0087ffaa-91e2-4647-9c0b-b9c4f44cf044 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2413-535/2017(Proceso Nr. 3-61-3-00396-2017-1)Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1, 55.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. vasario 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, susipažinusi su V. K. skundu, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. K. 2017-02-06 pateikė teismui skundÄ , kuriame suformulavo dvylika reikalavimų.Skundo 1-3 reikalavimuose pareiÅ¡kėjas praÅ¡o pripažinti vieÅ¡ojo administravimo subjektų Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ir Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Prezidentas) neveikimÄ , vilkinimÄ atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, suteiktų įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimÄ , netinkamÄ vieÅ¡Ä administravimÄ ir netinkamÄ aptarnavimÄ piliečių vieÅ¡ojo administravimo institucijose, nagrinėjant jų pareiÅ¡kimus, praÅ¡ymus ir skundus.

Skundo 4-12 reikalavimais pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ spręsti pareiÅ¡kėjo pateiktus klausimus. SkundÄ atsisakytina priimti.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 33 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundÄ , jeigu jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje, t. y. ginčus, kylančius iÅ¡ vieÅ¡osios teisės normų reguliuojamų santykių.

Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra iÅ¡vardintos ABTÄ® 17 straipsnyje. Ginčai, kurių administraciniai teismai nesprendžia, nurodyti to paties įstatymo 18 straipsnyje. Pagal ABTÄ® 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskirtina tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad į administracinį teismÄ kreipiasi dėl Vyriausybės, Seimo ir Prezidento, kurie galimai Å¡iurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , sulaužė duotÄ priesaikÄ , padarė veikas (veikimas ir neveikimas) turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų sunkių nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. (piktnaudžiavimas) ir 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas), 237 str. (nusikaltimo ar nusikaltimÄ padariusio asmens slėpimas), įvykdė žmogaus teisių ir laisvių diskriminacijÄ , pažeidė valstybės ir vieÅ¡Ä interesÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, vieÅ¡ojo administravimo subjektai - Vyriausybė, Seimas ir Prezidentas - neveikia, neatlieka ir vilkina atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, suteiktus įgaliojimus, funkcijas ir pareigas, pažeidė teisę į gerÄ vieÅ¡Ä administravimÄ ir aptarnavimÄ piliečių, nagrinėjant jų peticijas, pareiÅ¡kimus, praÅ¡ymus ir skundus, toleravo ir nuslėpė Lietuvos valdžios ir valstybės, savivaldybės institucijų pareigÅ«nų bei kitų asmenų aukščiausio lygio sisteminę, politinę, teisinę korupcijÄ ir kitus nusikaltimus, Å¡iurkščiai pažeidė žmogaus teises ir laisves, valstybės ir vieÅ¡Ä interesÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad Vyriausybė ir Seimas neiÅ¡nagrinėjo jo pateiktos peticijos.Konstitucijos 33 straipsnyje piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarkÄ nustato įstatymas. Pagal Peticijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas peticijos teisė – tai Konstitucijoje laiduojama teisė kreiptis Peticijos įstatymo nustatyta tvarka į SeimÄ , Vyriausybę ar savivaldybės institucijas – savivaldybės tarybÄ bei savivaldybės administracijos direktorių. Taigi, Å¡iuo atveju Peticijų įstatymas yra specialusis įstatymas, nustatantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamos peticijos teisės įgyvendinimo tvarkÄ .

Peticijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje, taip pat nustatyta, kad Å¡is įstatymas nereglamentuoja skundų, pareiÅ¡kimų ir pasiÅ«lymų nagrinėjimo tvarkos, kuriÄ nustato kiti įstatymai ir teisės aktai, Peticijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pareiÅ¡kėjo teisė Å¡io įstatymo nustatyta tvarka apskųsti peticijų komisijos sprendimÄ , kuriuo kreipimasis nepripažįstamas peticija ar atsisakoma priimti peticijÄ nagrinėti.Peticijų įstatymo 6 straipsnyje 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės Peticijų komisijÄ sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Skundų nagrinėjimo tvarka detalizuota Vyriausybės Peticijų komisijos nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1999-10-04 nutarimu Nr. 1098 (toliau – Nuostatai). Nuostatų 2 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybės Peticijų komisija yra Vyriausybės sudaryta nuolatinė tarpžinybinė institucija, kuri Peticijų įstatymo nustatyta tvarka: sprendžia kreipimosi pripažinimo peticija ir peticijų priėmimo nagrinėti klausimus; nagrinėja peticijas; pateikia išvadas dėl jose išdėstytų reikalavimų ir pasiūlymų tenkinimo.

Komisija sprendžia, ar kreipimesi iÅ¡keltų reikalavimų ir pasiÅ«lymų nagrinėjimas priklauso Vyriausybės kompetencijai, sprendžia kreipimosi pripažinimo peticija ir peticijos priėmimo nagrinėti klausimÄ , nagrinėja peticijas ir Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka teikia Vyriausybei iÅ¡vadas dėl peticijose iÅ¡dėstytų reikalavimų ir pasiÅ«lymų tenkinimo.Vyriausybės 1994-08-11 nutarimu Nr. 728 patvirtinto Vyriausybės darbo reglamento (2013-04-17 nutarimo Nr. 337 redakcija) 139 punktas nustato, kad Vyriausybei ar Ministrui Pirmininkui adresuoti Lietuvos Respublikos piliečių, kitų asmenų praÅ¡ymai, skundai ir praneÅ¡imai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos peticijų įstatymu, Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, Vyriausybės Peticijų komisijos nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1999-10-04 nutarimu Nr. 1098, ir kitais teisės aktais.Peticijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo Peticijų komisijÄ sudaro ir jos nuostatus tvirtina Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka.

Skundų nagrinėjimo tvarka detalizuota Seimo 1999-11-11 nutarimu Nr. VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Seimo peticijų komisijos nuostatuose (toliau – Nuostatai). Nuostatų 1 punkte nustatyta, kad Peticijų komisija – tai Seimo sudaryta nuolatinė komisija, kuri sprendžia kreipimosi į SeimÄ pripažinimo peticija bei Seimui pateiktų peticijų priėmimo nagrinėti klausimus, nagrinėja ir pateikia iÅ¡vadas dėl peticijose iÅ¡dėstytų reikalavimų ir siÅ«lymų tenkinimo.

Nuostatų 32 punkte nustatyta, kad Komisijos sprendimÄ nepripažinti kreipimosi peticija ar sprendimÄ atsisakyti priimti peticijÄ nagrinėti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo praneÅ¡imo apie sprendimÄ nepripažinti kreipimosi peticija ar sprendimÄ atsisakyti priimti peticijÄ nagrinėti gavimo dienos pareiÅ¡kėjas gali apskųsti Seimui. Gautas skundas Seime iÅ¡nagrinėjamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo gavimo dienos. Seimui adresuotas skundas perduodamas Komisijos pirmininkui, kuris artimiausiame Seimo posėdyje supažindina SeimÄ su gautu skundu, ankstesniu kreipimusi bei Komisijos sprendimu.

Seimas, nusprendęs patenkinti skundÄ ir priėmęs sprendimÄ pripažinti kreipimÄ si peticija, perduoda Komisijai spręsti peticijos priėmimo nagrinėti klausimÄ . Seimas, nusprendęs patenkinti skundÄ ir priėmęs sprendimÄ priimti peticijÄ nagrinėti, peticijÄ perduoda Komisijai nagrinėti. Sprendimas atsisakyti tenkinti skundÄ yra galutinis ir neskundžiamas. Dėl skundo Seimas priima motyvuotÄ sprendimÄ , kuris įforminamas Seimo protokoliniu nutarimu. Nutarimo projektÄ pateikia Komisijos pirmininkas.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas Peticijų įstatymo ir Nuostatų normas matyti, kad Peticijų komisijos yra sudaromos iÅ¡ Seimo ir Vyriausybės narių, kurie, bÅ«dami Peticijų komisijos nariais, įgyja papildomų funkcijų, susijusių su darbu komisijoje. Teisinis skundo aplinkybių vertinimas rodo, kad Å¡iuo atveju bÅ«tų tiriama Seimo ir Vyriausybės veikla, kadangi Seimo ir Vyriausybės narių veikla, kylanti iÅ¡ jiems suteiktų įgalinimų, apima Seimo ir Vyriausybės veiklÄ .Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus 1-2 reikalavimus bei juos pagrindžiančius argumentus spręstina, kad jie kildinami ne iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo teisinių santykių, o dėl Vyriausybės ir Seimo veiklų, kurios nėra teismingos teismams.Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo trečiojo reikalavimo turinį, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo reikalavimu siekia inicijuoti ginÄÄ dėl Prezidento pareigų netinkamo vykdymo.

PareiÅ¡kėjo norimo inicijuoti ginčo objektas nėra vieÅ¡asis administravimas ABTÄ® 2 str.1 d. nurodytos sÄ vokos prasme, todėl tokio pobÅ«džio ginčai negali bÅ«ti nagrinėjami administraciniame teisme (ABTÄ® 18 str. 2 d.). Atsižvelgus į nustatytÄ , pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl 1-3 reikalavimų atsisakytina priimti (ABTÄ® 33 str. 2 d. 1 p.).PareiÅ¡kėjas 4-12 reikalavimais praÅ¡o teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ spręsti jo pateiktus klausimus. ABTÄ® 4 str. 2 d. nustatyta, kad administracinis teismas, manydamas, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ .

IÅ¡ Å¡ių ABTÄ® nuostatų matyti, kad skundo reikalavimai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ yra ne materialaus, bet procesinio pobÅ«džio. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas minėtus skundo reikalavimus suformulavo kaip materialaus pobÅ«džio, t. y. tokius, kurie, jo manymu, paÅ¡alintų galimÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Atsižvelgiant į tai, skundo reikalavimai dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ laikytini pareiÅ¡kėjo procesiniais praÅ¡ymais, kurie bÅ«tų sprendžiami, jei pareiÅ¡kėjo skundas teisme bÅ«tų priimtas.

Atsižvelgus į nustatytÄ , skundÄ dalyje dėl 4-12 reikalavimų atsisakytina priimti.Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies             1 punktu, 107-108 straipsniais, n u t a r i a: Atsisakyti priimti V. K. skundÄ . Nutarčiai įsiteisėjus, skundÄ su priedais grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui.Dėl nutarties per 7 kalendorines dienas nuo jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                 Jūratė Gaidytė-Lavrinovič