0086f528-e7c3-4f38-87cf-45302fa5ee43 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-396-317/2017Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00349-2008-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro PreikÅ¡o ir Rimo Å virino, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo G. R. skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 81/04-253 taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam G.

R.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo skundÄ , n u s t a t ė : G. R. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį galutine apėmimo bÅ«du subendrinta ir, vadovaujantis BK 641 straipsniu, vienu trečdaliu sumažinta, 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekama pataisos namuose. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. balandžio 13 d., bausmės pabaiga – 2017 m. gruodžio 13 d.

Nutarimo priėmimo dienÄ â€“ 2017 m. kovo 16 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 8 mėnesiai 29 d. Komisijos 2017 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 81/04-253 priimtas sprendimas nuteistajam G. R. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė skundÄ (atsiliepimÄ ) dėl Komisijos nutarimo, praÅ¡ydama nepatvirtinti nutarimo, kuriuo nuteistajam taikytas lygtinis paleidimas.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. kovo 16 d. nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam G.

R..Nuteistasis skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos nutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nustatant siÅ«lomas tikslingas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, galimybės integruotis laisvėje, resocializacijos klausimų.

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo motyvai atlieka fakto, vykusio praeityje, konstatavimo funkcijÄ , tačiau nebuvo atsižvelgta į teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visumÄ , kuri leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama. Pažymima, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, buvo paskatintas, nepriekaiÅ¡tingai laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir įstatymų reikalavimų, įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lankė socialinės reabilitacijos programas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo.

Jis palaiko glaudžius socialinius ryÅ¡ius, išėjęs į laisvę iÅ¡ karto įsidarbins. Todėl jo pažanga ir kitos aplinkybės Komisijai sudarė pagrindÄ manyti, kad iÅ¡leistas iÅ¡ pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, dėl darbo vietų trÅ«kumo pataisos namų administracijai jo neįdarbinus, negaudamas jokių su darbo santykiais susijusių pajamų, jis savanoriÅ¡kai iÅ¡ artimųjų perlaidų kalinimo reikmėms dengė civilinį ieÅ¡kinį, savanoriÅ¡kai sumokėjo 5 eurus. Anot apelianto, teismas privalėjo suvokti, kad spręsdamas lygtinio paleidimo klausimÄ turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais.

Jis yra atlikęs pusę paskirtos bausmės, kas sudaro faktinį pagrindÄ lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, o pats bausmės skyrimas ir jos realus dalinis atlikimas padarė jam poveikį. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog jis turi mažametį vaikÄ , kuriuo turi rÅ«pintis, yra vienintelis Å¡eimos iÅ¡laikytojas. Be to, teismas privalėjo atsižvelgti į iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus ir leisti jam padengti ieÅ¡kinį, nes tik iÅ¡leistas iÅ¡ pataisos įstaigos jis iÅ¡ gaunamo užmokesčio galės tai įgyvendinti.

Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Nuteistasis G. R. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Nors nusikalstama veika, už kuriÄ apeliantas atlieka bausmę, padaryta 2008 m. liepos 18 d. ir jis skunde akcentuoja tvirtus socialinius ryÅ¡ius, kurie galimai skatintų jį nebenusikalsti, tačiau iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog 2017 m. vasario 24 d. atlikus vertinimÄ OASys metodika, G. R. nustatoma vidutinė – 93 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri artima aukÅ¡tai. Nuteistasis skunde nurodo, jog dalyvaudamas socialinės reabilitacijos programose Å¡iÄ rizikÄ sumažino, tačiau byloje tokių duomenų nepateikta.

Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planÄ nuteistasis vykdo – įvykdė adaptacijos programÄ , pataisos plano vykdymo metu dalyvavo „Anoniminių alkoholikų“ ir „Kitoks“ socialinės reabilitacijos programose, įvykdė integracijos į visuomenę programÄ , drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo.

Å ios aplinkybės teigiamai apibÅ«dina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norÄ pasitaisyti, tačiau vien Å¡ių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindÄ lygtiniam paleidimui, o nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktos suvestinės pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo lentelės, G. R. nustatomi tiek statiniai, tiek ir dinaminiai nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys veiksniai.

Informacija apie ankstesnius teistumus (40 balų) yra statinis veiksnys, kurio nuteistasis pakeisti negali, tačiau pakankamai aukÅ¡tÄ rizikÄ sÄ lygoja ir nuteistojo iÅ¡silavinimas, mokymasis, galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai. Tai patvirtina ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatomi kriminogeniniai veiksniai, tarp kurių be kita ko vis dar nustatoma galimybė nuteistojo netinkamų elgesio modelių pasirinkimui. Nors apeliantas skunde teigia, jog lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos jis iÅ¡ karto įsidarbins, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Aptartos aplinkybės leidžia spręsti apie nepakankamai akivaizdžiÄ nuteistojo pataisos proceso pažangÄ . Anot nuteistojo, apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atliko fakto, vykusio praeityje, konstatavimo funkcijÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais nuteistojo skundo motyvais nesutinka. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuteistasis bausmę atlieka pagal septintÄ jo atžvilgiu priimtÄ nuosprendį. Anksčiau nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis buvo panaikintas, o lygtinio paleidimo metu jis padarė naujÄ nusikaltimÄ .

Dvi sunkias nusikalstamas veikas, už kurias Å¡iuo metu atlieka bausmę, G. R. padarė neiÅ¡nykus teistumui. Po nusikaltimų padarymo jis iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos, ilgÄ laikÄ buvo vykdoma jo paieÅ¡ka, baudžiamosios bylos nagrinėjimui buvo surastas ir grÄ Å¾intas pagal Europos areÅ¡to orderį. Nors Å¡ios aplinkybės, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, ir negali bÅ«ti laikomos esminėmis, sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tačiau, įvertinus tai, jog ankstesnė probacija nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti buvo nepakankama, tai sudaro pagrindÄ apeliacinės instancijos teismui griežčiau vertinti nuteistojo pažangÄ pataisos proceso metu.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis šiuo metu nedirba ir nesimoko. Nors, kaip nurodo ir pats G. R., jis nedirba dėl darbo vietų trūkumo, tačiau, atsižvelgiant į ankstesnius apelianto teistumus dėl išimtinai turtinio pobūdžio nusikaltimų darymo, kritiškai vertintina tai, jog nuteistasis pataisos namuose nesiekia mokytis, įgyti specialybių, kurios padėtų jam lengviau įsidarbinti. Apelianto teigimu, būdamas laisvėje jis dirbo statybose, staliaus darbus, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Nors skunde apeliantas nurodo teigiamai jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tačiau iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog Å¡iai dienai pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra tik jam bÅ«nant struktÅ«ruotoje aplinkoje. Kaip nuteistasis integruosis į visuomenę išėjęs iÅ¡ struktÅ«ruotos aplinkos, priklausys nuo paties nuteistojo ir aplinkos faktorių. Å iame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui abejonių kelia nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai, mÄ stymas bei elgesys.

Jis yra linkęs elgtis nerÅ«pestingai, rizikingai, dažnai pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nuteistasis nesugeba paaiÅ¡kinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių, ne visada sugeba mÄ styti lanksčiai. Tarp to, kÄ nuteistasis vertina kaip problemÄ , ir to, kaip supranta pats prisidėjęs prie problemos atsiradimo, yra prieÅ¡taravimų. Nuteistasis yra linkęs pateisinti savo elgesį, sumenkinti padarytÄ Å¾alÄ , iki Å¡iol stebimos asocialios jo elgesio nuostatos.

Nors, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, nuteistasis drausmine tvarka baustas nebuvo, tačiau pažymėtina, kad jis nebuvo ir skatintas, pataisos proceso metu nesiekdamas įgyti specialybės, jis aktyviai nesistengia integruotis į visuomenę. Visa tai rodo, kad G. R. elgesys tik formaliai atitinka pataisos įstaigoje nustatytÄ tvarkÄ , kurios privalo laikytis visi laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys, bet nerodo nuteistojo kryptingo siekio pasitaisyti ir nebenusikalsti. Esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, kuri artima aukÅ¡tai, ir įvertinus nuteistojo elgesį per visÄ bausmės atlikimo laikÄ , tai sudaro teismui pagrindo manyti, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra akivaizdi ir įtikinanti.Svarbu pažymėti, kad dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų nukentėjusiajai priteistas didelės neturtinės žalos atlyginimas – 5000 eurų.

Vertinant Å¡iÄ aplinkybę, o taip pat ir tai, kad nuteistasis praeityje teistas iÅ¡imtinai už turtinio pobÅ«džio nusikaltimus, jam išėjus iÅ¡ pataisos įstaigos ir neturint pakankamai lėšų priteistai žalai padengti, galimai bÅ«tų sudaromos prielaidos pakartotiniam nusikalstamumui. Nors apeliantas skunde nurodo jau atlyginęs dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai, tačiau savanoriÅ¡kas 5 eurų žalos atlyginimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekaip nepatvirtina nuteistojo siekio pasitaisyti ar pakankamos jo pažangos.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais užsitikrinti legalų pragyvenimo Å¡altinį, sprendimo įgÅ«džius ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatÄ sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a : nuteistojo G.

R. skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį.Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai                                                                                                                                  Algirdas Jaliniauskas                                                                                                                                   Viktoras PreikÅ¡as                                                                                                                                   Rimas Å virinas