2020-05-06 Nr. AB-9027-3-61-3-00751-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Ekonovus“, uždaroji akcinė bendrovė „VSA Vilnius“, uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservice projektai“, uždaroji akcinė bendrovė „Kuršėnų komunalinis ūkis“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Švarinta“) dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2020-05-06 Nr. AB-9027-3-61-3-00751-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas Šiaulių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2018 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 4S-173 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą išduoti sutikimą nutraukti pirkimo Nr. 179999 procedūras.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. eA-279-502/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00751-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 32
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Ekonovus“, uždaroji akcinė bendrovė „VSA Vilnius“, uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservice projektai“, uždaroji akcinė bendrovė „Kuršėnų komunalinis ūkis“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Švarinta“) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas Šiaulių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2018 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 4S-173 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą išduoti sutikimą nutraukti pirkimo Nr. 179999 procedūras.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad paskelbė viešąjį pirkimą „Šiaulių rajono komunalinių atliekų surinkimas ir transportavimas į apdorojimui skirtas vietas“ (pirkimo Nr. 179999) (toliau – ir Pirkimas). Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 27 d. raštu „Dėl sutikimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras“ kreipėsi į Tarnybą dėl sutikimo nutraukti Pirkimo procedūras dėl pasikeitusių aplinkybių, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti, nes po dvinarės rinkliavos įvedimo atliekų turėtojai, prisitaikydami prie naujos rinkliavos skaičiavimo tvarkos, pakeitė atliekų tvarkymo įpročius ir mišrių komunalinių atliekų, kurių surinkimas ir išvežimas įeina į pirkimo objektą, kiekis žymiai sumažėjo.
Skundžiamu Sprendimu atsakovas atsisakė duoti sutikimą nutraukti Pirkimo procedūras. Pareiškėjas, nesutikdama su tokiu Sprendimu, nurodė, kad 2016 m. skelbdamas Pirkimą ir apibrėždamas Pirkimo objektą, negalėjo objektyviai numatyti, kad savivaldybės taryba 2017 m. priims sprendimą dėl dvinarės vietinės rinkliavos įvedimo už komunalinių atliekų surinkimą ir išvežimą, jog dėl rinkliavos kintamosios dalies už kiekvieną mišrių atliekų konteinerių ištuštinimą įvedimo gyventojai pradės aktyviai rūšiuoti atliekas ir dėl to kelis kartus sumažės mišrių komunalinių atliekų kiekiai.
Taip pat, kad bus uždaryta dalis stambiagabaričių, elektronikos ir kitų ne buitinių atliekų surinkimo aikštelių ir dėl to išaugs tokių atliekų, kaupiamų pas gyventojus, kiekiai ir prireiks dažnesnio apvažiavimų surinkti tokias atliekas skaičiaus, nei numatytas Pirkimo sąlygose. Minėti dėl nenumatytų aplinkybių atsiradę pokyčiai patvirtina, jog iš esmės pasikeitė Pirkimo sąlygose ir skelbime apie Pirkimą apibrėžtas Pirkimo objektas, atsirado poreikis pakeisti numatomus mišrių komunalinių atliekų kiekius, apibrėžti papildomus paslaugų kiekius stambiagabaritėms atliekoms surinkti.
Todėl pareiškėjas prarado suinteresuotumą tokiu Pirkimo objektu, koks buvo apibrėžtas Pirkimo sąlygose. Pirkimo objekto pokyčiai yra aplinkybė, keičianti būsimos pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, todėl pareiškėjas neturi teisės pagal pasikeitusias sąlygas vykdyti Pirkimo ir sudaryti sutarties. Dėl to Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies teisinio reguliavimo. Atsakovas Sprendime nepagrįstai vertino, kad prašymas dėl sutikimo nutraukti Pirkimo procedūras turi būti paremtas tik surinktais faktiniais duomenimis.
Pareiškėjas nesutiko, kad neįrodė, jog tęsiant Pirkimą nebūtų pasiektas Pirkimo tikslas (nebūtų užtikrintas racionalus lėšų panaudojimas). Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį racionalus lėšų panaudojimas nėra nurodytas kaip kriterijus (pagrindas) nutraukti pirkimo procedūras, todėl šį nėra pagrindo vertinti šį aspektą. Sprendime nepagrįstai spręsta, jog tiekėjai, teikdami pasiūlymus, prisiėmė neribotą techninėje specifikacijoje apibrėžtą su paslaugos teikimu susijusių pokyčių riziką ir nepagrįstai nevertino, jog Pirkimo sąlygose buvo nustatyti riboti pirkimo objekto pokyčių svyravimai.
Todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir yra naikintinas.
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamai situacijai svarbus Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1091-236/2017. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pareiškėjo 2017 m. balandžio 5 d. pranešime nurodytus sprendimus nepriimti bei nevertinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ecoservice projektai“ pateikto pasiūlymo, panaikinti pareiškėjo 2017 m. balandžio 20 d. rašte nurodytus sprendimus sudaryti pasiūlymų eilę, laimėjusiu pripažinti ūkio subjektų grupės UAB „Kuršėnų komunalinio ūkis“ ir UAB „Švarinta“ pasiūlymą, sudaryti su laimėtoju pirkimo sutartį.
Pareiškėjas Tarnybai pateikė informaciją, jog UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ 2017 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 1-429 „Informacija apie sutarties vykdymą“ pateikė duomenis, jog konteinerių ištuštinimo dažnumas (pakėlimų skaičius), remiantis 2017 m. rugsėjo ir spalio mėnesių faktiniais konteinerių pakėlimų duomenimis, sumažėjo. Pirkimo sąlygose buvo nustatytas preliminarus paslaugų apimčių metinis pokytis iki 30 proc., o UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ pateikti dviejų mėnesių duomenys dėl Pirkimo objekto apimties, negali būti objektyviai įvertinami dėl viso galimo metinio apimčių pokyčio.
Pareiškėjo argumentai, kad pokyčių dinamika dar nėra nusistovėjusi, konteinerių pakėlimų skaičiai žiemos sezono metu gali dar labiau sumažėti, ir metinė pirkimo objekto apimtis gali dar labiau skirtis, nei buvo numatyta Pirkimo dokumentuose, bei tai, kad yra svarstomas 4 atliekų priėmimo punktų uždarymas, dėl ko keisis atliekų vežėjų išvežamų atliekų kiekiai, turės būti nustatytas didesnis apvažiavimų skaičius buityje susidarančiomis didelių gabaritų, tekstilės, pavojingoms, elektros ir elektronikos atliekoms bei naudotoms padangoms surinkti, yra prielaidos, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis ir negali būti laikomos pagrindu nutraukti Pirkimo procedūras.
Pareiškėjas remiasi tik UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ raštais, nuomone ir duomenimis, o su šiuo subjektu pareiškėjas yra sudaręs vidaus sandorį. Aplinkybės, pareiškėjo įvardijamos kaip atsiradusios nenumatytos aplinkybės, jau buvo įvardytos Pirkimo sąlygose, ir tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turėjo jas įsivertinti. Pareiškėjo, kaip valdančio UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ argumentai, kad jie šių rizikų neįsivertino, negali būti pagrindu nutraukti paskelbtą Pirkimą. Pareiškėjas nėra praradęs suinteresuotumo Pirkimo objektu iš esmės, neįrodė, kad tęsiant Pirkimą, nebūtų pasiektas Pirkimo tikslas (neužtikrintas racionalus lėšų panaudojimas).
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ atsiliepime į pareiškimą su juo sutiko, prašė jį tenkinti.
6. UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ nurodė, kad žymus (net 2–3 kartus sumažėjęs) perkamų paslaugų kiekių pasikeitimas, lyginant su Pirkimo sąlygose nustatytais kiekiais, turėtų būti vertinamas kaip esminis Pirkimo objekto pasikeitimas, atsiradęs dėl aplinkybių, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti. UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ manymu, Pirkimas turėtų būti nutrauktas dėl to, jog sutarties su laimėtoju sudarymas Pirkime pažeistų Viešųjų pirkimų įstatyme įvirtintą skaidrumo, lygiateisiškumo ir konkurencijos bei racionalaus lėšų panaudojimo principus.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ecoservice projektai“ atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti.
8. UAB „Ecoservice projektai“ nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl to, kad jo netenkina viešojo pirkimo procedūrų rezultatai. Toks pareiškėjos sprendimas priimtas nustačius, kad ne UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“, o UAB „Ecoservice projektai“ pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ar kurios nebuvo pareiškėjo faktiškai numatytos.
II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pareiškimą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 24 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVPIS) paskelbė viešąjį pirkimą „Šiaulių rajono komunalinių atliekų surinkimas ir transportavimas į apdorojimui skirtas vietas“. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. S-2672(3.42E) „Dėl sutikimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras“ kreipėsi į Tarnybą tam, kad būtų nutrauktos atviro konkurso „Šiaulių rajono komunalinių atliekų surinkimas ir transportavimas į apdorojimui skirtas vietas“ pirkimo procedūros. Prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad dėl Pirkimo objekto sudėtingumo bei dėl vykdant Pirkimo procedūras kilusio teisminio ginčo Pirkimo procedūros užsitęsė ir per šį laikotarpį įvyko esminių pokyčių, susijusių su Pirkimo objektu: nuo 2017 m. liepos 1 d. įvesta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir pradėti fiksuoti atliekų konteinerių ištuštinimo (pakėlimo) skaičiai. Be to, įvedus dvinarę rinkliavą, gyventojai ir juridiniai asmenys pakeitė savo atliekų tvarkymo įpročius: daugiau susidaro pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų, o mišrių komunalinių atliekų (aptariamo pirkimo objektas) kiekis mažėja, taip pat teikiami prašymai keisti atliekų surinkimo konteinerius (didesnio tūrio konteinerius į mažesnius, ir atvirkščiai).
11. Teismas nustatė, kad Tarnyba Sprendimu atsisakė išduoti sutikimą nutraukti Pirkimo procedūras, motyvuodama tuo, jog: 1) Pirkimo sąlygose buvo nurodytas preliminarus paslaugų apimčių metinis pokytis iki 30 proc., o tiekėjo pateiktoje statistinėje informacijoje buvo nurodyti tik dviejų mėnesių duomenys dėl Pirkimo objekto apimties, todėl nepakako objektyvių duomenų spręsti dėl viso galimo metinio pirkimo objekto apimčių pokyčio; 2) Pirkimo sąlygų 3 priedo „Techninė specifikacija“ 3 dalyje buvo nustatytos paslaugų teikimo metu galimos rizikos, susijusios su teisės aktų pasikeitimais, nevienodu aptarnaujamų konteinerių skaičiumi, sezoniniais komunalinių atliekų pokyčiais, tikimybe, jog dėl atskiro atliekų rūšiavimo didelė dalis gyventojų norės pasikeisti didelės talpos konteinerius į mažesnės talpos konteinerius, kurias tiekėjai turėjo įsivertinti dalyvaudami Pirkime ir skaičiuodami paslaugų kainas; 3) svarstomas 4 atliekų priėmimo punktų uždarymas, dėl kurio keisis atliekų vežėjų išvežamų atliekų kiekiai (turės būti nustatytas didesnis apvažiavimų skaičius didelių gabaritų, tekstilės, pavojingų, elektronikos atliekų, bei naudotų padangų surinkimui iš gyventojų), yra prielaidos, nepagrįstos objektyviais duomenimis. Tarnyba konstatavo, kad Administracijos nurodyti argumentai negali būti objektyviu pagrindu nutraukti Pirkimo procedūras.
12. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) Nr. 1-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 4 straipsnio 7 dalį, iki 2017 m. birželio 30 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusias Įstatymo nuostatas. Vadovaujantis Įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2017 m. birželio 30 d.) 7 straipsnio 5 dalį perkančioji organizacija, gavusi Tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti.
13. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatų, pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į tokio sprendimo išimtinį pobūdį bei objektyvias priežastis (o ne subjektyvias), lėmusias Įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką perkančioji organizacija gali nutraukti procedūras tik nustačiusi šias sąlygas: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti gautas Tarnybos sutikimas dėl procedūros nutraukimo (sutikimas nereikalingas dėl neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo ir dėl supaprastintų pirkimų); 3) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmosios dvi sąlygos yra formaliosios, trečioji sąlyga (nenumatytos aplinkybės) – vertinamoji. Įstatyme neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės vertinamos konkrečioje byloje. Neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje Nr. e3K-3-437-916/2017).
14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas nutraukti Pirkimo procedūras, remiasi UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ 2017 m. rugsėjo ir spalio mėn. pateiktais duomenimis, kurie įrodo, jog faktinis konteinerių pakėlimo skaičius ženkliai skiriasi nuo Pirkimo dokumentuose nurodyto numatomo metinio atitinkamos talpos konteinerių pakėlimų skaičiaus, t. y. 120–240 litrų tūrio mišrių komunalinių atliekų konteinerių pakėlimo skaičius sumažėjo 55,36 proc., 770 ir daugiau litrų tūrio mišrių komunalinių atliekų konteinerių pakėlimų skaičius sumažėjo 39,67 proc., o 120–240 litrų tūrio žaliųjų atliekų konteinerių pakėlimų skaičius sumažėjo iki 57,93 proc. Teismas sutiko su atsakovu, kad pagal Pirkimo sąlygas buvo nustatytas preliminarus paslaugų išimčių metinis pokytis iki 30 proc., o UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ pateikė tik dviejų mėnesių duomenis, kurie neatspindi viso galimo metinio apimčių pokyčio. Tokia informacija nėra pakankama, kad būtų galima pasiteisinti Pirkimo procedūrų nutraukimą.
15. Teismas vertino ir pareiškėjo argumentą, kad jis negalėjo objektyviai numatyti, kad bus priimtas sprendimas dėl dvinarės vietinės rinkliavos įvedimo už komunalinių atliekų surinkimą ir išvežimą. Minėtą sprendimą priėmė Šiaulių rajono savivaldybės taryba, taigi sprendimas priklausė nuo pareiškėjo veiksmų, tai paneigia nebuvimą galimybės numatyti minėtą sprendimą. Taip pat Pirkimo techninės specifikacijos 3.1 papunktyje numatytos rizikos, susijusios su galimais atliekų kiekių pasikeitimais, kurias privalo įsivertinti tiekėjai („teisės aktų pasikeitimai; nevienodas aptarnaujamų konteinerių skaičius per visą Paslaugų teikimo laikotarpį; nevienodas aptarnaujamų konteinerių skaičius kiekvieno apvažiavimo metu; sezoniniai komunalinių atliekų kiekių pokyčiai; gyventojų skaičius per Paslaugų teikimo laikotarpį gali kisti; tikimybė, kad keičiantis teisės aktų reikalavimams dėl atskiro atliekų rūšiavimo ir įvedus diferencijuota vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, didelė dalis gyventojų norės pasikeisti didesnės talpos konteinerius į mažesnės talpos konteinerius“). Todėl galimas preliminarių atliekų kiekių metinis pasikeitimas pareiškėjui buvo žinomas ir neabejotinai turėjo būti įvertintas tiek pareiškėjo, tiek kitų Pirkime dalyvavusių tiekėjų.
16. Teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1091-236/2017 pagal ieškovės UAB „Ecoservice projektai“ ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims: UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“, UAB „Švarinta“, valstybės įmonei Registrų centrui ir Viešųjų pirkimų tarnybai. Šiuo sprendimu buvo panaikinti Administracijos 2017 m. balandžio 5 d. pranešime nurodyti sprendimai nepriimti bei nevertinti ieškovės UAB „Ecoservice projektai“ pateikto pasiūlymo, panaikinti atsakovės Administracijos 2017 m. balandžio 20 d. rašte nurodyti sprendimai sudaryti pasiūlymų eilę, laimėjusiu pripažinti ūkio subjektų grupės UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ ir UAB „Švarinta“ pasiūlymą, sudaryti su laimėtoju pirkimo sutartį. Todėl Tarnyba pagrįstai ir teisėtai, priimdama skundžiamą Sprendimą, atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1091-236/2017 ir konstatavo, kad pareiškėjui privalu, pirmiausia, atlikti tiekėjo UAB „Ecoservice projektai“ pasiūlymo vertinimą ir kitas pirkimo procedūras, o po to – priimti sprendimą dėl tolimesnio Pirkimo procedūrų vykdymo.
17. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas Pirkimo procedūrų nutraukimas bei neįrodė, kad, tęsiant Pirkimą, nebūtų pasiektas Pirkimo tikslas – nebūtų užtikrintas racionalus lėšų panaudojimas. Todėl Tarnyba neturėjo jokio pagrindo sutikti, kad Administracija nutrauktų atviro konkurso „Šiaulių rajono komunalinių atliekų surinkimas ir transportavimas į apdorojimui skirtas vietas“ pirkimo procedūras.
18. Teismas sprendė, kad ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamus reikalavimus, jo panaikinti teisinio pagrindo nėra.
III. 19. Pareiškėjas Šiaulių rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
20. Pareiškėjas pažymi, kad su pareiškimu pirmosios instancijos teismui pateikė 5 mėnesių duomenis (o su apeliaciniu skundu – 9 mėnesių duomenis), patvirtinančius panašų ar net didesnį atliekų konteinerių pakėlimų skaičiaus sumažėjimą. 5 mėnesių duomenys buvo pateikti ir atsakovui prieš inicijuojant ginčą teisme, tačiau nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas dėl papildomų faktinių duomenų, pagrindžiančių bylai reikšmingas aplinkybes, nepasisakė ir jų nevertino. Teismas sprendimo išvados, kad 2 mėnesių pakėlimų skaičiaus duomenys neatspindi viso galimo metinio apimčių pokyčio ir nėra pakankami, kad būtų galima pateisinti Pirkimo procedūrų nutraukimą, neatitinka įrodymų vertinimo taisyklių reikalavimų nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalyje ir 86 straipsnyje, o teismo sprendimas – ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas. Teismas nepasisakė dėl stambiagabaričių, elektronikos ir kitų ne buitinių atliekų aikštelių uždarymo ir dėl to pasikeisiančio pirkimo objekto, kurį pareiškėjas pagrindė įrodymais pateiktais su pareiškimu. Pareiškėjas teigia, kad analogiškose situacijose dėl aplinkybių pasikeitimo, kurias sąlygojo savivaldybės tarybos sprendimai, leidžiama nutraukti viešojo pirkimo procedūras tiek vadovaujantis Tarnybos institucine praktika, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1401/2011), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011), o perkančiosios organizacijos prašymas nutraukti pirkimo procedūras gali būti grindžiamas ir logika bei patirtimi besiremiančiomis prognozėmis.
21. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimo išvados, jog Administracija galėjo objektyviai numatyti, kad bus priimtas sprendimas dėl dvinarės vietinės rinkliavos įvedimo, bei išvados, jog sprendimas priklausė nuo pareiškėjo veiksmų, kadangi sprendimą priėmė Šiaulių rajono savivaldybės taryba, prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytam atstovaujamosios ir vykdomosios valdžių atskyrimo principui, 4 straipsnio 3 ir 4 punktams bei 13 straipsnio 9 daliai, nustatančiai savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo tvarką, todėl sprendimas šioje dalyje neteisėtas. Administracija negalėjo įtakoti savivaldybės narių balsavimo, todėl teismo sprendimo išvados, jog dvinarės vietinės rinkliavos įvedimas priklausė nuo perkančiosios organizacijos, nepagrįstos bylos duomenimis, todėl teismo sprendimas naikintinas kaip neatitinkantis ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies bei 87 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktų reikalavimų. Pareiškėjas tvirtina, kad taip pat negalėjo prognozuoti, kaip atliekų turėtojai prisitaikys prie dvinarės rinkliavos įvedimo.
22. Pirkimo dokumentuose buvo nustatyti 30 proc. paslaugų apimčių kiekių svyravimai dėl techninėje specifikacijoje nurodytų priežasčių. Tačiau po dvinarės vietinės rinkliavos įvedimo paaiškėjo ir pareiškėjas tai pagrindė įrodymais, kad reikalingi paslaugų kiekiai yra daugiau nei dvigubai – t. y. 60 ir daugiau procentų mažesni, taigi kelis kartus viršija dėl įvairių priežasčių galinčius pasitaikyti apimčių svyravimus, nei numatytieji Pirkimo sąlygose. Todėl teismas, nustatęs, jog pirkimo sąlygose buvo numatyti iki 30 proc. pirkimo objekto apimčių svyravimai, vėliau darė prieštaringą ir nepagrįstą išvadą, jog numatyti pirkimo objekto svyravimai ir atitinkama tiekėjų prisiimama rizika yra neribota. Sprendime nėra nurodyti jokie faktiniai duomenys ar teisiniai motyvai, kurie leistų spręsti, kad pareiškėjas pirkimo sąlygose numatė ir įvertino neribotus atliekų kiekių metinius pasikeitimus, nėra nurodyti jokie motyvai, dėl kurių viešojo pirkimo dalyviai turėtų ir galėtų prisiimti neribotą su pirkimo objekto pokyčiais susijusią riziką, todėl atitinkamos teismo sprendimo išvados – nepagrįstos.
23. Pareiškėjas nurodo, kad perkančioji organizacija, matydama poreikį ir būtinybę nutraukti pirkimo procedūras neturi pareigos atlikti neatmestų tiekėjų pasiūlymų vertinimo ir tokia pareiga nėra nustatyta Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje kaip būtinoji pirkimo nutraukimo sąlyga. Todėl teismo sprendimo išvados, padarytos interpretuojant civilinės bylos rezultatus prieštarauja nustatytam teisiniam reguliavimui ir yra nepagrįstos.
24. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas turėjo įrodyti, jog tęsiant pirkimą nebus užtikrintas racionalus lėšų naudojimas, kadangi toks pirkimo nutraukimo kriterijus ar sąlyga nėra nustatyta teisės aktuose. Pareiškėjas tvirtina motyvavęs ir įrodymais pagrindęs, jog tiksliau apibrėžus pasikeitusį pirkimo objektą tiekėjai galėtų tiksliau įsivertinti mažesnius jiems tenkančius sutarties vykdymo kaštus ir pasiūlyti ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą naujame pirkime. Tačiau šie motyvai ir pateikti įrodymai teismo nebuvo įvertinti, nebuvo atmesti. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog tiksliau apibrėžus pirkimo objektą, perkančioji organizacija negalėtų sutaupyti gavusi tikslesnius ir, tikėtina, ekonomiškai labiau pagrįstus pasiūlymus.
25. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
26. Tarnyba pažymi, kad savo išvadoje atkreipė dėmesį, su tuo sutiko ir teismas, jog pareiškėjas Pirkimo sąlygose nustatė preliminarų paslaugų apimčių metinį pokytį iki 30 proc., o UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ pateikti dviejų mėnesių duomenys dėl Pirkimo objekto apimties negali būti objektyviai įvertinami dėl viso galimo metinio apimčių pokyčio. Pirkimo dokumentuose nurodytos preliminarios paslaugų apimtys, tačiau taip pat nurodyta, kad perkančioji organizacija neįsipareigoja nupirkti visų lentelėse nurodytų preliminarių metinių paslaugų apimčių.
Tai reiškia, kad pareiškėjas neįsipareigojo išpirkti mažiausio (30 proc. sumažinto) preliminaraus kiekio. Pirkimo sąlygų 3 priedo „Techninė specifikacija“ 3 dalyje nustatytos paslaugų teikimo metu galimos rizikos: teisės aktų pasikeitimai; nevienodas aptarnaujamų konteinerių skaičius per visą paslaugų teikimo laikotarpį; nevienodas aptarnaujamų konteinerių skaičius kiekvieno apvažiavimo metu; sezoniniai komunalinių atliekų kiekių pokyčiai; gyventojų skaičius per paslaugų teikimo laikotarpį gali kisti; tikimybė, kad keičiantis teisės aktų reikalavimams dėl atskiro atliekų rūšiavimo ir įvedus diferencijuotą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, didelė dalis gyventojų norės pasikeisti didesnės talpos konteinerius į mažesnės talpos konteinerius ir kt.
T. y. tiekėjai, atsižvelgdami į Pirkimo sąlygose nurodytas galimas rizikas sprendė dėl dalyvavimo Pirkime ir apskaičiavo paslaugų kainas. Tai, ką pareiškėjas įvardijo kaip atsiradusias nenumatytas aplinkybes, jau buvo nustatyta Pirkimo sąlygose ir tiekėjai, teikdami pasiūlymus turėjo įsivertinti. Pareiškėjas neprarado suinteresuotumo Pirkimo objektu iš esmės, pareiškėjo teigimu, keičiasi tik paslaugų teikimo kiekiai, bet ne pats objektas. Pareiškėjo argumentai, kad pokyčių dinamika dar nėra nusistovėjusi bei kitos aplinkybės dėl dar didesnio atliekų kiekių ir Pirkimo objekto mažėjimo, pagrįsti prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis ir negali būti laikomos pagrindu nutraukti Pirkimo procedūras.
Pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas Pirkimo procedūrų nutraukimas bei neįrodė, kad, tęsiant Pirkimą, nebūtų pasiektas Pirkimo tikslas (nebūtų užtikrintas racionalus lėšų panaudojimas). Todėl vadovaudamasi Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatomis, Tarnyba neturėjo pagrindo sutikti, kad pareiškėjas nutrauktų Pirkimo procedūras, o teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ecoservice projektai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
28. UAB „Ecoservice projektai“ nurodo, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės ir duomenys, kuriais jis remiasi apeliaciniame skunde, kurie nebuvo nurodyti pareiškėjo pareiškime, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo Sprendimą, todėl nurodytos aplinkybės nenagrinėtinos. Pareiškėjo sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras priežastis yra ne naujai paaiškėjusios ar negalėtos įvertinti aplinkybės, tačiau pareiškėjo netenkinantys viešojo pirkimo rezultatai ir tikslas proteguoti pareiškėjui priklausantį ūkio subjektą, o tai nesuderinama su viešųjų pirkimų teisiniu reglamentavimu, pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo, skaidrumo principus, sąžiningą konkurenciją tarp tiekėjų. Teismo priimtas sprendimas motyvuotas ir tinkamai pagrįstas. Pareiškėjo argumentai yra nukreipti į tariamą tiekėjų teisių gynimą, tačiau jam teisė ginti tiekėjų teises ar veikti tiekėjų vardu nesuteikta, nurodyti argumentai negali sudaryti pareiškėjo pareiškimo pagrindo, todėl nenagrinėtini.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 29. Ginčas byloje kilo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 4S-173, kuriuo Tarnyba nesutiko, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija nutrauktų atviro konkurso „Šiaulių rajono komunalinių atliekų surinkimas ir transportavimas į apdorojimui skirtas vietas“ pirkimo procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Tarnybą išduoti sutikimą nutraukti minėto pirkimo procedūras.
30. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
31. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. S-2672(3.42E) kreipėsi į Tarnybą, prašydamas duoti sutikimą nutraukti Pirkimo procedūras. Prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad Pirkimas buvo paskelbtas 2016 m. spalio 16 d., o dėl kilusio teisminio ginčo užsitęsus pirkimo procedūroms įvyko esminių pokyčių – nuo 2017 m. liepos 1 d. įvesta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, dėl to atliekų turėtojai pakeitė atliekų tvarkymo įpročius ir pasikeitė konteinerių ištuštinimo dažnumas. Pareiškėjas prašymą grindė UAB „Kuršėnų komunalinio ūkio“ pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad numatomas metinis konteinerių pakėlimų skaičius yra apie 57,93 proc. mažesnis, Pirkimo dokumentuose numatytas svyravimas iki 30 proc., o įkainių perskaičiavimas buvo numatomas tik dėl vartotojų kainų indekso pokyčių kas 12 mėnesių; pokyčių dinamika dar nėra nusistovėjusi ir metinė pirkimo objekto apimtis gali dar labiau skirtis, nei buvo numatyta Pirkimo dokumentuose. Pareiškėjas pažymėjo, kad neabejotinai Pirkimo objektui turės įtakos planuojami pokyčiai: svarstomas 4 atliekų priėmimo punktų uždarymas, dėl to keisis atliekų vežėjų išvežamų atliekų kiekiai, turės būti nustatytas didesnis (galbūt 2 kartus) apvažiavimų skaičius buityje susidarančioms didelių gabaritų, tekstilės, pavojingoms, elektros ir elektronikos atliekoms bei naudotoms padangoms surinkti. Tarnyba skundžiamu Sprendimu nesutiko, kad pareiškėjas nutrauktų Pirkimo procedūras, konstatavusi, jog perkančioji organizacija nepagrindė aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas pirkimo procedūrų nutraukimas bei neįrodė, kad tęsiant Pirkimą, nebūtų pasiektas Pirkimo tikslas (nebūtų užtikrinamas racionalus lėšų panaudojimas).
33. Įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2017 m. birželio 30 d.) 7 straipsnio 5 dalis numatė, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ginčo situacijoje aiškindamas ir taikydamas minėtą teisės normą, pagrįstai rėmėsi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Paminėtina, kad Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, sąlyga yra vertinamoji, kuri turėtų būti vertinama konkrečios faktinės situacijos kontekste.
35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į Tarnybą dėl sutikimo gavimo nutraukti Pirkimo procedūras rėmėsi ir prie prašymo pridėjo UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ 2017 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 1-429 su skaičiavimais apie vidutiniškai ištuštinamų konteinerių skaičių per mėnesį pagal faktinius pakėlimus rugsėjo ir spalio mėnesiais. Tarnyba Sprendime konstatavo, kad Pirkimo sąlygose buvo numatytas preliminarus paslaugų apimčių metinis pokytis iki 30 proc., o pareiškėjo pateikiami dviejų mėnesių duomenys negali būti objektyviai vertinami dėl viso galimo metinio apimčių pokyčio. Be to, Pirkimo sąlygų 3 priedo „Techninė specifikacija“ 3 dalyje buvo nustatytos paslaugų teikimo metu galinčios atsirasti rizikos: teisės aktų pasikeitimai, nevienodas aptarnaujamų konteinerių skaičius per visą paslaugų teikimo laikotarpį, nevienodas aptarnaujamų konteinerių skaičius kiekvieno apvažiavimo metu, sezoniniai komunalinių atliekų kiekių pokyčiai, tikimybė, kad keičiantis teisės aktų reikalavimams dėl atskiro atliekų rūšiavimo ir įvedus diferencijuotą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, didelė dalis gyventojų norės pasikeisti didesnės talpos konteinerius į mažesnės talpos ir kt. Teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjo prašyme nurodomos aplinkybės dėl paslaugų kiekio sumažėjimo negali būti vertinamos kaip tokios, kurių nebuvo galima numatyti.
36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad paslaugų apimčių pasikeitimus pagrindė ne tik 2 mėnesių duomenimis, bet ir vėliau 5 mėnesių duomenimis, tačiau šios aplinkybės nebuvo įvertintos. Pažymėtina, kad byloje nagrinėjamas Tarnybos Sprendimo, priimto būtent pagal pareiškėjo 2017 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. S-2672(3.42E) pateiktą prašymą su minėtais UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ pateiktais duomenimis, teisėtumas ir pagrįstumas. Naujus duomenis pareiškėjas teikė su vėlesniu 2018 m. vasario 23 d. papildomu prašymu dėl sutikimo nutraukti Pirkimo procedūras, pateiktu jau po skundžiamo Tarnybos Sprendimo priėmimo, todėl šių aplinkybių vertinimas išeina už ginčo šioje byloje ribų. Dėl šių priežasčių, taip pat atsižvelgus į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo vertinti ir pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateiktų naujų duomenų apie pakeliamų konteinerių skaičiaus sumažėjimą.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teikia argumentus, kad negalėjo įtakoti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narių balsavimo dėl dvinarės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įvedimo, pagal pareiškėjo pateiktus į bylą dokumentus matyti, kad dvinarė vietinė rinkliava Šiaulių rajono savivaldybėje iš esmės pradėta taikyti nuo 2017 m. liepos 1 d. Šiaulių rajono savivaldybės tarybai priėmus 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. T-202. Minėtu sprendimu patvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika ir Nekilnojamojo turto objektų grupių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžiai bei nuo 2017 m. liepos 1 d. pripažintas netekusiu galios Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. T-163 „Dėl Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ su visais pakeitimais.
Aptariamas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. T-202 priimtas vadovaujantis, be kita ko, Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 redakcija), kuriomis nustatyti bendrieji vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo reikalavimai, kuriais savivaldybės vadovaujasi tvirtindamos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą.
Taigi aplinkybės dėl teisinio reguliavimo taikant dvinarę vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pareiškėjui jau turėjo būti žinomos iki Pirkimo paskelbimo CVPIS 2016 m. spalio 24 d. Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 6 punktą būtent savivaldybės administracija rengia savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus, o savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; organizuoja savivaldybės administracijos darbą (Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 1 ir 3 p.).
Be kita ko, tokio pobūdžio aplinkybės dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo, kaip minėta, buvo aptartos ir Pirkimo techninėje specifikacijoje.
38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą nutraukti Pirkimo procedūras grindė iš esmės prielaidomis, nepateikė duomenų apie objektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios nagrinėjamu atveju galėtų būti vertinamos kaip tokios, kurių negalima buvo numatyti pradedant Pirkimą, pavyzdžiui, netektas finansavimas pirkimo objektui arba tokie teisės aktų pasikeitimai, dėl kurių perkančiajai organizacijai apskritai nebelieka poreikio pirkti tokio pobūdžio prekes, paslaugas ar darbus. Todėl Tarnyba, išsamiai įvertinusi nustatytas aplinkybes bei Sprendimą pagrindusi teisės normomis, skundžiamu Sprendimu pagrįstai nesutiko duoti sutikimą nutraukti Pirkimo procedūras. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl Tarnybos Sprendime aptartų išnagrinėtos civilinės bylos rezultatų ir tolimesnių Pirkimo procedūrų nekeičia išvados, kad Tarnyba Sprendime teisingai taikė Įstatymo 7 straipsnio 5 dalį.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė teisinio reglamentavimo ar netinkamai vertino, ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų ir savo sprendimo nemotyvavo.
40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
41. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“, palaikiusio pareiškėjo poziciją ir apeliacinį skundą, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 ir 3 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kuršėnų komunalinis ūkis“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Skirgailė Žalimienė