2022-03-30 Nr. AB-7406-3-61-3-04421-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1768-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04421-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos spendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jam kilmės valstybėje yra nesaugu ir jis tikėtinai bus persekiojamas bei gali patirti smurtą ir kankinimus, nes (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesutiko su Departamento sprendimu nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir nurodė, kad atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuluotą praktiką, tiek Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtina, jog jo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, spręsdamas dėl jo išsiuntimo, rėmėsi 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnio 4 dalies išimtimi, nors ši išimtis jo atveju netaikytina. Savo elgesiu jis niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, teikė visokeriopą pagalbą, jo pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją, jis nėra padaręs jokių pažeidimų, nenustatyta, kad jis keltų grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies ir privalo būti išsiųstas. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė jam maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nuoširdžiai siekė padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio persekiojimo, jo pasakojimas buvo nuoseklus, tikroviškas, sutapo su kilmės šalyje vykstančiais veiksmais.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas nėra patvirtintas objektyviais įrodymais ir, tikėtina, yra pramanytas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teigė, jog jokių tiesioginių grasinimų nesulaukė, grasinimai pareiškėjui tariamai buvo perduoti per kitus asmenis, kurių pareiškėjas neįvardijo. Atsakovo teigimu, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl pareiškėjo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

6. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Departamentas jo prašymo tyrimą atliko neišsamiai, paviršutiniškai. Atsakovas vadovavosi Aprašo 22 punktu, pažymėjo, kad pareiškėjas teigė, jog kilmės šalyje jam kilo pavojus, nes (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateiktas pasakojimas, kuriuo jis grindė savo prieglobsčio prašymą, pasak atsakovo, turėjo esminių trūkumų, t. y., nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir buvo neišsamus, prieštaringas, todėl Departamentas sprendė, kad pareiškėjo papasakota istorija apie tai, jog jis yra persekiojamas (duomenys neskelbtini), kelia pagrįstų abejonių ir laikytina pramanyta. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta baimė kilmės valstybėje būti nubaustam mirtimi už (duomenys neskelbtini) taip pat niekuo nepagrįsta ir nesuderinama su kilmės valstybės informacija.

7. Atsakovas nurodė, kad prašymo tyrimą atliko vadovaudamasis Aprašo 97–99 punktuose nustatytais reikalavimais ir tyrimo metu surinkta informacija, įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjas patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo teigimu, deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai ir nesutikimas su Departamento sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

8. Dėl Departamento sprendimo dalių, kuriomis nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ir pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno erdvės valstybes, atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pasisakydamas dėl draudimo atvykti, atsakovas vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, jog jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Atsakovo teigimu, šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Departamento sprendimo 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti (duomenys neskelbtini) duomenis į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl Departamento sprendimo 3 ir 4 punktų panaikinimo atmestas. Teismas atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas apklausos, įvykusios 2021 m. spalio 19 d., metu papasakojo, jog kilmės šalyje (duomenys neskelbtini).

11. Teismas vadovavosi Įstatymo 76 straipsnio 2 dalimi, 83 straipsnio 2, 5 dalimis, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1, 2 dalimis, Aprašo 89, 99 punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir nurodė, kad pareiškėjo papasakota istorija apie tai, jog (duomenys neskelbtini) kelia pagrįstų abejonių dėl jos tikrumo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prieglobsčio prašyme nurodė, jog jam joks pavojus kilmės šalyje negresia, iš kilmės šalies išvyko dėl saugumo. Pareiškėjas persekiotoju įvardina (duomenys neskelbtini), tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų dėl to nepateikta. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini). Teismas darė išvadą, kad persekiotojas, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nėra nustatytas. Be to, pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Teismui abejones kėlė ir pareiškėjo pasakojimo dalis dėl jo (duomenys neskelbtini), kadangi ji nėra patvirtinta jokiais objektyviais įrodymais ir yra nesuderinama su kilmės valstybės informacija, abejotina, kad (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad apklausos metu pareiškėjo papasakotos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) taip pat nepatvirtintos jokiais objektyviais įrodymais. Teismas nurodė, kad pasakojimo trūkumai, nesant jį patvirtinančių įrodymų, pagrįstai leidžia abejoti prieglobsčio prašytojo bendru patikimumu ir nuoširdumu, neleidžia taikyti abejonės privilegijos jo atžvilgiu. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas pagrįstai pripažintas nepatikimu įrodymu prieglobsčio prašymui pagrįsti. Pareiškėjas jokių kitų pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka, nenurodė.

12. Teismas pažymėjo, kad tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl jo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas. Teismas nurodė, kad duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini), vietoje, kurioje pareiškėjas gyveno prieš išvykdamas į Europą, nevyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę jo gyvybei, todėl pareiškėjui pagrįstai nebuvo suteikta papildoma apsauga ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

13. Teismas pažymėjo, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Teismo vertinimu, atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią prieinamą informaciją apie kilmės valstybę. Teismas darė išvadą, kad Departamentas, atlikdamas vertinimą, Aprašo nuostatų nepažeidė, tiek atsakovas, tiek Komisija pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų.

14. Teismas nustatė, kad į Lietuvos Respubliką prieglobsčio prašytojas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas. Teismas nurodė, kad tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Teismas darė išvadą, kad užsieniečiui pagrįstai taikyta Direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti.

