2020-05-13 Nr. AB-9774-3-61-3-01940-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1160-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01940-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Akepus“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. ATK2-56/18 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu jam paskirta 360 Eur bauda už tai, kad Bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo prekiauti draudžiamu laiku, t. y. nuo 20 iki 10 val. (22 val. 35 min.), neišpilstytais alkoholiniais gėrimais gamyklinėje pakuotėje.

3. Pareiškėjas pabrėžė, kad patikrinimo metu buvo konstatuotas tik nepilstomo alkoholinio gėrimo pardavimas. 2018 m. sausio 4 d. nenurodyta, kad pareiškėjas neužtikrino parduoto alkoholinio gėrimo vartojimo vietoje. Nagrinėjant bylą Departamente, 2018 m. vasario 8 d. pareiškėjos atstovas pateikė žodinius pareiškėjo paaiškinimus. Atsižvelgdamas į pateiktus pareiškėjo paaiškinimus, Departamentas 2018 m. vasario 8 d. priėmė nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-22/18, kuriuo grąžino bylą papildomam tyrimui. 2018 m. kovo 23 d. pareiškėjas gavo 2018 m. kovo 19 d. Departamento raštą Nr. S-855 (3) „Dėl pranešimo“, kuriuo pareiškėjas buvo informuota apie 2018 m. gegužės 1 d. paskirtą bylos nagrinėjimą ir kartu pareiškėjui buvo pateiktas 2018 m. kovo 13 d. protokolas Nr. ATK2-066 (toliau – ir 2018 m. kovo 13 d. protokolas).

4. Pareiškėjas akcentavo, kad 2018 m. kovo 13 d. protokole jam buvo išplėstas pažeidimo, kurio padarymu jis kaltinamas, apibrėžimas – nurodyta, kad pareiškėjas jam prekiaujančiame bare adresu: Žemaitės g. 22, Vilnius (toliau – ir Baras), nuo 20 val. iki 10 val. prekiauja nepilstomais alkoholiniais gėrimais ir neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje. 2018 m. kovo 13 d. protokole papildomai nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ nustatytą prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir neužtikrino parduoto alaus suvartojimo vietoje.

5. Pareiškėjas teigė, kad Departamentas netinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiklą. Pareiškėjo darbuotoja, prieš parduodama klientui skardinę, ją atidarė ir įpylė pusę stiklinaitės alaus bei pasakė, kad alkoholinį gėrimą reikia gerti vietoje, o klientas, pasiėmęs stiklinaitę ir skardinę alaus, nuėjo prie baro. Nutarime nurodoma, jog buvo išpilstytas tik akivaizdžiai minimalus alkoholinio gėrimo kiekis ir, Departamento nuomone, pareiškėjas tik imitavo AKĮ reikalavimų laikymąsi. Nutarime nėra konstatuotas konkretus išpilto alaus kiekis ar alaus kiekis skardinėje, kurią pirkėjas išsinešė iš baro. Nurodė, kad alaus skardinė iš pirkėjo nebuvo paimta, jo nebuvo paklausta, ar jis gėrė jam į vienkartinę stiklinę įpiltą alų bare. Tyrimo metu nebuvo apklausta pareiškėjos darbuotoja ir pirkėjas.

6. Pareiškėjas akcentavo, kad nei AKĮ, nei kiti teisės aktai nenurodo, kas laikytina pilstomu alkoholiniu gėrimu. Pareiškėjo nuomone, faktas, kur ir kaip laikomas gėrimas iki jo pardavimo, neduoda pagrindo teigti, kad visi alkoholiniai gėrimai, kurie yra gamyklinėje taroje, laikytini nepilstomais alkoholiniais gėrimais. Pareiškėjas, aiškindamas sąvoką „pilstomas“, nurodo, kad, išpylus nors dalį gėrimo iš gamyklinės pakuotės, pagal faktą šis gėrimas vertintinas kaip pilstomas. Pirkėjas pats nusprendė išsinešti iš baro nepabaigtą gerti alaus skardinę su vienkartine stikline ir joje esančiu alumi, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą. Pareiškėjo darbuotojai išpylus dalį pirkėjo įsigyto alaus į stiklinę, parduota alaus skardinė laikytina pilstomu alkoholinius gėrimu.

7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Bare aiškiai matomose vietose yra pakabinti skelbimai apie alkoholio vartojimą vietoje ir draudimą išsinešti, apie tai, kad alkoholiniai gėrimai nuo 20 val. iki 10 val., o sekmadieniais nuo 15 val. parduodami tik pilstomi. Bare sudarytos tinkamos sąlygos vartoti gėrimus vietoje, t. y. pareiškėjas ėmėsi proporcingų atsargos priemonių tam, kad pirkėjas gėrimą vartotų vietoje. Pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje. Pareiškėjas negali būti atsakingas už pirkėjų veiksmus po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento. Pareiškėjo vertinimu, 2018 m. kovo 13 d. protokolas turėjo būti surašomas dalyvaujant pareiškėjos atstovui, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl surašant 2018 m. kovo 13 d. protokolą, iš esmės buvo pažeista pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus, naudotis advokato pagalba, susipažinti su bylos medžiaga.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad atlikdamas neplaninį patikrinimą kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) pareigūnais bei atlikęs papildomus tyrimo veiksmus, nustatė, kad 2018 m. sausio 4 d. apie 22 val. 35 min. pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje darbuotoja A. K., veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, pirkėjui A. L. (toliau – ir Pirkėjas) už 2,5 Eur pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą gamyklinėje taroje, t. y. vieną atidarytą skardinę alaus „Kalnapilis Royal Select“ (alkoholio koncentracija 5,6 proc. tūrio, talpa 0,568 l), kurią Pirkėjas iš karto išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, draudžiantį prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais.

10. Atsakovas pažymėjo, kad prekybos vietose alkoholiu gali būti prekiaujama tiek gamyklinėse pakuotėse, tiek ir įpylus (išpylus) į vartojimui pritaikytą tarą (stiklinę, bokalą, taurę ir pan.), tačiau kadangi viena iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto būtinųjų sąlygų yra alkoholinio vartojimas vietoje, mano, jog sąvoka „pilstomas alkoholinis gėrimas“ AKĮ prasme gali būti siejama tik su prekyba vartojimui vietoje. Tam, jog alkoholis būtų pritaikytas vartoti vietoje, jis turi būti tinkamai pateiktas vartotojui, t. y. tam pritaikytoje taroje – stiklinėje, taurėje ar pan. Alkoholinio gėrimo pardavimas gamyklinėje taroje tik iš dalies jį perpylus į vienkartinę stiklinę, sudarė patogias sąlygas pirkėjui alkoholinį gėrimą išsinešti iš Baro. Departamentas tiek 2018 m. sausio 4 d. protokole, tiek 2018 m. kovo 19 d. protokole pareiškėją supažindino su jo teisėmis. Atsakovo nuomone, 2018 m. sausio 4 d. protokolas ir 2018 m. kovo 19 d. protokolas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 609 straipsnyje nurodytus esminius protokolo turiniui keliamus reikalavimus – juose nurodyta surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, atsakomybę už nusižengimą nustatantis AKĮ straipsnis.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, kad Departamentas nenustatė alaus kiekio skardinėje, pirkėjo išsineštoje iš Baro, bei vienkartinėje stiklinėje, yra nepagrįsti. Alkoholinio gėrimo kiekis gamyklinėje taroje neturi įtakos padaryto Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo sudėties nustatymui. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad nebuvo pašalinti tarp darbuotojos A. K. 2018 m. sausio 5 d. rašytinio paaiškinimo bei Departamento vyriausiojo specialisto R. D. 2018 m. vasario 27 d. tarnybinio pranešimo nustatyti prieštaravimai. Bylą grąžinus papildomam tyrimui, Departamentas nustatė, kad pareiškėjos darbuotojos A. K. 2018 m. sausio 5 d. rašytinis paaiškinimas vertintinas kritiškai, pateiktas siekiant padėti pareiškėjui išvengti atsakomybės ir paneigiamas byloje surinktais įrodymais.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Akepus“ skundą atmetė.

13. Teismo posėdyje liudytoja A. K. nurodė, kad dirba Bare ir paaiškino, jog, atvykus pirkėjui ir užsisakius skardinę alaus, išaiškino pirkėjui, kad alkoholį gėrimą jis galės vartoti tik Bare, taip pat nurodė, kad pirkėjas nusipirko skardinę alaus ir sutiko alkoholinį gėrimą vartoti vietoje. A. K. nurodė, kad pardavusi alkoholinį gėrimą, viso jo į vienkartinę stiklinę nesupylė, nes gėrimas putojo. Bare prekybos vieta yra atitverta grotomis, ji nematė, kaip pirkėjas išėjo su alkoholiniu gėrimu iš Baro. Nuo 2018 m. pasikeitė prekybos alkoholiu tvarką reglamentuojantis teisinis reglamentavimas, todėl pirkėjas galbūt nežinojo galiojančių apribojimų, tačiau Bare yra įspėjamieji ženklai, jog išsinešti alkoholio su savimi negalima.

14. Pirkėjas teismo posėdyje paaiškino, kad Bare apie 22 val. 30 min. pirko skardinę alaus –į vienkartinę apie 200 ml tūrio talpos stiklinę pardavėja jam įpylė nusipirkto alkoholinio gėrimo (apie 100 ml), padavė vienkartinę stiklinę bei alaus skardinę ir pasakė, kad jis alkoholį turi vartoti Bare, atsakomybė dėl išėjimo iš Baro tenka pirkėjui. Pirkėjas nurodė, kad pirkimo metu Bare kitų klientų nebuvo, nusipirkęs alkoholinio gėrimo vienkartinę stiklinę ir skardinę išsinešė su savimi. Išėjus iš Baro, jį sustabdė policijos pareigūnai, surašė protokolą dėl administracinio nusižengimo bei paskyrė baudą.

15. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

15.1. Departamento direktorius 2018 m. sausio 3 d. pavedimu Nr. ATK1-002 pavedė Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjui J. K. ir Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiajam specialistui R. D. atlikti neplaninį ūkio subjektų Vilniaus miesto savivaldybėje patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, kaip įmonės laikosi Įstatymo reikalavimų.

15.2. Pareiškėjui išduota licencija Bare parduoti alkoholinius gėrimus.

15.3. Departamento ir Komisariato pareigūnai patikrino pareiškėjo viešojo maitinimo vietą bei surašė 2018 m. sausio 4 d. protokolą, kuriame nustatė, kad 2018 m. sausio 4 d. apie 22 val. 35 min. Bare pareiškėjo darbuotoja A. K., veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, Pirkėjui už 2,5 Eur pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje, t. y. vieną atidarytą skardinę alaus „Kalnapilis Royal Select“ (alkoholio koncentracija 5,6 tūrio, talpa 0,568 l). Minėtame protokole nustatyta, kad pareiškėja pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas.

15.4. Patikrinime dalyvavo pardavėja A. K., kuri 2018 m. sausio 4 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog 2018 m. sausio 4 d. apie 22 val. 30 min. į pareiškėjo Barą atėjusiam pirkėjui už 2,50 euro pardavė vieną atidarytą skardinę alaus „Kalnapilis Royal Select“ (alkoholio koncentracija 5,6 proc. tūrio, talpa 0,568 1) bei saldainį. A. K. nurodė, kad pirkėjo įsigytas prekes apskaitė kasos aparatu. Taip pat paaiškino, kad žino, jog pareiškėjas turi užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, tačiau dėl patalpų išplanavimo (pardavėją ir pirkėją skiria grotos) to fiziškai padaryti negali.

15.5. Patikrinimo metu paaiškinimus taip pat pateikė Pirkėjas, kuris nurodė, kad 2018 m. sausio 4 d. apie 22 val. 30 min. atėjo į Barą, darbuotoja jam pardavė alų ir leido jį išsinešti.

15.6. Pareiškėjo atstovas 2018 m. sausio 5 d. pateikė darbuotojos A. K. 2018 m. sausio 5 d. rašytinį paaiškinimą, kuriame teigiama, kad 2018 m. sausio 4 d. apie 22 val. 35 min. parduodama alaus „Kalnapilis Royal Select“ (alkoholio koncentracija 5,6 proc. tūrio, talpa 0,568 1) skardinę, ją atidarė ir įpylė pusę stiklinės. Paaiškinime taip pat nurodyta, kad pirkėjui išaiškinta, jog alkoholinį gėrimą reikia vartoti vietoje. Pirkėjas, pasiėmęs alaus skardinę, nuėjo. Pardavėja nurodė, kad nematė, kaip pirkėjas išėjo iš Baro, nes užsiėmė savo reikalais. Taip pat pardavėja teigė, kad, atėjus pareigūnams, ji labai susijaudino, parašė tai, ką liepė pareigūnai, neatsimena, ką parašė.

15.7. Departamento 2018 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. ATK2-22/18 byla grąžinta papildomam tyrimui, kadangi nagrinėjimo metu nustatyti prieštaravimai tarp darbuotojos A. K. 2018 m. sausio 4 d. pirminio rašytinio paaiškinimo, pateikto patikrinimo metu, bei bylos nagrinėjimo metu darbuotojos A. K. 2018 m. sausio 5 d. rašytinio paaiškinimo, kurį pateikė pareiškėjos atstovas. 2018 m. sausio 4 d. protokole pažymėta, kad pirminiame paaiškinime darbuotoja pažeidimą pripažino, teigė, kad žinanti reikalavimus, nurodė, kad ir vartojimo vietoje negalėjo užtikrinti dėl Baro išplanavimo, tuo tarpu vėlesniame paaiškinime teigė, kad parduotą skardinę alaus atidarė, išpilstė, informavo pirkėją apie vartojimą vietoje, pirkėjas su išpilstytu alkoholiniu gėrimu nuėjo prie baro.

15.8. Nutarime nurodyta, kad Departamento 2018 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. ATK2-22/18 nustačius prieštaravimus tarp darbuotojos A. K. pateiktų paaiškinimų, atliekant papildomą tyrimą prie tyrimo medžiagos buvo prijungti vaizdo įrašai, kurie daryti 2018 m. sausio 4 d. pareiškėjo neplaninio patikrinimo metu. Nutarime konstatuota, kad į Barą atėjęs pirkėjas stovėjo prie pardavimo vietos ir bendravo su pardavėja, viešojo maitinimo vietoje jis praleido apie 2 min. 35 sek., po to, pasiėmęs skardinę alaus, pirkėjas išėjo iš Baro, kur buvo sustabdytas Komisariato ir Departamento pareigūnų.

15.9. Nutarimu pareiškėjui skirta 360 eurų baudą.

16. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta 360 Eur bauda už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Teismas, apžvelgęs AKĮ nuostatas (1 str. 1 d., 3 str. 4 ir 6 p., 4 str. 1 d., 18 str. 3 d. 13 p.), taip pat atsižvelgęs į Nutarimą, nustatė, kad pareiškėjui sankcija skirta dėl tos priežasties, kad jis neįgyvendino AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte reikalavimų ir pardavė pirkėjui nepilstomą alkoholinį gėrimą bei neužtikrino, kad alkoholinis gėrimas būtų vartojamas vietoje. Tokią išvadą Departamentas grindė aplinkybe, kad pareiškėjas nesiėmė efektyvių priemonių, jog alkoholinis gėrimas būtų vartojamas Bare, o priešingai – sudarė sąlygas gėrimą išsinešti.

18. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavė Bare dirbanti pardavėja A. K., t. y. asmuo, veikiantis pareiškėjo vardu. Įvertinęs byloje pateiktus A. K. 2018 m. sausio 4 d. ir 2018 m. sausio 5 d. paaiškinimus, Departamento pateiktus dokumentus ir teismo posėdyje liudytojų A. K. ir A. L. pateiktus paaiškinimus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-205-1058/2018 bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-335-574/2018, padarė išvadą, kad pirkėjui 2018 m. sausio 4 d. apie 22 val. 30 min. buvo parduotas alkoholinis gėrimas, iš dalies įpiltas vienkartinėje stiklinėje, bei alkoholinio gėrimo likutis originalioje jo taroje, t. y. skardinėje. Teismas pažymėjo, kad iš visų bylos duomenų, be kita ko, iš byloje pateiktų fotonuotraukų ir Pirkėjo paaiškinimų galima daryti išvadą, kad į vienkartinę 200 ml talpos stiklinę buvo įpilta ne daugiau kaip 100 ml alkoholinio gėrimo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Nutarimo dalis, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos darbuotoja pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą Įstatymo draudžiamu laiku, todėl pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, yra teisėta ir pagrįsta.

19. Pasisakydamas dėl Nutarimo dalies, jog pareiškėjas neįgyvendino antrosios sąlygos ir neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, teismas nurodė, jog pareiškėja nesiėmė visų galimų priemonių užtikrinti, kad Bare parduodamas alkoholis būtų vartojamas tik Barui priklausančiose patalpose, o priešingai – pati sudarė palankias sąlygas išsinešti išpilstytą alkoholinį gėrimą iš Baro, t. y. pareiškėjos darbuotoja alkoholinį gėrimą išpylė į vienkartinę stiklinę bei davė pirkėjui alkoholinio gėrimo skardinę, kurią jis galėjo su savimi netrukdomas išsinešti. Galima daryti išvadą, kad sąžiningam ir protingam pardavėjui, siekiančiam užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, nėra prasmės alkoholinius gėrimus perpilti iš gamyklinės taros į vienkartinę tarą. Tokio veiksmo tikslas gali būti sudaryti sąlygas klientui pilstomus alkoholinius gėrimus išsinešti. Šiuo atveju pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad Baras yra pritaikytas alkoholio vartojimui vietoje, pateikiamas pašildytas maistas, pateikti įspėjimai alkoholinių gėrimų neišsinešti iš Baro, nelaikytinos aktyviomis priemonėmis, siekiant užtikrinti Įstatyme nustatytų nuostatų laikymąsi.

20. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2018 m. sausio 4 d. vaizdo įrašuose MAH00094.mp4 ir MAH00098.mp4 užfiksuotos Baro patalpos, prekybos salė, klientų aptarnavimo zona ir patalpa, skirta alkoholiniams gėrimams vartoti. Byloje nustatyta, kad Bare nėra stalų ir kėdžių, prekybos vieta nuo klientų yra atitverta grotomis, Bare nėra specialios vietos viršutiniams rūbams pasikabinti. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad Bare klientams skirtos patalpos nėra pritaikytos alkoholio vartojimui vietoje.

21. Teismas išaiškino, kad formalus pardavėjos veiksmas – alkoholio dalies išpylimas į vienkartinę stiklinę, sudarant galimybę pirkėjui po pardavimo vienkartinę stiklinę ir skardinę išsinešti, sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėja neįvykdė reikalavimo parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus vartojimui vietoje, ir šiais konkliudentiniais veiksmais asmeniui, įsigijusiam skardinę alkoholinio gėrimo, pagrįstai leido manyti, kad alkoholinius gėrimus galima vartoti ne tik Baro patalpose. Tokiu būdu pareiškėja neužtikrino, kad gėrimai būtų vartojami vietoje, o kartu ir neįvykdė antrosios AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytos kumuliatyvios sąlygos, leidžiančios taikyti išimtį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais draudimo, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas Nutarimu pagrįstai konstatavo AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą.

22. Teismas nurodė, kad Nutarimu pareiškėjui skirta 360 Eur dydžio bauda, kuri yra artima sankcijoje nustatytam baudos vidurkiui ir jo neviršija. AKĮ įtvirtintu reglamentavimu yra siekiama visai visuomenei svarbių tikslų, t. y. siekiama mažinti alkoholio vartojimą ir jo neigiamą įtaką žmonių sveikatai ir gerovei, o pareiškėjas tą patį vakarą per trumpą laikotarpį net dviem pirkėjams pardavė alkoholinius gėrimus, neužtikrindama jų vartojimo vietoje, todėl, teismas vertino, kad paskirtos baudos dydis yra adekvatus padaryto pažeidimo mastui.

23. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad, surašant 2018 m. kovo 13 d. protokolą, buvo iš esmės pažeista pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus, naudotis advokato pagalba, susipažinti su bylos medžiaga, teismas, vadovaudamasis AKĮ 37 straipsnio 2 dalimi, nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo Departamente laiką ir vietą 2018 m. vasario 8 d. 9 val. buvo informuotas Departamento 2018 m. sausio 4 d. pranešimu ir 2018 m. sausio 30 d. raštu, apie bylos nagrinėjimo Departamente laiką ir vietą 2018 m. gegužės 3 d. 10 val. pareiškėjas buvo informuotas Departamento 2018 m. kovo 19 d. pranešimu Nr. S-855(3). Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės paneigia pareiškėjo skundo argumentus, kad apie bylos nagrinėjimą jis buvo informuota pažeidžiant AKĮ nustatytus terminus ir tvarką.

24. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentą, jog 2018 m. sausio 4 d. protokolas buvo surašytas pareiškėjo vadovui nedalyvaujant, pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ūkio subjekto darbuotojų (nagrinėjamu atveju – A. K.) veiksmai laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais.

25. Teismas konstatavo, kad Nutarimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, paskirta nuobauda atitinka Įstatymo reikalavimus (pagrįstai įvertintas pažeidimų sistemiškumas), todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

III. 26. Pareiškėjas UAB „Akepus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

27. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Pirmosios instancijos teismas, visiškai nemotyvuodamas ir nepasisakydamas nei dėl vieno iš pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, atmetė pareiškėjo argumentą, kad Departamento įvardinti pareiškėjo atlikti AKĮ pažeidimai nebuvo tinkamai konstatuoti ir įforminti AKĮ nustatyta tvarka. Protokolas negali būti laikomas AKĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytu ANK nustatyto turinio protokolu ir todėl jis negali būti laikomas tinkamu, AKĮ nustatytos formos dokumentu, įforminančiu galimą pareiškėjo padarytą pažeidimą, nes: 1) AKĮ nenumato reikalavimo Protokolo turiniui, o nukreipia į ANK; 2) Protokolo turinys yra nustatytas ne ANK, o įstatymą įgyvendinančiu aktu (Departamento direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. T1-25 patvirtintomis Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais ir tabako gaminiais, patikrinimų atlikimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės)); 3) pagal ANK 609 straipsnio 6 dalį administracinio nusižengimo protokolo formą ir jos pildymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliota institucija. Departamentui nėra suteikta teisė nustatyti AKĮ pažeidimo protokolo formą ir jos pildymo taisykles; 4) AKĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatyto protokolo tikslas yra fiksuoti padarytą AKĮ pažeidimą, po atlikto tyrimo, remiantis visa surinkta medžiaga. ANK nustato, kad atitinkamas protokolas surašomas baigus administracinio nusižengimo tyrimą. Akivaizdu, kad Protokolas buvo surašytas (2018 m. sausio 11 d.) dar nebaigus tirti pareiškėjo galimo AKĮ pažeidimo – R. D. tarnybinis pranešimas surašytas tik 2018 m. sausio 18 d. Surašant Protokolą net nepabandyta gauti pareiškėjo paaiškinimą; 4) Protokolas surašytas nedalyvaujant pareiškėjo vadovui ar jo įgaliotam atstovui; 5) Skiriasi ir pats ANK nustatyto administracinio nusižengimo protokolo turinys, bei Protokolo turinys. Viena esminių administracinio nusižengimo protokolo dalių pagal įstatymą yra traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens (pareiškėjo) pasiaiškinimas. Šiuo atveju surašant Protokolą joks pareiškėjo paaiškinimas nebuvo paimtas. Pareiškėjas Protokole taip pat nėra tinkamai informuotas (negali būti laikoma tinkamu informacija nuorodos į konkrečius AKĮ straipsnius pateikimas, neatskleidžiant šių straipsnių turinio) apie jo teises ir pareigas (ANK 609 str. 5 d.).

27.2. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentą, kad Protokolas neteisėtai surašytas nedalyvaujant pareiškėjo vadovui ar jo įgaliotam atstovui. Teismas nevertino, kad tuo pačiu metu buvo atliekamas ne tik pareiškėjo, kaip įmonės, padaryto galimo AKĮ pažeidimo tyrimas ir fiksavimas (tai darė departamento pareigūnai), bet ir pačios A. K. atžvilgiu buvo atliekamas jos administracinio nusižengimo, numatyto ANK 168 straipsnio 1 dalyje tyrimas ir fiksavimas (atliko policijos pareigūnas). Pareiškėjas nuosekliai teigė aplinkybę – kad A. K., kaip pareiškėjo darbuotoja, nėra įgaliota atstovauti pareiškėjui tiek fiksuojant, tiek tiriant galimą Bendrovės AKĮ pažeidimą, t. y. šis asmuo neturi jokių įgalinimų atstovauti pareiškėją procese, nors jos atlikti faktiniai veiksmai ir yra vertintini kaip pareiškėjo veiksmai parduodant alkoholinius gėrimus. Pareiškėjo įsitikinimu, Protokolas turėjo būti surašomas dalyvaujant pareiškėjui (pareiškėjo vadovui ir / ar įgaliotam asmeniui), paėmus jo paaiškinimus bei pasirašytas pareiškėjo. Taigi, surašant Protokolą buvo iš esmės pažeista pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus, naudotis advokato pagalba, susipažinti su bylos medžiaga. Reikalavimas, kad Protokolas būtų surašomas dalyvaujant asmeniui įtariamam padarius AKĮ pažeidimą nėra savitikslis, nes būtent taip užtikrinama jo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas ir galimybė jam teikti savo paaiškinimus bei organizuoti savo gynybą.

27.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas. Nutarime pareiškėjas nebuvo kaltinamas tuo, kad alkoholiniai gėrimai parduoti ne vartojimui vietoje. Pagal Nutarime nurodytą formuluotę pareiškėjas kaltinamas pardavęs nepilstomus alkoholinius gėrimus, t. y. alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje, vertinant, kad tokia prekyba tokiais (nepilstomais gamyklinėje taroje) alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku iš vis yra draudžiama. Tuo tarpu teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, jį atmetė iš esmės konstatavę kitą pažeidimą –„Nagrinėjamu atveju Bendrovė pardavė alkoholinius gėrimus būdu, kuris neužtikrino viso įsigyto alkoholio suvartojimo vietoje. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pareiškėja pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas“, t. y. teismas konstatavo kitokį AKĮ pažeidimą, nei tas kuris buvo nurodytas Nutarime. Teismas sprendime nepasisakė dėl to, ar ginčo atveju buvo parduoti pilstomi ar nepilstomi alkoholiniai gėrimai, nors tai ir sudarė ginčo esmę. Pareiškėjas pažymi, kad konkretus AKĮ įtvirtintos prievolės (alkoholinį gėrimą parduoti tik pilstomą ir tik vartoti vietoje) turinys, pobūdis ir apimtis AKĮ nėra atskleidžiamas. Šioje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl darytina išvada, jog asmuo, kuris parduoda alkoholinius gėrimus, siekdamas laikytis AKĮ nustatytų reikalavimų, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Pareiškėjo vertinimu, pareiškėjo darbuotojai išpylus dalį pirkėjų įsigyto alkoholinio gėrimo į stiklinę, parduoti alkoholiniai gėrimai laikytini pilstomais alkoholiniais gėrimais. Pareiškėjas ėmėsi proporcingų atsargos priemonių reikalavimui, jog AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų reikalavimų būtų laikomasi, t. y. jo konkrečioje situacijoje pritaikytų priemonių visuma atitiko teisingą pusiausvyrą siekiamam tikslui.

27.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neužtikrino parduoto alkoholinio gėrimo vartojimo vietoje. Pareiškėjas teigia, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti pirkėjui vartoti vietoje (bare). Alaus skardinė pirkėjui buvo parduota vartoti bare. Kitoks alkoholinių gėrimų pardavimas įstatymo draudžiamu laiku bare yra draudžiamas. Sprendimą išsinešti alaus skardinę ir vienkartinę stiklinę priėmė pirkėjas, nors ir buvo informuotas, kad išsinešti įsigytus alkoholinius gėrimus iš baro draudžiama. Įstatyme nėra nustatyta, nei kas laikytina pilstomu alkoholiniu gėrimu, nei kokiomis priemonėmis turi būti užtikrinama, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami įsigijimo vietoje, todėl iš pareiškėjo negali būti reikalaujama elgtis neteisėtai ir neadekvačiai, t. y. pardavėjas negali reikalauti iš pirkėjo ir juo labiau priversti jį, kad pastarasis įsigytą alkoholį suvartotų vietoje.

27.5. Pareiškėjas ėmėsi visų priemonių, kad parduoti alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje ir neturėjo jokio pagrindo laikyti, kad pirkėjams parduoti alkoholiniai gėrimai bus išsinešti iš baro. Nei A. K., nei pareiškėjas neturi nei teisėto pagrindo, nei galimybių uždrausti arba neleisti pirkėjams išsinešti parduotą alkoholį. Pareiškėjo atlikti veiksmai, parduodant alkoholį buvo proporcingi siekiant užtikrinti jo vartojimą vietoje.

27.6. Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės nepagrįstai remiasi vien bendrosios kompetencijos teismų sprendimais, nagrinėjant A. K. administracinio nusižengimo bylą.

27.7. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai konstatavo, kad paskirtos baudos dydis yra adekvatus padaryto pažeidimo mastui, nes pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas tą patį vakarą per trumpą laikotarpį net dviem pirkėjams pardavė alkoholinius gėrimus, neužtikrindamas jų vartojimo vietoje, tačiau nėra aišku kokį antrą pardavimą turėjo omenyje pirmosios instancijos teismas, nes šioje buvo nagrinėjimas vienas pardavimas – A. K. pardavė alaus skardinę Pirkėjui.

28. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Departamento nuomone, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, vertintini kaip subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas, siekiant išvengti atsakomybės.

30. Departamentas teigia, kad kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai, kad 2018 m. kovo 13 d. protokolas neatitinka AKĮ 35 straipsnio 1 dalies reikalavimų. 2018 m. kovo 13 d. protokolą surašė Departamento valstybės tarnautojai, kurie, vadovaujantis Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais ir tabako gaminiais, patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. Tl-25 34 punktu, turi teisę fiksuoti patikrinimo rezultatus. Departamentas 2018 m. kovo 19 d. pareiškėjui išsiuntė 2018 m. kovo 13 d. protokolą ir pranešimą Nr. S-855(3), kuriuo pareiškėją supažindino su jo teisėmis numatytomis AKĮ (36 str., 37 str., 371 str., 38 str.). 2018 m. kovo 13 d. protokolo turinys atitinka ANK 609 straipsnyje nurodytus esminius reikalavimus protokolo turiniui, t. y. nurodyta surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, atsakomybę už nusižengimą nustatantis AKĮ straipsnis.

31. Atsakovas, pasisakydamas dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo, nurodo, kad konkrečiu atveju kyla ginčas ar alkoholinis gėrimas parduotas su gamykline tara, laikytinas išpilstytu. Šiuo atveju esminis klausimas, ar atidarytoje gamyklinėje pakuotėje parduotas alkoholinis gėrimas, kurio dalis buvo nupilta į vienkartinę stiklinę, atitinka „pilstomo“ alkoholinio gėrimo sąvoką. Nors AKĮ 2 straipsnyje nėra pateiktas „pilstomo alkoholinio gėrimo“ sąvokos aiškinimas, tačiau, Departamento nuomone, pareiškėjas nepagrįstai tapatina alkoholinius gėrimus, esančius atidarytoje pakuotėje (iš dalies nupiltus), su pilstomais alkoholiniais gėrimais. Iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte sąvoka „pilstomi alkoholiniai gėrimai“ buvo atribota nuo sąvokos „alkoholiniai gėrimai atidarytoje pakuotėje“. Prekybos vietose, alkoholiu gali būti prekiaujama tiek gamyklinėse pakuotėse, tiek ir įpylus (išpylus) į vartojimui pritaikytą tarą (stiklinę, bokalą, taurę ir pan.), tačiau kadangi viena iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto būtinųjų sąlygų yra alkoholinio vartojimas vietoje, logiška, jog sąvoka „pilstomas alkoholinis gėrimas“ AKĮ prasme gali būti siejama tik su prekyba vartojimui vietoje. Tam, kad alkoholis būtų pritaikytas vartoti vietoje, jis turi būti tinkamai pateiktas vartotojui, t. y. tam pritaikytoje taroje -stiklinėje, taurėje ar pan., todėl darytina išvada, kad tik iš gamyklinės pakuotės į vartojimui pritaikytą tarą išpiltas alkoholis yra laikomas pilstomu. Toks AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto aiškinimas atitiktų įstatymo leidėjo tikslus mažinti alkoholio vartojimą ir paplitimą, kadangi iš gamyklinės pakuotės į tiesioginiam vartojimui pritaikytą tarą supilto alkoholinio gėrimo transportavimas ar dalinimasis, o tuo pačiu ir paplitimas, tampa daug sudėtingesnis.

32. Departamentas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad alkoholiniai gėrimai parduoti vartojimui vietoje. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas viešojo maitinimo vietoje prekiavo nepilstomais alkoholiniais gėrimais, be to, niekaip neužtikrino alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje – akivaizdu, kad parduodamas alkoholinius gėrimus gamyklinėje pakuotėje, nesudarant patogių sąlygų alkoholinius gėrimus vartoti vietoje ūkio subjektas nesiekė užtikrinti jų vartojimo vietoje, o priešingai – sudarė patogias sąlygas pirkėjui alkoholinius gėrimus išsinešti, taigi Pareiškėjas vykdė prekyba alkoholiniais gėrimais išsinešimui. Aplinkybės, kad alkoholiniai gėrimai parduodami gamyklinėje taroje, kad nėra patogių sąlygų alkoholinius gėrimus vartoti vietoje (nėra viešojo maitinimo vietai būdingų stalų ir kėdžių), aptarnavimas vykdomas „per langelį” patvirtina, kad pareiškėjas viešojo maitinimo veiklą tik imituoja, o realiai vykdo alkoholinių gėrimų pardavimo išsinešimui veiklą.

33. Pasisakydamas dėl baudos individualizavimo, atsakovas nurodo, kad Departamentas tinkamai individualizavo baudą, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, Bendrovę neigiamai charakterizuojančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui taikyta sankcija už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

35. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

36. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei bylos medžiagą, visų pirma pasisako dėl pareiškėjo argumentų, kad pardavimus atlikusi pareiškėjo darbuotoja A. K. negali būti laikoma pareiškėjo atstovu Departamento atliekamame pareiškėjo AKĮ pažeidimo fiksavime (protokolo surašyme) bei bylos nagrinėjime. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog prekybą vykdantys ūkio subjekto darbuotojai veikia to ūkio subjekto vardu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-159/2008). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į minėtus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, nagrinėjamu atveju UAB „Akepus“ darbuotoja A. K. laikytina tinkamu pareiškėjo atstovu ir neplaninio patikrinimo metu galėjo dalyvauti patikrinime, teikti rašytinius paaiškinimus, pastabas bei pasirašyti tikrinimo dokumentus galėjo be atskiro įmonės savininko įgaliojimo ar leidimo.

38. Dėl kitų pareiškėjo argumentų, susijusių su Departamento atlikto patikrinimo teisėtumu, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis (Departamento 2018 m. sausio 3 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. ATK-1-002, 2018 m. sausio 4 d. protokolą, 2018 m. kovo 13 d. protokolą, Nutarimą, rašytinius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir kitus į bylą pateiktus duomenis), nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad patikrinimas buvo atliktas laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų, todėl yra laikytinas teisėtu.

39. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

40. Iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta išimtimi, kai viešojo maitinimo vietoje leidžiama draudžiamu laiku parduoti alkoholinius gėrimus, galima pasinaudoti, kai yra tenkinamos abi nustatytos sąlygos – parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Būtina pažymėti, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi (žr., pvz., 2017 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-822/2017).

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo, nurodo, kad buvo parduoti pilstomi alkoholiniai gėrimai. Pareiškėjas paaiškina, kad darbuotojai A. K.. išpylus dalį Pirkėjo įsigyto alkoholinio gėrimo į vienkartinę stiklinę, parduotas alkoholinis gėrimas laikytinas pilstomu alkoholiniu gėrimu. Be to, pareiškėjas tvirtina, kad ėmėsi proporcingų atsargos priemonių, jog Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų reikalavimų būtų laikomasi.

42. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta išimtimi galima pasinaudoti tik tada, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios sąlygos, t. y. parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, AKĮ ar kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kas laikytina pilstomu alkoholiniu gėrimu, tačiau pažymėtina, kad iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos akivaizdu, jog parduodant pilstomus alkoholinius gėrimus turi būti užtikrinamas jo vartojimas vietoje. Ginčui aktualios redakcijos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta išimtis taikoma tik tiems verslo subjektams, kurie faktiškai, o ne formaliai atitinka viešojo maitinimo įstaigos sąvoką. AKĮ 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad viešojo maitinimo vieta – laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų viešojo maitinimo reikalavimų įrengti restoranas, kavinė, baras ar kita maisto tvarkymo vieta, kurioje ruošiamas, gaminamas ir realizuojamas maistas, skirtas viešajam maitinimui. Vadinasi, subjektai, kuriems yra taikoma AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta išimtis privalo vykdyti baro, restorano, kavinės ar kitą maisto tvarkymo veiklą, šiose įstaigose alkoholiniai gėrimai, nesvarbu, ar pilstomi iš gamyklinių pakuočių ar kitų rezervuarų, turi būti pateikiami taip, kad jie būtų suvartoti viešojo maitinimo vietos patalpose ar teritorijoje, bet ne tokiu būdu ir forma, kuris nekliudo pirkėjui išsinešti įsigytus alkoholinius gėrimus iš viešo maitinimo vietos ir jais disponuoti savo nuožiūra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4242-968/2019).

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad: A. K., prieš parduodama alkoholinį gėrimą pirkėjui, atidarė alaus skardinę, dalį alaus išpylė į vienkartinę stiklinę, kartu parduodama alų gamyklinėje taroje (iš kurios dalis alkoholio nupilta į vienkartines stiklines), bare nėra patogių sąlygų alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, aptarnavimas vykdomas „per langelį“, konstatuoja, jog tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas sudaro tinkamas sąlygas išsinešti gėrimus ir maitinimo veikla yra tik imituojama, t. y. pardavėja pardavė alkoholinį gėrimą būdu, kuris neužtikrino viso alkoholio suvartojimo vietoje, tik dalį jo įpylusi į vienkartinę stiklinę, o likusią gėrimo dalį atidavusi gamyklinėje taroje.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės nepagrįstai rėmėsi vien bendrosios kompetencijos teismo sprendimu, priimtu nagrinėjant fizinio asmens, niekaip nesusijusio su nagrinėjama byla, administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-335-574/2018. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vadovaudamasis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-335-574/2018 pateikė sąvokos „pilstomas alkoholinis gėrimas“ išaiškinimą, o paminėtos bylos nelaikė turinčios prejudicinę galią byla. Todėl su tuo susiję pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

45. Atmestini pareiškėjo argumentai, kad nagrinėjamu buvo imtasi priemonių, jog parduoti alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje ir neturėjo pagrindo laikyti, kad pirkėjams parduoti alkoholiniai gėrimai bus išsinešti iš baro. Teisėjų kolegija pažymi, kad proporcingumo principas atsargos kontekste suponuoja tai, jog konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar priemonės, kurių imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos pasiekti tikslą. Protingumo kriterijus savo ruožtu suponuoja, jog būtina patikrinti, ar pareiškėjas priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iš jo, kaip iš ūkinę veiklą vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-466-261/2018). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nors bare buvo pakabintas skelbimas apie alkoholio vartojimą vietoje ir draudimą išsinešti, tai (kaip A. K. nurodė 2018 m. sausio 5 d. paaiškinime), kad pardavėja atidariusi butelį ir dalį alkoholio įpylusi į stiklinę perspėjo pirkėjus apie alkoholio vartojimą vietoje, nepatvirtina fakto, jog buvo imtasi tinkamų priemonių dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viduje. Be to, 2018 m. sausio 4 d. (t. y. patikrinimo dieną) A. K. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad žino, jog pareiškėjas turi užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, tačiau dėl patalpų išplanavimo (pardavėją ir pirkėją skiria grotos) to fiziškai padaryti negali. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, kad pareiškėjas sudarė sąlygas baro klientams (šiuo atveju – Pirkėjui) alkoholinius gėrimus išsinešti, o ne priešingai – juos vartoti vietoje.

46. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, jog iš ūkio subjekto, teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kuomet pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotą gėrimą rengiasi išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje. T. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nesudarė net minimalių ir pakankamų sąlygų pirkėjams įsigytus alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, todėl ir pirkėjo neva savavališki veiksmai šiuo atveju negali panaikinti pareiškėjo atsakomybės.

47. Pasisakydama dėl baudos dydžio, teisėjų kolegija nurodo, kad, nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog šiuo atveju pareiškėjas tą patį vakarą per trumpą laikotarpį net dviem pirkėjams pardavė alkoholinius gėrimus, neužtikrindamas jų vartojimo vietoje, tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi Nutarime aptariamos baudos dydžio apskaičiavimo taisykles, pažymi, jog Bendrovės atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės nebuvo nustatytos, Nutarime išdėstytos Bendrovę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, pareiškėjui skirtos baudos dydis – 360 Eur – yra artimas Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatyto baudos dydžio intervalo vidurkiui (361,50 Eur) ir jo neviršija. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti Nutarimu paskirtos sankcijos dydžio.

48. Įvertinusi kitus pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad jais arba kartojami pirminiame skunde išdėstyti argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami.

49. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

50. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas nagrinėjamoje byloje atmetamas, todėl prašymas dėl teismo išlaidų netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius