0087d6da-e3b6-4124-be44-32e4852f929c · Regionų administracinis teismas

?Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-9830-423/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01640-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 23 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei, dalyvaujant pareiškėjo T.

S. (T. S.) atstovui advokatui A. U., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui T. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. S. (T. S.) praÅ¡ymÄ suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl praleisto termino atnaujinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas. T. S. praÅ¡o atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į jo motinai M.

A. M. – S. priklausiusiÄ ir iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ (duomenys neskelbtini)., dalį bei nuosavybės teises į šį turtÄ ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė ir pareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo motinai M. A. M. – S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini), dalis – 56,67 ha. PareiÅ¡kėjas turi teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

Visi dokumentai - praÅ¡ymas atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini)ežerÄ bei nuosavybės teises, giminystės ryšį bei Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai buvo pateikti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 10 straipsnyje numatytais terminais. PareiÅ¡kėjas 1999-10-25 praÅ¡yme dėl nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini)ežerÄ atkÅ«rimo nurodė, jog ežeras priklauso jam nuosavybės teise.

Tačiau institucija, vykdydama nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , buvo tos nuomonės, jog (duomenys neskelbtini)ežeras priklausė pareiÅ¡kėjo seneliui, (duomenys neskelbtini) D. M. ir toliau vykdė nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras. Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdančios institucijos (tuo metu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos) kaltės pareiÅ¡kėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į daugiau nei 150 ha ploto žemę, t. y. į 184,47 ha (savininku įvardijant tik D.

M.), taip neva pažeidžiant AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytÄ apribojimÄ . Jeigu institucijos, vykdžiusios nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , pareigÅ«nai ir darbuotojai bÅ«tų tinkamai vykdę savo pareigas ir nurodę, jog negalima atkurti nuosavybės teisės į daugiau nei 150 ha, pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡kart galėjęs imtis veiksmų ir praÅ¡yti atkurti nuosavybės teises į Å¡iÄ normÄ virÅ¡ijančiÄ (duomenys neskelbtini)ežero dalį, kadangi tokia pat norma, t. y. 150 ha, galiojo ir tarpukario Lietuvoje iki nacionalizacijos, o Å¡iÄ normÄ virÅ¡ijanti žemės dalis net ir nesant formalaus atidalijimo priklausė kitiems Å¡eimos nariams, t. y. kiekvienam Å¡eimynos nariui gali priklausyti po 150 ha žemės, o įpėdiniams - 80 ha, nereikalaujant aiÅ¡kių įrodymų, kad Å¡eimynos nariai valdo atskiras dvaro žemės dalis.

PareiÅ¡kėjo Å¡eimÄ sudarė senelis D. M., močiutė Z. M., mama M. A. M. ir anÅ«kas T. S.. PareiÅ¡kėjo senelis D. M. valdė nenusavintÄ (duomenys neskelbtini)dvaro žemę (119,47 ha) ir (duomenys neskelbtini)ežerÄ (84,2 ha), o močiutė Z. M. - (duomenys neskelbtini)dvaro žemę (110,71 ha). PareiÅ¡kėjo senelio D. M. valdoma iÅ¡ viso buvo 203,67 ha (119,47 ha + 84,2 ha), o tai atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ tarpukario žemės reformos reglamentavimÄ virÅ¡ijo 150 ha. Tačiau nenusavinamos žemės normÄ virÅ¡ijantis žemės plotas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo senelio D.

M. nebuvo nusavintas, kadangi (duomenys neskelbtini)ežero dalį, kuri virÅ¡ijo 150 ha, valdė pareiÅ¡kėjo mama M. A. M.-S.. Suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, jog pareiÅ¡kėjas T. S. nėra pateikęs institucijai praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančių dokumentų įstatymų nustatytais terminais, todėl pareiÅ¡kėjas praÅ¡o šį terminÄ atnaujinti, kadangi dėl institucijų, kurios vykdė nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , kaltės nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini)ežerÄ buvo atkurtos kaip į seneliui D.

M. priklausiusiÄ nuosavybę, o ne mamos M. A. M.-S. nuosavybę, taigi bÅ«tent taip buvo pažeistos AtkÅ«rimo įstatymo nuostatos. Teismų praktikoje nuosavybės teises vykdančių institucijų neteisėti veiksmai laikytini pagrįsta priežastimi atnaujinti AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintus terminus. Prašė pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) atstovas su praÅ¡ymu nesutinka, kadangi pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis.

PareiÅ¡kėjas nurodo tik subjektyviomis prielaidomis paremtus kaltinimus institucijai dėl atkÅ«rimo proceso vilkinimo ar neva neteisėto atkÅ«rimo. Tačiau visas aplinkybes, susijusias su praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į pareiÅ¡kėjo motinai M.A. M.-S. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ pateikimu, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos administracinis teismas (administracinė byla Nr. eI-900-644/2017) bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. eA-83-492/2019).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti, kadangi nurodytus terminus pareiÅ¡kėjas praleido be svarbių priežasčių. Prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. PraÅ¡ymas netenkintinas. Byloje sprendžiamas termino paduoti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su turto savininku M.

A. M.-S. patvirtinančius dokumentus atnaujinimo klausimas. AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ nustatytais terminais ir Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, padavę praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, Å¡iuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijos.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nustatytais terminais - iki 2001-12-31 nepateikė praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į jo motinai M. A. M. – S. iki nacionalizacijos priklausiusiÄ ir nuosavybės teise valdytÄ (duomenys neskelbtini)ežero, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 56,67 ha, o iki 2003-12-31 nepateikė nuosavybės teises bei giminystės ryšį su nekilnojamojo turto savininku patvirtinančių dokumentų. AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismÄ dėl praleistų terminų praÅ¡ymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo.

Teismas, pripažinęs, kad Å¡ie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali Å¡iuos terminus atnaujinti. Istoriniu aspektu vertinant nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo teisinius santykius reglamentavusių įstatymų raidÄ , matyti, kad įstatymų leidėjas nuo pirmojo tokio įstatymo – 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ – priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminÄ , per kurį suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , pateikdami kompetentingoms institucijoms atitinkamus praÅ¡ymus bei įstatymo nustatytus dokumentus.

Paskutinį kartÄ terminas praÅ¡ymams pateikti buvo pratęstas 2001-08-03 įstatymu Nr. IX-489 nustatant, kad praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises turi bÅ«ti pateikti iki 2001-12-31, terminas papildomiems dokumentams pateikti paskutinį kartÄ buvo pratęstas 2003-06-19 įstatymu Nr. IX-1634, nustatant, kad nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi bÅ«ti pateikti iki 2003-12-31; Å¡iuos terminus praleidę piliečiai pagal nurodytÄ teisinį reguliavimÄ buvo laikomi praradusiais teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

Taigi, faktinis terminas praÅ¡ymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pateikti virÅ¡ijo deÅ¡imt metų, teisėjų kolegija vertina, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir apdairiai. Priimdamas 2004-10-12 įstatymÄ Nr. IX-2490 įstatymų leidėjas iÅ¡ esmės pakeitė nagrinėjamų teisinių santykių reguliavimÄ , t. y. buvę iki tol naikinamaisiais terminai praÅ¡ymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo paduoti tapo atkuriamaisiais, įstatymu nustačius, kad Å¡ie terminai gali bÅ«ti atnaujinti teismine tvarka.

Kartu įstatymų leidėjas nustatė sÄ lygas, kuriomis terminų atnaujinimas galimas – priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, buvimÄ . Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtÄ pagrindÄ Ä¯statymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais Å¡ių teisių realizavimo siekia. Tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas, tikėjimasis yra subjektyvaus pobÅ«džio ir negali bÅ«ti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimÄ .

Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo. Kartu pažymėtina, kad ir procesas dėl termino prašymui bei dokumentams pateikti atnaujinimo nėra savitikslis. Jo paskirtis – sudaryti galimybes (pašalinti kliūtis) atkurti nuosavybės teises tiems asmenims, kurie dėl svarbių priežasčių negalėjo pateikti kompetentingoms institucijoms tokių dokumentų, kurie yra būtini sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad AtkÅ«rimo įstatymo nustatytu laiku ir tvarka pareiÅ¡kėjas 1999-10-25 pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ežerÄ , jo savininku nurodė senelį D. M.. Å io praÅ¡ymo pagrindu ir vyko nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas. Tik paaiÅ¡kėjus, kad nuosavybės teisės atkurtos didesne apimtimi, negu buvo numatyta AtkÅ«rimo įstatyme, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad dalies turto savininke, atsižvelgiant į tuomet galiojusias 1922 m.

Žemės reformos įstatymo su vėlesniais pakeitimais nuostatas, buvo jo motina M. A. M.-S.. Tačiau tokios aplinkybės negali pakeisti pareiÅ¡kėjo 1999-10-25 pateiktame praÅ¡yme iÅ¡reikÅ¡tos valios ir savaime nesudaro pagrindo archyvuose iÅ¡likusių duomenų vertinti kitaip, negu nurodyta (LVAT 2019-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-83-492/2019, 22 p.). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad visi dokumentai, t. y. praÅ¡ymas atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini)ežerÄ bei nuosavybės teises, giminystės ryšį bei Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai buvo pateikti AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnyje numatytais terminais, t. y. 1999-10-25 praÅ¡yme dėl nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini)ežerÄ atkÅ«rimo nurodė, jog ežeras priklauso jam nuosavybės teise.

Tačiau institucija, vykdydama nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , savo iniciatyva sprendė, jog (duomenys neskelbtini)ežeras priklausė pareiÅ¡kėjo seneliui D. M., ir toliau vykdė nuosavybės atkÅ«rimo procedÅ«ras, taigi taip susiklostė situacija, kad pareiÅ¡kėjui nėra atkurtos nuosavybės teisės į visÄ (duomenys neskelbtini)ežerÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, jeigu institucijos, vykdžiusios nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , bÅ«tų tinkamai vykdžiusios savo pareigas ir nurodžiusios, jog negalima atkurti nuosavybės teisės į daugiau nei 150 ha, pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡kart galėjęs imtis veiksmų atkurti nuosavybės teises į Å¡iÄ normÄ virÅ¡ijančiÄ (duomenys neskelbtini)ežero dalį.

Taip pat pareiÅ¡kėjas 2016-04-07 NŽT Trakų skyriui pateiktame praÅ¡yme prašė jam atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos jo mamai M. A. M.-S. priklausiusiÄ 53,67 ha ploto (duomenys neskelbtini)ežero, esančio (duomenys neskelbtini)dalį. PareiÅ¡kėjas teigė, kad visi nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai buvo pateikti anksčiau, kai buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo 1999-10-25 praÅ¡ymas atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini)ežerÄ . Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad 1922 m.

Lietuvoje buvo pradėta žemės reforma, kurios metu galiojęs reglamentavimas numatė, kad kiekvienam Å¡eimynos nariui gali priklausyti po 150 ha, o įpėdiniams – 80 ha žemės; teigė, kad jo seneliui D. M. 150 ha virÅ¡ijantis žemės (ežero) plotas nebuvo paimtas žemės reformos metu, nes jį valdė pareiÅ¡kėjo mama M.A. M.-S., todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos jai priklausiusiÄ 53,67 ha ploto ežero dalį. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad sprendžiant praÅ¡ymÄ dėl AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytų terminų atnaujinimo kiekvienu konkrečiu atveju yra svarbu nustatyti, ar Å¡iuos terminus asmuo praleido dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė, kodėl laikotarpiais iki AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų terminų pabaigos objektyviai nesiėmė jokių veiksmų motinos nuosavybės teise valdytam nekilnojamajam turtui atkurti. PrieÅ¡ingai, byloje surinkti duomenys – pareiÅ¡kėjo 1999-10-25 praÅ¡ymas – patvirtina, kad jis prašė atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ežerÄ , jo savininku nurodė senelį D.

M.; pats pareiškėjas nekvestionavo šių duomenų tikrumo, kol 1999-10-25 pateikto prašymo pagrindu vyko nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Tik paaiškėjus, kad nuosavybės teisės atkurtos didesne apimtimi, negu buvo numatyta Atkūrimo įstatyme, pareiškėjas nurodė, kad dalies turto savininke buvo jo motina M. A. M.-S.. Tačiau tokios aplinkybės nėra ir negali būti laikomos svarbiomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, dėl kurių praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Nurodytos aplinkybės neleidžia spręsti, kad buvo neabejotinai objektyvios, nuo pretendento valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios pareiÅ¡kėjui realizuoti savo teises. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas faktines bylos aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teisėjų kolegijos nuomone, pareiÅ¡kėjo nurodytos priežastys laikytinos subjektyviomis, t. y. priklausiusiomis nuo jo valios, pareiÅ¡kėjas iki AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyto termino nebuvo aktyvus, rÅ«pestingas ir apdairus bei neatliko jokių veiksmų, kurie pagrįstų pareiÅ¡kėjo pastangas atkurti nuosavybės teises į motinos valdytÄ turtÄ .

Kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių egzistavus objektyvias ir nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančias pakankamai svarbias priežastis, teismas nenustatė. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius dokumentus, proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir anksčiau minėtas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, nenustatė pagrindo atnaujinti praleistus terminus praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusios savininkės M.s A. M. – S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ (duomenys neskelbtini)ežero, esančio (duomenys neskelbtini)., dalį – 56,67 ha ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡ suinteresuoto asmens priteisti 884,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi tik ta proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Kadangi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas Å¡ioje byloje atmestinas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, praÅ¡ymas netenkintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 - 41 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kėjo T. S.(T. S.) praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo netenkinti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjai Rimantas Giedraitis Audrius Grauželis Asta Urbonienė