Legislator Case Law & Legislation
008aad44-4ff3-44ff-9aed-7c21efc3080d AI generated

008aad44-4ff3-44ff-9aed-7c21efc3080d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 008aad44-4ff3-44ff-9aed-7c21efc3080d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti negaliojančiu bankrutavusios vieÅ¡osios įstaigos (toliau – VšĮ) ,,Å iaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ (toliau – ir vieÅ¡oji įstaiga) atliktÄ vienaÅ¡alį 86 244,67 Eur delspinigių įskaitymÄ ; pripažinti negaliojančiu vieÅ¡osios įstaigos vienaÅ¡alį rangos sutarties nutraukimÄ ;

Legislator headnote

AI generated

008aad44-4ff3-44ff-9aed-7c21efc3080d · Lietuvos apeliacinis teismas: Papildomu sprendimu sprendimo rezoliucinė dalis papildyta: vieÅ¡osios įstaigos atliktas 86 244,67 Eur delspinigių vienaÅ¡alis įskaitymas (mažinant už atliktus darbus mokėtinÄ sumÄ ) pripažintas negaliojančiu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-759-1120/2020 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00024-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos:2.2.2.3.1.1; 2.2.2.3.1.4; 2.2.3.1.1; 2.6.18.6; 3.3.1.14. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Agnės TikniÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,MEBA“ apeliacinį skundÄ ir trečiojo asmens AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-67-357/2018 pagal ieÅ¡kovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,MEBA“ ieÅ¡kinį atsakovėms bankrutavusiai vieÅ¡ajai įstaigai ,,Å iaulių regiono plėtros agentÅ«ra“, Å iaulių miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia, ir atsakovės Å iaulių miesto savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei restruktÅ«rizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,MEBA“ ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,KONSOLĖ“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Statyba ir priežiÅ«ra“, uždaroji akcinė bendrovė ,,VAKARINIS FASADAS“, uždaroji akcinė bendrovė ,,PROJEKTŲ ANALIZĖ“ ir AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. RestruktÅ«rizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,MEBA“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su dviem savarankiÅ¡kais ieÅ¡kiniais, kurių pagrindu pradėtos dvi civilinės bylos, Å iaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartimi sujungtos į vienÄ bylÄ . PareikÅ¡tais ieÅ¡kiniais ieÅ¡kovė prašė:

1) pripažinti negaliojančiu bankrutavusios vieÅ¡osios įstaigos (toliau – VšĮ) ,,Å iaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ (toliau – ir vieÅ¡oji įstaiga) atliktÄ vienaÅ¡alį 86 244,67 Eur delspinigių įskaitymÄ ;

2) pripažinti negaliojančiu vieÅ¡osios įstaigos vienaÅ¡alį rangos sutarties nutraukimÄ ;

3) priteisti solidariai iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos ir Å iaulių miesto savivaldybės (toliau – savivaldybė) 203 048,95 Eur skolÄ , 1 702,95 Eur delspinigių ir 5 proc. procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad savivaldybė pavedė vieÅ¡ajai įstaigai atlikti užsakovo funkcijas įgyvendinant projektÄ â€žÅ iaulių menų inkubatoriaus įkÅ«rimas“, panaudos sutartimi perdavė vieÅ¡ajai įstaigai sau priklausantį pastatÄ , kuriame turėjo bÅ«ti įkurtas Å iaulių inkubatorius. IeÅ¡kovė ir UAB ,,KONSOLĖ“, veikdamos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pateikė pasiÅ«lymÄ ir laimėjo vieÅ¡osios įstaigos paskelbtÄ vieÅ¡Ä konkursÄ projektui įvykdyti.

IeÅ¡kovė ir vieÅ¡oji įstaiga 2014 m. gegužės 16 d. pasirašė Å iaulių menų inkubatoriaus įkÅ«rimo statybos darbų rangos sutartį, kuria ieÅ¡kovė, kaip rangovė, įsipareigojo per sutartyje nustatytÄ darbų atlikimo terminÄ pagal techninį projektÄ MENU-TP parengti Å iaulių menų inkubatoriaus pastato rekonstravimo darbų darbo projektÄ , atlikti ir perduoti darbus, kaip nurodyta sutartyje, bei iÅ¡taisyti defektus garantinio laikotarpio metu, o vieÅ¡oji įstaiga, kaip užsakovė, įsipareigojo sudaryti rangovei bÅ«tinas sÄ lygas atlikti darbus, sutartyje nustatyta tvarka priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartÄ kainÄ .

IeÅ¡kovė darbus objekte pradėjo 2014 m., o baigė kai vieÅ¡oji įstaiga 2015 m. sausio 12 d. pranešė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukianti rangos sutartį bei informavo apie apskaičiuotus 86 244,67 Eur delspinigius už vėlavimÄ atlikti darbus.

3. Ieškovės teigimu, darbai nebuvo atlikti laiku ne dėl jos, bet dėl viešosios įstaigos kaltės, nes ji laiku ir tinkamai nepašalino kliūčių, trukdžiusių laiku pradėti ir tinkamai atlikti darbus: statybvietė perduota tik 2014 m. birželio 2 d., nebuvo laiku reaguojama į pranešimus apie statybų metu paaiškėjusius trukdžius – iki pastato neprivestas elektros įvadas, nėra nuotekų sistemos, o paties pastato būklė blogesnė, nei nurodyta sutartyje ir jos prieduose. Dėl to nebuvo sutartyje nurodyto pagrindo skaičiuoti delspinigius ir vienašališkai nutraukti sutartį.

VieÅ¡oji įstaiga nėra apmokėjusi visų jai iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų už atliktus ir priimtus darbus, skola yra 203 048,95 Eur. VieÅ¡oji įstaiga veikė kaip statybos valdytoja pagal statybos užsakovės (statytojos) savivaldybės nurodymus, visus sprendimus dėl projekto bei jo finansavimo priėmė savivaldybė, kuri yra solidariai atsakinga už netinkamÄ savo įgaliotinės sutartinių pareigų įvykdymÄ .

4. Savivaldybė prašė priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovės ir UAB ,,KONSOLĖ“ 513 256,02 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 proc. procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir UAB ,,KONSOLĖ“ bendrais veiksmais trukdė panaudoti paramos lėšas, dėl jų kaltės buvo užkirstas kelias pasinaudoti Europos SÄ jungos (toliau – ES) struktÅ«rinės paramos lėšomis, savivaldybė patyrė ir tiesioginius nuostolius – VšĮ Lietuvos verslo paramos agentÅ«rai grÄ Å¾inta 400 791,71 Eur paramos suma ir ieÅ¡kovei už darbus sumokėta 112 648,31 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Å iaulių apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo tenkino iÅ¡ dalies; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos 81 439,62 Eur skolÄ , 1 702,95 Eur delspinigių, 5 proc. procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; bylos dalį dėl 116 804,28 Eur skolos nutraukė; ieÅ¡kinio dalį dėl 4 805,05 Eur skolos atmetė; savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Papildomu sprendimu sprendimo rezoliucinė dalis papildyta: vieÅ¡osios įstaigos atliktas 86 244,67 Eur delspinigių vienaÅ¡alis įskaitymas (mažinant už atliktus darbus mokėtinÄ sumÄ ) pripažintas negaliojančiu.

6. Teismas nustatė, kad savivaldybės taryba 2010 m. birželio 30 d. sprendimu pavedė vieÅ¡ajai įstaigai atlikti užsakovo funkcijas projektui „Šiaulių menų inkubatoriaus įkÅ«rimas“ įgyvendinti. 2010 m. spalio 15 d. panaudos sutartimi savivaldybė perdavė sau nuosavybės teise priklausantį pastatÄ naudoti vieÅ¡ajai įstaigai projektui ,,Å iaulių menų inkubatoriaus įkÅ«rimas“ įgyvendinti. VieÅ¡oji įstaiga, atsižvelgdama į gautÄ savivaldybės pavedimÄ , įgyvendino projektÄ â€žÅ iaulių menų inkubatoriaus įkÅ«rimas“, finansuojamÄ iÅ¡ Lietuvos 2007–2013 m.

ES paramos lėšų. Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija, VšĮ Lietuvos verslo ir paramos agentÅ«ra ir vieÅ¡oji įstaiga 2013 m. gruodžio 16 d. pasirašė projekto „Šiaulių menų inkubatoriaus įkÅ«rimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kuriÄ projekto finansavimo maksimali suma yra 2 419 854,32 Eur (8 355 273 Lt), neįskaitant PVM, iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų skiriant iki 2 289 563,83 Eur (7 905 406 Lt), neįskaitant PVM, o projekto vykdytoja (vieÅ¡oji įstaiga) įsipareigoja projektui įgyvendinti skirti ne mažiau kaip 130 290,49 Eur (449 867 Lt), neįskaitant PVM; projekto įgyvendinimo terminas – 2015 m. rugsėjo 1 d., jis galėjo bÅ«ti pratęstas visų Å¡alių susitarimu iki 2015 m. spalio 1 d.

IeÅ¡kovė, veikdama jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB ,,KONSOLĖ“, laimėjo konkursÄ ir 2014 m. gegužės 16 d. pasirašė su vieÅ¡Ä ja įstaiga Å iaulių menų inkubatoriaus įkÅ«rimo statybos darbų rangos sutartį, kuria įsipareigojo kaip rangovė per sutartyje nustatytÄ darbų atlikimo terminÄ pagal techninį projektÄ parengti Å iaulių menų inkubatoriaus pastato rekonstravimo darbų darbo projektÄ , atlikti ir perduoti darbus, kaip nustatyta sutartyje, bei iÅ¡taisyti defektus garantinio laikotarpio metu, o vieÅ¡oji įstaiga, kaip užsakovė, įsipareigojo sudaryti rangovei bÅ«tinas sÄ lygas atlikti darbus, sutartyje nustatyta tvarka priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti rangovei sutarties kainÄ .

Vykdydama rangos sutartį ieÅ¡kovė 2014 m. atliko ir vieÅ¡ajai įstaigai perdavė atliktus darbus už 2 467 505,06 Lt (714 638,86 Eur). 2015 m. sausio 12 d. raÅ¡tu vieÅ¡oji įstaiga pranešė ieÅ¡kovei ir UAB ,,KONSOLĖ“, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia rangos sutartį nuo 2015 m. sausio 26 d., nes akivaizdu, jog rangovė nepajėgi baigti darbų iki sutartyje nustatyto termino, nėra galimybių tęsti projekto įgyvendinimÄ . Savivaldybės taryba 2015 m. liepos 16 d. sprendimu pritarė, kad projekto „Šiaulių menų inkubatoriaus įkÅ«rimas“ įgyvendinimas bÅ«tų nutrauktas.

7. Teismas pripažino, kad rangos sutarties vykdymo metu susiklostė aplinkybės, lėmusios neiÅ¡vengiamÄ atsilikimÄ nuo sutartyje nustatyto grafiko, ir vieÅ¡oji įstaiga yra atsakinga už Å¡ių aplinkybių (kliūčių, trukdančių vykdyti darbus pagal sutartį) paÅ¡alinimÄ . Vykdomų darbų terminų nesilaikymÄ lėmė techninio projekto sprendiniai dėl požeminės Å¡iluminės trasos įvado įrengimo, dujotiekio įvado įrengimo, lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų prijungimo prie nesančių tinklų ir atraminės sienutės įrengimo. Dėl netinkamų techninio projekto sprendinių ieÅ¡kovė pagrįstai galėjo 4 mėnesius vėluoti atlikti tam tikrus darbus.

8. Ieškovė faktiškai atliko apie ketvirtadalį visų rangos sutartimi nurodytų darbų, atliktų darbų rezultatas nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, kol nėra užbaigtas, t. y. neatlikti visi nurodyti darbai.

9. Teismas nustatė, kad pagal sutartį darbų atlikimas objekte buvo nurodytas nuo 2014 m. gegužės iki 2015 m. liepos, tačiau statybvietė ieÅ¡kovei perduota tik 2014 m. birželį; pradėjus darbus ir paaiÅ¡kėjus darbų vykdymui trukdančioms aplinkybėms, vieÅ¡oji įstaiga nedelsiant informuota, tačiau konstruktyvių rezultatų nesulaukta iki 2015 m. sausio. Darbams toliau vykdyti buvo bÅ«tinas esminis techninio projekto koregavimas, įskaitant ir privalomÄ projekto ekspertizę, dėl to ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės iki pat 2015 m. sausio neturėjo galimybės normaliai vykdyti statybos darbus įrengiant vandentiekio ir nuotekų tinklus tiek pastato viduje, tiek už jo ribų, tai trukdė ir stabdė kitų (konstrukcijų, komunikacijų, apdailos) darbų vykdymÄ .

Teismas konstatavo, kad statybos darbai objekte negalėjo bÅ«ti vykdomi dėl vieÅ¡osios įstaigos neveikimo ir objektyvių kliūčių (techninio projekto defektai ir kt.), už kurių paÅ¡alinimÄ yra atsakinga vieÅ¡oji įstaiga. Tai konstatavęs, teismas sprendė, kad rangos sutarties vykdymo metu nebuvo sÄ lygų, kurioms esant vieÅ¡oji įstaiga bÅ«tų turėjusi pagrindÄ reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės delspinigių, nes pati vieÅ¡oji įstaiga buvo atsakinga už aplinkybes, sukliudžiusias statybos darbus vykdyti darbų atlikimo grafike nustatytais terminais.

Teismas sprendė, kad viešoji įstaiga neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį dėl priežasčių, už kurias pati atsakinga.

10. Bylos dalį dėl 116 804,28 Eur skolos reikalavimo teismas nutraukė, ieÅ¡kovei jo atsisakius, nes tokio dydžio ieÅ¡kovės reikalavimas patvirtintas vieÅ¡osios įstaigos bankroto byloje; 4 805,05 Eur skolos reikalavimÄ atmetė, nes Å¡i suma kitoje byloje priteista iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos tiesiogiai ieÅ¡kovės kreditoriui.

11. Teismas pažymėjo, kad vieÅ¡osios įstaigos pagrindinė steigėja ir dalininkė yra savivaldybė, įstaigos pirminis tikslas yra viešųjų interesų įgyvendinimas. Tačiau rangos sutartį su ieÅ¡kove pasirašė perkančioji organizacija – vieÅ¡oji įstaiga. Savivaldybė nėra rangos sutarties Å¡alis, neturi sutartinių įsipareigojimų ieÅ¡kovei, dėl to ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės iÅ¡ieÅ¡koti nuostolius sutartinės solidariosios civilinės atsakomybės pagrindu iÅ¡ savivaldybės. IeÅ¡kovė taip pat neįrodė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.639 straipsnyje nurodyti nuostolių atlyginimo pagrindai, todėl teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ savivaldybei atmetė kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ .

12. Teismas pripažino, kad vykdydama rangos sutartį ieÅ¡kovė atliko didelės apimties statybos darbus – iÅ¡ objekto paÅ¡alino Å¡iukÅ¡les, įrengė gruntinio vandens drenaÅ¾Ä , sustiprino statinio pamatus, sumontavo įvadines inžinerines komunikacijas ir t. t. Dėl atliktų statybos darbų statinio bÅ«klė pagerėjo, o vertė neabejotinai iÅ¡augo. Savivaldybės iÅ¡mokėtos pinigų sumos negali bÅ«ti prilygintos tiesioginiams nuostoliams, nes yra bÅ«tina įvertinti gautÄ naudÄ .

Byloje konstatavęs, kad yra objekto techninio projekto defektų ir trūkumų, už kuriuos yra atsakinga viešoji įstaiga, dėl kurių nebuvo laikomasi darbų atlikimo grafiko, negalėjo būti įgyvendinti techniniame projekte nurodyti architektūriniai ir inžineriniai sprendiniai, teismas pripažino, kad savivaldybė savo priešieškinio reikalavimo pagrįstumo neįrodė. Savivaldybė, įvykdžiusi viešosios įstaigos prievolę, neįgijo reikalavimo teisės į ieškovę ir UAB ,,KONSOLĖ“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų esmė 2. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde prašė Å iaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ dalyje, kuria priteista skola, netesybos ir procesinės palÅ«kanos iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos, ir dalyje, kuria nutraukta byla dėl 116 804,28 Eur priteisimo, pakeisti ir iÅ¡dėstyti jį taip:

1) priteisti solidariai iÅ¡ savivaldybės ir vieÅ¡osios įstaigos 81 439,62 Eur skolÄ , 1 702,95 Eur delspinigius, 5 proc. metines palÅ«kanas už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos (2015 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojant jas nuo 198 243,90 Eur sumos, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas;

2) priteisti iÅ¡ savivaldybės 116 804,28 Eur skolÄ , bylos dalį vieÅ¡osios įstaigos bankroto byloje patvirtinto ieÅ¡kovės 116 804,28 Eur kreditorinio reikalavimo apimtimi nutraukti, pažymint, kad dėl Å¡ios skolos sumokėjimo savivaldybė ir vieÅ¡oji įstaiga yra atsakingos solidariai;

3) likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 2.1. Teismas, atmesdamas reikalavimÄ savivaldybei, nepagrįstai vadovavosi CK 6.639 straipsniu ir sprendė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo panaudos davėjui negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas. Toks reikalavimas byloje iÅ¡ viso nebuvo reiÅ¡kiamas, todėl Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys ne tik negalėjo bÅ«ti atmestas, bet ir nagrinėjamas. Tai, kad savivaldybė nėra atsakinga už žalÄ , atsiradusiÄ panaudos gavėjui naudojant panaudos objektÄ , nereiÅ¡kia, kad ji neturi pareigos sumokėti už pagal rangos sutartį atliktus darbus. 2.2.

Savivaldybę ir vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ siejo panaudos teisiniai santykiai, vieÅ¡oji įstaiga, sudarydama rangos sutartį su ieÅ¡kove ir jÄ vykdydama, veikė kaip savivaldybės įgaliotinė (atstovė). Nepriklausomai nuo to, kad įgaliotinė rangos sutartį formaliai sudarė savo vardu, pasekmes Å¡i sutartis sukėlė bÅ«tent savivaldybei. 2.3. Tai, kad iÅ¡ sutarties kylančias teises ir pareigas, kaip ir naudÄ , siekė įgyti bÅ«tent savivaldybė, patvirtina bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjusios, tačiau teismo nepagrįstai nevertintos aplinkybės. Savivaldybė 2015 m. liepos 12 d. nutraukė panaudos sutartį, turtas su visais pagerinimais grÄ Å¾intas savivaldybei.

Nutraukus projekto įgyvendinimÄ , jam skirtas ir panaudotas lėšas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra grÄ Å¾ino savivaldybė. VieÅ¡oji įstaiga rangos santykiuose veikė savivaldybės vardu. 2.4. Tai, kad savivaldybė veikė kaip įgaliotoja, faktinė statytoja ir užsakovė, taip pat patvirtina toks faktas, kad net ir grÄ Å¾inusi už bankrutavusiÄ vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ projektui skirtas lėšas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentÅ«rai, savivaldybė atgręžtinio reikalavimo dėl tokių lėšų susigrÄ Å¾inimo vieÅ¡ajai įstaigai nereiÅ¡kė. 2.5.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SÄ®) normų prasme, savivaldybė tapo statytoja (užsakove), t. y. asmeniu, kuris investuoja lėšas į statybÄ ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui), o vieÅ¡oji įstaiga – statybos valdytoja, kuri veikia kaip įgaliotojos – statytojos (užsakovės) įgaliotinė, valdanti statinio statybÄ , organizuojanti statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus.

Todėl pagal kasacinio teismo praktikÄ tokių atsakovių atsakomybė yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2009). 2.6. Vilniaus apygardos teisme, o vėliau, Lietuvos apeliaciniame teisme, buvo nagrinėjama iÅ¡ esmės identiÅ¡ka civilinė byla Nr. 2A-313/2012, kurioje iÅ¡ analogiÅ¡kų teisinių santykių pagrindu veikusių Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB ,,Vilniaus vystymo kompanijos“ solidariai priteista skola rangovui už atliktus darbus. 2.7.

Byloje nėra ir nebuvo nei raÅ¡ytinio, nei žodinio atsisakymo nuo ieÅ¡kinio, todėl teismas bylos dalies nutraukti dėl tariamo atsisakymo nuo ieÅ¡kinio dalies neturėjo pagrindo. Teismas turėjo priteisti 116 804,28 Eur sumÄ iÅ¡ solidarios skolininkės savivaldybės, o nutraukti tik bylos dalį dėl tapataus reikalavimo vieÅ¡osios įstaigos atžvilgiu, nes tokia suma iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos jau yra priteista Å iaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-507-368/2017 (patvirtintas kreditorinis reikalavimas jos bankroto byloje).

3. Trečiasis asmuo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, pareiÅ¡kimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prašė tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ .

4. Savivaldybė atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, Å iaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 4.1. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Å iuo atveju ieÅ¡kovė, kaip teisingai nustatė teismas, reikalavo žalos, kuri buvo padaryta dėl tariamai netinkamo rangos sutarties nutraukimo, atlyginimo.

IeÅ¡kovė reikalavo atlyginti nuostolius, kurie suprantami ir turi bÅ«ti vertinami kaip žala, kuri kilo iÅ¡ netinkamo rangos sutarties vykdymo. 4.2. VieÅ¡oji įstaiga, gavusi aÅ¡tuoniolikai metų panaudos pagrindais valdyti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ bei gavusi pritarimÄ dėl projekto įgyvendinimo, sudariusi projekto finansavimo sutartį, tapo savarankiÅ¡ku juridiniu asmeniu, t. y. projekto vykdytoju su pareigomis, kurios buvo priskirtos finansavimo sutartimi. Rangos sutarties Å¡alis buvo pati vieÅ¡oji įstaiga, reikalavimai savivaldybei negali bÅ«ti keliami. 4.3.

Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad tarp savivaldybės ir vieÅ¡osios įstaigos susiklostė pavedimo teisiniai santykiai ir jos laikytinos solidariomis atsakovėmis. Pati vieÅ¡oji įstaiga turėjo teisę vykdyti projektÄ , buvo projekto vykdytoja, perkančioji organizacija ir panaudos gavėja. Ji veikė vieÅ¡ojo intereso pagrindu ir valdė panaudos pagrindais savivaldybei priklausantį pastatÄ , ji privalėjo gauti teisę bÅ«ti statytoju tik dėl nekilnojamojo turto nuosavybės pagrindo, tačiau tai negali bÅ«ti prilyginama pavedimo santykiams ta prasme, kuriÄ dėsto ieÅ¡kovė.

Projektas buvo finansuojamas ES struktÅ«rinių fondų lėšomis, savivaldybė nebuvo finansavimo ir administravimo sutarties Å¡alimi. 4.4. Tai, kad savivaldybė grÄ Å¾ino už neįvykdytÄ projektÄ atitinkamÄ lėšų sumÄ , negali bÅ«ti įrodymu, kad savivaldybė yra atsakinga už projekto vykdytojo veiksmus, įgyvendinant rangos sutartį. Rangos sutarties ir projekto finansavimo sutarties dalykas skiriasi ir negali bÅ«ti tapatinamas. IeÅ¡kovė įrodinėja naujas aplinkybes, susijusias su projekto finansavimo sutartimi, kai tuo tarpu bylos dalyku buvo rangos sutarties netinkamas vykdymas.

Taip, kaip savivaldybė realizavo ar nerealizavo savo teises, kurios nėra susijusios su rangos sutartimi, negali būti pagrindu solidariai atsakomybei kilti. 4.5. Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-313/2012 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB ,,Vilniaus vystymo kompanijos“ pavedimo teisiniai santykiai susiklostė 2006 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 1-1134 Dėl statinio statybos valdytojo funkcijų vykdymo ir jo pagrindu sudarytos pavedimo sutarties pagrindu.

Nagrinėjamu atveju vieÅ¡oji įstaiga valdė pastatÄ panaudos sutarties pagrindu, veikė kaip savarankiÅ¡kas projekto vykdytojas ir buvo atsakinga už rangos sutarties sudarymÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka bei jos tinkamų vykdymÄ . Be to, Vilniaus miesto savivaldybė finansavo projektÄ savo biudžeto lėšomis ir buvo atsakinga už jų skyrimÄ . Å ioje byloje projektas buvo vykdomas vieÅ¡osios įstaigos ir finansavimas jai buvo skirtas pagal projekto finansavimo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojimus prisiėmė bÅ«tent vieÅ¡oji įstaiga.

5. UAB ,,KONSOLĖ“ atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ su juo sutinka ir praÅ¡o priimti tokį procesinį sprendimÄ , koks nurodytas apeliaciniame skunde. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 5.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės iÅ¡ieÅ¡koti nuostolius sutartinės solidariosios civilinės atsakomybės pagrindu iÅ¡ savivaldybės vien todėl, kad savivaldybė nėra rangos sutarties Å¡alis. 5.2. Savivaldybės taryba 2015 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. T-212 Dėl projekto „Šiaulių menų inkubatoriaus įkÅ«rimas“ nusprendė pritarti, kad projekto įgyvendinimas bÅ«tų nutrauktas, bei nutarė grÄ Å¾inti projekto finansavimo lėšas – 400 791,71 Eur.

Ši aplinkybė patvirtina, kad būtent savivaldybė sprendė dėl projekto pradžios ir pabaigos, t. y. priėmė esminius projekto vykdymo sprendimus. Todėl ji turi būti solidariai atsakinga už ieškovės projekto vykdymo metu atliktus darbus. 5.3. Ieškovė prašė nutraukti bylos dalį dėl 116 804,28 Eur skolos tik viešosios įstaigos atžvilgiu, o ne savivaldybės, kaip solidarios skolininkės, atžvilgiu, todėl teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl 116 804,28 Eur skolos priteisimo abiejų atsakovių atžvilgiu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė 1. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , 2019 m. liepos 5 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei priteista skola, delspinigiai, procesinės palÅ«kanos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos, bylos dalį nutraukė, ir jÄ iÅ¡dėstė taip: priteisė ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ savivaldybės ir vieÅ¡osios įstaigos 81 439,62 Eur skolÄ ir 1 702,95 Eur delspinigių; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – savivaldybės administracija) 116 804,28 Eur skolÄ solidariai su vieÅ¡Ä ja įstaiga, o civilinės bylos dalį dėl Å¡ios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos nutraukė, bankroto byloje patvirtinus atitinkamÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ ; priteisė ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ savivaldybės ir vieÅ¡osios įstaigos 5 proc. procesines palÅ«kanas; kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir papildomÄ sprendimÄ paliko nepakeistus.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad 2014 m. liepos 10 d. atsakovė savivaldybės administracija ir vieÅ¡oji įstaiga sudarė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuria savivaldybė įsipareigojo skirti 301 320,66 Eur (1 040 400 Lt) projektui finansuoti, o projekto vykdytoja vieÅ¡oji įstaiga įsipareigojo Å¡ias lėšas naudoti pagal tikslinę paskirtį – projekto inžinerinių, statybos, rekonstravimo, remonto ir kitiems darbams finansuoti. Toks įsipareigojimas iÅ¡ esmės liudija savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimo 3 punkto įgyvendinimÄ , prisiimant atitinkamus įsipareigojimus.

3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų atsakovių elgesį iki rangos sutarties pasiraÅ¡ymo, jÄ vykdant ar nutraukus, jų sudarytų sutarčių bei priimtų sprendimų visumÄ , priėjo iÅ¡vados, kad atsakoves siejo ne tik panaudos, bet ir pavedimo teisiniai santykiai. Faktinės aplinkybės, susijusios su rangos teisinių santykių atsiradimu, neteikė pagrindo spręsti, kad vieÅ¡oji įstaiga veikė kaip savarankiÅ¡kas subjektas, rangos sutartį sudariusi savo pačios interesais – projektÄ inicijavo bÅ«tent savivaldybės administracija, ji ne tik priėmė sprendimÄ dėl tokio projekto, nusprendė, kokioje konkrečiai vietoje ir patalpose jis bus vykdomas, bet ir jas įsigijo, sprendė projekto finansavimo klausimus, priėmė sprendimÄ kreiptis dėl ES struktÅ«rinių fondų paramos, taip pat priėmė sprendimÄ ir dėl projekto nutraukimo. Priimant tokius sprendimus vieÅ¡oji įstaiga nedalyvavo, sprendimo teisės neturėjo.

4. IÅ¡ savivaldybės administracijos Investicijų ir miesto plėtros skyriaus sprendimo ,,Dėl pastato pirkimo projektui ,,Å iaulių menų inkubatoriaus įkÅ«rimas“ įgyvendinti“ 2010 m. birželio 16 d. aiÅ¡kinamojo raÅ¡to teisėjų kolegija nustatė, kad Å¡is projektas inicijuotas siekiant nuosavybės teise valdomÄ pastatÄ , panaudojus ES paramos lėšas, pritaikyti kÅ«rybinių industrijų veiklai – naudojantis turima infrastruktÅ«ra sutelkti įvairių rūšių meno kÅ«rėjus, jų grupes ir su menu susijusius verslus plėtojančius asmenis vienoje erdvėje ir taip sudaryti sÄ lygas menininkams kurti ir pristatyti publikai savo darbus, skatinti bendruomenę aktyviai dalyvauti kultÅ«riniame gyvenime, prisidėti prie kultÅ«ros paveldo iÅ¡saugojimo. Taigi, bÅ«tent savivaldybė nustatė tokio projekto paskirtį ir vizijÄ , ir bÅ«tent nuo savivaldybės valios bei priimamų sprendimų priklausė viso projekto eiga ir jo įgyvendinimas.

5. Aplinkybę, kad atsakovių valia buvo tokia, jog vieÅ¡oji įstaiga yra tik projekto vykdytoja (vykdė savivaldybės pavedimÄ ), patvirtina ir Å¡alių sudaryta turto panaudos sutartis. Tiek iki rangos sutarties pasiraÅ¡ymo, tiek jos galiojimo metu turto savininke iÅ¡liko savivaldybė. Panaudos sutarčiai bÅ«dinga tokių sÄ lygų visuma, kad be panaudos davėjo leidimo negali bÅ«ti atliekami Å¡io turto pagerinimo darbai, jis negali bÅ«ti perplanuojamas ir pertvarkomas, pasibaigus sutarties terminui arba jÄ nutraukus prieÅ¡ terminÄ , turtas su visais pagerinimais turi bÅ«ti perduotas panaudos davėjai, t. y. savivaldybei, taip pat patvirtina ne tik tai, kad sprendimai, susiję su Å¡io turto pagerinimu (t. y. su pagal rangos sutartį atliekamais darbais), priimami tik su savivaldybės žinia ir jai pritarus, bet ir tai, kad vieÅ¡oji įstaiga nebuvo visiÅ¡kai savarankiÅ¡kas rangos sutartinių santykių subjektas.

6. Byloje nėra ginčo, kad pagal panaudos sutartį vieÅ¡ajai įstaigai perduotÄ turtÄ iÅ¡ esmės sudarė tik pastato sienos, t. y. menkavertis turtas, o tuo atveju, jei Å¡alys bÅ«tų tinkamai įgyvendinusios rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, Å¡io turto vertė bÅ«tų žymiai padidėjusi, t. y. atsiradus panaudos sutarties 7.7 papunktyje nustatytiems pagrindams savivaldybei bÅ«tų buvęs grÄ Å¾intas daug vertingesnis, nei buvo perduotas, turtas, ir jis bÅ«tų buvęs pritaikytas jos numatytiems vieÅ¡iesiems interesams patenkinti ir užtikrinti.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors rangos sutarties Å¡alimi savivaldybė iÅ¡ tiesų nebuvo, tačiau savivaldybės elgesys bei veiksmai po rangos sutarties pasiraÅ¡ymo neabejotinai leidžia įsitikinti, kad ji ir toliau kontroliavo procesÄ , o vieÅ¡oji įstaiga neveikė visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, veikdama savivaldybės pavedimu.

8. Savivaldybė taryba 2010 m. birželio 30 d. sprendimo 5 punktu aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kad vieÅ¡ajai įstaigai ji paveda atlikti užsakovo funkcijas. Tokia sprendimo formuluotė turėjo ir galėjo bÅ«ti aiÅ¡ki ir suprantama ne tik Å¡alims, bet ir tretiesiems asmenims, juolab atsižvelgiant į faktÄ , kad projektu siekta užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Vien tokia aplinkybė sudaro pagrindÄ vertinti, kad vieÅ¡oji įstaiga neveikė savarankiÅ¡kai, vykdydama savivaldybės priimtus sprendimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Tai nustačiusi, teisėjų kolegija pripažino, kad sutartis, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovė kildina savo reikalavimus, pagal savo turinį įtvirtina miÅ¡raus pobÅ«džio teisinius santykius, turinčius pavedimo ir rangos sutartims bÅ«dingų elementų.

9. Tai, kad ne tik atsakovės, bet ir tretieji asmenys pagrįstai manė, jog vieÅ¡oji įstaiga, vykdant rangos sutartį, veikė kaip įgaliotinė, patvirtino ir kiti byloje esantys duomenys – vykdant rangos sutartį iÅ¡kilusios techninės bei kitos problemos buvo sprendžiamos ir projekto techninė eiga buvo aptariama visuomet dalyvaujant savivaldybės atstovams, tiek rangovė, tiek kitos valstybinės institucijos informacijÄ , susijusiÄ su statybos eiga, projekto finansavimu bei jo nutraukimu, taip pat siuntė ir savivaldybei.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant atsakoves siejusių santykių kvalifikavimo klausimÄ ypač svarbi yra aplinkybė, susijusi su projekto finansavimu ir tokio finansavimo Å¡altiniu, kurios pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiÅ¡kino ir nevertino. Ä® bylÄ nepateikta įrodymų, kad vieÅ¡oji įstaiga bÅ«tų savo lėšomis prisidėjusi prie Å¡io projekto.

11. Tai, kad atsakoves siejo pavedimo teisiniai santykiai, patvirtina ir atsakovės savivaldybės administracijos elgesys po to, kai buvo nutraukta rangos sutartis ir sustabdytas projekto vykdymas, –savivaldybės taryba 2015 m. liepos 16 d. priėmė sprendimÄ dėl projekto nutraukimo, atsižvelgdama į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentÅ«ros 2015 m. liepos 27 d. ir 2015 m. rugpjūčio 26 d. raÅ¡tus dėl lėšų grÄ Å¾inimo ir sutarties nutraukimo. BÅ«tent savivaldybė sudarė galimybę sugrÄ Å¾inti paramÄ administruojančiai agentÅ«rai Å¡iam projektui finansuoti skirtas lėšas (400 791,71 Eur), pati 2015 m. rugsėjo 11 d. pervedė jas tiesiogiai Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijai.

Vadinasi, savivaldybė, kitaip nei jo vykdytoja vieÅ¡oji įstaiga, ne tik savo lėšomis prisidėjo prie projekto finansavimo, bet ir grÄ Å¾ino iÅ¡ ES paramos fondų gautas ir panaudotas lėšas jam finansuoti. Byloje nėra įrodymų, kad savivaldybė bÅ«tų reiÅ¡kusi reikalavimÄ vieÅ¡ajai įstaigai dėl grÄ Å¾intos sumos.

12. Teisėjų kolegija pritarė ieškovės pozicijai, kad atlikdama teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (su ieškove) viešoji įstaiga veikė kaip faktinės užsakovės savivaldybės atstovė, jos valios turinys, išreikštas rangos sutartyje, priklausė nuo atstovaujamosios jai suteiktų teisių, kuriomis remdamasi atstovė veikė, o tai buvo žinoma bei suprantama ir tretiesiems asmenims.

13. Teisėjų kolegija sutiko su ieÅ¡kove, kad savivaldybei taip pat kyla atsakomybė už jos įgaliotinio neįvykdytas prievoles vadovaujantis CK 2.133 straipsnio 1 dalimi, t. y. jai kyla pareiga kartu su vieÅ¡Ä ja įstaiga padengti skolÄ ieÅ¡kovei už Å¡ios atliktus darbus. PagrindÄ daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ sudarė ir kasacinio teismo panaÅ¡iose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad statinio statytojo ir jo atstovo – statybos valdytojo – atsakomybė rangovui yra solidarioji, tik atsiradusi skirtingais pagrindais: statytojo, kaip atstovaujamojo, atsakomybė kyla iÅ¡ įstatymo (CK 2.133 straipsnio 1 dalis), o statybos valdytojo – iÅ¡ rangos sutarties, kuria jis įsipareigojo sumokėti rangovui už atliktus darbus (LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2009; 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).

14. Kolegija pažymėjo, kad reikalavimo dėl 116 804,28 Eur priteisimo solidariai ir iÅ¡ savivaldybės ieÅ¡kovė įstatymo nustatyta tvarka nėra atsisakiusi, todėl Å¡iÄ sprendimo dalį pakeitė.

15. Kasaciniu skundu savivaldybės administracija prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį ir palikti galioti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ ; ieÅ¡kinį savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo atmesti; taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . V. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties esmė ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 1. LAT 2020 m. vasario 13 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria pakeista Å iaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalis, panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾ino nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ naujo.

2. LAT nurodė, kad atsižvelgiant į skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, kuria dalis ieÅ¡kiniu reikalautos sumos priteista iÅ¡ savivaldybės administracijos, o dalis – iÅ¡ savivaldybės, darytina iÅ¡vada, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir priėmė procesinį sprendimÄ dėl dviejų subjektų materialiųjų teisių ir pareigų, nors ieÅ¡kinio reikalavimai buvo pareikÅ¡ti tik vienam iÅ¡ jų. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė, ar savivaldybės administracija yra tinkama atsakovė byloje, niekaip nemotyvavo, kodėl dalis ieÅ¡kinio tenkinta iÅ¡ savivaldybės, o kita – iÅ¡ administracijos, taigi iÅ¡ nutarties turinio akivaizdu, kad teismas neatribojo Å¡ių dviejų juridinių asmenų kaip atskirų subjektų, nors minėjo juos abu procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje.

IeÅ¡kovė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jos pasirinkta ir ieÅ¡kinyje nurodyta atsakovė yra savivaldybė ir bÅ«tent ji turi pareigÄ atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, t. y. ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl atsakovės pasirinkimo ir Å¡ios valios nekeitė.

3. Å iuo atveju, nesant ieÅ¡kovės valios pakeisti atsakovę ar įtraukti į bylÄ savivaldybės administracijÄ , Å¡i teismo buvo įtraukta į procesÄ , maža to, teismo procesiniu sprendimu buvo nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i teismo padaryta klaida negali bÅ«ti vertinama kaip raÅ¡ymo apsirikimas, nes Å¡i klaida padaryta ne vieno teismo procesinio dokumento tekste, ji lėmė teisių ir pareigų nustatymÄ ne tam subjektui, kuriam buvo byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, o tai sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad buvo padarytas proceso teisės normų pažeidimas, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ .

Neteisingas bylos iÅ¡sprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingÄ bylos rezultatÄ , tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymÄ . Teisėjų kolegija sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius proceso teisės normų, reglamentuojančių ieÅ¡kovo teisę pasirinkti atsakovÄ , pažeidimus, lemiančius tinkamo proceso apeliacinės instancijos teisme nebuvimÄ , todėl Å¡is procesas turi bÅ«ti pakartotas ir padaryti pažeidimai paÅ¡alinti iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

4. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors Å¡iuo atveju kasacinis skundas paduotas tik savivaldybės administracijos, bet ne savivaldybės vardu (nors advokatas turėjo įgaliojimÄ atstovauti abiem Å¡iems subjektams), tačiau, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ , kai ieÅ¡kovės reikalavimas, pareikÅ¡tas savivaldybei kaip solidariajai atsakovei, patenkintas priteisiant dalį ieÅ¡kovės reikalautos sumos iÅ¡ savivaldybės administracijos tais argumentais, kuriais jis buvo grindžiamas savivaldybei, taip pat į tai, jog tokia situacija byloje susiklostė iÅ¡ dalies dėl bylÄ nagrinėjusių teismų padarytos klaidos, Å¡iuo atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl ieÅ¡kovės reikalavimų savivaldybei kaip solidariajai atsakovei visa apimtimi, o ne tik tÄ dalį, kuria skola priteista iÅ¡ savivaldybės administracijos, ir Å¡iÄ bylos dalį perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

5. LAT taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ savivaldybei kaip solidariajai atsakovei dėl skolos pagal statybos rangos sutartį ir apeliacinės instancijos teismas savo iÅ¡vadÄ dėl savivaldybės (administracijos) solidariosios atsakomybės grindė aplinkybe, kad savivaldybė buvo statytoja, pavedusi užsakovo funkcijas atlikti vieÅ¡ajai įstaigai, t. y. kad tarp atsakovių byloje buvo susiklostę statybos valdymo teisiniai santykiai. Kasaciniame skunde dėstomais argumentais iÅ¡ esmės nesutinkama su tokiu atsakovių tarpusavio santykių kvalifikavimu.

6. Perduodama bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į kai kuriuos aspektus, susijusius su statybos valdymo teisinių santykių kvalifikavimu, kuriais turės vadovautis apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ (CPK 362 straipsnio 2 dalis).

7. SÄ® 2 straipsnio 14 punkte įtvirtinta, kad statinio statybos valdymas yra toks statinio statybos organizavimo bÅ«das, kai statybÄ ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo pagrindu. Statytojas (užsakovas) pagal SÄ® 2 straipsnio 41 punktÄ yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybÄ ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui), o statinio statybos valdytojas – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio statybÄ , organizuojantis statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas Å¡iÄ teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija (SÄ® 2 straipsnio 52 punktas).

Statinio statybos valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu ir darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybos darbai ir statinio statybos techninė priežiūra. Šių sričių darbų mastas ir statytojo (užsakovo) kaip įgaliotojo pavedamos įgaliotiniui – statinio statybos valdytojui teisės bei pareigos nustatomi pavedimo sutartimi (SĮ 17 straipsnio 5 dalis).

8. Sutartinius teisinius santykius su statytoju statybos valdytojas įtvirtina CK nurodyta pavedimo sutartimi. Pagal tokiÄ sutartį statytojas (užsakovas) yra įgaliotojas, o statinio statybos valdytojas – įgaliotinis, atstovaujantis statytojui santykiuose su rangovu ir kitais subjektais bei veikiantis pagal statytojo (užsakovo) iÅ¡duodamÄ Ä¯galiojimÄ . Tačiau jis, veikdamas statytojo interesais ir pagal statytojo įgaliojimÄ , veikia ne savo, o statytojo vardu. Statytojo pavedimu statinio statybos valdytojas gali sudaryti statybos rangos sutartis su statybos rangovais, tačiau statinio statybos valdytojas netampa nei statytoju, nei statybos rangovu.

9. Teismų praktikoje taip pat formuojamas aiÅ¡kinimas, kad jeigu statybos valdytojui pavedamos užsakovo funkcijos, valdytojas gali veikti tik statytojo (įgaliotojo) vardu, nes jis neatitinka SÄ® 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų sÄ lygų, kurioms esant galima bÅ«tų savarankiÅ¡kai įgyvendinti statytojo (užsakovo) teises (LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2009). Atitinkamai statybos valdytojui neatsiranda teisinių pasekmių iÅ¡ statybos rangos sutarties, jos kyla tikrajam statybos rangos teisinių santykių dalyviui – statybos valdytojo atstovaujamam statytojui.

Statybos valdytojas už netinkamÄ Ä¯sipareigojimų vykdymÄ savo atstovaujamajam (statytojui) atsako kaip atstovas, taip pat dėl sutartinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims nevykdymo neigiamų pasekmių kyla ne jam, o atstovaujamajam (statytojui). Statybos valdytojas kaip statytojo atstovas neturi pareigos sumokėti už priimtus statybos darbus, suteikti statybvietę ir neatlieka kitų statytojo funkcijų, nes negali bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ku užsakovu, o yra tik tikrojo užsakovo (statytojo) įgaliotinis.

10. Tam, kad statybos teisiniuose santykiuose greta statytojo (užsakovo) ir rangovo atsirastų dar vienas dalyvis – statinio statybos valdytojas, tarp Å¡io teisinių santykių subjekto ir statytojo turi bÅ«ti sudaroma pavedimo sutartis. Pavedimo sutartimi viena Å¡alis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos Å¡alies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnis). Pavedimo sutarties dalykÄ sudaro teisiniai veiksmai, susiję su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokie teisiniai veiksmai.

Pavedimo sutarčiai, kaip dviÅ¡aliam sandoriui, yra bÅ«tinas abiejų Å¡alių, t. y. atstovaujamojo ir atstovo, susitarimas dėl atliekamų veiksmų, paprastai dėl siekiamo rezultato, dėl kurio yra sudaroma pavedimo sutartis. Todėl tik nustačius tokias aplinkybes galimas pavedimo teisinių santykių kvalifikavimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam tikrais atvejais vidiniai atstovavimo santykiai gali bÅ«ti neįforminami atskiru dokumentu, pavyzdžiui, pavedimo sutartimi, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad atstovaujamasis, iÅ¡duodamas įgaliojimÄ , nesuformuluoja atstovui pavedimo atlikti tam tikrÄ funkcijÄ , veiksmÄ jo vardu ir interesais.

Todėl vertinant atstovavimo teisinius santykius svarbiausia yra nustatyti, dėl kokių sÄ lygų buvo Å¡alys tarpusavyje susitarusios: atstovavimo teisinio santykio galiojimas, atstovavimo teisių apimtis, tikėtini rezultatai ir atlygis (LAT 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611-2017, 21 punktas).

11. Atkreiptas dėmesys į tai, kad LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2009 ir 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013 priimtos remiantis kitokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis: nurodytose bylose, skirtingai nei nagrinėjamoje, statytojo ir statybos valdytojo valia dėl statybos valdymo teisinių santykių sukūrimo buvo aiškiai išreikšta ir neginčijama, atstovavimo faktas buvo atskleistas sudarant sutartį su rangovu, nors rangos sutartis abiem atvejais statybos valdytojas buvo sudaręs savo vardu.

12. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad, siekiant kvalifikuoti statybos valdymo teisinius santykius, turi bÅ«ti nustatyta Å¡ių santykių subjektų teisinė padėtis statybos objekto atžvilgiu, pavedimo faktas, taip pat, sprendžiant dėl atsakomybės pagal rangos sutartį subjekto, atstovavimo fakto (ne)atskleidimas rangovui (CK 2.133 straipsnio 3 dalis). VI. Byloje dalyvaujančių asmenų papildomų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų esmė 1. Savivaldybė ir savivaldybės administracija pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl LAT 2020 m. vasario 13 d. nutarties, kuriuose praÅ¡o priimti papildomai teikiamÄ Ä¯rodymÄ â€“ statybos leidimÄ , atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimÄ â€“ grÄ Å¾inti savivaldybės administracijai visa, kas buvo iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡kota ieÅ¡kovės naudai pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-431-464/2019 bei priteisti savivaldybei ar savivaldybės administracijai iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 1.1. Savivaldybės padėtis, taip pat jo santykis su vieÅ¡Ä ja įstaiga (ar ieÅ¡kove) neatitinka LAT nutartyje įvardintų kriterijų, kuriais remiantis galėtų bÅ«ti konstatuota savivaldybės atsakomybė pagal rangos sutartį, t. y. savivaldybės kaip statytojo statusas. 1.2. Savivaldybė nebuvo ir negalėjo bÅ«ti tikruoju užsakovu pagal rangos sutartį. Savivaldybė net nėra tinkamas subjektas projekto įgyvendinimui, faktiÅ¡kai visuose santykiuose vieÅ¡oji įstaiga veikė savo vardu ir lėšomis, o tarp savivaldybės ir vieÅ¡osios įstaigos nebuvo susitarimo dėl pavedimo santykių. 1.3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 788 patvirtino ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Asistentas-2“. Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2009 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-485 patvirtintas VP2-2.2-ŪM-02-V priemonės „Asistentas-2“ projektų finansavimo sÄ lygų apraÅ¡as (toliau – apraÅ¡as). ApraÅ¡o 14 punkte nurodyta, kad tinkami pareiÅ¡kėjai yra vieÅ¡osios įstaigos, kurių nors vienas dalininkas yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, atitinkantys visas tinkamumo finansuoti vertinimo metodikos (apraÅ¡o 2 priedas) 7.1–7.2 punktuose iÅ¡vardytas sÄ lygas ir reikalavimus.

ApraÅ¡o 20 punkte nurodyta, kad pagal apraÅ¡Ä projektai vykdomi be partnerių. 1.4. Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2009 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 4-488 patvirtintas Valstybės planuojamų menų inkubatorių plėtros projektų, siÅ«lomų finansuoti iÅ¡ Lietuvos 2007–2013 m. ES struktÅ«rinės paramos lėšų pagal ekonomikos augimo veiksmų programos priedo VP2-2.2-ŪM-02-V priemonę „Asistentas 2“, sÄ raÅ¡as (toliau – projektų sÄ raÅ¡as). Projektų sÄ raÅ¡o 9 punkte įtrauktas projektas – „Šiaulių menų inkubatoriaus įkÅ«rimas“.

Projekto pareiÅ¡kėju nurodyta vieÅ¡oji įstaiga. 1.5. ES lėšomis sudaryta galimybė inicijuoti ir finansuoti projektus, kuriais bÅ«tų siekiama sutelkti meno kÅ«rėjus ir su menu susijusius verslus. Tokius projektus galėjo įgyvendinti tik tam tikri, aiÅ¡kiai apibrėžti subjektai. BÅ«tent vieÅ¡oji įstaiga buvo tinkamas subjektas projekto įgyvendinimui. 1.6. Pagal apraÅ¡Ä savivaldybė net teoriÅ¡kai negali bÅ«ti laikoma projekto įgyvendintoja, tikrÄ ja užsakove, kadangi tai prieÅ¡tarautų projekto įgyvendinimo sÄ lygoms.

Tai reiÅ¡kia, kad jeigu savivaldybė bÅ«tų laikoma tikrÄ ja projekto įgyvendintoja, tikrÄ ja statytoja pagal rangos sutartį, bÅ«tų paneigtas projekto tikslas bei teisinė aplinka, kuri reglamentavo projekto inicijavimÄ , įgyvendinimÄ bei finansavimÄ . 1.7. Kadangi projektas galėjo bÅ«ti finansuojamas tik tuo atveju, kai jį įgyvendina vieÅ¡osios įstaigos, kurių nors vienas dalininkas yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, papildomai atitinkantys visas Tinkamumo finansuoti vertinimo metodikos (apraÅ¡o 2 priedas) 7.1–7.2 papunkčiuose iÅ¡vardytas sÄ lygas ir reikalavimus, pripažinimas, kad savivaldybė buvo tikroji statytoja paneigtų projekto inicijavimo aplinkybes: projektas buvo inicijuotas, inter alia, dėl to, kad ES skyrė finansavimÄ tokio pobÅ«džio projektams, kuriuos privalėjo vykdyti ir vykdė vieÅ¡oji įstaiga, o ne savivaldybė. 1.8.

Byloje nėra duomenų, kad savivaldybė bÅ«tų kaip nors netiesiogiai perėmusi iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos Å¡iÄ tik vieÅ¡ajai įstaigai leistinÄ teisinę padėtį. Neegzistuoja nė viena LAT nutartyje įvardinta sÄ lyga savivaldybę pripažinti tikruoju statytoju. 1.9. IÅ¡ esmės vienintelė aplinkybė, iÅ¡ kurios sprendžiama apie tariamÄ savivaldybės buvimÄ tikruoju statytoju – tai 2010 m. birželio 30 d. savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-183, kurio 5 punkte nurodyta „pavesti“ vieÅ¡ajai įstaigai atlikti užsakovo funkcijas projektui įgyvendinti.

Å iuo vienu žodžiu negalėjo bÅ«ti ir nebuvo sudaryta pavedimo sutartis tarp savivaldybės ir vieÅ¡osios įstaigos dėl statybos valdymo. Savivaldybės tarybos sprendime nurodyta, kad vieÅ¡oji įstaiga atliks užsakovo funkcijas, preambulėje netgi padarant nuorodÄ Ä¯ SÄ® 2 straipsnio 41 punktÄ , kuris apibrėžia statytojo, o ne statybos valdytojo sÄ vokÄ . Savivaldybė neketino bÅ«ti statytoja (užsakove) ir ragino Å¡iÄ funkcijÄ , pagal projekto įgyvendinimo sÄ lygas, prisiimti vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ . 1.10.

Savivaldybė, kaip už regiono plėtrÄ atsakingas ir tuo suinteresuotas subjektas, buvo taip pat suinteresuota, kad kuri nors vieÅ¡oji įstaiga imtųsi ES lėšomis finansuojamo projekto įgyvendinimo ir siekė padėti tÄ Ä¯gyvendinti vieÅ¡ajai įstaigai, kurios dalininke buvo savivaldybė. BÅ«tent tuo tikslu 2010 m. spalio 13 d. savivaldybė panaudos sutarties pagrindu perleido vieÅ¡ajai įstaigai ir pastatÄ tam, kad vieÅ¡oji įstaiga galėtų imtis įgyvendinti projektÄ â€“ tvarkyti pastatÄ ir jame vykdyti veiklÄ . 1.11.

Po teisių naudotis pastatu gavimo vieÅ¡oji įstaiga, kaip statytojas, įgijo statybos leidimÄ darbams, kas patvirtina vieÅ¡osios įstaigos, kaip statytojos statusÄ (SÄ® 3 straipsnio 2 dalis). StatybÄ leidžiantis dokumentas net nėra iÅ¡duodamas, jei praÅ¡antis iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ asmuo neturi teisės bÅ«ti statytoju (SÄ® 27 straipsnio 16 dalies 2 punktas). 1.12. Tenkinus vieÅ¡osios įstaigos paraiÅ¡kÄ dėl projekto įgyvendinimo, 2013 m. sudaryta finansavimo sutartis, pagal kuriÄ turėjo bÅ«ti gauta absoliuti dauguma (95 proc.) visų projektui įgyvendinti reikalingų lėšų.

Å ios sutarties Å¡alimis buvo vieÅ¡oji įstaiga, Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra. Savivaldybė nedalyvavo sudarant finansavimo sutartį, nebuvo jos Å¡alis. VieÅ¡oji įstaiga, gaudama lėšas pagal finansavimo sutartį, investavo Å¡ias jai tenkančias lėšas į projekto įgyvendinimÄ , inter alia, rangos darbų apmokėjimÄ . VieÅ¡oji įstaiga atitinka SÄ® 2 straipsnio 41 punkte nustatytÄ statytojo sÄ vokÄ â€“ statytojas yra subjektas, investuojantis lėšas į statybÄ ir kartu atliekantis užsakovo funkcijas.

Atsiskaitymas už rangos darbus su ieÅ¡kove taip pat buvo vėliau aptartas ir rangos sutarties 9.8 papunktyje, numatant, kad atsiskaitoma bÅ«tent iÅ¡ finansavimo sutartimi gaunamų lėšų. 1.13. Gavus finansavimÄ vieÅ¡oji įstaiga paskelbė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ . VieÅ¡ojo pirkimo dokumentuose vieÅ¡oji įstaiga įvardinta perkančiÄ ja organizacija, veikė savo vardu, pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, kad vieÅ¡oji įstaiga veiktų savivaldybės vardu ar naudai. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta: perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedÅ«roms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitÄ perkančiÄ jÄ organizacijÄ .

Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Ä®galiojimai įforminami CK nustatyta tvarka. 1.14. ApraÅ¡o 62 punkte nurodyta, kad patvirtinus ir paskelbus projektų sÄ raÅ¡Ä , pareiÅ¡kėjas turi pradėti vykdyti vieÅ¡uosius pirkimus. Rekomenduojama, kad vieÅ¡ieji pirkimai bÅ«tų baigti vykdyti iki paraiÅ¡kos pateikimo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentÅ«rai datos ir kad su atrinktu laimėtoju sutartis nebÅ«tų sudaryta, kol nėra priimtas sprendimas dėl projekto finansavimo iÅ¡ ES fondų lėšų, o jeigu ji pasiraÅ¡oma, tai pareiÅ¡kėjas projektÄ pradeda vykdyti savo rizika.

Pagal finansavimo sutarties bendrųjų sÄ lygų 11.1 papunktį vieÅ¡oji įstaiga savo vykdomus pirkimus, planuojamas įsigyti prekes ar darbus, turi derinti su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra. Nusprendus rangos sutartį sudaryti anksčiau nei rekomenduojama, bÅ«tent vieÅ¡oji įstaiga prisiima rizikÄ dėl projekto pradėjimo dar neturint finansavimo. VieÅ¡oji įstaiga, inicijuodama pirkimÄ veikė savo vardu, o taip pat ir atsiskaitymo už darbus rizika negavus finansavimo tenka bÅ«tent jai, kas reiÅ¡kia, kad nesama LAT nutartyje įvardinto kriterijaus vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ pripažinti tik statybos vykdytoja. 1.15.

Ä®vykdžius vieÅ¡Ä jį pirkimÄ sudaryta rangos sutartis, kurios Å¡alimi savivaldybė nebuvo. BÅ«tent vieÅ¡oji įstaiga prisiėmė statytojo (užsakovo) funkcijÄ pagal sutartį (kaip tÄ numatė projektÄ reglamentuojantys teisės aktai). Rangos sutartyje apie savivaldybę, kaip veikiančiÄ kokiu nors bÅ«du Å¡iame teisiniame santykyje, nėra užsimenama. Rangos sutarties sÄ lygos tiesiogiai indikuoja, kad, vadovaujantis LAT nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimais, vieÅ¡oji įstaiga yra statytojas, o ne statybos valdytojas. 1.16.

VieÅ¡oji įstaiga turėjo tiek pareigÄ suteikti statybvietę, tiek apmokėti už darbus, tiek ir veikė iÅ¡imtinai savo vardu ir rangos sutartis bÅ«tent vieÅ¡ajai įstaigai sukelia teisines pasekmes. IÅ¡ rangos sutarties sÄ lygų taip pat matoma, kad su ieÅ¡kove atsiskaitydavo bÅ«tent vieÅ¡oji įstaiga, kaskart kiekvienam mokėjimui pateikdama praÅ¡ymÄ gauti finansavimÄ pagal finansavimo sutartį. 1.17. Rangos sutarties vykdymo metu visoje komunikacijoje bei dokumentuose vieÅ¡oji įstaiga yra įvardijama užsakove.

IeÅ¡kovė projekto vykdymo metu visais klausimais kreipdavosi bÅ«tent į vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ , įvardindama jÄ užsakove. IeÅ¡kovė vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ laikė tinkamai atsakove, bÅ«tent su vieÅ¡Ä ja įstaiga sudarė sutartį, santykio su savivaldybe neturėjo. LAT nutartyje pažymėjo, kad Å¡i aplinkybė yra reikÅ¡minga, nes net ir tuo atveju, jei bÅ«tų pripažinta, kad vieÅ¡oji įstaigÄ veikė kaip savivaldybės įgaliotinė, kadangi atstovavimo faktas nebuvo atskleistas ieÅ¡kovei, teisinių pasekmių savivaldybei rangos sutartis nesukeltų pagal CK 2.133 straipsnio 3 dalį. 1.18.

PanaÅ¡iose bylose LAT spręsdamas dėl to, ar santykiai gali bÅ«ti laikomi statybos valdymo santykiais, atsižvelgia ir į tai, ar asmuo priimdavo sprendimus savarankiÅ¡kai, ar tik gavęs kito asmens sutikimus ir nurodymus, kam iÅ¡duotas statybos leidimas, iÅ¡ kieno lėšų buvo atliekami mokėjimai. Nagrinėjamu atveju nesama įrodymų, kad rangos sutarties vykdymo metu savivaldybė bÅ«tų davusi nurodymus ar sprendimai bÅ«tų buvę priimami tik gavus savivaldybės sutikimÄ . Nėra ginčo, kad atsiskaitymai pagal rangos sutartį buvo vykdomi iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos lėšų, gaunamų pagal finansavimo sutartį.

Statybos leidime bÅ«tent vieÅ¡oji įstaiga nurodoma statytoju. 1.19. Savivaldybė pagal finansavimo sutarties reikalavimus sutiko iÅ¡ dalies (5 proc.) finansuoti projektÄ , todėl buvo sudaryta biudžeto lėšų naudojimo sutartis, kurios 4.2 papunktis suteikė savivaldybei teisę kontroliuoti ar skirtos lėšos naudojamos pagal paskirtį. 1.20. Rangos santykiai tarp ieÅ¡kovės ir vieÅ¡osios įstaigos taip pat pasibaigė vieÅ¡osios įstaigos iniciatyva. 2015 m. sausio 12 d. vieÅ¡oji įstaiga įteikė ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ , kad, vieÅ¡oji įstaiga, pasinaudodama rangos sutarties nuostatomis, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia rangos sutartį nuo 2015 m. sausio 26 d.

Derybose po Å¡io praneÅ¡imo įteikimo savivaldybė nedalyvavo. savivaldybės taryba 2015 m. liepos 16 d. sprendimu pritarė, kad projekto įgyvendinimas buvo nutrauktas. 1.21. Net ir rangos sutarties santykių pabaigoje vieÅ¡oji įstaiga veikė savo vardu ir interesais – pati nutraukė rangos sutartį, pati derėjosi dėl darbų užbaigimo. Savivaldybė jau tik po rangos sutarties nutraukimo iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ â€“ pritarimÄ â€“ dėl projekto pabaigos. 1.22. Savivaldybė ir vieÅ¡oji įstaiga nebuvo sudariusi pavedimo sutarties, nebuvo iÅ¡duotas įgaliojimas veikti savivaldybės vardu nei raÅ¡tu, nei žodžiu.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos nėra aiÅ¡ku, dėl kokių teisinių veiksmų rezultato atlikimo savivaldybė ir vieÅ¡oji įstaiga buvo tariamai susitarusios, o tai yra esminė pavedimo sutarties sudarymo sÄ lyga. Savivaldybė, nors ir bÅ«dama vieÅ¡osios įstaigos dalininkė, net ir teoriÅ¡kai negalėtų duoti privalomo pobÅ«džio nurodymų, nes vieÅ¡oji įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus. Vien aplinkybės, kad savivaldybė bendradarbiavo su vieÅ¡Ä ja įstaiga įgyvendinant projektÄ savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame pastate, dalyvavo kai kuriuose susitikimuose ir domėjosi projektu negali bÅ«ti laikoma, jog tarp savivaldybės ir vieÅ¡osios įstaigos susiklostė pavedimo ar statybos valdymo teisiniai santykiai. 1.23.

VisÄ laikÄ ieÅ¡kovė statytoju laikė vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ , o ne savivaldybę. Tai atspindi visi sutartiniai dokumentai, Å¡alių susitikimų protokolai, o tÄ liudija taip pat ir aplinkybė, kad ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama savo reikalavimÄ Å iaulių apygardos teisme, pradiniame ieÅ¡kinyje atsakove nurodė tik vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ , bet ne savivaldybę. Tik vėliau ieÅ¡kovė, nusprendė pabandyti sėkmę atsakove įtraukdama ir savivaldybę. Dėl Å¡ios priežasties, net ir pripažinus buvus pavedimo santykius, savivaldybei netektų pareiga atsakyti pagal užslėpto atstovavimo pagrindu sudarytus sandorius (CK 2.133 straipsnio 3 dalis). 1.24.

LAT nutartyje konstatavo, jog teismai nepagrįstai į bylÄ atsakove įtraukė savivaldybės administracijÄ , todėl atsakove byloje laikytina tik savivaldybė. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus sprendimÄ Å¡ioje byloje, iÅ¡ieÅ¡kojimas pradėtas iÅ¡ savivaldybės administracijos, LAT nutartimi iÅ¡ savivaldybės administracijos priteistas žyminis mokestis. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius iÅ¡teklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymÄ ir atsako už savivaldybės Å«kinę ir finansinę veiklÄ , administruoja savivaldybės turtÄ .

Nors atsakove byloje laikytina tik savivaldybė, mokėjimus susijusius su byla, vykdė savivaldybės administracija, bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti bei sprendimo įvykdymo atgręžimo institutÄ reikia taikyti savivaldybės administracijos atžvilgiu, nebent teismas manytų, kad tam tinkamas subjektas yra savivaldybė. 1.25. Savivaldybė byloje yra pateikusi įrodymus, kad antstolis jau pradėjo iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ iÅ¡ savivaldybės turto, bei kad savivaldybės administracija jau sumokėjo pusę apeliacinės instancijos teismo priteistos sumos ieÅ¡kovei.

Savivaldybė praÅ¡o teismo taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutÄ ir atkurti buvusiÄ Å¡alių materialinę padėtį iki sprendimo įvykdymo, grÄ Å¾inant savivaldybės administracijai jos ieÅ¡kovei sumokėtÄ 120 632,51 Eur sumÄ . 1.26. Iki LAT nutarties byloje nebuvo kilęs klausimas dėl savivaldybės ir vieÅ¡osios įstaigos teisinių santykių kvalifikavimo statybos valdymo santykių kontekste. Tik priėmus LAT nutartį ir pateikus aktualius bylai iÅ¡aiÅ¡kinimus, kilo poreikis nustatyti tikrÄ jį statytojÄ pagal rangos santykius su ieÅ¡kove.

Atsižvelgiant į tai, kad statybos leidimai yra išduodami būtent statytojo vardu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad statytoju konkrečiu ginčo atveju statybos leidime įvardinta būtent viešoji įstaiga, naujai teikiamas įrodymas yra itin reikšmingas teisingam bylos išsprendimui, o būtinybė jį pateikti kilo tik po LAT nutarties priėmimo.

2. IeÅ¡kovė taip pat pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus po LAT 2020 m. vasario 13 d. nutarties. Nurodė Å¡iuos pagrindinius argumentus: 2.1. Apeliacinės instancijos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis, kiek tai susiję su iÅ¡ savivaldybės priteista suma, panaikinta ne dėl nepagrįstų apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadų, bet tik dėl teismo padarytos klaidos –savivaldybės administracijos atsiradimo procese. 2.2. LAT kilo abejonių, ar vieÅ¡oji įstaiga, kaip statytojo – savivaldybės įgaliotinis, gali bÅ«ti laikomas atsakingu už rangos sutarties vykdymÄ , nes veikė tik kaip įgaliotinis.

Ä®vertinus kasacinės instancijos teismo pozicijÄ ir argumentus, akivaizdu, kad statytoju (užsakovu) yra laikytinas tikrasis naudos gavėjas, t. y. sukurto rangos objekto savininkas. 2.3. Savivaldybės suteikti įgalinimai vieÅ¡ajai įstaigai, jų apimtis, nors ir iÅ¡dėstyti ne viename raÅ¡ytiniame dokumente, tačiau yra aiÅ¡kÅ«s ir nekelia abejonių. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų akivaizdu, kad vieÅ¡ajai įstaigai yra pavesta pateikti projekto paraiÅ¡kÄ ES struktÅ«rinių fondų paramÄ 2007–2013 m., jį įgyvendinti ir atlikti užsakovo funkcijas projekte.

Pažymėtina, kad projektÄ nutraukė taip pat savivaldybė tarybos sprendimu. Visus sprendimus įgyvendinant projektÄ priiminėjo savivaldybė, o vieÅ¡oji įstaiga tik vykdė jai teikiamus nurodymus. 2.4. Tai, kad vieÅ¡oji įstaiga veikė kaip įgaliotinė, patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, kad nutraukus projekto įgyvendinimÄ , VšĮ Lietuvos verslo paramos agentÅ«rai grÄ Å¾intinas lėšas – 400 791,71 Eur, sumokėjo ne vieÅ¡oji įstaiga (nors turėjo tokiÄ pareigÄ pagal su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra sudarytÄ sutartį), o savivaldybė.

Aptariamas piniginis mokėjimas ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad savivaldybė pripažino esanti projekto užsakovė ir naudos gavėja (už vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ Ä¯vykdžiusi piniginę prievolę, pastarajai reikalavimų nereiÅ¡kė). 2.5. Savo 2015 m. kovo 10 d. prieÅ¡taravimuose dėl 2015 m. vasario 17 d. preliminaraus teismo sprendimo vieÅ¡oji įstaiga nurodė, kad rangos sutartį su ieÅ¡kove sudarė savivaldybės pavedimu, kuris įformintas 2010 m. birželio 30 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-183.

Šio sprendimo 5 punkte nurodyta „Pavesti viešajai įstaigai „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ atlikti užsakovo funkcijas projektui „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ įgyvendinti“. Savivaldybės tarybos sprendimas priimtas viešame posėdyje, jis atskleistas ne tik ieškovei, bet ir visuomenei. Sprendimu visada buvo grindžiami viešosios įstaigos įgalinimai pasirašyti rangos sutartį. Ieškovė neturėjo pagrindo abejoti viešo savivaldos organo sprendimo teisėtumu ar patikimumu, todėl nuo pat pradžios užsakovu laikė ir tebelaiko savivaldybę.

Savivaldybė yra tinkama atsakovė Å¡ioje civilinėje byloje, kas teismui suteikia pagrindÄ priteisti iÅ¡ savivaldybės skolÄ už rangos darbus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : VII. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujo įrodymo priėmimo 1. Savivaldybė ir savivaldybės administracija raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose dėl LAT 2020 m. vasario 13 d. nutarties praÅ¡o priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ statybos leidimÄ . PraÅ¡ymÄ grindžia tuo, jog tik priėmus LAT nutartį kilo poreikis nustatyti tikrÄ jį statytojÄ pagal rangos santykius su ieÅ¡kove.

Statytoju statybos leidime įvardinta viešoji įstaiga, naujai teikiamas įrodymas yra reikšmingas teisingam bylos išsprendimui, o būtinybė jį pateikti kilo tik po LAT nutarties priėmimo.

2. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

3. Pagal LAT praktikÄ draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡imtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti (LAT 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (LAT 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

4. PraÅ¡omu priimti nauju įrodymu (statybos leidimas NR. LNS-61-101217-00343) siekiama įrodyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (tikrÄ jį statytojÄ pagal rangos santykius su ieÅ¡kove). Byloje ir anksčiau buvo poreikis nustatyti tikrÄ jį statytojÄ pagal rangos santykius su ieÅ¡kove, tačiau po LAT nutarties Å¡i aplinkybė Å¡alims tapo akivaizdi. Nors Å¡is įrodymas galėjo bÅ«ti į bylÄ pateiktas ir anksčiau, tačiau atsižvelgiant į tai, jog Å¡iuo įrodymu įrodinėjama bylai reikÅ¡minga aplinkybė, jog įrodymas byloje dalyvaujantiems asmenims iÅ¡ esmės žinomas, tačiau jo tiesiog nebuvo byloje, vertintina, kad Å¡io naujo įrodymo priėmimas galimas, bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl įrodymas priimamas ir vertinamas visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl faktinių bylos aplinkybių 5. 2008 m. liepos 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 788 „Dėl ekonomikos augimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ patvirtino Ekonomikos augimo veiksmų programos priedÄ , kuriuo patvirtino ir priemonę VP2.2-ŪM-02-V „Asistentas-2“, kurios tikslas skatinti naujų menų ir (ar) verslo inkubatorių kÅ«rimÄ ir plėtrÄ â€“ sudaryti palankias sÄ lygas steigti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus, juos plėsti, didinti jų gyvybingumÄ ; tarp remiamų veiklų – investicijos į menų inkubatorių statybÄ , rekonstravimÄ ir įrengimÄ .

Vyriausybė nustatė, kad galimi pareiÅ¡kėjai yra vieÅ¡osios įstaigos, kurių nors vienas dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, atitinkančios už priemonės įgyvendinimÄ atsakingos institucijos paramos teikimo sÄ lygas, kad už priemonę atsakinga Ūkio ministerija, o priemonės įgyvendinančioji institucija – vieÅ¡oji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra. 6. 2008 m. rugpjūčio 21 d. savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-255 (2010 m. birželio 30 d. Å iaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-183 atnaujinta redakcija) pritarė projektui ,,Å iaulių menų inkubatoriaus įkÅ«rimas pritaikant buvusį „Elnio“ fabrikÄ kÅ«rybinių industrijų veiklai“ (1 punktas).

Pritarė, kad vieÅ¡oji įstaiga teiktų projekto paraiÅ¡kÄ , siekdama gauti ES struktÅ«rinių fondų paramÄ 2007–2013 m., ir jį įgyvendintų (2 punktas). Nustatė, kad savivaldybės įsigytas ir jai nuosavybės teises priklausantis pastatas buvusio „Elnio“ teritorijoje atskiru savivaldybės tarybos sprendimu bus perduotas naudoti vieÅ¡ajai įstaigai panaudos teise projektui ,,Å iaulių menų inkubatoriaus įkÅ«rimas“ įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka (4 punktas).

Pavedė viešajai įstaigai atlikti užsakovo funkcijas projektui ,,Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ įgyvendinti. Naujos redakcijos sprendimu nuspręsta skirti projekto įgyvendinimui 5 proc. patvirtintų projekto biudžeto lėšų ir padengti netinkamas finansuoti išlaidas (3 punktas).

7. Savivaldybė ir vieÅ¡oji įstaiga 2010 m. spalio 13 d. pasirašė negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį. Å ia sutartimi panaudos davėja, savivaldybė, įsipareigojo perduoti panaudos gavėjai, vieÅ¡ajai įstaigai, materialųjį turtÄ â€“ 3 862,28 kv. m ploto negyvenamÄ jį pastatÄ Elnio g. 25, Å iauliuose, projektui ,,Å iaulių menų inkubatoriaus įkÅ«rimas“ įgyvendinti.

8. Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija, VšĮ Lietuvos verslo ir paramos agentÅ«ra ir vieÅ¡oji įstaiga 2013 m. gruodžio 16 d. pasirašė projekto ,,Å iaulių menų inkubatoriaus įkÅ«rimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, kurioje jos Å¡alims nustatytos projekto finansavimo ir administravimo sÄ lygos. Be kita ko, nustatyta, kad projekto finansavimo maksimali suma yra 2 419 854,32 Eur (8 355 273 Lt) be PVM, iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų skiriant iki 2 289 563,83 Eur (7 905 406 Lt) be PVM, o projekto vykdytoja, kuria sutartyje nurodyta vieÅ¡oji įstaiga, įsipareigoja projektui įgyvendinti skirti ne mažiau kaip 130 290,49 Eur (449 867 Lt) be PVM (2.1–2.3 papunkčiai).

9. VieÅ¡oji įstaiga 2014 m. vasario 25 d. paskelbė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ projekto rangos darbams atlikti, kurį laimėjo ieÅ¡kovė, ketinusi Å¡iÄ sutartį vykdyti su subrangove UAB „KONSOLĖ“. IeÅ¡kovė su vieÅ¡Ä ja įstaiga 2014 m. gegužės 16 d. pasirašė Å aulių menų inkubatoriaus įkÅ«rimo statybos rangos sutartį.

10. Savivaldybė, įgyvendindama 2010 m. birželio 30 d. sprendimo 3 punktÄ , 2014 m. liepos 10 d. sudarė su vieÅ¡Ä ja įstaiga biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuria savivaldybė įsipareigojo skirti 301 320,66 Eur (1 040 400 Lt) projektui finansuoti, kurias projekto vykdytoja vieÅ¡oji įstaiga įsipareigojo naudoti pagal tikslinę paskirtį – projekto inžinerinių, statybos, rekonstravimo, remonto ir kitiems darbams finansuoti (1.1, 1.2 papunkčiai).

11. Ginčas kilo iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos ir ieÅ¡kovės 2014 m. gegužės 16 d. pasiraÅ¡ytos Å iaulių menų inkubatoriaus įkÅ«rimo statybos darbų rangos sutarties. Pagal Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovė, kaip rangovė, įsipareigojo per sutartyje nustatytÄ darbų atlikimo terminÄ , pagal techninį projektÄ parengti Å iaulių menų inkubatoriaus pastato rekonstravimo darbų darbo projektÄ , atlikti ir perduoti darbus, iÅ¡taisyti defektus garantinio laikotarpiu metu, o vieÅ¡oji įstaiga, kaip užsakovė, sudaryti bÅ«tinas sÄ lygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti rangovei darbų kainÄ .

12. IeÅ¡kovė, teikdama savarankiÅ¡kus ieÅ¡kinius, pagal kuriuos užvestos atskiros civilinės bylos vėliau sujungtos į nagrinėjamÄ bylÄ , reikalavo priteisti solidariai iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos ir savivaldybės 203 048,95 Eur užmokestį už atliktus darbus, 1 702,95 Eur delspinigius, taip pat prašė pripažinti negaliojančiu vieÅ¡osios įstaigos atliktÄ vienaÅ¡alį 86 244,67 Eur delspinigių įskaitymÄ bei 2014 m. gegužės 16 d. vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ . Savivaldybė savarankiÅ¡ku ieÅ¡kiniu, kuris vėliau taip pat prijungtas prie nagrinėjamos bylos, prašė priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovės ir UAB ,,KONSOLĖ“, subrangovės pagal statybos darbų rangos sutartį, 513 256,02 Eur nuostolių, susijusių su rangos sutarties netinkamu vykdymu, atlyginimÄ .

13. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais ir įrodytais ieÅ¡kovės argumentus, kad darbai, dėl kurių Å¡alys susitarė, negalėjo bÅ«ti laiku pradėti ir laiku užbaigti bÅ«tent dėl užsakovės kaltės, jos neveikimo, taip pat ir dėl objektyvių kliūčių, paaiÅ¡kėjus tikrajai rekonstruojamo statinio bÅ«klei. Teismas sprendė, kad vieÅ¡oji įstaiga nepagrįstai skaičiavo ieÅ¡kovei delspinigius už vėlavimÄ , dėl kurio ji pati buvo kalta, todėl tiek jų įskaitymÄ Ä¯ mokėtinÄ už darbus sumÄ , tiek ir vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ dėl laiku nepabaigiamų darbų (jų etapų) pripažino nepagrįstu ir neteisėtu.

14. IeÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 203 048,95 Eur skolos iÅ¡ solidarių atsakovių vieÅ¡osios įstaigos ir savivaldybės priteisimo teismas patenkino iÅ¡ dalies. Teismas priėjo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė atsisakė nuo savo reikalavimo dėl 116 804,28 Eur skolos priteisimo, kai vieÅ¡osios įstaigos bankroto byloje patvirtintas atitinkamo dydžio jos kreditorinis reikalavimas. Taip pat teismas nustatė, kad kitoje civilinėje byloje yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl 4 805,80 Eur skolos ieÅ¡kovei priteisimo. Tokiu atveju ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas jai 81 439,62 Eur skolÄ . Å i suma kartu su delspinigiais priteista tik iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos, o ne iÅ¡ jos ir savivaldybės solidariai.

15. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu kvestionuoja tik tÄ teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jos reikalavimas priteisti nesumokėtÄ užsakovės vieÅ¡osios įstaigos skolÄ (81 439,62 Eur) solidariai ir iÅ¡ savivaldybės. IeÅ¡kovės teigimu, prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, nei raÅ¡ytinis, nei žodinis atsisakymas nuo ieÅ¡kinio dalies Å¡ios atsakovės atžvilgiu nebuvo pateiktas, taigi teismas galėjo nutraukti bylÄ nebent toje jos dalyje, kiek tai susiję su 116 804,28 Eur skolos priteisimu iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos. Tačiau ir tokiu atveju tiek minėta suma, tiek iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos priteista 81 439,62 Eur suma turėjo bÅ«ti priteista ir iÅ¡ savivaldybės kaip solidarios skolininkės. Pasak ieÅ¡kovės, teismas neteisingai identifikavo Å¡alis siejusius teisinius santykius, todėl padarė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad savivaldybė nėra atsakinga už sutarties neįvykdymÄ .

16. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , 2019 m. liepos 5 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei priteista skola, delspinigiai, procesinės palÅ«kanos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos, bylos dalį nutraukė, ir priteisė ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ savivaldybės ir vieÅ¡osios įstaigos 81 439,62 Eur skolÄ ir 1 702,95 Eur delspinigių; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ savivaldybės administracijos 116 804,28 Eur skolÄ solidariai su vieÅ¡Ä ja įstaiga, o civilinės bylos dalį dėl Å¡ios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos nutraukė, bankroto byloje patvirtinus atitinkamÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ ; priteisė ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ savivaldybės ir vieÅ¡osios įstaigos 5 proc. procesines palÅ«kanas; kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir papildomÄ sprendimÄ paliko nepakeistus.

17. LAT 2020 m. vasario 13 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria pakeista Å iaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalis, panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾ino nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ naujo.

18. Taigi, nagrinėjamu atveju bylÄ nagrinėtina iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teisme pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsižvelgiant į LAT nurodytus aspektus, susijusius su statybos valdymo teisinių santykių ir pavedimo teisinių santykių kvalifikavimu. Dėl statybos valdymo teisinių santykių ir pavedimo teisinių santykių kvalifikavimo 19. Pagal CK 6.756 straipsnio 1 dalį, pavedimo sutartimi viena Å¡alis įsipareigoja kitos Å¡alies vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis.

Pavedimo sutartis yra vidinius atstovavimo santykius tarp atstovaujamojo ir atstovo reglamentuojantis dokumentas, trečiųjų asmenų atžvilgiu atstovo teises veikti atstovaujamojo vardu patvirtina įgaliojimas, kuris gali būti rašytinis arba suprantamas iš aplinkybių. Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje akcentavo, kad pavedimo sutarties forma neprivalo būti rašytinė, tačiau turi būti aiški šalių valia sukurti pavedimo teisinius santykius, kuriuose viešoji įstaiga įsipareigojo savivaldybės vardu ir interesais atlikti teisinio ir faktinio pobūdžio veiksmus.

20. IeÅ¡kovė remiasi CK 2.133 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneÅ¡a, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iÅ¡ sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio Å¡alis iÅ¡ sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai Å¡aliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikÅ¡mės. Dėl Å¡ios normos pažymėtina, kad ji skirta atstovaujamojo, o ne trečiojo asmens teisių apsaugai, nes ji suteikia teisę iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis atstovaujamajam, neatskleidusiam įgaliojimo fakto, reikalauti, kad trečiasis asmuo įvykdytų sutartį, sudarytÄ per neatskleistÄ atstovÄ .

21. Trečiojo asmens atstovavimo teisiniame santykyje teisių apsaugai yra skirta CK 2.133 straipsnio 9 dalis, reglamentuojanti tariamÄ jį atstovavimÄ , kuri numato, kad jeigu atstovas veikė virÅ¡ydamas savo teises, tačiau tokiu bÅ«du, jog trečiasis asmuo turėjo rimtÄ pagrindÄ manyti, kad sudaro sandorį su tokiÄ teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam (tariamas atstovavimas), iÅ¡skyrus atvejus, kai kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas virÅ¡ija savo teises.

22. IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ savivaldybei kaip solidariajai atsakovei dėl skolos pagal statybos rangos sutartį grindė aplinkybe, kad savivaldybė buvo statytoja, pavedusi užsakovo funkcijas atlikti vieÅ¡ajai įstaigai, t. y. kad tarp atsakovių byloje buvo susiklostę statybos valdymo teisiniai santykiai. Be to, ieÅ¡kovė teigia, kad teisines pasekmes rangos sutartis sukėlė bÅ«tent savivaldybei, nes ji siekė įgyti iÅ¡ rangos sutarties kylančias teises, pareigas bei naudÄ . Tokias iÅ¡vadas ieÅ¡kovė grindė aplinkybėmis, jog:

1) savivaldybės taryba sprendimu pavedė vieÅ¡ajai įstaigai įgyvendinti Å iaulių menų inkubatoriaus projektÄ ir įgyvendinti užsakovo funkcijas;

2) pastatÄ projekto įgyvendinimui savivaldybė vieÅ¡ajai įstaigai perdavė panaudos sutartimi;

3) pastato panaudos sutartis nutraukta pranešimu, kuriame, kaip vieni iš sutarties nutraukimo motyvų nurodytos aplinkybės, kad savivaldybė nepriima sprendimų, susijusių su tolimesniu pastato valdymu, kad projektas nėra faktiškai įgyvendinamas, o viešosios įstaigos tikslai nėra susiję su savivaldybės turto priežiūra ir eksploatavimu;

4) nutraukus panaudos sutartį pastatas su visais pagerinimais perduotas savivaldybei;

5) nutraukus projekto įgyvendinimÄ VšĮ Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra kreipėsi į vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ reikalaudama grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas projekto finansavimo lėšas, o Å¡ias lėšas grÄ Å¾ino savivaldybė, vėliau nereikalaudama jų iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos.

23. Perduodamas bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad, siekiant kvalifikuoti statybos valdymo teisinius santykius, turi bÅ«ti nustatyta Å¡ių santykių subjektų teisinė padėtis statybos objekto atžvilgiu, pavedimo faktas, taip pat, sprendžiant dėl atsakomybės pagal rangos sutartį subjekto, atstovavimo fakto (ne) atskleidimas rangovui. Vadovaujantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, nustatytina, ar yra pagrindas, pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes, teigti, kad statytoja buvo savivaldybė, o vieÅ¡oji įstaiga veikė tik kaip savivaldybės atstovė.

24. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, ar byloje susiklostė pavedimo santykiai tarp savivaldybės ir viešosios įstaigos statybos valdymo pagrindu, jei ne, ar tarp jų susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip tariamas atstovavimas, kurio pagrindu kyla savivaldybės atsakomybė pagal rangos sutartį. Dėl viešosios įstaigos, kaip statybos valdytojos statuso 25. Šioje dalyje spręstina, ar viešosios įstaigos teisinis statusas rangos sutartyje kvalifikuotinas kaip statybos valdytojo, o savivaldybės, atitinkamai, kaip užsakovo.

26. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam, kad statybos teisiniuose santykiuose greta statytojo (užsakovo) ir rangovo atsirastų dar vienas dalyvis – statinio statybos valdytojas, tarp Å¡io teisinių santykių subjekto ir statytojo turi bÅ«ti sudaroma pavedimo sutartis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam tikrais atvejais vidiniai atstovavimo santykiai gali bÅ«ti neįforminami atskiru dokumentu (pavedimo sutartimi), tačiau iÅ¡ Å¡alių elgesio turi bÅ«ti aiÅ¡kus pavedimo turinys – atlikti tam tikrÄ funkcijÄ , veiksmÄ atstovaujamojo vardu ir interesais.

Todėl vertinant atstovavimo teisinius santykius svarbiausia yra nustatyti, dėl kokių sÄ lygų buvo Å¡alys tarpusavyje susitarusios (LAT 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611-2017, 21 punktas). Pagal pavedimo sutartį statytojas (užsakovas) yra įgaliotojas, o statinio statybos valdytojas – įgaliotinis, atstovaujantis statytojui santykiuose su rangovu ir kitais subjektais bei veikiantis pagal statytojo (užsakovo) iÅ¡duodamÄ Ä¯galiojimÄ . Valdytojas, veikdamas statytojo interesais ir pagal statytojo įgaliojimÄ , veikia ne savo, o statytojo vardu.

27. SÄ® 2 straipsnio 14 punkte įtvirtinta, kad statinio statybos valdymas yra toks statinio statybos organizavimo bÅ«das, kai statybÄ ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo pagrindu. Statytojas (užsakovas) pagal SÄ® 2 straipsnio 41 punktÄ yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybÄ ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui), o statinio statybos valdytojas – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio statybÄ , organizuojantis statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas Å¡iÄ teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija (SÄ® 2 straipsnio 52 punktas).

Statinio statybos valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu ir darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybos darbai ir statinio statybos techninė priežiūra. Šių sričių darbų mastas ir statytojo (užsakovo) kaip įgaliotojo pavedamos įgaliotiniui – statinio statybos valdytojui teisės bei pareigos nustatomi pavedimo sutartimi (SĮ 17 straipsnio 5 dalis).

28. Statytojo pavedimu statinio statybos valdytojas gali sudaryti statybos rangos sutartis su statybos rangovais statytojo vardu, tačiau statinio statybos valdytojas netampa statytoju. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu statybos valdytojui pavedamos užsakovo funkcijos, valdytojas gali veikti tik statytojo (įgaliotojo) vardu, nes jis neatitinka SÄ® 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų sÄ lygų, kurioms esant galima bÅ«tų savarankiÅ¡kai įgyvendinti statytojo (užsakovo) teises (LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2009). Todėl statybos valdytojui neatsiranda teisinių pasekmių iÅ¡ statybos rangos sutarties, jos kyla tikrajam statybos rangos teisinių santykių dalyviui – statybos valdytojo atstovaujamam statytojui. Statybos valdytojas kaip statytojo atstovas neturi pareigos sumokėti už priimtus statybos darbus, suteikti statybvietę ir neatlieka kitų statytojo funkcijų, nes negali bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ku užsakovu, o yra tik tikrojo užsakovo (statytojo) įgaliotinis.

29. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad vieÅ¡oji įstaiga sudarė statybos rangos sutartį savo vardu, rangos sutartyje ji yra įvardijama užsakove. Tačiau iÅ¡ to negalima daryti iÅ¡vados, kad ji rangos sutartį sudarė tik kaip valdytoja ir todėl pagal aukščiau aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ ji pripažintina tik savivaldybės atstove, o savivaldybė, atitinkamai, statytoja ir tikrÄ ja užsakove. PrieÅ¡ingai, nagrinėjamoje byloje vieÅ¡oji įstaiga buvo statytoja ir užsakovė SÄ® prasme, todėl nėra pagrindo teigti, kad jai pavesta tik statybos valdytojos funkcija ir rangos sutartyje ji veikė tik kaip užsakovo atstovė.

30. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus ginčui aktualias teisės normas ir faktines aplinkybes. SÄ® 3 straipsnis numato, kad teisę bÅ«ti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos. Antroje Å¡io straipsnio dalyje be kita ko įtvirtinta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi statybÄ leidžiantį dokumentÄ (kai jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Pagal SÄ® 2 straipsnio 41 punktÄ statytojas yra užsakovas (statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybÄ ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai).

31. Byloje nustatyta, kad vieÅ¡oji įstaiga, kaip statytoja, įgijo statybos leidimÄ darbams ir įgijo statytojos statusÄ . Teisės normos nedraudžia asmeniui, panaudos teise valdančiam pastatÄ , bÅ«ti statytoju ir užsakovu. StatybÄ leidžiantis dokumentas nėra iÅ¡duodamas, jei praÅ¡antis iÅ¡duoti šį dokumentÄ asmuo neturi teisės bÅ«ti statytoju (SÄ® 27 straipsnio 16 dalies 2 punktas). Aplinkybė, kad vieÅ¡oji įstaiga yra statytoja, iÅ¡vieÅ¡inta, rangovė su Å¡iuo dokumentu susipažinusi, todėl nėra pagrindo teigti, kad bÅ«dama profesionalė ji galėjo turėti pagrįstÄ lÅ«kestį, kad statytoja yra savivaldybė.

32. Apeliaciniame skunde papildomai teigiama, kad Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėta iÅ¡ esmės identiÅ¡ka byla (bylos Nr. 2A-313/2012), kurioje Vilniaus miesto savivaldybė pavedė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ sudaryti rangos sutartį ir už savivaldybės bei ES skirtas lėšas įgyvendinti „Menų spaustuvės“ projektÄ . UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ su rangovu sudarytoje sutartyje nustatytais terminais už atliktus statybos darbus nebuvo atsiskaityta, todėl pastarasis kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti skolÄ už atliktus darbus solidariai iÅ¡ UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinys tenkintas, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovų apeliaciniai skundai atmesti, teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Apeliantės vertinimu, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka privalu vadovautis nurodytu precedentu. LAT, nagrinėdamas Å¡ioje byloje savivaldybės ir savivaldybės administracijos kasacinį skundÄ nurodė, kad apeliantės minima nutartis neturi precedentinės galios nagrinėjamoje byloje. Kasacinis teismas nurodė, kad 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013 priimta remiantis kitokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis: nurodytoje bylose, skirtingai nei nagrinėjamoje, statytojo ir statybos valdytojo valia dėl statybos valdymo teisinių santykių sukÅ«rimo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ir neginčijama, atstovavimo faktas atskleistas sudarant sutartį su rangovu, nors rangos sutartis abiem atvejais statybos valdytojas buvo sudaręs savo vardu.

33. Apibendrinus, iÅ¡ byloje esančių įrodymų negalima daryti iÅ¡vados, kad tarp savivaldybės ir vieÅ¡osios įstaigos buvo susiklostę statybos valdymo teisiniai santykiai savivaldybei priklausančio pastato remonto aspektu. IÅ¡ ginčui aktualaus teisinio reguliavimo negalima daryti iÅ¡vados, kad vieÅ¡oji įstaiga negalėjo bÅ«ti statytoja, nes nebuvo pastato savininkė, be to, jos vardu iÅ¡duoti statybÄ leidžiantys dokumentai, todėl rangovas negalėjo nežinoti, kad statytoja yra vieÅ¡oji įstaiga.

Dėl savivaldybės veiksmų kvalifikavimo kaip tariamo atstovavimo 34. Kaip minėta, pagal CK 2.133 straipsnio 9 dalį, atstovaujamasis gali bÅ«ti įpareigotas atsakyti už tariamo atstovo sudarytÄ sandorį, jeigu atstovas veikė virÅ¡ydamas savo teises, tačiau tokiu bÅ«du, jog trečiasis asmuo turėjo rimtÄ pagrindÄ manyti, kad sudaro sandorį su tokiÄ teisę turinčiu atstovu. Tokiu atveju sandoris tampa privalomas atstovaujamajam, iÅ¡skyrus atvejus, kai kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas virÅ¡ija savo teises.

35. Nagrinėjamos bylos kontekste vertintina, ar savivaldybė savo veiksmais davė rimtÄ pagrindÄ rangovui manyti, kad vieÅ¡oji įstaiga rangos santykiuose veikia kaip savivaldybės atstovas.

36. Byloje nustatyta, kad savivaldybė pavedė vieÅ¡ajai įstaigai atlikti užsakovo funkcijas įgyvendinant projektÄ â€žÅ iaulių menų inkubatoriaus įkÅ«rimas“ ir panaudos sutartimi perdavė vieÅ¡ajai įstaigai sau priklausantį pastatÄ . Tačiau iÅ¡ Å¡ios aplinkybės negalima daryti iÅ¡vados, nei kad tarp savivaldybės ir vieÅ¡osios įstaigos susiklostė pavedimo santykiai dėl projekto vykdymo, nei iÅ¡vados, kad Å¡ie veiksmai tretiesiems asmenims davė pagrindÄ manyti, kad savivaldybė atsakys už iÅ¡ Å¡io projekto kylančias prievoles.

Kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovė, savivaldybė pagal projekte dalyvaujantiems subjektams keliamus imperatyvius reikalavimus negalėjo bÅ«ti projekto vykdytoja ar partnerė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 788 patvirtintÄ ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Asistentas-2“ ir Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2009 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-485 patvirtintas VP2-2.2-ŪM-02-V priemonės finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o 14 punktÄ tinkamu pareiÅ¡kėju buvo vieÅ¡osios įstaigos, kurių nors vienas dalininkas yra valstybė ar savivaldybė.

Taip pat apraÅ¡o 20 punkte nurodyta, kad pagal apraÅ¡Ä projektai vykdomi be partnerių.

37. Taigi, savivaldybė negalėjo bÅ«ti laikoma projekto įgyvendintoja, tikrÄ ja užsakove, nes tai prieÅ¡tarautų projekto įgyvendinimo sÄ lygoms. Taigi, projekto „Šiaulių menų inkubatoriaus įkÅ«rimas“ pareiÅ¡kėju tapo tik vieÅ¡oji įstaiga (plg. Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2009 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 4-488 patvirtintÄ Valstybės planuojamų menų inkubatorių plėtros projektų, siÅ«lomų finansuoti iÅ¡ Lietuvos 2007–2013 m. ES struktÅ«rinės paramos lėšų pagal ekonomikos augimo veiksmų programos priedo VP2-2.2-ŪM-02-V priemonės „Asistentas 2“ 9 punktÄ ).

Nors savivaldybė buvo suinteresuota, kad jos teritorijoje veikianti vieÅ¡oji įstaiga imtųsi ES lėšomis finansuojamo projekto įgyvendinimo, ji pati Å¡io projekto vykdyti negalėjo, todėl savivaldybė siekė padėti projektÄ Ä¯gyvendinti vieÅ¡ajai įstaigai, kurios dalininke ji buvo, tuo tikslu 2010 m. spalio 13 d. panaudos sutarties pagrindu perleido vieÅ¡ajai įstaigai pastatÄ .

38. Tenkinus vieÅ¡osios įstaigos paraiÅ¡kÄ dėl projekto įgyvendinimo, 2013 m. sudaryta finansavimo sutartis, pagal kuriÄ turėjo bÅ«ti gauta 95 proc. projektui įgyvendinti reikalingų lėšų. Å ios sutarties Å¡alimis buvo vieÅ¡oji įstaiga, Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra. Savivaldybė nedalyvavo sudarant finansavimo sutartį, nebuvo jos Å¡alis. VieÅ¡oji įstaiga, gaudama lėšas pagal finansavimo sutartį, investavo Å¡ias jai tenkančias lėšas apmokėdama rangos darbus.

Gavus finansavimÄ vieÅ¡oji įstaiga paskelbė vieÅ¡Ä jį konkursÄ , kurio pirkimo dokumentuose vieÅ¡oji įstaiga įvardinta perkančiÄ ja organizacija (supaprastinto atviro konkurso sÄ lygų bendrųjų nuostatų 1 punktas), matyti, kad pastaroji veikė savo vardu, pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, kad vieÅ¡oji įstaiga veiktų savivaldybės vardu ar naudai. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad rangos sutarties vykdymo metu pati ieÅ¡kovė projekto vykdymo metu visais klausimais kreipdavosi į vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ , įvardindama jÄ užsakove (vieÅ¡osios įstaigos 2016 m. kovo 14 d.

į bylÄ pateikti Å¡alių susiraÅ¡inėjimo duomenys).

39. Kaip jau minėta, aplinkybė, kad vieÅ¡oji įstaiga, kaip statytoja, įgijo leidimÄ statybos darbams, ne tik patvirtina vieÅ¡osios įstaigos, kaip statytojos, statusÄ (SÄ® 3 straipsnio 2 dalis), bet ir įrodo, kad rangovas neturėjo pagrindo manyti, kad statytoja yra savivaldybė.

40. Rangos sutarties, pasirašytos tarp viešosios įstaigos ir ieškovės, turinys taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėti, kad viešoji įstaiga veikia kaip savivaldybės atstovė. Iš rangos sutarties įžanginės dalies bei rangos sutarties 15.2 papunkčio matyti, kad ginčo rangos sutartis sudaryta tarp viešosios įstaigos (užsakovės) ir ieškovės (rangovės). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nėra pagrindo teigti, kad savivaldybė galėtų būti užsakove SĮ prasme.

Užsakove įvardijama bÅ«tent vieÅ¡oji įstaiga ir rangos sutarties turinys leidžia teigti, jog vieÅ¡oji įstaiga savarankiÅ¡kai įgyvendina statytojos (užsakovės) teises. Atkreiptinas dėmesys į rangos sutarties 4.3 papunktį, kuriame nurodyta, kad užsakovas statybos techninių reglamentų nustatyta tvarka turi bÅ«ti gavęs (arba turi gauti) statybÄ leidžiantį dokumentÄ bei perduoti jį rangovui. Minėtame punkte nurodytÄ statybos leidimÄ gavo vieÅ¡oji įstaiga (užsakovas), o į bylÄ pateikė savivaldybė ir savivaldybės administracija kartu su papildomais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais 2020 m. kovo 9 d.

41. Iš kitų rangos sutarties nuostatų taip pat akivaizdu, kad teisinės pasekmės pagal rangos sutartį kyla tik viešajai įstaigai, tik jai numatyta atsakomybė dėl sutartyje nustatytų pareigų nevykdymo. Dėl teisinių pasekmių kilimo konkrečiai tik viešajai įstaigai (užsakovei) pasisakyta 5.7, 5.11, 5.14, 5.20, 5.21, 5.24, 5.27, 5.30, 6.3, 6.4, 6.5, 6.6, 7.1 ir kituose sutarties punktuose. Taigi, pagal ginčo rangos sutartį nėra pagrindo spręsti, kad rangovas galėjo rimtai manyti, kad savivaldybė, o ne viešoji įstaiga, yra tikroji sandorio šalis.

42. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, jog savivaldybė, o ne vieÅ¡oji įstaiga, grÄ Å¾ino VšĮ Lietuvos verslo paramos agentÅ«rai projekto finansavimui skirtas ES lėšas ir nepasinaudojo teise Å¡ių lėšų reikalauti iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos, taip pat neįrodo, kad rangovas iÅ¡ Å¡ios aplinkybės galėjo pagrįstai tikėtis, kad savivaldybė yra tikroji rangos sandorio Å¡alis. Kadangi savivaldybė buvo vieÅ¡osios įstaigos pagrindinė dalininkė, ji turėjo kitų interesų nepasinaudoti regreso teise, pavyzdžiui siekdama iÅ¡vengti vieÅ¡osios įstaigos nemokumo, tolimesnių projektų įgyvendinimo galimybės, be to, Å¡i aplinkybė įvyko jau po sutarties nutraukimo, todėl pati savaime negali bÅ«ti vertinama kaip suklaidinusi rangovÄ dėl tikrosios rangos sutarties Å¡alies.

43. Tai, kad ieÅ¡kovė suprato, kad rangos sutarties Å¡alis yra tik vieÅ¡oji įstaiga, pagrindžia ir aplinkybė, kad ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama savo reikalavimÄ Å iaulių apygardos teisme, pradiniame ieÅ¡kinyje dėl preliminaraus sprendimo priėmimo atsakove nurodė tik vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ .

44. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, dėl Å¡ioje nutartyje nurodytų aplinkybių, ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo manyti, kad statytoja Å¡iuo atveju yra savivaldybė ir (ar) kad savivaldybė įgaliojo veikti savo vardu vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ , todėl ieÅ¡kovė ir neturi reikalavimo teisės į savivaldybę ieÅ¡kovės nurodomu pagrindu.

45. Taigi, dėl ankstesnėse Å¡ios nutarties dalyse iÅ¡vardintų argumentų, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl skolos, delspinigių ir procesinių palÅ«kanų priteisimo ieÅ¡kovei iÅ¡ savivaldybės administracijos, todėl Å¡i skundžiama sprendimo dalis paliktina nepakeista. Dėl vieÅ¡osios įstaigos bankroto byloje patvirtinto ieÅ¡kovės reikalavimo 46. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å iaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi vieÅ¡osios įstaigos bankroto byloje patvirtintas ieÅ¡kovės kreditorinis reikalavimas 116 804,28 Eur sumai. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje ieÅ¡kinio reikalavimo dalyje prašė civilinę bylÄ nutraukti, nes ginčas iÅ¡spręstas, todėl bylos dalį dėl reikalavimo dėl 116 804,28 Eur skolos nutraukė.

47. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad Å¡io reikalavimo atsisakymas byloje pateiktas nebuvo. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukė nepagrįstai, nes Å¡ios sumos priteisimo ieÅ¡kovė reikalavo ne tik iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos, bet ir iÅ¡ savivaldybės.

48. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad byloje bÅ«tų pateiktas ieÅ¡kovės atsisakymas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 116 804,28 Eur sumos priteisimo solidariai iÅ¡ savivaldybės ir vieÅ¡osios įstaigos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vieÅ¡osios įstaigos bankroto byloje patvirtintas 116 804,28 Eur sumos ieÅ¡kovės reikalavimas, todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir nutraukė bylos dalį dėl 116 804,28 Eur ieÅ¡kovės reikalavimo vieÅ¡ajai įstaigai turėdamas tam pagrindÄ , tačiau tai padarė netinkamais motyvais. Å i civilinės bylos dalis turėjo bÅ«ti nutraukta ne dėl to, jog ieÅ¡kovė atsisakė Å¡ios dalies ieÅ¡kinio reikalavimų (CPK 293 straipsnio 4 punktas), tačiau dėl to, jog yra įsiteisėjusi teismo nutartis (vieÅ¡osios įstaigos bankroto byloje dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo), priimta dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

49. Sutiktina su ieÅ¡kovės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl reikalavimo dėl 116 804,28 Eur skolos priteisimo iÅ¡ savivaldybės nutraukė nepagrįstai. IeÅ¡kinio reikalavimo dalis savivaldybės atžvilgiu turėjo bÅ«ti atmesta dėl Å¡ioje nutartyje jau nurodytų motyvų, kad pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakyti pareigÄ turi tik vieÅ¡oji įstaiga, o reikalavimai savivaldybei kaip solidariai atsakovei keliami nepagrįstai. Dėl iÅ¡vardintų argumentų, yra pagrindas skundžiamÄ sprendimo dalį iÅ¡ dalies pakeisti. Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo 50. Savivaldybė ir savivaldybės administracija papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose dėl LAT 2020 m. vasario 13 d. nutarties prašė taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimÄ â€“ grÄ Å¾inti savivaldybės administracijai visa, kas buvo iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡kota ieÅ¡kovės naudai (120 632,51 Eur) pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-431-464/2019.

51. Kaip matyti iš byloje susiklosčiusios situacijos, civilinėje byloje Nr. e2A-431-464/2019 Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi, kaip konstatavo LAT, nepagrįstai dalį ieškovės reikalavimų patenkino savivaldybės administracijos atžvilgiu, kadangi ieškovė reikalavimų savivaldybės administracijai nekėlė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė šioje byloje reikalavimų savivaldybės administracijai nereiškė.

52. Pagal CPK 760 straipsnio 1 dalį jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus bylÄ priimamas sprendimas atmesti ieÅ¡kinį arba priimama nutartis nutraukti bylÄ ar palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , atsakovui turi bÅ«ti grÄ Å¾inama visa tai, kas buvo pagal panaikintÄ sprendimÄ iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kota ieÅ¡kovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).

53. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ savivaldybės administracijos 116 804,28 Eur skolÄ solidariai su vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staiga. Pagal Å¡iÄ Lietuvos apeliacinio teismo nutartį pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomojoje byloje Nr. 0159/19/01666, atlikti vykdymo veiksmai, apskaičiuotos vykdymo iÅ¡laidos. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų duomenų, savivaldybės administracija ieÅ¡kovei pavedimu yra sumokėjusi 120 632,51 Eur. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalis, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ savivaldybės administracijos priteista skola, įsiteisėjo, jÄ savivaldybės administracija įvykdė, o po nutarties įvykdymo, LAT 2020 m. vasario 13 d. nutartimi Å¡iÄ apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį panaikino, o nagrinėjant bylÄ konstatuota, kad ieÅ¡kovė reikalavimų savivaldybės administracijai nereiÅ¡kė, todėl yra pagrindas taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutÄ ir įpareigoti ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti savivaldybės administracijos ieÅ¡kovei sumokėtÄ sumÄ â€“ 120 632,51 Eur.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų 54. Įvertinus šioje nutartyje nustatytas aplinkybės konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus savivaldybei, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). O nustačius, kad bylos dalis dėl ieškinio dalyje dėl 116 804,28 Eur skolos sumos nutraukta turėjo būti tik viešosios įstaigos atžvilgiu, o savivaldybės atžvilgiu atmesta, ši sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

55. BylÄ pirmÄ kartÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme UAB „KONSOLĖ“ nurodė, kad patyrė 290,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir prašė Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ savivaldybės ir vieÅ¡osios įstaigos. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo (ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio atžvilgiu) UAB „KONSOLĖ“ nurodė aplinkybės savivaldybės ir vieÅ¡osios įstaigos nenaudai, jog ieÅ¡kovės reikalavimai turi bÅ«ti patenkinti. Kadangi antrÄ kartÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad didesne apimti patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimų, nei juos patenkino pirmosios instancijos teismas, patenkinti nėra pagrindo, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teisme procesinis sprendimas priimtas savivaldybės naudai, nes ieÅ¡kovės reikalavimai savivaldybei pripažinti nepagrįstais.

Sprendimo dalis dėl savivaldybės administracijos priešieškinio ieškovei ir atsakovei UAB „KONSOLĖ“ nebuvo kvestionuojama. Dėl nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad UAB „KONSOLĖ“ apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti pagrindo nenustatyta.

56. Papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose savivaldybė ir savivaldybės administracija praÅ¡o priteisti savivaldybei ar savivaldybės administracijai iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, sudarančias 10 037,50 Eur (2 475 Eur už kasacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio; 5 445 Eur kasacinės instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai; 2 117,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti tik dalį Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovės. 2 475 Eur už kasacinį skundÄ sumokėtas žyminio mokestis iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas visa apimtimi. 2004 m. balandžio 2 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų rekomendacijų 8.12 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už kasacinį skundÄ â€“ 3 (koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių)). 2019 m.

III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) buvo 1 317,60 Eur. Todėl, maksimalus rekomenduotinas priteistinas užmokestis už kasacinį skundÄ â€“ 3 952,80 Eur (1 317,60 Eur x 3), o nenustačius, kad yra pagrindas priteisti Å¡ioje byloje daugiau nei rekomenduojamÄ maksimalų užmokestį už kasacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina tik 3 952,80 Eur iÅ¡laidų už kasacinio skundo rengimÄ . Minėtų rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai – 0,4.

Taip pat nenustačius, kad yra pagrindas priteisti Å¡ioje byloje daugiau nei rekomenduojamÄ maksimalų užmokestį už savivaldybės ir savivaldybės administracijos raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, priteistinas maksimalus rekomenduojamas užmokesčio dydis – 527,04 Eur (1 317,60 Eur x 0,4).

57. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius iÅ¡teklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymÄ ir atsako už savivaldybės Å«kinę ir finansinę veiklÄ , administruoja savivaldybės turtÄ . Taip pat atsižvelgiant į tai, kad savivaldybė ir savivaldybės administracija nurodė, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti bei sprendimo įvykdymo atgręžimo institutÄ reikia taikyti savivaldybės administracijos atžvilgiu, spręstina, kad savivaldybės ir savivaldybės administracijos dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo pateikimo ir tolimesnio bylos nagrinėjimo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos savivaldybės administracijai.

IÅ¡ viso savivaldybės administracijai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 6 954,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais bei 760 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria civilinė byla ieÅ¡kovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MEBA“ ieÅ¡kinio dalyje dėl 116 804,28 Eur skolos sumos, kuriai patvirtintas kreditorinis reikalavimas, nutraukta, iÅ¡ dalies pakeisti ir iÅ¡dėstyti jÄ taip:

„Civilinės bylos dalį pagal restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MEBA“ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dalyje dėl 116 804,28 Eur skolos bankrutavusiai vieÅ¡ajai įstaigai „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“, nutraukti. RestruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MEBA“ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dalyje dėl 116 804,28 Eur skolos Å iaulių miesto savivaldybei, atmesti.“ KitÄ Å iaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti Å iaulių miesto savivaldybės administracijai iÅ¡ restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MEBA“ 6 954,84 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis eurus ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimÄ â€“ įpareigoti ieÅ¡kovę restruktÅ«rizuojamÄ uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „MEBA“ grÄ Å¾inti Å iaulių miesto savivaldybės administracijai kas iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡kota ieÅ¡kovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MEBA“ naudai pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-431-464/2019 – 120 632,51 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt tÅ«kstančių Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus ir penkiasdeÅ¡imt vienÄ euro centÄ ).

Teisėjai Romualda Janovičienė Agnė Tikniūtė Vytautas Zelianka