alys pripažįsta kad butas įgytas už vienos ieÅ¡kovės D.

K. lėšas, todėl ieškinys ir priešieškinys šioje dalyje tenkinti visiškai ir minėtas butas pripažįstamas ieškovės asmenine nuosavybe.            Dėl prašomo padalinti kilnojamojo turto – automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l. 145) tarp šalių ginčo nekilo. Todėl šalių prašymu jie priteistini atsakovui. Kito dalintino turto šalys nenurodė, jo dalinti neprašo. Kreditorių neturi. Abu yra sveiki, veiksnūs, darbingi, tarpusavio išlaikymo priteis taip pat nereikalavo, todėl teismas nepriteisia.           Dėl bylinėjimosi išlaidų Ieškovė ir atsakovas prašo priteisti visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

IeÅ¡kovė iÅ¡ viso yra sumokėjusi 1097 Lt žyminio mokesčio (t. 1 b.l. 14,57), 4000 Lt už advokato teisinę pagalbÄ bei 750 Lt už teismo ekspertizę (t. 3 b.l. 5, t. 3 b.l. 5, t.1 b.l. 5), t.y. 5847 Lt. Gi atsakovas yra sumokėjęs 286 Lt žyminio mokesčio (t. 1 b.l. 31), 1200 Lt už advokato teisinę pagalbÄ (t.1 b.l. 88), 300 Lt antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimÄ (t. 1 b.l. 100), 750 Lt už teismo ekspertizę (t. 2 b.l. 41), iÅ¡ viso 2536 Lt. Kadangi ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintini dalinai, o dalis ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų sutapo, todėl darytina iÅ¡vada, jog reikalavimai, kurie nesutapo (dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo) 100 proc. patenkinti atsakovo naudai, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisiama 286 Lt žyminio mokesčio (po 143 Lt už reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymÄ ), 500 Lt už atsakovui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ir 750 Lt už teismo ekspertizę bei 300 Lt lėšų antstolei A.LukÅ¡ienei už faktinių aplinkybių konstatavimÄ (CPK 93 str.1 d.).Priteisus nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo valstybei priteisiama po 144 Lt žyminio mokesčio (400 Lt x 12 x 3%) į valstybės biudžetÄ , nuo kurio mokėjimo paduodant ieÅ¡kinį Å¡alys buvo atleistos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis.

Bendra iÅ¡laidų suma sudaro 31,17 Lt. Jos paskirstomos Å¡alims po ½ dalį, nes Å¡alių reikalavimai patenkinti iÅ¡ dalies. Atitinkamai iÅ¡ kiekvieno priteisiama po 15,58 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei (CPK 84, 88 str. 1d. 3p., 93 str. 2d.,96 str. 1d.).                       Sprendimas iÅ¡laikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.,283 str.1d.4p.).Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinamos (CK 3.65 str., CPK 149 str.).Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a :IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti dalinai.SantuokÄ , įregistruotÄ 2002-07-27 Marijampolės CMS, įraÅ¡o Nr. 204 tarp R.

K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo Å¡alims palikti pavardes moters – K vyro - K.Nustatyti nepilnamečio M. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)Nustatyti nepilnamečio sÅ«naus T. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu R. K. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ tėvo R. K. materialinį iÅ¡laikymÄ vaikui M.

K. a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt (keturis Å¡imtus litų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t.y. 2013-03-28 iki sÅ«naus pilnametystės, jas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant sÅ«naus piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jo įstatyminei atstovei - motinai D. K.. Priteisti iÅ¡ motinos D. K. materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui T. K. a.k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt (keturis Å¡imtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo 2013-11-14 iki sÅ«naus pilnametystės, jas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka pavedant sÅ«naus piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jo įstatyminiam atstovui, - tėvui R.

K..Nustatyti tokiÄ Å¡alių ir jų nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ :Atsakovo R. K. su sÅ«numi M bendravimo tvarka:1.1. Kai sÅ«nus M lankys vaikų lopÅ¡eli - darželį:              Antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 17.30 val., pasiimant vaikÄ iÅ¡ darželio iki 20.30 val., atvežant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ;AntrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 12 valandos iki sekmadienio 18 valandos; Lyginiais metais sÅ«naus gimimo dienÄ , t.y. rugpjūčio mėn. 22 dienÄ nuo 12 val. iki 18 val., per Å v.

Kūčias ir Å v. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Å v. Velykas nuo Å¡eÅ¡tadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.Nelyginiais metais per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio l d. 18val.1.2. Kai sÅ«nus M lankys mokyklÄ : PirmÄ ir trečiÄ mėnesio penktadienį nuo 18 val. iki 20 val.;AntrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.;Lyginiais metais sÅ«naus gimimo dienÄ t.y. rugpjūčio mėn. 22 dienÄ nuo 18 val. iki 20 val., per Å v.

Kūčias ir Å v. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Å v. Velykas nuo Å¡eÅ¡tadienio 12 val. iki sekmadienio 18val;Nelyginiais metais per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio 1 d. 18 val.;Pavasario atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos 18 val. iki paskutinės atostogų dienos 18 val.;Vasaros atostogų metu nuo liepos 1 d. 18 val. iki liepos 15 d. 20 val. ir nuo rugpjūčio 1 d. 18 val. iki rugpjūčio 10 d. 20 val.;2. Motinos su nepilnamečiu sÅ«numi T bendravimo tvarka :AntrÄ ir ketvirtÄ mėnesio penktadienį nuo 18 val. iki 20val.;PirmÄ ir trečiÄ mėnesio savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.;Nelyginiais metais sÅ«naus gimimo dienÄ , t.y. birželio 28 dienÄ nuo 18 val. iki 20 val., per Å v.

Kūčias ir Å v. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Å v. Velykas nuo Å¡eÅ¡tadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val.;Lyginiais metais per Naujus metus nuo gruodžio 31 d. 18 val. iki sausio 1 d. 18 val.;Rudens atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos 18 val., iki paskutinės atostogų dienos 18 val.;Vasaros atostogų metu nuo liepos 16 d. 18 val. iki liepos 31 d. 20 val. ir nuo rugpjūčio 11 d. 18 val. iki rugpjūčio 20 d. 20 val.;3. Apie tai, kad nepaims vaikų iÅ¡ jų gyvenamosios vietos tėvai visada privalo praneÅ¡ti iÅ¡ anksto, t.y. ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 val. iki jų paėmimo.Pripažinti 49,26 kv.m. bendro ploto butÄ su rÅ«siu u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės D.

K. asmenine nuosavybe.Priteisti atsakovui R. K. santuokoje įgytÄ turtÄ â€“ automobilį (duomenys neskelbtini) ir automobilį (duomenys neskelbtini) .Priteisti atsakovui R. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės D. K. 1836 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės D. K. ir R. K. po 144 Lt (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis litus) žyminio mokesčio bei po 15,58 Lt (penkiolika litų, 58 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.Ä®siteisėjus sprendimui, panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-11-14 ir 2014-01-20 nutartimis taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatytÄ laikinÄ jÄ vaiko T.

K. gyvenamÄ jÄ vietÄ bei laikinÄ jÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ . SprendimÄ iÅ¡laikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.               IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį kitoje dalyje atmesti.              IÅ¡siųsti įsiteisėjusio sprendimo kopijÄ Marijampolės CM skyriui, kad Å¡is įregistruotų santuokos nutraukimo patvirtinimo faktÄ .               Įsiteisėjusio sprendimo kopijÄ nusiųsti Vedybų sutarčių registrui bei Nekilnojamojo turto registrui, kad bÅ«tų įregistruotas sutartimi nustatytas turto pasidalijimo faktas.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                    Rūta Neveckienė