15. Teismas pažymėjo, jog penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos neatitinka Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintoje Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka) nustatytų kriterijų ir nėra proporcingas, Departamentas sprendime nemotyvavo penkerių metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo dienos laikotarpio. Teismo, atsižvelgęs į Tvarkoje nustatytus pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, darė išvadą, kad būtų proporcinga nustatyti pareiškėjui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką dvejų metų laikotarpį nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Kadangi Departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką keistina, mažinant draudimo atvykti laikotarpį iki dvejų metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

16. Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, teismas darė išvadą, kad jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Teismas darė išvadą, kad Komisija nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Departamento sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra pagrįstas ir teisėtas.

III. 17. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko skubos tvarka, paviršutiniškai. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra paprastas žmogus, užaugęs (duomenys neskelbtini), neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiškėjo teigimu, situacija (duomenys neskelbtini) yra itin bloga, tai patvirtina viešai prieinami duomenys. Pareiškėjas akcentuoja, kad vertinant baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nėra reikalaujama, jog prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs konkrečius persekiojimo veiksmus, nukreiptus į jo asmenį praeityje, tokių faktų egzistavimas tik leidžia preziumuoti, kad pareiškėjo baimė yra pagrįsta. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo padaryti pažeidimai (padarytos logiškai neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir paviršutiniškas patikrinamų faktinių aplinkybių nustatymas) negali būti ištaisyti teismo, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.

19. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nurodo, kad pareiškėjo pateiktas pasakojimas, kuriuo jis grindė savo prieglobsčio prašymą, turėjo esminių trūkumų, t. y., nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir buvo neišsamus, prieštaringas, todėl Departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo papasakota istorija apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kelia pagrįstų abejonių ir laikytina pramanyta. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad esamas abejones papildo tas faktas, jog apklausos metu pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodyta baimė kilmės valstybėje būti nubaustam mirtimi už (duomenys neskelbtini) taip pat niekuo nepagrįsta ir nesuderinama su kilmės valstybės informacija. Atsakovas nurodo, kad Departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos bei pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

24. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą nėra pagrindo.

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl faktinių aplinkybių vertinimo, kas, apelianto manymu, nulėmė neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

27. Teismų praktikoje konstatuojama, kad faktinių aplinkybių, apibūdinančių prieglobsčio prašytojo padėtį jo kilmės šalyje vertinimui yra reikšminga tai, kad teisės aktais yra nustatyta atitinkama procedūra, pagal kurią pats asmuo privalo įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias pagrįstą persekiojimo baimę dėl vienos ar kelių tarpusavyje susijusių priežasčių, o institucija, nagrinėjanti prieglobsčio prašytojo prašymą, turi pareigą išanalizuoti atvejį taip, kad detaliai būtų nustatytos persekiojimo baimės priežastys ir jų pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1429-261/2022 ir kt.).

28. Šios nuostatos yra grindžiamos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią prieglobsčio prašytojas privalo kiek įmanoma anksčiau pateikti informaciją, reikiamą prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, ir 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pagal kurį prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

29. Taigi prieglobsčio prašytojas turi pareigą pateikti išsamius paaiškinimus ir argumentus, leidžiančius daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti prieglobstį.

30. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020).

31. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą bei sprendimo pagrįstumą, minėtų kriterijų kontekste neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pateiktą informaciją ištyrė pilnai ir išsamiai įvertino atsakovo sprendimą. Todėl, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teismo sprendimo išvadų nekartoja ir tik papildo jas atsakymais į apeliacinio skundo argumentus.

32. Dėl teisės, reglamentuojančios ginčo santykius, pažymėtina, kad asmuo pripažįstamas pabėgėliu, jei jo nurodytos aplinkybės bei įvykiai atitinka teisės aktų nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui suteikti ir jam būtina tarptautinė apsauga.

33. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:

1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija;

3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

34. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl, kaip minėta, visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3426-1062/2021 ir kt.).

35. Tai reiškia, kad pagrįsta baimė dėl persekiojimo, kaip tai nustatyta Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, lemia ne padėtis šalyje, o asmens, siekiančio pabėgėlio statuso, pareiškimai (žr. nutarties 25 dalį).

36. Pareiškėjas persekiojimą kilmės šalyje grindžia persekiojimu, kurį vykdo (duomenys neskelbtini). Pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį persekiojimo vykdytojais paprastai gali būti valstybė ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos. Todėl pareiškėjo nurodomų (duomenys neskelbtini), negali būti kvalifikuojami kaip persekiojimas, atitinkantis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygas.

37. Pareiškėjas nepaneigė galimybės išvengti persekiojimo persikeliant šalies viduje ar kreipiantis pagalbos kilmės šalyje dėl jo persekiojimo ir, jei bijojo kreiptis apsaugos, tai dėl kokių priežasčių. Ši aplinkybė svarbi dėl to, kad asmeniui, neturinčiam pagrindo dėl visiškai pagrįstos baimės jos atsisakyti, tarptautinė apsauga nesuteikiama.

38. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas, priimdamas sprendimą, nuosekliai įvertino pareiškėjo situaciją bei pagrįstai nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose.

39. Pirmosios instancijos teismas ištyrė saugumo situaciją pareiškėjo kilmės šalyje bei pareiškėjo nurodomas individualaus persekiojimo aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad jos nepakankamos suteikti prieglobstį bei papildomą apsaugą, todėl nėra pagrindo nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei kaip jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

40. Teismas tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti jį pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė