008b863d-70ad-491e-a79b-e84fc5142aca · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-233/2011 Proceso Nr. 1-50-9-00021-2009-9                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.;                                                    1.2.18.10.; 2.4.6.3.2.                                                    (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų Reginos Gaudutienės, Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Agatai Minkel, prokurorui Regimantui Žukauskui, gynėjui Valdui Burneikiui,nuteistajam L.

K., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. nuteistas pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 222 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., Å¡ias bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., Å¡iÄ subendrintÄ bausmę visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda, galutinė subendrinta bausmė L.

K. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. IÅ¡ nuteistojo L. K. priteista 635102,50 Lt turtinės žalos atlyginimo uždarajai akcinei bendrovei „Durų ir langų sistemos“.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija             n u s t a t ė: L. K. nuteistas už apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ir už didelės vertės svetimo turto pasisavinimÄ .

Å ias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.L. K., dirbdamas UAB „Durų ir langų sistemos“ direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus, tyčia, klastodamas tikrus buhalterinius dokumentus, juose nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis bei suklastotus dokumentus įtraukdamas į buhalterinę apskaitÄ , laikotarpiu nuo 2008 m sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 30 d., pažeisdamas LR 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. reikalavimus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ bendrovės buhalterinę apskaitÄ :   1.

Pažeidė LR 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, pagal kuriÄ Ä¯ apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu, o bÅ«tent:a) 2008 m. į apskaitÄ Ä¯traukė dokumentuose įformintas nurodytomis aplinkybėmis neįvykusias Å¡ias Å«kines operacijas: 2008-07-31 prekių ir paslaugų pirkimo–pardavimo kvite A Nr. 335875 įformintus iÅ¡ R.

T. pirktus 20 000 Lt vertės statybos darbus ir pinigus – 20 000 Lt R. T. už statybos darbus sumokėjimÄ ;b) 2008 m. į apskaitÄ pirkimų registre neįtraukė įvykusių Å«kinių operacijų, t. y. J. S. atlikimo aktuose Nr. 01 ir Nr. 02 užfiksuotų 24 000 Lt santechnikos darbų pirkimÄ ir J. S. už juos sumokėtų 6 000 Lt;c) 2009 m. į apskaitÄ neįtraukė 135 677, 28 Lt vertės Å«kinių operacijų, susijusių su materialinių vertybių (atsargų ir ilgalaikio turto) judėjimu – darbų atlikimo, medžiagų nuraÅ¡ymo ar panaudojimo aktų;d) laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 1 d.

Panevėžio r. Keravos k. esančiose bendrovės gamybinėse patalpose suklastojo tikrus buhalterinius dokumentus: 2007-05-29 preliminariÄ jÄ negyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį ir 2007-05-29 bei 2008-02-04 pinigų sumokėjimo kvitus, paprašė bendrovės darbuotojo S. R. pasiraÅ¡yti ir pats pasirašė kaip direktorius, ir patvirtino paraÅ¡u žinomai neteisingus duomenis, jog UAB „Durų ir langų sistemos“, atstovaujama direktoriaus L. K., perka iÅ¡ S. R. negyvenamÄ sias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), už 135 000 Lt bei kad jis S. R. sumokėjo 81 000 Lt ir 54 000 Lt.

2. Pažeidė 2 straipsnio „Ūkinių operacijų įforminimas ir registravimas“ 1 dalį, pagal kuriÄ visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu, tačiau 2008 m. J. S. už atliktus santechnikos darbus sumokėtam 6 000 Lt avansui nesurašė apskaitos dokumentų, t. y. kasos iÅ¡laidų orderio, mokėjimo žiniaraščio arba pinigų iÅ¡mokėjimo kvito ir 2009 m. 135 677,28 Lt vertės materialinių vertybių (atsargų ir ilgalaikio) judėjimui nesurašė apskaitos dokumentų – darbų atlikimo, medžiagų nuraÅ¡ymo ar panaudojimo aktų.Dėl Å¡ių iÅ¡vardintų pažeidimų iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „Durų ir langų sistemos“ 2008–2009 m.

Å«kinės finansinės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Be to, L. K., bÅ«damas UAB „Durų ir langų sistemos“ direktoriumi ir materialiai atsakingu už bendrovės turtÄ , laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 18 d. tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „Durų ir langų sistemos“ turtÄ â€“ pinigus, o bÅ«tent:nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 1 d. Panevėžio r. Keravos k. esančiose bendrovės patalpose įtraukė į buhalterinę apskaitÄ Å¾inomai suklastotus dokumentus: 2007-05-29 preliminariÄ jÄ negyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį ir 2007-05-29 bei 2008-02-04 pinigų sumokėjimo kvitus, kuriuose įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys, jog UAB „Durų ir langų sistemos“, atstovaujama direktoriaus L.

K., perka iÅ¡ S. R. negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) už 135 000 Lt, bei kad S. R. sumokėjo pinigus 81 000 Lt ir 54 000 Lt, nors realiai Å¡ios patalpos nebuvo parduotos ir pinigai S. R. nesumokėti, tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „Durų ir langų sistemos“ turtÄ pinigus – 135 000 Lt, kurie jam buvo iÅ¡duoti kaip atskaitingam asmeniui. Po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2008 m. liepos 31 d. bendrovės patalpose Panevėžio r.

Keravos k. įtraukė į buhalterinę apskaitÄ Å¾inomai suklastotÄ Â dokumentÄ â€“ 2008-07-31 prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitÄ (serija A Nr. 3358751), kuriame įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys, jog R. T. atliko statybos darbus ir direktorius L. K. sumokėjo jam 20 000 Lt, nors realiai Å¡ie darbai bendrovėje nebuvo atlikti, ir tokiu bÅ«du tyčia pasisavino jo žinioje buvusį svetimÄ UAB „Durų ir langų sistemos“ turtÄ â€“ 20 000 Lt, kurie jam buvo iÅ¡duoti kaip atskaitingam asmeniui. Po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 2 d. iki 2009 m. kovo 18 d. bendrovės patalpose Panevėžio r.

Keravos k. 2008-01-02 kaip atskaitingas asmuo bendrovės reikmių naudojimui turėdamas nepanaudotų bendrovės grynųjų pinigų – 324 968,99 Lt likutį iÅ¡ praeitų metų, iÅ¡ bendrovės kasos bei AB „Ūkio bankas“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Å«kio iÅ¡laidoms ir įvairiems mokėjimams kaip atskaitingas asmuo gavo 481 102,05 Lt, kurių panaudojimo nepateisino dokumentais ir pagal 2009-01-09 Panevėžio apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Durų ir langų sistemos“ neperdavė paskirtam administratoriui, tokiu bÅ«du tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „Durų ir langų sistemos“ turtÄ â€“ 481 102,05 Lt.

IÅ¡ viso L. K. tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „Durų ir langų sistemos“ turtÄ â€“ 636 102,05 Lt.Nuteistasis L. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant jo nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 183 str. bei dėl jam paskirtos per griežtos bausmės. BK 183 str. numato atsakomybę už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimÄ . Jis, bÅ«damas vienvaldis savo bendrovės akcijų savininkas ir viso bendrovės turto valdytojas, tvarkė pinigines lėšas kaip tinkamas, ir tos lėšos jam nebuvo svetimos.

Todėl jį galima buvo nuteisti pagal kitÄ kokį nors BK straipsnį, bet jokiu bÅ«du ne už svetimo turto pasisavinimÄ . Be to, pats teismas konstatavo, kad bendrovės pinigus jis skirstė ir iÅ¡leido ne tik savo asmeniniams reikalams, kaip savo dividendus, bet ir dalį iÅ¡leido bendrovės gamybos vystymui, bendrovės apyvartinėms lėšoms. Be to, dalis jo bendrovės pinigų buvo panaudota pastato antrojo aukÅ¡to įrengimui Keravos kaime, perkant medžiagas ir apmokant už darbus, o kita dalis buvo iÅ¡leista darbuotojų skatinimui ir tam, kad bÅ«tų laimėti vieÅ¡ieji konkursai bei atlyginimams vokeliuose.

Tai rodo, kad tų pinigų jis nesisavino, o iÅ¡leido teisėtiems ir ne visai teisėtiems reikalams. Jei teismas įžvelgė, kad pinigai priklausė ne jam, tokiu bÅ«du jo nusikalstami veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 184 str. 2 d. kaip turto iÅ¡Å¡vaistymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo baudžiamosiose bylose“ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto pasisavinimas yra tik tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai paverčia savo turtu.

Taip pat Å¡iame nutarime iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turtas iÅ¡Å¡vaistomas tik tuo atveju, jei jis iÅ¡Å¡vaistomas jo nepasisavinus. Šioje byloje yra pakankamai duomenų, kad savo bendrovės turto jis niekaip nepavertė savo turtu. Todėl jo nusikalstama veika turėtų bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 184 str. Baudžiamosios bylos dokumentai patvirtina, kad jis gyvena be žmonos ar kito artimo žmogaus ir tuo pačiu prižiÅ«ri, globoja ir iÅ¡laiko savo neįgalų tėvÄ , kuris yra pirmos grupės invalidas. Jo tėvas neturi kitų jam artimų žmonių, kurie jam padėtų tvarkytis, atsineÅ¡ti produktų ir slaugyti.

Jam atliekant bausmę pataisos namuose, tėvu nebÅ«tų kam pasirÅ«pinti ir tai sukeltų papildomų iÅ¡laidų jam pačiam bei valstybės socialinėms įstaigoms. Tokiu bÅ«du dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės nukentės visiÅ¡kai nekaltas jo neįgalus tėvas, kuris patirs emocinį sukrėtimÄ bei materialinius nuostolius, o paskirta bausmė ne tik nedarys jam auklėjamojo poveikio, bet ir padidins valstybės biudžeto iÅ¡laidas dėl jo tėvo priežiÅ«ros. Jis savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimus, netrukdė tyrimui ar kitaip neapsunkino iÅ¡aiÅ¡kinti padarytas nusikalstamas veikas.

Be to, jis iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ , sutinka atlyginti ir likusiÄ dalį žalos. Byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra tik lengvinančių, nuosprendžio priėmimo dienÄ jis buvo neteistas, todėl yra sÄ lygos taikyti jam BK 62 str. nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę, negu numato įstatymas, bausmės rūšį. Teismas dalinio žalos atlyginimo nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes BK 62 str. reikalavimai nenumato, kad žalos atlyginimas turi bÅ«ti pakankamai didelis ar visiÅ¡kas.

Be to, BK 59 str. 2 d. numato, kad teismas gali atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir kitas šio straipsnio 1 d. nenurodytas aplinkybes. Tokiomis aplinkybėmis gali būti tai, kad jis buvo vienintelis bendrovės savininkas ir visus pinigus valdė jis, kad jis visų pinigų nepasisavino, o panaudojo juos kaip apyvartines lėšas bendrovės vystymui, pelningai gamybai, darbuotojų atlyginimams ir jų skatinimui ir netgi mokėjo tam, kad gautų užsakymus ir kad patys darbuotojai galėtų užsidirbti sau algas, išlaikyti šeimas ir nereikėtų prašyti socialinių išmokų iš valstybės. Prašo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmė pakeisti.

Dalinį žalos atlyginimÄ ir tai, kad jis iÅ¡laiko ir prižiÅ«ri neįgalų savo tėvÄ , kuriuo daugiau nėra kam rÅ«pintis, pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir paskirti jam Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.         Teismo posėdyje nuteistasis L. K. praÅ¡o jo apeliacinį skundÄ patenkinti ir paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. Nuteistojo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti ir paskirti L.

K. su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę taikant BK 62 str. Prokuroras praÅ¡o nuteistojo L. K. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies, paskirti nuteistajam Å¡velnesnes bausmes baudžiamųjų įstatymų sankcijų ribose.        Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikytų baudžiamųjų įstatymų ir dėl neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).        Skundžiamu nuosprendžiu L. K. nuteistas pagal BK 222 str. 1 d. už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ ir pagal BK 183 str. 2 d. už didelės vertės svetimo turto pasisavinimÄ .

Pirmosios instancijos teisme nuteistasis dėl visų jam pareikÅ¡tų kaltinimų visiÅ¡kai prisipažino kaltu. Apeliaciniame skunde jis neginčija nuosprendžio dalies, kuria pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 str. 1 d., tačiau nurodo, kad kita jo nusikalstama veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota ne pagal BK 183 str. 2 d., o pagal BK 184 str. 2 d. Taip pat nesutinka su teismo jam paskirta bausme ir praÅ¡o paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, teisėjų kolegija patikrina bylÄ ir nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ tiek, kiek to praÅ¡oma nuteistojo paduotame apeliaciniame skunde.         Kad L.

K. nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , patvirtina paties nuteistojo ir liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vada bei kiti teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti įrodymai. Nuosprendyje teismas teisingai įvertino iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ , pagrįstai pripažino L. K. kaltu, o kvalifikuojant pripažintÄ Ä¯rodyta jo nusikalstamÄ veikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai.          Pagal BK 183 str. 2 d. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, informacinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo baudžiamosiose bylose“ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai paverčia savo turtu. Tuo tarpu turto iÅ¡Å¡vaistymas (BK 184 str.) yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims.

Kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pasisavinimas skiriasi nuo iÅ¡Å¡vaistymo tuo, kad turtas iÅ¡Å¡vaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl Å¡io turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už šį turtÄ .

Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus. Pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimÄ turtÄ ir turint realiÄ galimybę juo naudotis ar disponuoti. Pasisavinus patikėtÄ ar kaltininko žinioje esantį turtÄ , tolimesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi.        Šioje byloje nustatyta, kad L.

K. buvo UAB ,,Durų ir langų sistemos“ direktoriumi ir vieninteliu Å¡ios UAB akcininku, todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis dėl užimamų pareigų buvo materialiai atsakingas už bendrovės turtÄ ir Å¡is turtas buvo jo žinioje. Liudytoja apklausta Å¡ios bendrovės buhalterė R. K. parodė, kad pagal bendrovėje galiojusiÄ tvarkÄ grynuosius pinigus galėdavo paimti tik bendrovės direktorius L. K.. Ji jam perduodavo pinigus pagal kasos iÅ¡laidų orderį, o dokumentus dėl grynųjų pinigų panaudojimo jai pateikdavo irgi tik pats L.

K.. Direktoriui iÅ¡duotų pinigų likutis vis didėjo, nes dokumentų, pateisinančių dalies tų pinigų iÅ¡leidimÄ , L. K. jai nepateikdavo. Kur L. K. tuos pinigus iÅ¡leisdavo, ji nežino, bet yra direktorių dėl to perspėjusi.             Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad bÅ«damas savo bendrovės akcijų vienintelis savininkas ir viso bendrovės turto valdytojas, pinigines lėšas tvarkė kaip tinkamas, jos jam nebuvo svetimos, todėl už svetimo turto pasisavinimÄ negalėjo bÅ«ti nuteistas.

Toks apelianto argumentas yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir atmetamas. Pažymėtina, kad pačiame apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo apie jau paminėtÄ LAT senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimÄ Nr.

8. Tačiau bÅ«tent Å¡io nutarimo 4 p. yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Akcijų turėtojai įgyja teisę į bendrovės turtÄ , iÅ¡skyrus dividendus, tik akcinę bendrovę likvidavus ir atsiskaičius su jos kreditoriais. Akivaizdu, kad ir UAB ,,Durų ir langų sistemos“, kurios direktoriumi ir akcininku buvo L. K., turtas nuteistajam buvo svetimas.            Byloje iÅ¡nagrinėtais įrodymais buvo nustatyta, kad L.

K. nusikalstama veika pasisavinant jo žinioje buvusį UAB ,,Durų ir langų sistemos“ turtÄ buvo tęstinė, t. y. nuteistasis kaltinime nurodytu laikotarpiu padarė kelis veiksmus, numatytus BK 183 str., ir jo veikoje buvo vieninga tyčia. Paties nuteistojo, liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vada ir kitais raÅ¡ytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 18 d. L. K. į bendrovės buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė žinomai suklastotus dokumentus apie tai, kad UAB ,,Durų ir langų sistemos“ tariamai perka negyvenamÄ sias patalpas, už kurias S. R. buvo sumokėta 135 000 Lt.

Tačiau nurodytos patalpos parduotos nebuvo, pinigai S. R. nesumokėti, o nurodytus 135 000 Lt pasisavino L. K.. Pagal kitÄ Ä¯ buhalterinę apskaitÄ Ä¯trauktÄ Å¾inomai suklastotÄ dokumentÄ už atliktus statybos darbus L. K. tariamai sumokėjo 20000 Lt R. T., tačiau iÅ¡ tikrųjų tie statybos darbai nebuvo atlikti, pinigai nesumokėti, o nurodytus 20000 Lt irgi pasisavino nuteistasis. Ä®rodyta ir tai, kad tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , L. K. iÅ¡ bendrovės kasos ir banko sÄ skaitos gavo grynuosius pinigus, tačiau 481 102,05 Lt pinigų panaudojimo nepateisino jokiais dokumentais, neperdavė jų po bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei paskirtam jos administratoriui, o nurodytus pinigus taip pat pasisavino.

Tokiu bÅ«du L. K. tyčia pasisavino jo žinioje buvusį UAB ,,Durų ir langų sistemos“ turtÄ â€“ pinigus, iÅ¡ viso 636102,05 Lt. Jau buvo nurodyta apie tai, kad pirmosios instancijos teisme L. K. dėl Å¡io kaltinimo savo kaltę pripažino pilnai. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad nurodytus pinigus jis iÅ¡leido ne tik savo asmeninėms reikmėms, bet dalį jų iÅ¡leido bendrovės reikalams, remontavo Keravos k. esančio bendrovės pastato antrÄ jį aukÅ¡tÄ , dar kitÄ dalį pinigų iÅ¡leido ir neteisėtiems reikalams: darbuotojams mokėjo atlyginimus ,,vokeliuose“, leido pinigus tam, kad bÅ«tų laimėti vieÅ¡ieji konkursai.

Nurodytos apelianto aplinkybės jo nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Jau buvo nurodyta, kad jokių dokumentų, kurie pateisintų bent dalies paminėtų pinigų sumų panaudojimÄ bendrovės reikalams, t. y. statybų ar remonto darbams, nebuvo pateikta. Bylos duomenys patvirtina, kad nurodytas pinigų sumas nuteistasis užvaldė ir turėjo realiÄ galimybę jais naudotis ar disponuoti. Todėl svetimo turto pasisavinimas buvo baigtas, o tolimesni kaltininko veiksmai su tais pinigais veikos kvalifikavimui, kaip jau buvo nurodyta, reikÅ¡mės neturi.

Teisiamajame posėdyje nuteistasis parodė, kad dalį nurodytų pinigų jis tikrai sunaudojo savo reikmėms, dalį jų galėjo pralošti kazino. Nuteistasis taip pat parodė, kad dalį tų pinigų panaudojo atlyginimų ,,vokeliuose“ mokėjimui ir netgi kyšių mokėjimams siekiant laimėti viešuosius konkursus. Tokie apelianto argumentai ne tik nepateisina pasisavinto turto panaudojimo, bet ir leidžia manyti, kad nuteistasis galėjo dalyvauti ir kitų nusikaltimų padaryme. Tokiu būdu, išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis L.

K. pasisavino jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ . Å io turto vertė ženkliai virÅ¡ija BK 190 str. numatytÄ 250 MGL dydžio sumÄ , tai reiÅ¡kia, kad pasisavintas svetimas turtas buvo didelės vertės, todėl nuteistojo L. K. nusikalstamÄ veikÄ teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 183 str. 2 d.           Nuteistojo apeliacinis skundas, kuriame praÅ¡ome Å¡velninti paskirtÄ bausmę, tenkinamas iÅ¡ dalies. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas L. K. prisipažinimÄ padarius baudžiamųjų įstatymų numatytas veikas ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si jau pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jokių nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančiomis turėjo bÅ«ti pripažintos ir kitos aplinkybės: tai, kad jis iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ , kad pasisavintus pinigus panaudojo siekdamas užtikrinti bendrovės ekonominį egzistavimÄ ir užtikrinti bendrovės darbuotojų pragyvenimÄ , o taip pat tai, kad jis iÅ¡laiko sunkiai sergantį neįgalų savo tėvÄ . Å ie nuteistojo praÅ¡ymai atmetami.

BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma apie tai, kad BK 62 str. reikalavimai nenumato, jog žalos atlyginimas turi bÅ«ti visiÅ¡kas ar atlyginta pakankamai didelė žalos dalis. Toks argumentas nepagrįstas, nes apelianto paminėtoje BK 62 str. 2 d. iÅ¡traukoje apie bent iÅ¡ dalies atlygintÄ ar paÅ¡alintÄ turtinę žalÄ nurodoma ne kaip apie atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.

Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ teismai, remdamiesi BK 59 str. 1 d. 3 p., nustato atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Dalinį žalos atlyginimÄ teismas gali motyvuotai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe vadovaudamasis BK 59 str. 2 d. Tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, o kaltininko elgesys turi sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo.

Å ių sÄ lygų neatitinka atvejai, kai atlyginama tik nedidelė dalis nusikalstama veika padarytos žalos. Å ioje byloje nustatyta, kad L. K. savo nusikalstama veika padarė UAB ,,Durų ir langų sistemos“ net 636102,05 L dydžio turtinę žalÄ , tuo tarpu savo noru nuteistasis iki Å¡iol atlygino tik 1000 Lt žalos, tai matosi iÅ¡ pirmosios instancijos teismui pateikto kasos pajamų orderio. Po to ir iki Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka nuteistasis didesnės žalos dalies neatlygino. Nuteistojo atlygintos žalos dalies dydis yra visiÅ¡kai neženklus ir sudaro tik kelias deÅ¡imtÄ sias procento dalis visos jo nusikaltimu padarytos žalos, todėl pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo vadovaujantis nei BK 59 str. 1 d. 3 p., nei BK 59 str. 2 d. nuostatomis.

Jau buvo nurodyta apie tai, kad dalį pasisavintų pinigų nuteistasis aiÅ¡kina iÅ¡leidęs atlyginimų ,,vokeliuose“ mokėjimui ir netgi kyÅ¡iams siekiant, kad bendrovė laimėtų vieÅ¡uosius konkursus. Tokie paties apelianto nurodomi neteisėti jo veiksmai taip pat jokiu bÅ«du negali bÅ«ti pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kolegijos nuomone, tokia aplinkybe nėra pagrindo pripažinti ir to, kad nuteistasis prižiÅ«ri savo sunkiai sergantį tėvÄ . Pirmiausia, Å¡i aplinkybė neparodo jo padarytų nusikaltimų mažesnio pavojingumo laipsnio.

Be to, iš bylos matosi, kad nuteistojo tėvui D. K. specialus nuolatinės slaugos poreikis buvo nustatytas dar 2008 m. spalio 17 d., neįgaliojo pažymėjimas jam išduotas dar anksčiau, t. y. 2008 m. kovo 7 d. Tuo tarpu nuteistasis nusikalstamas veikas tęsė nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 18 d., taigi tėvo sunkios ligos ir jo neįgalumas nuteistojo nusikalstamų veikų darymui neturėjo jokios įtakos. Šias jau paminėtas ir jokias kitas nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes nustatyti vadovaujantis BK 59 str. 2 d. nuostatomis nėra pagrindo.         Iš nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmes L.

K. teismas vadovavosi ne tik BK 61 str. nuostatomis, tuo, kad buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. iÅ¡vardintas aplinkybes. Buvo įvertintas padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, įvertinant kaltininko asmenybę , atsižvelgta į tai, kad L. K. iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų jau atleistas, todėl toliau daryti analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas jau neturi galimybės, Å¡iuo metu dirba darbÄ , nesusijusį su disponavimu materialinėmis vertybėmis.

Nuosprendyje taip pat jau buvo aptarta ir atmesta galimybė skirti nuteistajam švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes taikant BK 62 str. arba BK 54 str. 3 d. Kolegijos nuomone, tokios teismo iÅ¡vados yra pagrįstos, o nuteistojo apeliacinio skundo dėl to dėstomi argumentai nepagrįsti ir atmestini. Skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taikant BK 62 str. 1 arba 2 dalių nuostatas, nuteistajam L. K. nėra visų bÅ«tinų Å¡iuose įstatymuose numatytų sÄ lygų. BK 62 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

IÅ¡ bylos matosi, kad Å¡ių įstatyme numatytų bÅ«tinų aplinkybių visumos nėra. Tuo tarpu BK 62 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ Â paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu dar yra aplinkybių, iÅ¡vardintų BK 62 str. 2 d. 1-6 punktuose. 1-ame punkte numatyta viena iÅ¡ tokių aplinkybių yra kai kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti.

Galima sutikti su tuo, kad nuteistasis turi prižiÅ«rėti savo sunkiai sergantį ir neįgalų tėvÄ , tačiau to ir netgi dalinio turtinės žalos atlyginimo BK 62 str. 2 d. taikymui vis tiek nepakanka, nes, kaip jau buvo nurodyta, tam dar bÅ«tina nustatyti ne vienÄ , o bent kelias atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Å ioje byloje teismas pagrįstai nustatė, kad yra tik viena L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl skirti bausmę taikant BK 62 str. nėra įstatyme numatytų bÅ«tinų sÄ lygų.

BK 54 str. 3 d. yra nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmes paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Viena iÅ¡ bausmės paskirčių (BK 41 str. 2 d, 5 p.) yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti Å¡velnesnę bausmę pagal BK 62 str. 1 ar 2 dalį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principams.

Skirdami Å¡velnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, remdamiesi BK 54 str. 3 d., teismai nurodo, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos įvertinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-476/2010). Å ioje byloje nustatyta, kad nuteistojo L.

K. nusikalstamos veikos truko ilgÄ laikÄ , pasisavinto svetimo turto vertė net keletÄ kartų virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, iÅ¡skirtinai teigiamai apibÅ«dinančių nuteistojo asmenybę, taip pat nėra. Jau buvo nurodyta ir apie tai, kad tėvo ligos nuteistajam irgi nebuvo kliÅ«timi toliau tęsti nusikalstamas veikas. Todėl daroma iÅ¡vada, kad iÅ¡imtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, nėra ir skirti nuteistajam Å¡velnesnes negu įstatyme numatytas bausmes nėra pagrindo.

               Tačiau kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismo paskirtos L. K. bausmės yra aiÅ¡kiai per griežtos ir jas yra pagrindas suÅ¡velninti paskiriant Å¡velnesnes bausmes baudžiamųjų įstatymų sankcijų ribose. BK 183 str. 2 d. sankcija numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad nors to ir nepripažinęs atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, skirdamas bausmes teismas vis dėlto atsižvelgė į tai, kad L.

K. atlygino dalį padarytos žalos. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis prižiÅ«ri sergantį savo tėvÄ . IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo matosi, kad savo praÅ¡ymÄ skirti Å¡velnesnę bausmę nuteistasis pirmiausia ir pagrindžia bÅ«tent Å¡ia aplinkybe, ir, kolegijos nuomone, bÅ«tent į Å¡iÄ aplinkybę skundžiamame nuosprendyje nebuvo pakankamai atsižvelgta. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matosi, kad nuteistasis L. K. yra iÅ¡situokęs ir savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs kartu su savo 1927 m. gimusiu tėvu D.

K.. Taip pat jau buvo nurodyta apie tai, kad D. K. 2008 m. kovo 7 d. buvo išduotas neįgaliojo pažymėjimas, išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad D. K. serga lėtine galvos smegenų išemine liga, jam nustatyta būklė po insulto ir kairės pusės kūno paralyžius. Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma patvirtina, kad nuo 2008 m. spalio 17 d. D. K. nustatytas specialusis nuolatinis slaugos poreikis. Prie bylos pridėtas mirties liudijimas patvirtina, kad D. K. žmona (nuteistojo motina) yra mirusi.

IÅ¡ bylos matosi, kad nuteistasis turi seserį O. S. (K.), tačiau iÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateiktų papildomų dokumentų matosi, kad O. S. irgi yra neįgali, jai nustatytas tik 40 procentų darbingumas, o vienu iÅ¡ jai nustatytų rizikos veiksnių nurodytas krovinių, kurių svoris didesnis kaip 10 kg., kėlimas rankomis. Å ių bylos duomenų visuma tikrai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu kitų artimųjų asmenų, kurie galėtų prižiÅ«rėti neįgalų nuteistojo tėvÄ , iÅ¡skyrus patį nuteistÄ jį, nėra.

Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, nors jų, kaip jau buvo nurodyta, nepakanka BK 62 str. arba 54 str. 3 d. taikymui, kolegija L. K. pagal BK 183 str. 2 d. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę Å¡velnina iki dar artimesnės Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijos žemutinei ribai. Dėl tų pačių aplinkybių Å¡velninama ir L. K. pagal BK 222 str. 1 d. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Å ioje dalyje pažymėtina, kad už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas dar ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

IÅ¡ bylos matosi, kad L. K. Panevėžio m. apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 222 str. 1 d. buvo nuteistas 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas iki nurodyto ankstesnio nuosprendžio priėmimo ir pats teismas pripažino, kad L. K. nusikaltimus padarė bÅ«damas neteistas. BK 55 str. nurodyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . BK 222 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), tačiau motyvų, kodėl už šį nusikaltimÄ paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nuosprendyje teismas neiÅ¡dėstė ir tokiu bÅ«du pažeidė BK 55 str. reikalavimus. Dėl Å¡iame nuosprendyje jau aptartų bausmės skyrimui reikÅ¡mės turinčių aplinkybių pagal BK 222 str. 1 d. L. K. paskirtÄ 1 metų laisvės atėmimo bausmę kolegija irgi laiko aiÅ¡kiai per griežta ir pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ nuteistajam skiria sankcijoje numatytÄ Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmę – baudÄ .

IÅ¡ dalies tenkinant nuteistojo apeliacinį skundÄ , keičiama ir nuosprendžio dalis dėl galutinės subendrintos bausmės paskyrimo. Skiriant Å¡iÄ bausmę teismas irgi netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 183 str. 2 d. ir pagal BK 222 str. 1 d. paskirtas bausmes teismas subendrino apėmimo bÅ«du vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., t. y. nustačius idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį. Tačiau po to, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., prie Å¡ios subendrintos bausmės buvo pridėta visa ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, t. y. 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda.

BK 63 str. 9 d. nurodyta, kad pagal Å¡io straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 str. esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiÅ¡ko sudėjimo, o subendrintÄ bausmę paskirti tokiÄ , kokia bÅ«tų buvusi paskirta priimant vienÄ nuosprendį.

Paskirdamas galutinę subendrintÄ bausmę L. K., teismas vadovavosi tik BK 63 str. 9 d., tačiau iÅ¡ viso nenurodė, kokiu bÅ«du – apėmimo, dalinio ar visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du skiriama Å¡i bausmė. Vis dėlto iÅ¡ nuosprendžio matosi, kad Å¡iuo atveju teismas taikė BK 63 str. 3 d. numatytÄ bausmių subendrinimÄ visiÅ¡ko jų sudėjimo bÅ«du. Kolegijos nuomone, Å¡ioje dalyje teismas irgi netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , jei nusikalstamos veikos priskiriamos gretutinėms kategorijoms arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – nesunkus nusikaltimas, Å¡ių veikų pavojingumÄ kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismai (t. y. palyginami veikų kėsinimosi objektai, dalykai, padarymo bÅ«dai, sukelti padariniai ir pan.).

Nusikaltimai, numatyti BK 222 str. 1 d. ir BK 183 str. 2 d., priskiriami gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 11 str. 4 d. ir 5 d.). Vertinant jų pavojingumÄ atsižvelgiama ne tik į tai, kad BK 183 str. 2 d. sankcija numato daug griežtesnę bausmę, bet ir į tai, kad Å¡ioje byloje bÅ«tent L. K. padarytas BK 183 str. 2 d. numatytas nusikaltimas sukėlė daug sunkesnius padarinius. Labai skirtingÄ jo padarytų nusikaltimų pavojingumÄ rodo ir tai, kad pirmesniu nuosprendžiu L. K. buvo paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, o bauda.

Todėl keičiant nuosprendį ir Å¡ioje dalyje, ankstesniu nuosprendžiu L. K. paskirta bausmė (bauda) skiriant galutinę subendrintÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. ir 9 d., irgi subendrinama apėmimo bÅ«du.              Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:            Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam L. K. paskirtų bausmių pakeisti.           Nuteistajam L.

K. pagal BK 183 str. 2 d. paskirti bausmę laisvės atėmimÄ 9 mėnesiams, pagal BK 222 str. 1 d. paskirti jam bausmę 50 MGL dydžio (6500 Lt) baudÄ .           Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 9 d., Å¡ias bausmes ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 222 str. 1 d. paskirtÄ bausmę 20 MGL dydžio (2600 Lt) baudÄ subendrinti apėmimo bÅ«du, ir galutinę subendrintÄ bausmę L. K. paskirti laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.         Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas:                                                    Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai:                                                                 Regina Gaudutienė                                                                  Kęstutis Jucys                              Â