008fa781-1825-42cd-afdb-69f359b7304c · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Aušra Maškevičienė                                       Civilinė byla Nr. 2S-1997-460/2012Teisėja Eugenija Šatkuvienė                                       (Proceso Nr. 2-06-3-01540-2012-6)                                       Procesinio sprendimo kategorijos             (S) 128.17; 122.4                          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. gruodžio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko V.

Z. (apelianto) atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3673-144/2012 pagal kreditorės Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriaus pakartotinį pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „VekÅ¡is“.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : kreditorė Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyrius 2012-06-18 pakartotinai kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Nurodė, kad pagal 2008-05-12 tarp jos ir skolininko V. Z. sudarytÄ kredito sutartį Nr. KK 08/05/66D (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – sutartis) suteikė V. Z. 1 700 000 Lt kreditÄ , kurio įvykdymo užtikrinimui buvo, be kitų įkeistų daiktų, įkeistas ir Å¡is nekilnojamasis daiktas: žemės sklypas, bendro 1,4300 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), hipotekos lakÅ¡to kodas 02120090007294, įkeisto daikto savininkas – UAB „VekÅ¡is“. Nurodė, kad skola Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriui sudarė: 526 395,61 EUR panaudoto ir negrÄ Å¾into kredito, 11 148,61 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 41 729,58 EUR nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palÅ«kanų, 144,81 EUR baudos už įsipareigojimų nevykdymÄ , 16 proc. sutartinių metinių įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų, iÅ¡ viso 579 418,61 EUR.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-22 nutartimi tenkino kreditorės pakartotinį pareiÅ¡kimÄ , nutarė iÅ¡ieÅ¡koti kreditorės Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriaus naudai iÅ¡ skolininko V.

Z. pagal 2008-05-12 tarp jos ir skolininko sudarytÄ kredito sutartį Nr. KK 08/05/66D (su vėlesniais pakeitimais): 526.395,61 EUR negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 11 148,61 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 41 729,58 EUR delspinigių, 144,81 EUR baudÄ už įsipareigojimų nevykdymÄ , iÅ¡ viso 579 418,61 EUR, 16 proc. sutartinių metinių įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų, numatytų kredito sutarties 8.2 punkte nuo negrÄ Å¾intos 579 418,61 EUR sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 139 Lt kreditorės sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; už skolÄ antrÄ ja eile parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ daiktÄ :

žemės sklypÄ , bendro 1,4300 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB „VekÅ¡is“; įkeisto daikto įkainojimas hipotekos lakÅ¡to 4 punkte (120 000 Lt).Apeliantas teismui pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-22 nutartį; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. priėmė nutartį, kuria areÅ¡tavo suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Tiek skolininkas, tiek suinteresuotas asmuo buvo informuoti, kad yra nustatytas 1 mėnesio terminas skolai padengti. Skolininkas pradėjo derybas ir nurodė, kad jis yra finansiÅ¡kai pajėgus toliau tęsti sutarties sÄ lygų vykdymÄ ir siekia atnaujinti sutartį. 2012 m. kovo 30 d. teisme buvo gautas kreditorės pakartotinis pareiÅ¡kimas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Pažymėtina, kad CPK 558 str. 1 d. nustatytas mėnesio terminas nebuvo suėjęs ir kreditorė, pažeisdama skolininko teisėtus lÅ«kesčius, anksčiau laiko kreipėsi į teismÄ .

Pažymi, kad sutarties nutraukimas laikytinas kraÅ¡tutine priemone, taikytina skolininkui ir taikytina tik tuo atveju, jeigu visiÅ¡kai nepavyksta iÅ¡saugoti sutarties.Å iuo atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas visiÅ¡kai nesivadovavo skolininko motyvais ir nurodytomis aplinkybėmis, kad tarp skolininko ir kreditorės buvo pradėtos derybos dėl sutarties sÄ lygų vykdymo. Skolininkas nurodė, kad pasikeitė jo finansinė padėtis ir jis gali toliau mokėti įmokas pagal sutartį. Kreditorė, kaip stipresnioji santykių Å¡alis, derėjosi ir pagrįstai leido tikėtis, jog sutarties vykdymas gali bÅ«ti atnaujintas.

Kreditorei kreipusis į teismÄ dėl pakartotinio priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, skolininko teisėti lÅ«kesčiai buvo pažeisti ir kreditorė ne tik kad pažeidė Å¡alių kooperavimosi, bendradarbiavimo principus, tačiau ir pasinaudojo savo, kaip stipresniosios santykių Å¡alies, padėtimi. Tokie kreditorės veiksmai laikytini nesÄ Å¾iningais skolininko atžvilgiu.Atsiliepime kreditorė praÅ¡o apelianto atskirÄ jį skundÄ atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-22 nutartį palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad skolininkas pažeidė mokėjimo prievoles. Skolininkui buvo suteiktas papildomas įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas skoloms kreditorei padengti. Skolininko atskirajame skunde nurodyti klausimai dėl tariamu derybų, dėl jo tariamos galimybės vykdyti įsipareigojimus ir pan. nėra priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto bylų nagrinėjimo objektas. Bankas sutarties sÄ lygas dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo esant mokėjimo prievolių pažeidimams taikė žymiai palankiau, negu tai numato sutartis.Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties, kuria nutarta iÅ¡ieÅ¡koti kreditorės Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriaus naudai iÅ¡ skolininko V.

Z. pagal 2008-05-12 tarp jos ir skolininko sudarytÄ kredito sutartį Nr. KK 08/05/66D (su vėlesniais pakeitimais): 526 395,61 EUR negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 11 148,61 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 41 729,58 EUR delspinigių, 144,81 EUR baudÄ už įsipareigojimų nevykdymÄ , iÅ¡ viso 579 418,61 EUR, 16 proc. sutartinių metinių įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų, numatytų kredito sutarties 8.2 punkte nuo negrÄ Å¾intos 579 418,61 EUR sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 139 Lt kreditorės sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; už skolÄ antrÄ ja eile parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ daiktÄ :

žemės sklypÄ , bendro 1,4300 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB „VekÅ¡is“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2008-05-12 tarp kreditorės Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriaus ir skolininko V. Z. sudarytÄ kredito sutartį Nr. KK 08/05/66D (su vėlesniais pakeitimais) (b. l. 6–16, 17–46) suteikė V. Z. 1 700 000 Lt kreditÄ , kurio įvykdymo užtikrinimui, buvo be kitų įkeistų daiktų, įkeistas ir Å¡is nekilnojamasis daiktas:

žemės sklypas, bendro 1,4300 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), hipotekos lakÅ¡to kodas 02120090007294, įkeisto daikto savininkas – UAB „VekÅ¡is“.Kadangi skolininkas, kreditorės manymu, tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditorei pagal kredito sutartį, kreditorė 2011-11-24 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į teismÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Å i aplinkybė ypatingosios teisenos tvarka priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto klausimÄ nagrinėjančiam teismui yra pakankama praÅ¡ymÄ areÅ¡tuoti įkeistÄ turtÄ vertinti kaip pagrįstÄ bei teisėtÄ , priimti nutartį areÅ¡tuoti įkeistÄ daiktÄ bei raÅ¡tu įspėti skolininkÄ ir įkeisto daikto savininkÄ , kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iÅ¡ varžytynių (CPK 558 straipsnio 1 dalis).

Teismas primena, jog vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi Å¡alis privalo grÄ Å¾inti tai, kÄ yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos Å¡alies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iÅ¡ prievolių užtikrinimo bÅ«dų yra įkeitimas (hipoteka) CK 6.70 straipsnis). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grÄ Å¾inti skolÄ arba ne iki galo tokiÄ prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis).

Ä®keitimo teisinė reikÅ¡mė pasireiÅ¡kia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius iÅ¡reikalauja skolÄ iÅ¡ įkeisto objekto. Atskirai pažymėtina, kad CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedÅ«ros paskirtis – įspėti skolininkÄ ir įkaito davėjÄ apie numatomÄ priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ , hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistÄ daiktÄ parduoti iÅ¡ varžytynių (CPK 558 straipsnio 2 dalis), joje nurodo iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ .

Ä®keisto turto areÅ¡to procedÅ«rai reikÅ¡mingas pats prievolės neįvykdymo ir skolos egzistavimo faktas, o ne skolos dydis, dėl kurio kilusius visus neaiÅ¡kumus apeliantai gali paÅ¡alinti bendradarbiaudami su kreditoriumi. Nustatyta, kad kredito sutartį bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė susidarius įsiskolinimui. Ä®statyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminÄ , ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita Å¡alis jos neįvykdo per papildomai nustatytÄ protingÄ terminÄ (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis).Skolininkas nepagrįstai teigia, kad kreditorė CPK 558 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.) nustatyta tvarka dar nepraėjus vieno mėnesio įspėjimo (2012 m. kovo 12 d. nutarties priėmimo) terminui 2012 m. kovo 30 dienÄ pateikė pakartotinį pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartimi, remiantis CPK 558 straipsnio 1 dalimi, skolininkas buvo įspėtas, kad jeigu per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos skola nebus grÄ Å¾inta, įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytinių.

Tokiu bÅ«du skolininkui buvo suteiktas papildomas įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas skoloms bankui padengti (CPK 558 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartyje per apsirikimÄ nurodė, kad bankas pakartotinį pareiÅ¡kimÄ pateikė 2012 m. kovo 30 d. (b. l. 72). IÅ¡ tikro banko pakartotinis pareiÅ¡kimas teismui buvo pateiktas     2012 m. gegužės 18 d. (pareiÅ¡kimas Nr. OUT-12492) (b. l. 67–68).

Å i pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartyje nurodyta raÅ¡ymo klaida niekaip nesÄ lygoja skolininko interesų pažeidimo. Apylinkės teismas banko pakartotinį pareiÅ¡kimÄ iÅ¡nagrinėjo tik 2012 m. birželio 22 d. ir nutartyje nurodė, kad „nuo įspėjimo įteikimo praėjo mėnuo, skola nėra grÄ Å¾inta, todėl kreditoriaus praÅ¡ymas tenkintinas“. Taigi teismo skolininkui nustatytas vieno mėnesio terminas realiai tapo žymiai ilgesnis, negu tai numato CPK, nes minėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis buvo įteikta skolininkui 2012 m. kovo 26 d. (b. l. 65), o 2012 m. birželio 22 d. nutartis priteisti skolÄ priimta beveik po trijų mėnesių, skaičiuojant nuo 2012 m. kovo 12 d. nutarties įteikimo.

Tačiau bylos duomenimis nei po teismo įspėjimo įteikimo dienos, nei vėliau skolininkas nutartimi nustatytų įpareigojimų neįvykdė. Todėl kreditoriui pateikus pakartotinį pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja 2012 m. birželio 22 d. nutartimi konstatavo, jog hipoteka užtikrinta prievolė – sutartis – nėra vykdoma, todėl pagrįstai CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatytu reglamentavimu pradėjo įkeisto turto realizavimo procedÅ«rÄ .

Skolininkas nepagrįstai teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nesivadovavo skolininko motyvais dėl skolininko pradėtų derybų, dėl sutarties sÄ lygų vykdymo. Skolininkas teigia, kad pasikeitė jo finansinė padėtis ir kad jis gali toliau mokėti pagal sutartį, ir tai sÄ lygojo neteisėtos nutarties priėmimÄ .Teismas primena, jog sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o hipotekos kreditorius prie praÅ¡ymo pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukus.Esant hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimui dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, Hipotekos skyriui kyla pareiga įvertinti Å¡alis siejusios pagrindinės sutarties nutraukimo aplinkybes, t. y.

įsitikinti, kad kreipdamasis į hipotekos skyrių kreditorius nutraukė sutartį pagal sutartyje nustatytÄ tvarkÄ ir sÄ lygas, o jeigu jos nenumatytos – pagal CK. Vykdydamas Å¡iÄ pareigÄ Hipotekos skyrius turi atlikti bylos aplinkybių, susijusių su pagrindinės sutarties nutraukimu, teisinį tyrimÄ . Nagrinėjamu atveju tai reiÅ¡kia, kad hipotekos teisėjas turėjo patikrinti sutarties nutraukimo aplinkybes, tÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismas tinkamai atliko ir priėmė teisėtÄ 2012 m. kovo 12 d. nutartį.

Be to, 2012 m. kovo 12 d. nutartis, kurioje hipotekos teisėjas patvirtino, jog bankas teisėtai nutraukė sutartį, yra įsiteisėjusi. Pakartotinai, t. y. gavęs CPK 558 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ , hipotekos teisėjas sutarties nutraukimo aplinkybių neturi pagrindo tirti ir vertinti.Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviena iÅ¡ sutarties Å¡alių, ypatingai sutartį pažeidusi Å¡alis, turi pareigÄ bendradarbiauti ir kooperuotis su kita Å¡alimi (CK 6.200 straipsnio 2 dalis).

Skolininkas turi bÅ«ti suinteresuotas skolos grÄ Å¾inimu. Tai, kad skolininkas, pažeidęs sutartį, po sutarties nutraukimo norėtų sutartį atnaujinti pagal jo pageidaujamas sÄ lygas, neįpareigoja banko sutikti su skolininku, kadangi sutarties Å¡alis, prieÅ¡ sutikdama atnaujinti sutartį, turi įvertinti kitos sutarties Å¡alies siÅ«lomas sÄ lygas, t. y. ar ji dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo nepatirs nepagrįstų nuostolių.Pastebėtina, kad skolininkas atskirajame skunde teigia, jog apylinkės teismas nevertino įrodymų, tačiau toks teiginys yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas.

Apylinkės teismas atliko teisinį tyrimÄ ir konstatavo, kad yra visi CPK 558 straipsnyje ir CK 4.192 straipsnyje numatyti pagrindai kreditoriui vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Skolininko atskirajame skunde nurodyti klausimai dėl tariamų derybų, dėl jo tariamos galimybės vykdyti įsipareigojimus ir pan. nėra priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto bylų nagrinėjimo objektas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis c. b. AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis c. b.

AB bankas „Snoras" v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2011 m. birželio 15 d. nutartis c. b. V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011; kt.).Nagrinėjamu atveju teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties nutraukimo sÄ lygos ir nutraukimo procedÅ«ros turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į abiejų sutarties Å¡alių elgesį ir visas konkrečias tiek sandorio sudarymo, tiek vykdymo aplinkybes. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, skolininkas akivaizdžiai bei ilgÄ laikÄ sistemingai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį ir Papildomus susitarimus ir tai suteikė bankui teisę, vadovaujantis sutarties bendrųjų sÄ lygų 13.1 punktu, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.Aktualu pažymėti, kad bankas nutraukė sutarti tik po septynis mėnesius iÅ¡ eilės trukusių mokėjimo prievolių pažeidimų (nuo 2011 m. gegužės 5 d. (įskaitytinai) iki 2011 m. lapkričio 7 d.).

PareiÅ¡kimo pateikimo dienÄ skolininkas vėlavo atlikti mokėjimus bankui 264 dienas, iki kreditorės atsiliepimo pateikimo dienos (2012-10-05) mokėjimo prievolių pažeidimas tęsiasi 489 dienas. Pagal sutarties bendrųjų sÄ lygų 13.1 punktÄ bankas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Kredito sutartį, jeigu mokėjimo prievolių vykdymo terminas (pagal mokėjimų grafikÄ ) yra pažeidžiamas 10 kalendorinių dienų ir per papildomai banko nustatytÄ ne trumpesnį kaip 10 dienų terminÄ pažeidimas nėra paÅ¡alinamas (2010 m. rugsėjo 24 d.

Papildomo susitarimo 4 specialiųjų sÄ lygų 4.3.4 punkte buvo sutarta, kad jeigu mokėjimo prievolių pažeidimas tęsiasi 5 kalendorines dienas, bankas įgyja teisę nutraukti sutartį) (b. l. 45). Nagrinėjamu atveju bankas sutarties sÄ lygas dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo esant mokėjimo prievolių pažeidimams taikė žymiai palankiau, negu tai numato Kredito sutartis, t. y. sutartį nutraukė tik po septynis mėnesius iÅ¡ eilės trukusių mokėjimo prievolių pažeidimų (nuo 2011 m. gegužės 5 d. (įskaitytinai) iki 2011 m. lapkričio 7 d.).

