0089fbfd-4671-41fd-bdcd-4e76433729ed · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2KT-11-790/2021 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14659-2009-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. sausio 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su pareiškėjos A. I. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo, n u s t a t ė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos A. I. nušalinimo pareiškimas, kuriuo prašoma nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2S-280-896/2021 nagrinėjimo.

2. Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad Kauno apygardos teismo teisėjai yra šališki, pažeidžia pareiškėjos teises. Nušalinimo pareiškime taip pat nurodytos aplinkybės, susijusios su jos buvusio sutuoktinio elgesiu jų vaiko atžvilgiu. Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylÄ ir turi bÅ«ti nuÅ¡alinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų neÅ¡aliÅ¡kumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali bÅ«ti pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, yra iÅ¡dėstyti CPK 65 straipsnyje.

4. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis Å¡ia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo ar teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę.

Vertinant objektyviuosius aspektus, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo, turi bÅ«ti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, peticijos Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryÅ¡iais. Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti sprendžiama, ar aptariamo ryÅ¡io pobÅ«dis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo stokÄ .

5. Tam, kad bÅ«tų nuÅ¡alinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla bÅ«tų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylÄ nagrinėti paskirto teisėjo galimo Å¡aliÅ¡kumo, tačiau turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai iÅ¡spręsti bylÄ konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu.

6. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja A. I. nuÅ¡alinimÄ visiems Kauno apygardos teismo teisėjams reiÅ¡kia tuo pagrindu, kad Kauno apygardos teisme dirbantys teisėjai pažeidžia pareiÅ¡kėjos teises, taip pat nurodo aplinkybes, susijusias su jos vaiko tėvo elgesiu vaiko atžvilgiu. Tačiau pareiÅ¡kėja nenurodo konkrečių argumentų, kuriais bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kiamas nepasitikėjimas visais Kauno apygardos teismo teisėjais ar bylÄ nagrinėjančiu teisėju. Tokie argumentai nesudaro pagrindo tenkinti nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , privalo bÅ«ti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iÅ¡ CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

7. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pažymi, jog iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad Kauno apygardos teismo teisėjai elgiasi šališkai pareiškėjos atžvilgiu ar yra suinteresuoti bylos baigtimi, netinkamai atlieka veiksmus, kurie objektyviam stebėtojui leistų manyti, jog byla negalės būti nešališkai išnagrinėta.

8. Nesant argumentų, kuriais bÅ«tų įrodinėjami bylÄ nagrinėjančio teisėjo ir visų Kauno apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iÅ¡ CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nuÅ¡alinimo pagrindų, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2S-280-896/2021 gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, n u t a r i a: pareiÅ¡kėjos A. I. pareiÅ¡kimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-280-896/2021 nagrinėjimo netenkinti. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras