2022-05-04 Nr. AB-10940-3-61-3-00085-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2183-781/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00085-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja I. I. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 21S53929 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Kaip ir daugelyje (duomenys neskelbtini) šalių, (duomenys neskelbtini) klesti korupcija. Dažni konfliktai tarp atskirų etninių grupių. Dėl kultūrinės šalies įvairovės galioja kelios teisinės sistemos. (duomenys neskelbtini) gyvenimo sąlygos ir medicininis aptarnavimas yra prastos kokybės, todėl vidutinė gyvenimo trukmė yra 47 metai.

3. Skunde pažymėta, kad visiškai nustatyta, jog prieglobsčio prašytojos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei (duomenys neskelbtini) gresia pavojus dėl jos išnaudojimo bei dėl bendros padėties šalyje.

4. Pareiškėja nurodė, kad ji bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, nepateikta duomenų apie jos padarytus kokius nors pažeidimus, todėl nėra objektyvių prielaidų išvadai, kad pareiškėja savanoriškai neišvyktų iš šalies. Vien tai, kad ji atvyko neleistinoje vietoje, nesudaro objektyvaus pagrindo įsitikinimui, kad savo noru į kilmės šalį neišvyktų. Nėra objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėja gali pasislėpti. Pareiškėja mano, kad draudimo atvykti terminas nėra proporcingas, pareiškėja dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, laikėsi nustatytų tvarkų, o jos išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas saugaus gyvenimo siekio.

5. Pareiškėjos vertinimu, prieglobstis jai nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti jos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, tinkamai nepatikrino pareiškėjos paaiškinimo tikrumo.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovo atsiliepime pažymėta, kad pareiškėja prisistatė esanti nepilnametė, tačiau tyrimo metu nustatyta, jog tai buvo melaginga informacija. Pareiškėja nurodė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes norėjo mokytis ir dirbti, padėti savo motinai. Jai buvo pažadėta, kad ji galės tai daryti (duomenys neskelbtini), tačiau ten atvykusi ji sužinojo, kad mokytis negalės ir privalės dirbti sekso industrijoje (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu pareiškėjos pasakojimas įvertintas kaip atitinkantis surinktą kilmės valstybės informaciją apie tai, kad pareiškėjos profilio moterys atitinka prekybos žmonėmis aukos (duomenys neskelbtini) profilį. Tačiau, nors pareiškėja ir atitinka prekybos žmonėmis asmens profilį, ji savo pasakojime nenurodė, kad (duomenys neskelbtini) su ja buvo netinkamai elgiamasi, kad ji realiai buvo prekybos žmonėmis auka, priešingai, pareiškėja teigė, kad visus metus nemokamai, bet už maistą, gyvenamąją vietą ir pažadą ateityje būti išsiųstai mokintis į užsienį ji dirbo namų ruošos darbus vienai moteriai (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, kad prekybos žmonėmis auka ji galėjo tapti (duomenys neskelbtini), nes sužinojo, kad ją planuoja išvežti dirbti į (duomenys neskelbtini) prostitute, tačiau pareiškėja tokių planų išvengė. Pareiškėja bijo grįžti į (duomenys neskelbtini), nes ją gali nužudyti arba parduoti į vergovę moteris, pas kurią dirbo (duomenys neskelbtini), arba moteris, kuri ją pasitiko (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos šeima gyvena (duomenys neskelbtini), o ji pas buvusią darbdavę dirbo (duomenys neskelbtini).

8. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, kadangi įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojai iš esmės siejama su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tyrimo metu buvo svarstoma, ar prieglobsčio prašytojos gyvybei, sveikatai, saugumui arba laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Tačiau įvertinus pareiškėjos individualias savybes, taip pat tai, kad jos kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Nors pareiškėja iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „3. Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4. „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; kitus pareiškėjos skundo reikalavimus atmetė.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 11 d. sulaikė du neteisėtus migrantus be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tarp kurių buvo ir pareiškėja. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Pirminės apklausos metu pareiškėja nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. 2. Prieglobsčio prašytoja pasakojo, kad iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išvyko maždaug 2021 m. birželio viduryje, norėdama tęsti mokslus ir susirasti darbą. (duomenys neskelbtini) jai nebuvo grasinama. Atvykus į (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytoją pasitiko ponia (duomenys neskelbtini), kuri sakė, kad padės jai įsikurti ir susirasti mokymosi įstaigą. Ši moteris paėmė visus prieglobsčio prašytojos dokumentus ir pasakė, kad niekas jos (duomenys neskelbtini) nemokys, ji čia atvyko dirbti. Moteris grasino, kad jei prieglobsčio prašytoja nedirbs, ją sumuš, užmuš, kas nors išprievartaus. Ponia (duomenys neskelbtini) grasino išvežti prieglobsčio prašytoją dirbti į (duomenys neskelbtini), vieną kartą pareiškėją bandė smaugti. Kai ponia (duomenys neskelbtini) buvo išėjusi iš namų, prieglobsčio prašytoja susirinko daiktus, iššoko pro langą ir pabėgo. Susitikusi juodaodžius vaikinus, pareiškėja nusprendė eiti į Lietuvą.

12. Pareiškėja 2021 m. spalio 1 d. Migracijos departamente apklausos metu nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes norėjo mokytis, gyventi komfortiškiau. Pareiškėja papasakojo, kad mirus tėvui, motina negalėjo apmokėti pareiškėjos mokslų. Dėl prastos finansinės padėties, prieglobsčio prašytoja taip pat turėjo dirbti. Buvo įsidarbinusi pas vieną moterį, jai padėdavo namų ruošoje. Ši moteris norėjo padėti prieglobsčio prašytojai, todėl po vienerių metų darbo pas ją, ji suorganizavo prieglobsčio prašytojai dokumentus ir kelionę į (duomenys neskelbtini), kur, esą, ji galėsianti lankyti mokyklą ir mokytis. Prieglobsčio prašytoją (duomenys neskelbtini) pasitiko kita moteris, kuri ją nusivežė į savo namus ir paėmė dokumentus. Praėjus savaitei nuo atvykimo, prieglobsčio prašytoja paklausė, kada ji pradės eiti į mokyklą. Moteris supyko, trenkė jai antausį, ėmė smaugti ir pasakė, kad ji į mokyklą neis, o turės dirbti prostitute (duomenys neskelbtini) ir sumokėti 40 000 Eur. Išėjus moteriai į parduotuvę, pareiškėja pabėgo pro langą. Bėgdama susitiko juodaodžius vaikinus, su kuriais porą dienų klaidžiojo miškuose. Galiausiai juos pastebėjo ir suėmė Lietuvos Respublikos pareigūnai. Pareiškėja nurodė, kad negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes bijo moters iš (duomenys neskelbtini) ir jai padėjusios moters (duomenys neskelbtini).

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorija 2021 m. gruodžio 23 d. pateikė Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadą Nr. MK-O 315/2021 (01)2 , kurioje nurodyta, kad pareiškėjos biologinis amžius apie 21 +/- 2 metai, tai yra 19-23 m.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos duotus paaiškinimus, pripažino, kad pareiškėjos išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio, geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas. Pareiškėja Migracijos departamente apklausos metu nurodė, kad kilmės šalyje nepatyrė persekiojimo.

15. Teismo vertinimu, pareiškėja nenurodė pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę jos kilmės valstybėje. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės.

16. Teismas pažymėjo, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių. Pareiškėja apklausų Migracijos departamente metu nurodė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes norėjo mokytis ir dirbti, padėti motinai.

17. Teismas pritarė Departamento argumentams, kad nors pareiškėja ir atitinka prekybos žmonėmis asmens profilį, ji savo pasakojime nenurodė, jog (duomenys neskelbtini) su ja buvo netinkamai elgiamasi, kad ji realiai buvo prekybos žmonėmis auka. Pareiškėja teigė, kad prekybos žmonėmis auka ji galėjo tapti (duomenys neskelbtini), nes sužinojo, kad ją planuoja išvežti dirbti į (duomenys neskelbtini) prostitute, tačiau pareiškėja tokių planų išvengė.

18. Apskųstame sprendime teismas pažymėjo, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, taip pat vertino jos padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjos pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Migracijos departamentas rinkdamas informaciją apie kilmės valstybėje esančią padėtį nustatė, kad grįžtantiems į (duomenys neskelbtini) asmenims, kurie tapo prekybos žmonėmis aukomis, yra suteikiama pagalba. (duomenys neskelbtini) valdžia yra atsakinga už gyventojų reabilitacijos modelį ir pagalbą bei apsaugą asmenims, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis. Agentūra NAPTIP (angl. National Agency for the Prohibition for Trafficking in Persons) turi 10 prieglaudų visoje šalyje, tačiau (duomenys neskelbtini) yra ir prieglaudų, kurioms vadovauja nevyriausybinės organizacijos.

19. Teismas, remdamasis kilmės valstybės informacija pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) valstijoje, sutiko su atsakovu, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje nėra realios galimybės patirti beatodairišką smurtą ir vien dėl buvimo teritorijoje nekyla grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei.

20. Teismas nurodė, kad Departamentas nenustatė ir pati pareiškėja nepateikė duomenų, kad moterys jos kilmės šalyje yra priskiriamos prie padidintą riziką susidurti su persekiojimo veiksmais turinčių asmenų grupių. Tai, kad pareiškėja yra moteris – nepagrindžia prielaidos, jog ji yra priskirtina padidintos rizikos asmenų grupei – tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėja ateityje susidurs su netinkamu elgesiu ar padidinta persekiojimo grėsme.

21. Pareiškėjos skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento Sprendime padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjai papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Pareiškėja neįrodė Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jai galėtų būti suteikta papildoma apsauga.

22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, atvykusi į Lietuvą ir sulaikyta pareigūnų, savo asmens dokumentų nepateikė, nurodė, kad yra nepilnametė, gimusi (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja į bylą pateikė gimimo liudijimo nuotrauką, tačiau byloje nėra pagrindo abejoti į bylą pateiktu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijoje atliktu tyrimu, kurio metu patvirtinta, kad pareiškėja yra pilnametė. Į bylą pateiktas gimimo liudijimas, nesant kitų dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos asmenybės tapatybę, kelia pagrįstų abejonių jo autentiškumu ir priklausymu būtent pareiškėjai.

23. Iš bylos medžiagos ir pareiškėjos pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad ji prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Kaip matyti, prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Byloje nėra duomenų, kad iki ginčijamų sprendimų priėmimo pareiškėja būtų pareiškusi norą savanoriškai išvykti. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Sprendimo dalis, kurioje nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįstas ir atitinkantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

24. Teismas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas arba sutrumpinamas užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, t. y. atsakovas turi įvertinti visus turimus duomenis ir aplinkybių visumą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į individualią pareiškėjos poziciją, būtų proporcinga pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos.

25. Kadangi buvo pakeista Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti, teismas sprendė, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 26. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27. Pareiškėja teigia, kad išankstinio nusistatymo ir subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas.

28. Atsakovas tyrimą dėl pareiškėjos baimės būti persekiojamai atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

29. Atsakovo surinkta informacija patvirtina, kad pareiškėja buvo prekybos žmonėmis auka, ką patvirtina ir tai, jog (duomenys neskelbtini) moteris iš jos atėmė visus dokumentus, žiauriai su ja elgėsi, smurtavo, aiškino, jog pareiškėja skolinga daug pinigų, todėl turės verstis moters garbę ir orumą žeminančiais darbais.

30. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

31. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

32. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

33. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja plačiau nepaaiškino, kaip konkrečiai pasireiškė tariami EŽTT praktikos, Įstatymo bei Tvarkos aprašo pažeidimai, kokių pareigų Migracijos departamentas tariamai neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui. Be to, tokie apeliacinio skundo teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės, kadangi Migracijos departamentas išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvus bei pateikė jų teisinį įvertinimą, atsižvelgus į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.