Taip pat palankiau, negu įstatyme nustatytas 30 dienų terminas (CK 6.218 straipsnis). Be to, skolininkas net ir per papildomai nustatytÄ terminÄ (nuo 2011 m. lapkričio 9 d. praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo iki 2011 m. lapkričio 24 d.) bylos duomenimis pažeidimų nepaÅ¡alino. Atsižvelgiant į tai, kad ne kartÄ buvo sudaryti Papildomi susitarimai dėl vėluojamų mokėti įmokų, kad skolininkui buvo atidėti mokėjimai, darytina iÅ¡vada, jog skolininkui buvo nustatytas protingas terminas įsiskolinimui pagal Kredito sutartį padengti (Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1303-370/2012;

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1302-460/2012).Teismas pabrėžia, kad skolininkas neteisingai supranta sutartinius santykius ir iÅ¡ jų atsirandančias sandorio Å¡alims teises ir pareigas. Apeliantas skunde nurodo nemaža teisės normų, kurios reglamentuoja sutartinius santykius ar priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tačiau realiai neatskleidžia ir nenurodo nė vienos aplinkybės, kuri gali patvirtinti banko padarytus pažeidimus. Apeliantas, be cituojamos teismų praktikos ar teisės normų pažeidimų, privalėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymus, kurie patvirtintų skolininkų gebėjimÄ toliau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui (CPK 178 straipsnis).

PrieÅ¡ingu atveju tiek skundas, tiek apeliacinės instancijos nutartis (patenkinus apelianto skundÄ ), panaikinanti pirmosios instancijos teismo nutartį, įgytų tik formalų charakterį, nes iÅ¡ esmės skolininkai ir toliau neturės galimybių vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Tokios nuostatos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012, kurioje teismas nurodė, kad vartotojo padidinta teisinė apsauga nepaneigia vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai).

Kitaip tariant, vartotojai negali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ir tuo pačiu metu naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog bankui pagrįstai nutraukus Kredito sutartį, skolininkui atsirado pareiga grÄ Å¾inti visÄ kreditÄ ir sumokėti palÅ«kanas bei padengti kitas patirtas iÅ¡laidas (Kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 13.3 p.).

Bylos duomenimis skola bankui nebuvo grÄ Å¾inta ir tai sudarė pagrindÄ bankui kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto bei teisėjui tenkinti tokį praÅ¡ymÄ (CPK 558 straipsnio 2 dalis).Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais teismas konstatuoja, kad apeliantas neteisingai taikė skolos hipotekos kreditorės naudai iÅ¡ieÅ¡kojimÄ reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir netinkamai interpretavo bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimÄ nustatančias proceso teisės normas, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas.

Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pagrindo keisti ar naikinti teisėtÄ bei pagrįstÄ pirmosios instancijos nutartį nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl eiliÅ¡kumo IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog kreditorė Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyrius pagal Å¡ioje byloje nagrinėtÄ Kredito sutartį Nr. KK 08/05/66D (su vėlesniais pakeitimais), sudarytÄ tarp Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriaus ir V. Z., Klaipėdos miesto apylinkės teisme inicijavo 3 skirtingas bylas (Nr. 2-3673-144/2012, Nr. 2-3674-144/2012, Nr. 2-3675-144/2012) prieÅ¡ skolininkÄ V.

Z. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Å iose bylose kreditorė praÅ¡o leisti už skolÄ parduoti iÅ¡ varžytynių skirtingus įkeistus daiktus – 7 žemės sklypus (b. l. 44). Aktualu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad yra tikslinga iÅ¡spręsti klausimÄ dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės ne tik padarant įraÅ¡us hipotekos lakÅ¡te (CK 4.183 straipsnio 3 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Kreditoriaus atstovė advokatė praÅ¡o priteisti iÅ¡ skolininko V.

Z. kreditorės naudai 943,80 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 99–100). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose šiuo atžvilgiu galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos.

Ä®statyme nurodyta iÅ¡imtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje kreditorės bylinėjimosi iÅ¡laidos (iÅ¡laidos advokato pagalbai suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ apmokėti) priteistinos iÅ¡ skolininko, kurio interesas bylos baigtimi yra prieÅ¡ingas kreditorės interesams.

Kreditorės atstovės praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo suma (943,80 Lt) virÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.15 punkte nustatytÄ dydį, todėl Å¡is kreditorės atstovės praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant jai 425 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2012).

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .IÅ¡ apelianto V. Z. priteisti 425 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriui. Teisėja                                                                                                                                 AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė