0085e201-e33e-47d0-9399-b5d6297ceef0 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-310-589/2020 Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00036-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 5 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto MisiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos ir J.

B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-1311-1059/2019 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams Rokiškio rajono savivaldybės administracijai, J. B., tretiesiems asmenims – Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J.

V., ir Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. K. ( toliau – ir ieÅ¡kovas) prašė solidariai iÅ¡ atsakovų RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos ir J. B. priteisti 2 052 Eur turtinės žalos, 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2013 m. gruodžio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.3726 įsigijo du pastatus (oficinÄ ir gyvenamÄ jį namÄ ), 90/197 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra įraÅ¡ytas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ .

3. Pažymėjo, kad savo rankomis ir lėšomis rekonstruoja (duomenys neskelbtini) dvarÄ , sutvarkė aplinkÄ , iÅ¡kirto beverčius krÅ«mokÅ¡nius, puoselėja parkÄ . 2016 m. kovo 31 d. RokiÅ¡kio rajono savivaldybės Kriaunų seniÅ«nijos seniÅ«nas A. R. iÅ¡davė atsakovui J. B. leidimÄ Nr.LR-19 nukirsti 21 medį, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas J. B. nupjovė penkis brandžius medžius (du klevus ir tris uosius), juosusius ieÅ¡kovo sklypo ribÄ . Kadangi RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija iÅ¡davė leidimÄ kirsti medžius, o atsakovas J. B. iÅ¡kirto 24 medžius, tarp jų ir 5 medžius buvusius ieÅ¡kovo žemės sklype, žalÄ abu atsakovai privalo atlyginti solidariai.

4. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindė tuo, kad tarp atsakovų veiksmų ir jam padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, nes RokiÅ¡kio rajono savivaldybė iÅ¡davė leidimÄ kirsti medžius neiÅ¡siaiÅ¡kinusi visų aplinkybių, o atsakovas J. B. ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype iÅ¡pjovė penkis sveikus ir brandžius medžius (2 klevus ir 3 uosius), t.y. 2 klevus, kurių kelmo skersmuo 40 cm, 3 uosius, kurių kelmo skersmuo 31 cm, 70 cm, 47 cm. Turtinę žalÄ ieÅ¡kovas skaičiavo remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „ Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.

5. IeÅ¡kovas prašė priteisti neturtinę žalÄ , kadangi dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė stiprius iÅ¡gyvenimus. (duomenys neskelbtini) dvaras priklausė profesoriui M. R.. Medžiai buvo sodinti profesoriaus. Pažymi, kad dėl atsakovų veiksmų buvo iÅ¡niekintas profesoriaus M. R. palikimas, nes kiekvienais metais į dvaro sodybÄ suvažiuoja M. R. universiteto dėstytojai, kiti M. R. palikimu besidomintys žmonės, kurie gėrėdavosi gražiu dvaro sodybos kraÅ¡tovaizdžiu. Buvo nupjauta pati gražiausia medžių linija, kuri sudarė vientisÄ kraÅ¡tovaizdžio elementÄ .

Dėl atsakovų veiksmų ieÅ¡kovui buvo sukeltas didelis skausmas, buvo sudrumsta jo ramybė, pakriko nervai. Dėl nuolatinių iÅ¡gyvenimų ieÅ¡kovui pakriko sveikata. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos ir J. B. 711 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo 2019 m. sausio 17 d. (bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovo A.

K. naudai. Priteisė iÅ¡ atsakovo J. B. 315 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovo A. K. naudai. IeÅ¡kovo A. K. naudai taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos 371,33 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. - 354,44 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo J. B. žemės sklypo riba buvo neaiÅ¡ki ir nebuvo galimybės nustatyti kieno žemės sklype augo 2 klevai ir trys uosiai, nes kaimyninių žemės sklypų ribų savininkų parodymai buvo skirtingi dėl žemės sklypo ribos, ne visi riboženkliai buvo iÅ¡likę, posÅ«kio taÅ¡kų koordinačių nebuvo, nebudo atlikti kadastriniai matavimai. Teismas konstatavo, kad pareigÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti ar medžiai, kuriems nupjauti buvo praÅ¡oma iÅ¡duoti leidimÄ , augo atsakovo J. B. žemės sklype, turėjo leidimÄ iÅ¡duodanti institucija – RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija.

8. Pažymėjo, kad medžiai, dėl kurių nupjovimo ieÅ¡kovas prašė priteisti žalÄ , augo ieÅ¡kovo žemės sklypo ribose. Teismas nurodė, kad RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija, kaip savivaldybės vykdomoji institucija, spręsdama leidimo kirsti medžius iÅ¡davimo klausimÄ , pažeidė bendro pobÅ«džio atsargumo ir rÅ«pestingumo pareigÄ , nes iÅ¡duodant leidimÄ nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos aplinkybės kuriame sklype auga medžiai, padėtis buvo vertinama tik vizualiai.

9. Pažymėjo, kad nukirstų ieÅ¡kovo žemės sklype medžių kelmai buvo sveiki be puvinio, o leidimas buvo iÅ¡duotas neįvertinant ir neapžiÅ«rinti medžių bÅ«klės vietoje. Leidimas kirsti medžius buvo iÅ¡duotas tik atsižvelgiant į tai, kad medžiai buvo palinkę į pastatų pusę, buvo netoli pastatų ir augo atsakovo J. B. žemės sklype. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos kaltei ir neteisėtiems veiksmams konstatuoti. Teismas pripažino, kad tarp atsakovės RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos veiksmų iÅ¡duodant leidimÄ kirsti medžius ir žalos atsiradimo (medžių iÅ¡kirtimo) yra priežastinis ryÅ¡ys.

10. Pažymėjo, kad atsakovas J. B. neteisėtai neturėdamas leidimo nupjovė 70 cm skersmens uosį augusį ieÅ¡kovo žemės sklype. Nurodė, kad atsakovas J. B. buvo nubaustas administracine tvarka už Å¡io medžio neteisėtÄ iÅ¡kirtimÄ . Kadangi atsakovas J. B. pažeidė aplinkos apsaugos reikalavimus, teismas laikė, jog tai yra pagrindas jo kaltei ir neteisėtiems veiksmams konstatuoti. Teismas konstatavo, jog ta aplinkybė, kad atsakovas J. B. yra nubaustas administracine tvarka, nereiÅ¡kia, kad jis yra atleidžiamas nuo atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovui, nupjaunant ieÅ¡kovo žemės sklype augusį uosį. Nurodė, jog žala Å¡iuo atveju buvo padaryta dviem skirtingiems objektams – gamtai ir ieÅ¡kovui.

11. Pažymėjo, jog atsakovas J. B. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes kreipdamasis dėl leidimo išdavimo ir žinodamas, kad medžiai auga netoli jo ir ieškovo žemės sklypo ribos, neįsitikino, kad medžiai tikrai auga jo žemės sklype bei šiuos medžius nupjovė.

12. Nurodė, jog Å¡iuo nagrinėjamu atveju yra objektyvusis bendrininkavimas, nes žala atsirado dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sÄ veikos – atsakovai J. B. ir RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija veikė atskirai, galimai neturėdami ketinimo sukelti žalÄ , tačiau žala atsirado dėl to, kad kiekvieno atsakovo veiksmai buvo bÅ«tinoji žalos atsiradimo priežastis – RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija iÅ¡davė leidimÄ kirsti medžius, o J. B. juos iÅ¡kirto.

13. Pažymėjo, kad ginčo, jog atsakovas J. B. iÅ¡pjovė penkis ieÅ¡kovo žemės sklype augančius medžius, pagal kadastriniais matavimais nustatytÄ Å¾emės sklypo ribÄ nėra. Teismas nustatė, kad atsakovui J. B. iÅ¡pjovus keturis ieÅ¡kovo žemės sklype augusius medžius turint iÅ¡duotÄ RokiÅ¡kio savivaldybės administracijos leidimÄ bei vienÄ medį nupjovus savavaliÅ¡kai be leidimo, ieÅ¡kovui buvo padaryta žala. Teismas konstatavo, kad egzistuoja visos atsakovo J. B. civilinės atsakomybės sÄ lygos - žala, kuri buvo padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais.

14. Pažymėjo, kad padarytos žalos ieÅ¡kovas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Nurodė, jog aplinkos ministro įsakymas yra skirtas želdinių atkuriamajai vertei nustatyti, nupjauti medžiai nėra iÅ¡likę. Nurodė, kad ieÅ¡kovas puoselėja apleistÄ M. R. dvarÄ ir jo teritorijÄ , todėl medžiai buvo svarbÅ«s kaip aplinkos ( landÅ¡afto) elementai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 15. Atsakovas RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų teismo sprendimÄ dalyje, kurioje nutarta solidariai iÅ¡ RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos ir J. B. priteisti 711 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo 2019 m. sausio 17 d. (bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 371,33 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo A.

K. naudai.

16. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176,185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes.

17. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė skundžiamame sprendime turtinės žalos dydžio bei jos teisinio pagrindo. Turtinės žalos dydžiui nustatyti negali bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. IeÅ¡kovas, reikalaudamas turtinės žalos atlyginimo, neįrodė turtinės žalos dydžio. Kompensacija už nupjautus medžius turėjo bÅ«ti nustatoma pagal nupjautų medžių vertę. Pareiga įrodyti patirtÄ Å¾alÄ ir jos dydį tenka ieÅ¡kovui, o ne atsakovams.

18. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos dydžio ieškovui priteisimo painioja turtinės ir neturtinės žalos prasmę, sprendime nurodydamas, kad ieškovui svarbi ne medžio vertė su jos ekonominiais rodikliais, o medžio, kaip landšafto elemento vertė.

19. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymi, kad ieÅ¡kovo žemės sklypas, kuriame yra nupjauti medžiai yra žemės Å«kio paskirties. Å alintini medžiai nebuvo (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos vertingoji savybė. Nurodo, jog iÅ¡važiuojamojo posėdžio metu, dvarvietės teritorijoje pastebėtos Å¡iukÅ¡lės, kas, atsakovo nuomone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tai nėra puoselėjama teritorija. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad keturių medžių nukirtimas iÅ¡ esmės paties kraÅ¡tovaizdžio nepakeitė, nupjauti medžiai augo palei žemės sklypo ribÄ , kuri vedė link skardžio.

20. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad pats ieškovas atliko medžių šalinimo darbus ir pašalino medžius apie 50 metrų nuo žemės sklypo ribos, kurie augo toje pačioje eilėje. Ieškovo pašalinti medžiai taip pat buvo sodinti prieš 40-50 metų paties M. R., jie irgi buvo kraštovaizdžio dalis.

21. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovo nurodytais motyvais, kad sudarkytas vaizdas yra visada ieškovui prieš akis, ko pasėkoje jis nuolat patiria neigiamas emocijas. Ieškovas nuolatos negyvena šioje sodyboje, jo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

22. Pažymi, kad ieÅ¡kovo nurodyti faktai, kad iÅ¡ valdžios institucijų jaučia spaudimÄ , yra nuolat tikrinamas dėl tvarkomo dvaro, nepagrįsti jokiais įrodymais ir turėtų bÅ«ti vertinami kaip ieÅ¡kovo samprotavimai.

23. Nurodo, jog teismo paminėti ieškovo rašyti prašymai ar skundai neturi priežastinio ryšio su neturtine žala, kadangi ieškovo prašymai ir skundai institucijų buvo išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas šių institucijų sprendimų, teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.

24. Nurodo, jog ieÅ¡kovo pateiktuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuoti sveikatos sutrikimai. IeÅ¡kovas 2019-04-26, 2019-07-26 lankėsi pas psichologę, medicininiuose dokumentuose aptakiai nurodyta simptomai, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė medicininėmis žiniomis grįstų duomenų, kad ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimų priežastimi buvo nupjauti medžiai. Be to, pažymi, kad medžiai buvo iÅ¡kirsti 2017 metais, o lankytis pas psichologÄ ieÅ¡kovas pradėjo praėjus dviem metams, 2019 m. vasario 23 d. kai jau buvo sprendžiamas ginčas teisme. IeÅ¡kovui nustatyti sveikatos sutrikimų priežastys gali bÅ«ti įvairios, todėl pirmosios instancijos teismui, nesant tai patvirtinančių duomenų, nebuvo pagrindo ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klės tiesiogiai susieti vien tik su neteisėtai atliktais medžių kirtimo darbais.

25. Nurodo, jog nors teismas ir sumažino neturtinės žalos sumÄ , tačiau pagrindo ieÅ¡kovui priteisti tokio dydžio neturtinės žalos sumÄ , nebuvo, nes panaÅ¡aus dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumos priteisiamos esant santykinai svarbesnėms vertybėms.

26. Atsakovas J. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

27. Nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimu. Skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas nepilnai išsiaiškino bylos išsprendimui visas svarbias faktines aplinkybes, rėmėsi aplinkybėmis, kurios yra neįrodytos, todėl padarė įrodymais neparemtas išvadas, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika žalos atlyginimo bylose.

28. Pažymi, kad teismas sprendė, kad atsakovo J. B. neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė neteisėtai be leidimo nupjaunant ieÅ¡kovo sklype augusį vienÄ uosį 70 cm skersmens ir už tai jis nubaustas administracine tvarka. Atsakovas Å¡io fakto neginčija. Tačiau atsakovo nuomone, nėra aiÅ¡ku kokius neteisėtus veiksmus jis atliko, nupjaudamas kitus medžius : 2 klevus ir 2 uosius, turėdamas tam iÅ¡duotÄ RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos leidimÄ . Pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, nes praÅ¡ydamas iÅ¡duoti leidimÄ , žinodamas, kad medžiai auga ant ar netoli jo ir ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos, neįsitikino, kad medžiai tikrai auga jo žemės sklype bei juos nupjovė.

29. Atsakovas J. B. tokiais veiksmais nepažeidė teisės aktų, todėl teismas turėjo nustatyti ar atsakovo J. B. veiksmai dėl keturių medžių nukirtimo atitiko atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovui 2016 m. kovo mėnesį gaunant leidimÄ ir po metų 2017 metų pavasarį, kertant medžius, negalėjo bÅ«ti žinoma, kad jie patenka į ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ . Atsakovas neprivalo prisiimti visas iÅ¡ to kylančias pasekmes, nes pagal tuo metu susiklosčiusias aplinkybes, jis elgėsi teisėtai ir sÄ Å¾iningai. Byloje nustatyta, kad žemės sklypo ribos gretimų žemės sklypų savininkų leidimo iÅ¡davimo metu 2016 m. kovo 31 d. nebuvo ginčijamos. Atsakovui iÅ¡pjovus medžius, ieÅ¡kovas pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas.

30. Nurodo, jog teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas, pats nebuvo atidus ir rūpestingas, žinodamas, kad jo žemės sklypui nėra atlikti tikslūs kadastriniai matavimai, nesiėmė kaip galima greičiau šiuos neatitikimus pašalinti. Kadastriniai matavimai ieškovo žemės sklypui buvo atlikti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2018 m. lapkričio 20 d.

31. Nurodo, jog teismas nepagrindė atsakovų solidarios atsakomybės taikymo, tik abstrakčiai nurodė, kad tokia situacija vertinama kaip objektyvusis bendrininkavimas, nes žala atsirado dėl kelių, atskirų pavienių priežasčių sÄ veikos - J. B. ir RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija veikė atskirai, galimai neturėdami ketinimo sukelti žalÄ , tačiau žala atsirado tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo bÅ«tinoji žalos atsiradimo priežastis – RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija iÅ¡davė leidimÄ kirsti medžius, atsakovas J. B. juos iÅ¡kirto, taip sukeldami žalÄ ieÅ¡kovui.

32. Nurodo, kad visi keturi iÅ¡kirsti medžiai atitiko Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugomų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo apraÅ¡o 4 punkte nurodytus kriterijus ir galėjo bÅ«ti kertami neatlyginant jų vertės. IÅ¡duodant leidimÄ buvo nurodyta kiek ir kokie medžiai galimi kirsti, jie buvo pažymėti vietoje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento RokiÅ¡kio rajono agentÅ«ra, atlikusi patikrinimÄ vietoje, jokių pretenzijų dėl padarytos žalos gamtai iÅ¡kirtus Å¡iuos medžius atsakovui J. B. neturėjo. Atsakovo atlikti veiksmai visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus bei protingo ir rÅ«pestingo žmogaus standartÄ . Pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė žalos atlyginimo klausimÄ .

33. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju žala medžių savininkui galėjo būti vertinama iškirstos medienos rinkos kainomis, likvidacinės medienos tūrį apskaičiavus pagal sortimentus. Ieškovas leistinomis priemonėmis žalos dydžio neįrodinėjo, o teismas atleido jį nuo pareigos įrodyti žalos dydį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „ Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“, netinkamai nustatė žalos dydį ieškovui.

34. Nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos ir J. B. 4000 Eur solidariai, iÅ¡ atsakovo J. B. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

35. Žalos padarymo faktÄ , remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti Å¡alis - Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas žalos padarymo fakto jo sveikatai neįrodė. Atsakovai nusikaltimo nepadarė ir savo veiksmais ieÅ¡kovo sveikatai žalos nepadarė. IeÅ¡kovas savo teiginius apie patirtus emocinius iÅ¡gyvenimus grindžia 2019 metais iÅ¡duotomis psichologės psichoterapeutės pažymomis. Atsakovo nuomone, su medžių iÅ¡kirtimu ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė neturi nieko bendro. Medžiai buvo iÅ¡kirsti 2017 metų pavasarį, o bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu ieÅ¡kovas nepateikė jokių medicininių iÅ¡rašų apie sveikatÄ , o praėjus dviem metams pateikta pažyma, negali bÅ«ti laikoma tinkamu įrodymu padarytai žalai sveikatai pagrįsti.

36. Pažymi, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai didelę reikšmę skyrė tam, kad nukirsti medžiai auga prie kultūros paveldo objekto (duomenys neskelbtini) dvaro, kuriame gyveno profesorius M. R.. Medžiai nebuvo priskirti kultūros paveldo objektui. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodė, kad leidime šalinti numatyti medžiai nebuvo (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos vertingoji savybė, todėl su jais buvo suderintas leidimas ir leista šiuos medžius kirsti.

37. Nurodo, kad medžių (duomenys neskelbtini) dvaro sodyboje bendraturtė yra J. V. – M. R. dukra. Trečiasis asmuo nenurodė, jog dėl atsakovo veiksmų bÅ«tų patyrusi turtinę ar neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti 13 000 Eur žalÄ , lyg jis bÅ«tų M. R. giminaitis ir jam vienam priklausė iÅ¡kirsti medžiai. IeÅ¡kovas dalį sodybos įsigijo tik 2013 m. gruodžio 10 d.

38. Nurodo, jog teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , visiÅ¡kai nevertino paties ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų analogiÅ¡koje situacijoje. Byloje pateikti duomenys, kad 2018 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. B. priklausančiame žemės sklype ( Å¡is sklypas ribojasi su ieÅ¡kovo žemės sklypu), be nustatyto leidimo savavaliÅ¡kai nupjauta 41 vienetai įvairių rÅ«Å¡ių medžių. Medžius nupjovė ieÅ¡kovas. 2018 m. liepos 3 d. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«roje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, atsakovo nuomone, teismas nesivadovavo teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose.

39. Atsiliepime į atsakovų J. B. ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus ieškovas nurodo, kad prašo atmesti atsakovų apeliacinius skundus.

40. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo J. B. veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė be leidimo nupjaunant ieÅ¡kovo sklype augusį 70 cm uosį, o medžius pjaunant su iÅ¡duotu leidimu – atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, nes praÅ¡ydamas iÅ¡duoti leidimÄ , žinodamas, kad medžiai auga ant ar netoli jo ir ieÅ¡kovo sklypo ribos, neįsitikino, kad medžiai auga jo sklype ir juos nupjovė. PraÅ¡ydamas iÅ¡duoti leidimÄ medžiams kirsti, atsakovas J.

B. nurodė, kad medžiai kelia grėsmę pastatų saugumui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas negalėjo pagrįsti kodėl sveiki nupjauti medžiai kėlė grėsmę pastatų saugumui. Be to, atsakovas medžius pjovė praėjus maždaug metams po leidimo iÅ¡davimo, kas aiÅ¡kiai parodo, kad nupjauti medžiai jokio pavojaus nekėlė. Toks atsakovo elgesys parodo, kad atsakovas nesielgė nei sÄ Å¾iningai, nei rÅ«pestingai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad pats ieÅ¡kovas nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus, nes jo žemės sklypui nebuvo atlikti tikslÅ«s kadastriniai matavimai ( jei buvo atlikti ir įregistruoti tik 2018 m. lapkričio 20 d..

Pažymi, kad atsakovas iki Å¡iol nėra atlikęs savo sklypo tikslių kadastrinių matavimų, kas parodo atsakovo nepakankamÄ atidumÄ ir rÅ«pestingumÄ .

41. Ieškovas nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrindė atsakovų solidariosios atsakomybės taikymo. Nurodo, jog teismo sprendime yra aiškiai išanalizuota kaip pasireiškė abiejų atsakovų neteisėti veiksmai, akivaizdu, kad kiekvieno iš jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis, todėl teismas teisingai taikė solidarios atsakomybės taisykles.

42. Atsakovas RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija ginčija priteistos turtinės žalos dydį. Atsakovas neginčija teismo nustatyto fakto, kad ieÅ¡kovas turi teisę į turtinės žalos atlyginimÄ , tik teigia, kad ieÅ¡kovas neįrodė turtinės žalos dydžio. Atsakovas neginčija kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

43. Pažymi, kad atsakovai neginčija pačios turtinės žalos padarymo ieškovui fakto, tik nesutinka su žalos apskaičiavimo būdu. Tačiau atsakovai nepateikia jokių konkrečių argumentų kaip ieškovas, neturėdamas nupjautos medienos būtų galėjęs apskaičiuoti jos tūrį. Ieškovas nurodė, kad apskaičiuota turtinė žala pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainius sudaro 2052 Eur. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais metodais. Vienas iš metodų yra atkuriamoji daikto vertė.

44. Teismas žalos dydį nustato pagal įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles vertindamas kiekvienoje konkrečioje byloje esančius įrodymus. IeÅ¡kovas patirtÄ Å¾alÄ apskaičiavo pagal atkuriamÄ jÄ vertę. IeÅ¡kovo patirtos žalos apskaičiavimui turėjo bÅ«ti taikomi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakyme Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ nustatytais želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.

45. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl neturtinės žalos. Sunaikinus ieÅ¡kovo nuosavybę, padarius žalÄ puoselėjam kraÅ¡tovaizdžiui ieÅ¡kovui buvo padarytas ilgalaikis, intensyvus poveikis, akivaizdžiai peržengiantis streso, kaip kasdieninio gyvenimiÅ¡ko reiÅ¡kinio ir įprastinio Å¡iuolaikinio žmogaus palydovo ribas, todėl teismas teisingas nustatė, kad ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ .

46. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nesivadovavo teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Ieškovo nuomone, teismas teisingai įvertino individualias bylos aplinkybes ir tinkamai nustatė ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį.

47. Trečiasis asmuo – Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , dėl žalos dydžio sumažinimo nagrinėtoje civilinėje byloje visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kino bylos aplinkybes, iÅ¡sprendė tiksliai pagal įstatymus. Ä®rodymai civilinėje byloje teismo įvertinti visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, todėl teismo sprendimas dėl turtinės žalos dydžio yra pagrįstas ir teisėtas.

48. Pažymi, kad teismo sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų bÅ«ti panaikintas. Nurodė, jog ieÅ¡kovas praÅ¡ydamas priteisti neturtinę žalÄ Å¡io reikalavimo nepagrindė jokiais įrodymais. IeÅ¡kovo abstraktÅ«s teiginiai , nėra ir negali bÅ«ti tinkamai ir pakankami pagrindžiantys ieÅ¡kovo reikalavimus. Vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka.

49. Trečiasis asmuo – KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad medžiai, dėl kurių nukirtimo nagrinėtoje civilinėje byloje praÅ¡oma priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , nebuvo BagdoniÅ¡kio dvaro sodybos vertingoji savybė, trečiasis asmuo dėl apeliacinio skundo tenkinimo palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.

50. Trečiasis asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, pateiktame atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme prašė teismo ieÅ¡kinį spręsti teismo nuožiÅ«ra, nurodydama, jog Nacionalinė žemės tarnyba nevykdo funkcijų susijusių su leidimų kirsti medžius iÅ¡davimu bei nedalyvauja tokių sprendimų priėmime. Nacionalinė žemės tarnyba laikosi tos pačios pozicijos ir nagrinėjant atsakovų apeliacinius skundus , skundų pagrįstumo klausimus praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra.

51. Trečiasis asmuo J. V. atsiliepimo į apeliacinius skundus nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 52. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patiktina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta.

53. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovui A. K. nuosavybės teise priklauso 90/197 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), du pastatai (oficina ir gyvenamasis namas), esantys (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kurio dalis priklauso ieÅ¡kovui, yra įraÅ¡ytas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ . Atsakovui J. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovui J. B. priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype yra gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai, priklausantys atsakovui J. B. ir jo sutuoktinei Genovaitei A. B.. IeÅ¡kovui ir atsakovui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai ribojasi.

54. Atsakovas J. B. 2016 m. kovo 31 d. pateikė praÅ¡ymÄ RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Kriaunių seniÅ«nijai leisti paÅ¡alinti medžius, kurie kelia grėsmę pastatų saugumui ir yra kelių apsaugos zonoje: 2 uosius – 30 cm skersmens, 3 klevus – 50 cm skersmens, 13 liepų nuo 20 iki 80 cm skersmens bei 3 blindes – 30 cm skersmens. 55. 2016 m. kovo 31 d. RokiÅ¡kio rajono savivaldybės Kriaunų seniÅ«nijos seniÅ«nas iÅ¡davė atsakovui J. B. leidimÄ Nr. LR-19 nukirsti 21 medį, esančius M. R. g. 2, (duomenys neskelbtini).

56. Leidimo iÅ¡davimo dienÄ ir kertant medžius kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. IeÅ¡kovas kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2018 m. lapkričio 20 d.

57. Aplinkos ministerijos Panevėžio RAAD Rokiškio rajono agentūra patikrinimo metu nustatė, kad atsakovas J. B. be leidimo nukirto 2 uosius 53 cm ir 70 cm skersmens. Atsakovas J. B. nubaustas administracine tvarka bei paskaičiuota žala gamtai 1 107 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“.

58. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundas padavė atsakovai J. B. ir RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija. Tiek atsakovė RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija, tiek atsakovas J. B. apeliaciniuose skunduose teikia argumentus dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos už nupjautas medžius dydžio. Atsakovas J. B. taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog jis, turėdamas RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ leidimai saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbams ir nukirsdamas 4 medžius, elgėsi neteisėtai. Atsakovė RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija dėl kitų jos civilinės atsakomybės sÄ lygų argumentų neteikia, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

59. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalÄ Å¾eldynų ir želdinių savininkams ir valdytojų želdynams ir želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiÅ¡kai jÄ atlyginti arba jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusiÄ bÅ«klę.

60. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei kilti turi bÅ«ti nustatytos civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp tų veiksmų, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246 -6.249 straipsnis).

61. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti.

Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia arba kuris pagal įstatymÄ yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus, kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga pasireiÅ¡kia neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

62. Atsakovas J. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis jokiais veiksmais nepažeidė teisės aktų, kadangi leidimo iÅ¡davimo metu žemės sklypo ribos nebuvo ginčijamos, kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, todėl atsakovui negalėjo bÅ«ti žinoma, kad medžiai patenka į ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ . Be to, atsakovas kirto medžius, turėdamas tam iÅ¡duotÄ leidimÄ .

63. Su tokia atsakovo pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintÄ pareigÄ vykdant Å«kinę ir kitÄ veiklÄ savo naudojamame žemės sklype nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Vien faktas, kad buvo iÅ¡kirsti medžiai gretimame ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype, pats savaime, nepriklausomai nuo tokį faktÄ sÄ lygojusių priežasčių, patvirtina atsakovo pareigos elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai pažeidimÄ .

Atsakovo argumentai, susiję su jam iÅ¡duotu leidimu kirsti medžius ar vėlesnių tikslių ribų paaiÅ¡kėjimu, gali bÅ«ti vertinami sprendžiant kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, egzistavimo klausimÄ , tačiau nepaneigia atsakovo veiksmų neteisėtumo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog buvo iÅ¡kirsti sveiki medžiai, augantys netoli pastatų, vienÄ uosį atsakovas iÅ¡kirto neturėdamas leidimo, medžių kirtimo metu nebuvo iÅ¡likę visi riboženkliai, nustatantys ribas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo žemės sklypo, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas J.

B. nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, kad savo veiksmais nesukeltų neigiamų pasekmių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieÅ¡kovÄ bÅ«tų informavęs apie planus vykdyti medžių kirtimo darbus ir su juo derinęs minėtus darbus. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovui, atlikus kadastrinius matavimus ir juos įregistravus 2018 m. lapkričio 20 d., atsakovas jokių pretenzijų dėl žemės sklypo ribos nereiÅ¡kė. Todėl Å¡iuo atveju teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo J.

B. apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas savo veiksmais nepažeidė jokių teisės aktų ir elgėsi apdairiai ir rÅ«pestingai, kiek buvo bÅ«tina atitinkamomis sÄ lygomis.

64. Apeliaciniuose skunduose atsakovai nurodo, kad teismas priimdamas sprendimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, nesilaikė nuostatų, kad žala medžių savininkui galėjo bÅ«ti vertinama iÅ¡kirstos medienos rinkos kainomis, likvidacinės medienos tÅ«rį apskaičiavus pagal sortimentus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ netinkamai nustatė žalos dydį.

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apeliacinių skundų argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimÄ yra grindžiamas prarasta iÅ¡kirstų medžiu verte ir priežastiniu ryÅ¡iu tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Prarasto turto vertė galėjo bÅ«ti nustatoma, taikant įvairius kriterijus, įskaitant atkuriamosios vertės kriterijų. IÅ¡ byloje esančių įrodymų taip pat galima pagrįstai spręsti, jog nupjauti medžiai buvo auginami ne medienos tikslais, ieÅ¡kovo žemės sklypas nėra žemės Å«kio paskirties žemė.

Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo vertinti, kad iÅ¡kirsti medžiai galėjo bÅ«ti vertinami kaip mediena, juolab, kad iÅ¡kirsti medžiai nėra iÅ¡likę, jie nebuvo paimti ir apžiÅ«rėti, kÄ teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose. Be to, to Å¡iuo nagrinėjamu reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su vieÅ¡osios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t.y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas tiek, kiek Å¡ių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).

Todėl priešingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo patirtos žalos dydį apskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakyme Nr. D1-343 nustatytais želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo paskaičiuotu turtinės žalos dydžiu.

66. Pirmosios instancijos teismas priteisė solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų turtinę ir neturtinę žalÄ . Apeliaciniame skunde atsakovas J. B. teigia, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , nepagrindė atsakovų solidarios atsakomybės taikymo, tik nurodė, jog tokia situacija vertinama kaip objektyvusis bendrininkavimas – abiejų atsakovų veiksmai buvo bÅ«tinoji žalos atsiradimo priežastis. RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su turtinės ir neturtinės žalos priteisimu solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų.

67. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas priteisė turtinę žalÄ solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų – J. B. (iÅ¡kirtusio medžius augusius ieÅ¡kovo žemės sklype) ir RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos (kaip institucijos iÅ¡davusios leidimÄ kirsti medžius). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagal pateiktÄ atsakovo J. B. praÅ¡ymÄ buvo iÅ¡duotas leidimas kirsti medžius. Atsakovas J. B. prie praÅ¡ymo pateikė žemės sklypo planÄ bei Nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡o duomenis apie nuosavybės teise jam priklausantį žemės sklypÄ .

Žemės sklypo dalis priklausanti ieÅ¡kovui A. K. bei visas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritorijÄ . Esant saugotiniems medžiams, vadovaujantis Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ie darbai vykdomi ir leidimai Å¡iems darbams iÅ¡duodami remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Kriaunų seniÅ«nijos seniÅ«nas iÅ¡davė atsakovui J. B. leidimÄ nukirsti 21 medį, esančius (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87, 6 punktu gavus praÅ¡ymÄ kirsti medžius, savivaldybės administracija organizuoja leidimo iÅ¡davimo nagrinėjimÄ , t.y.

įvertinama praÅ¡omų kirsti, persodinti, kitaip paÅ¡alinti medžių ir krÅ«mų bÅ«klė vietoje ir kirtimo priežastis. IÅ¡duodant leidimÄ savivaldybės tarnautojas ar komisija prioritetÄ teikia esamų sveikų, gyvybingų, estetiniu ir ekologiniu požiÅ«riu vertingų, perspektyvių želdinių iÅ¡saugojimui, jei reikia - pasiÅ«loma medžius genėti. Leidimas saugotinų medžių ir krÅ«mų Å¡alinimui iÅ¡duodamas įsitikinus, kad Å¡ie želdinai kelia fizinę grėsmę žmonėms, statiniams ar eismu, ligų ar kenkėjų židinių susidarymo pavojų arba nėra kitų priimtinų alternatyvių sprendimų iÅ¡saugoti želdinius statant ar rekonstruojant statinius (įsakymo 9 punktas).

68. Nors atsakovas RokiÅ¡kio rajono savivaldybė apeliaciniame skunde argumentų tiesiogiai dėl solidarios atsakomybės taikymo neiÅ¡sako, tačiau vertinant apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nesutinka su teismo sprendimu ir dėl turtinės žalos priteisimo ir civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas RokiÅ¡kio rajono savivaldybė, spręsdama leidimo kirsti medžius iÅ¡davimo klausimÄ , pažeidė bendro pobÅ«džio atsargumo ir rÅ«pestingumo pareigÄ , nes iÅ¡duodant leidimÄ nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos aplinkybės kuriame sklype auga medžiai, padėtis buvo vertinama tik vizualiai.

69. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovas RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Kriaunų seniÅ«nijos seniÅ«nas iÅ¡davė leidimÄ kirsti medžius pagal J. B. pateiktÄ praÅ¡ymÄ , prie kurio buvo pateiktas žemės sklypo planas ir Nekilnojamojo turto registro duomenis apie atsakovui J. B. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ . Pažymint vietoje medžius kirtimui, žemės sklypo ribas nurodė atsakovas J. B.. Pažymėtina, kad riboženkliai žymintis žemės sklypo ribas nebuvo iÅ¡likę, be to reikalavimo, jog prie praÅ¡ymo bÅ«tinai turėjo bÅ«ti teikiami žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija pažeidė bendro pobÅ«džio atsargumo ir rÅ«pestingumo pareigÄ iÅ¡duodant leidimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija atliko visus veiksmus bÅ«tinus leidimo iÅ¡davimui, t.y. vertino įraÅ¡us esančius Nekilnojamojo turto registre apie J. B. priklausantį žemės sklypÄ , pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ bei atsakovo paaiÅ¡kinimÄ apie esančiÄ Å¾emės sklypo ribÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas iÅ¡ dalies pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovui RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai – atmesti.

70. Apeliantai nurodo, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos dydžio, todėl jų nuomone, teismo sprendimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus iš dalies laiko pagrįstais.

71. Pažymėtina, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais ( CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendri kriterijai, į kuriuo visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

72. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iÅ¡ dalies ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti neturtinę žalÄ , atsižvelgė į tokias aplinkybes kaip ieÅ¡kovo patirti emociniai iÅ¡gyvenimai, į tai, kad nupjauti medžiai sudarė parko fragmentÄ , medžiai ieÅ¡kovui buvo brangÅ«s, skleidė ramybę.

73. Atsakovas J. B. apeliaciniame skunde teigia, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė ir savo veiksmais ieÅ¡kovo sveikatai žalos nepadarė, todėl nebuvo jokio pagrindo priteisti neturtinę žalÄ . Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iais apelianto argumentais, kadangi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, todėl Å¡iuo nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo priteisti neturtinę žalÄ ieÅ¡kovui.

74. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiais, kad medžių iškirtimas paties kraštovaizdžio nepakeitė, ieškovas dalį sodybos įsigijo tik 2013 m. gruodžio 10 d. , ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste. Sutiktina su apeliantų nurodytais argumentais, kad dvaro bendraturtė yra J. V. ( M. R. dukra), kuriai ši vieta yra brangesnė puoselėjamais prisiminimais, nei ieškovui, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui medžiai buvo labai brangus kaip puoselėjamas prisiminimas.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad ieÅ¡kovo pateiktos psichologės psichoterapeutės pažymos neįrodo ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡gyvenimų, nes yra pateiktos 2019 metais, t.y. praėjus dviem metams po medžių iÅ¡kirtimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ias paminėtas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimÄ ir nepagrįstai priteisė neturtinę žalÄ ieÅ¡kovui, todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieÅ¡kovo A.

K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui J. B. - atmetamas.

75. Ä® esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

76. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iÅ¡ naujo, pakeičia teismo sprendimÄ atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas patyrė Å¡ias iÅ¡laidas: 2250 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir 339 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas pateikė, jog patyrė 800 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas J. B. pirmosios instancijos teisme patyrė 1700 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.

77. IeÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti 2052 Eur turtinės žalos ir 13000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teisme yra keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir iÅ¡ atsakovo J. B. priteisiama ieÅ¡kovui 1026 Eur turtinės žalos, t.y. patenkinama 6,8 proc. pareikÅ¡to reikalavimo. IÅ¡ atsakovo J. B. ieÅ¡kovo A. K. naudai priteistina 207,40 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir 23 Eur žyminio mokesčio. IÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. atsakovo J. B. naudai priteistina 1584,40 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Atlikus priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. atsakovui J. B. priteistina 1377,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.

78. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei sudarė 11,40 Eur. Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra tenkinamas iÅ¡ dalies, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 10,50 Eur iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ . Kadangi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistina dalis iÅ¡ atsakovo J. B. nevirÅ¡ija 3 Eur , Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Ä®sakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“). Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo A.

K. ieÅ¡kinį atsakovui RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai - atmesti. Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo J. B. panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovui J. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo – atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1026 Eur ( tÅ«kstantį dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 17d. ) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1377,00 Eur ( tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt septynis ) eurus atstovavimo išlaidų. Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,50 Eur ( dešimt eurų 50 ct.) pašto išlaidų valstybei. Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai: Ramunė Čeknienė Rita Dambrauskaitė Laimantas Misiūnas