34. Pareiškėja nei Migracijos departamente apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė duomenų, kad kilmės valstybėje asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu, todėl nėra pagrindų vertinti, kad ji kilmės valstybėje buvo ar gali būti prekybos žmonėmis auka. Tyrimo metu pareiškėjos pasakojimas įvertintas kaip atitinkantis surinktą kilmės valstybės informaciją apie tai, kad pareiškėjos profilio moterys atitinka prekybos žmonėmis aukos (duomenys neskelbtini). Tačiau nors pareiškėja ir atitinka prekybos žmonėmis asmens profilį, ji savo pasakojime nenurodė, kad (duomenys neskelbtini) su ja buvo netinkamai elgiamasi, kad ji realiai buvo prekybos žmonėmis auka, priešingai, teigė, kad metus nemokamai, bet už maistą, gyvenamąją vietą ir pažadą ateityje būti išsiųstai mokytis į užsienį ji dirbo namų ruošos darbus vienai moteriai (duomenys neskelbtini).

35. Pareiškėja Migracijos departamente apklausos metu nurodė, kad kilmės valstybėje persekiojimo grėsmė jai nebuvo kilusi. Pareiškėjos nurodyta grėsmė, kad grįžus į kilmės valstybę su ja gali susidoroti moteris, kuri ją išsiuntė į (duomenys neskelbtini) bei moteris pas kurią ji gyveno (duomenys neskelbtini), savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

36. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

37. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojai tikimybės. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) valstijoje, kurioje gyveno pareiškėja, nėra realios galimybės patirti beatodairišką smurtą ir vien dėl buvimo teritorijoje nekyla grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei, todėl pareiškėjai pagrįstai nebuvo suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

38. Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjos prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjai būtinybės.

39. Skundžiamame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėja skunde nepateikė.

40. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjos atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

41. Nors pareiškėja iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau joje prieglobsčio nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos prašymo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

43. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus iki 2 metų.

44. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia pirmosios instancijos teismui padarius nepagrįstas išvadas, kad ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

45. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

46. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra, nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

47. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, kad proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

48. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjos skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, kt.).‏‏‎

49. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

50. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1–2 dalyse.

51. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

52. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

53. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

54. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

55. Pareiškėja savo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė grėsme gyvybei, sveikatai kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), kilusia dėl jos atitikimo moterų, tampančių prekybos žmonėmis aukomis, profilio. Pareiškėja nurodė bijanti moterų iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su kuriomis ji buvo susidūrusi prieš atvykstant į Lietuvą.

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pasakojimą, atsakovo nurodytą informaciją apie bendrą pareiškėjos kilmės valstybėje esančią politinę, karinę, socialinę padėtį, sutinka su ginčijamo atsakovo Sprendimo išvadomis, kurioms pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjos nurodytas pasakojimas savaime nesąlygoja jai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Byloje nėra informacijos, kad moterys, kurios organizavo pareiškėjos kelionę į Europą, persekios prieglobsčio prašytoją ir jai grįžus į savo kilmės valstybę. Pareiškėja, apeliaciniame skunde kalbėdama apie (duomenys neskelbtini) piliečius, tapusius prekybos žmonėmis aukomis, savo grėsmę sieja su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis, susijusiomis būtent su jos asmenybe. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad Migracijos departamentas pagrįstai pripažino, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

57. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

58. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad situacija (duomenys neskelbtini), kalbant apie prekyba žmonėmis, yra itin bloga, yra abstraktūs. Dar daugiau, nėra pagrindo pripažinti, kad jie yra susiję su pareiškėja.

59. Įvertinus Migracijos departamento Sprendimo turinį, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Migracijos departamentas vadovavosi iš įvairių šaltinių surinkta informacija ir pareiškėjos situaciją įvertino individualiai, vertinant informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybėje esančią situaciją ir pareiškėjos pateiktus duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjos kilmės valstybę buvo pakankami tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį ir atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų. Be to, pareiškėja nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurie paneigtų Migracijos departamento padarytas išvadas.

60. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

61. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

62. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė