2019-10-23 Nr. AB-20226-3-64-3-01735-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-656-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01735-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Savivaldybės administracija, atsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą už 2017 m. vertinimo komisijoje per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – įpareigojo Savivaldybės administraciją per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos Valstybės tarnautojų registre, skiltyje „Veiklos vertinimai“ dėl 2017 metų J. J. veiklos eilinio vertinimo pildytoje kortelėje „Vertinimo duomenys“ eilutėje „Pastabos“ įrašyti: „Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3612-289/2019 tiesioginio vadovo (Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus) 2018 m. sausio 18 d. vertinimo išvada, kuria pareiškėjos J. J. tarnybinė veikla įvertinta „patenkinamai“ ir pasiūlyta panaikinti J. J. turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją, pripažinta neteisėta.“ Teismas taip pat priteisė iš atsakovo pareiškėjai 20 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja 2019 m. liepos 31 d. pateikė prašymą priteisti jos naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos reikalavimas buvo tenkintas iš dalies, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir prašoma suskaičiuoti priteistinas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ir priteisti šias išlaidas pareiškėjos naudai.

Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, jog pareiškėja nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos tvarkos prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikti, prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo būti pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nutartis dėl administracinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje priimta jau įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymui (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833). Be to, pareiškėjos prašymas neatitinka reikalavimų procesinio dokumento turiniui. Pareiškėja nenurodė, kokio dydžio išlaidas prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjos prašymu priteisti išlaidas už degalus kelionėms iš Vilniaus į teismo posėdžius Šiauliuose ir į konsultacijas su advokatu Marijampolėje.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas nenumatė galimybės teikti du kartus skirtingus prašymus dėl proceso išlaidų atlyginimo. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas pateikė 2019 m. birželio 5 d., šis prašymas buvo pagrįstas pareiškėjos pateiktas rašytiniais įrodymais. Pareiškėja teismui nenurodė, kad kartu su 2019 m. birželio 5 d. prašymu pateikė ne visus rašytinius įrodymus, jog neturi galimybės pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos kitų turimų rašytinių įrodymų dėl patirtų kelionės išlaidų ir rašytinių įrodymų dėl išlaidų, patirtų apmokant 2019 m. gegužės mėn. suteiktas teisines konsultacijas. Teismui taip pat nebuvo pateiktas prašymas palikti nenagrinėtu 2019 m. birželio 5 d. prašymą, prašant priteisti išlaidas tik įsiteisėjus teismo sprendimui ir nurodant, kad likusieji dokumentai bus pateikti vėliau. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai pasirinkus pateikti prašymą ir jį pagrindžiančius rašytinius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nebegalimas naujo prašymo pateikimas su naujais rašytiniais įrodymais po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėja teismui pateiktame prašyme nenurodė priteistinos sumos, nepateikė detalaus patirtų išlaidų kiekvienoje kelionėje paskaičiavimo (pateikė tik degalų įsigijimo kvitų kopijas, dokumentus, susijusius su transporto priemonės techniniais duomenimis).

III. Pareiškėja J. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir tenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (iš viso 131,05 Eur) priteisimo iš atsakovo Savivaldybės administracijos.

Pareiškėja nurodo, kad ji prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas pateikė nepraleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 28 d.) 41 straipsnyje nustatyto termino. Įstatymas nenumato, kad suinteresuota bylos šalis negali paduoti prašymų du kartus. Tuo labiau, kad paskutinio posėdžio metu pareiškėja dar neturėjo visų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, t. y. nebuvo išrašyta sąskaita už paskutines advokato konsultacijas bei nebuvo 2019 m. birželio 5 d. degalų pirkimo kvito, kuris atsirado tik grįžus iš paskutinio teismo posėdžio namo. Pareiškėja teigia, kad ji teismo posėdžio metu paminėjo, jog bus ir daugiau bylinėjimosi išlaidų. Be to, pareiškėja administracinėse bylose Nr. eI-1910-394/2017 ir Nr. el-273-257/2018 pateikė po du prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir prašymuose apmokėti bylinėjimosi išlaidas, kurie buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, taip pat nenurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo bus teikiamas papildomas prašymas, ir teismai pagal abu prašymus priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad jei jos prašymas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų, teismas turėjo nutartimi nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir sudaryti galimybes pataisyti skundą.

Pareiškėjos teigimu, jos 2019 m. liepos 31 d. pateiktame skunde (prašyme) yra pateiktas detalus paaiškinimas ir paskaičiavimas su pateiktuose dokumentuose nurodytomis sumomis, tik pačiame reikalavime nenurodyta galutinė prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma. Be to, toje pačioje byloje pateiktame 2019 m. birželio 5 d. prašyme taip pat pateikti tik dokumentai, pagrindžiantys bylinėjimosi išlaidas ir apmokėjimą, o detalus paskaičiavimas ir galutinė prašoma priteisti suma nepateikta, tačiau pagal šį prašymą teismas priteisė pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama nutartimi teismas netenkino pareiškėjos 2019 m. liepos 31 d., t. y. po teismo sprendimo įsiteisėjimo, pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, nustatęs, kad pareiškėja iki bylos nagrinėjimo pabaigos buvo pateikusi prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, todėl ji neturi teisės pateikti antrą prašymą dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo arba 2) įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Nagrinėjamu atveju nutartis skirti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje yra priimta iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, turi būti sprendžiamas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2018 m. gruodžio 29 d. (toliau – ir ABTĮ), 41 straipsnio nuostatas.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris įtvirtintas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, minėtas sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Atsižvelgus į tai, pareiškėja įgijo teisę gauti dalies savo išlaidų atlyginimą iš atsakovo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato tokios teisės įgyvendinimo mechanizmą. Aiškinant ABTĮ 40 ir 41 (anksčiau – 44 ir 45 straipsniai) straipsnių normas sistemiškai ir lingvistiškai, išskirtinos tokios pagrindinės su teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą realizavimu susijusios sąlygos: pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus. Tik esant šių sąlygų visumai, teisme gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-382-556/2018; 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012). Tokiu atveju, kai prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pateikiamas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra užtikrinamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo operatyvumas įgyvendinant įtvirtintą teismo pareigą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas galutiniame sprendime dėl bylos esmės (žr., pvz, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-627-438/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad asmuo, bylos nagrinėjimo metu pateikęs prašymą atlyginti patirtas išlaidas, turi prie šio prašymo pridėti išlaidas pagrindžiančius dokumentus. To neatlikus, išlaidos nepriteisiamos, o asmuo išsaugo galimybę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į atitinkamos instancijos teismą su detalizuotu ir įrodymais pagrįstu prašymu atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-627-438/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2019 m. birželio 5 d. pirmosios instancijos teismui pateikdama prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašyme nenurodė, kiek ir kokių išlaidų prašo atlyginti, tik pateikė 2018 m. gruodžio 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 0753, 2019 m. kovo 21 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 0782 ir banko sąskaitos išrašą. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 5 d. posėdžio garso įrašas patvirtina, kad minėtą prašymą pareiškėja pateikė teismo posėdžio metu, nurodydama, kad tai tik dalis patirtų išlaidų. Šį pareiškėjos prašymą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo 2019 m. birželio 20 d. sprendimu, kuriuo byla išspręsta iš esmės, ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja 2019 m. liepos 31 d., t. y. nepraleidusi ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto keturiolikos kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos termino, pateikė dar vieną prašymą atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, su juo pateikdama 2019 m. birželio 8 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 0803 ir banko sąskaitos išrašą bei dokumentus, susijusius su vykimo į teismo posėdžius ir susitikimus su advokatu išlaidomis.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas panašią situaciją kaip nagrinėjamoje byloje, kai pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateiktame prašyme pateikė tik dalį patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, ir po teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikė dar vieną prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje AS-627-438/2016 konstatavo, kad pareiškėjas neprarado galimybės teikti konkretaus detalizuoto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo per 14 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Taip pat akcentuotina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys patvirtina, jog pareiškėja administracinėse bylose Nr. eI-1910-394/2017 ir Nr. el-273-257/2018, taip pat kaip ir nagrinėjamu atveju, dėl dalies išlaidų atlyginimo pateikė prašymus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (jie buvo išnagrinėti teismo sprendimuose, kuriais bylos išnagrinėtos iš esmės), o dėl dalies – po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Abejose minėtose bylose Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai nagrinėjo pareiškėjos papildomai pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamai 2017 m. lapkričio 21 d. bei 2018 m. kovo 28 d. nutartimis juos tenkino ar tenkino iš dalies. Taigi, pareiškėja nagrinėjamoje byloje teikdama 2019 m. birželio 5 d. ir 2019 m. liepos 31 d. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, galėjo pagrįstai tikėtis, kad ir nagrinėjamu atveju teismas (tie patys Regionų apygardos teismo rūmai) nagrinės abu jos prašymus.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes išanalizuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, konstatuoja, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju neprarado galimybės teikti detalizuoto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo per 14 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Padarius priešingą išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų paneigta ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė prašymą teismui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikti per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi taisyklės, jog prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodytos išlaidos turi būti pagrįstos konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio (šioje byloje taikytinos redakcijos ABTĮ – 56 straipsnis) nustatytus reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011). Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį prireikus teismas gali pasiūlyti proceso dalyviams pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aplinkybė, kad pareiškėja nenurodė priteistinos bylinėjimosi sumos, nepateikė detalaus patirtų išlaidų kiekvienoje kelionėje paskaičiavimo, suponavo teismo pareigą vadovautis aukščiau nurodytomis ABTĮ įtvirtintomis proceso teisės normomis bei pasiūlyti pareiškėjai pateikti detalius jos turėtų išlaidų skaičiavimus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino proceso teisės normas, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartis naikinama ir pareiškėjos 2019 m. liepos 31 d. pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pareiškėjos J. J. 2019 m. liepos 31 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė