2020-12-16 Nr. CB-12516-2-46-3-00031-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-5570

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00031-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

susipažinusi su 2020 m. gruodžio 2 d. gautu atsakovų Tauragės rajono savivaldybės ir Tauragės rajono savivaldybės tarybos kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovai Tauragės rajono savivaldybė ir Tauragės rajono savivaldybės taryba padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams Tauragės rajono savivaldybės administracijai, Tauragės rajono savivaldybės tarybai, Tauragės rajono Batakių pagrindinei mokyklai, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad vertindamas darbuotojo atleidimo iš darbo pagrįstumą, teismas vertino ne tik tuos įrodymus, kuriuos atsakovas turėjo atleidimo momentu, tačiau ir vėliau atsiradusius (o ne tik paaiškėjusius) įrodymus. Taip buvo netinkamai taikytas CPK 178 straipsnis bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 5 dalis. Teismas netinkamai vertino vieną esminių byloje esančių įrodymų – nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nurodydamas, kad įrodomąją galią turi tik rezoliucinė sprendimo dalis (sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą), o kitos nutarime esančios išvados apskritai negali būti įrodymu. Taip buvo netinkamai taikytas CPK 177 straipsnis. Teismas pažeidė atsakovo teisę į tinkamą gynybą, kadangi rėmėsi įrodymais, su kuriais nebuvo leista susipažinti atsakovo atstovei. Taip buvo netinkamai taikytas CPK 12, 14, 17 straipsniai, 42 straipsnio 1 dalis. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad administracinė byla buvo nutraukta ne dėl to, kad teismas ar policijos pareigūnai būtų suabejoję smurto faktu, o dėl formalaus aspekto – senaties termino. Taigi, nors administracinė byla ir buvo nutraukta, tačiau nėra priimtas joks sprendimas, kuriuo būtų pripažinta, kad smurto prieš mokinį faktas buvo nustatytas nepagrįstai, nesant tam pakankamai įrodymų. Teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, reglamentuojančios atleidimo teisėtumą esant formaliems pažeidimams, taip netinkamai taikydamas DK 218 straipsnio 2 dalį, Valstybių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos aprašo 15.2 punktą, numatantį pareigą nutraukti vidinio patikrinimo komisijos darbą pradėjus ikiteisminį tyrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, tačiau teismas šios taisyklės netaikė. Teismai esminiu atleidimo procedūros pažeidimu laikė tai, kad nebuvo atnaujinta tyrimo komisijos veikla, nors tokios pareigos teisės aktai nenumato.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti už atsakovus žyminį mokestį sumokėjusiai advokatų kontorai Sorainen ir partneriai (į. k. 9400025) 288 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gruodžio 1 d. SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 142811.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Vincas Verseckas