2025-03-12 Nr. AB-4740-3-61-3-05763-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1390-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05763-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. H. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 24S220734 (toliau – ir Sprendimas).

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Sprendime nurodoma, kad asmuo gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 54 straipsnio 1 dalies 3 punktu, leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas. Sprendime taip pat teigiama, kad, įvertinus visus turimus duomenis ir asmens sutuoktinės paaiškinime pateiktą informaciją, galima daryti išvadą, kad išvykęs iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką 2023 m. birželio 11 d., atgal į Lietuvos Respubliką asmuo negrįžo, t. y. jis ilgiau nei 12 mėn. negyvena Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, todėl pareiškėjui buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.

2.2. Pareiškėjas yra politinis kalinys Baltarusijoje, nubaustas už politinius nusikaltimus – valdžią kritikuojančius įrašus socialinėje erdvėje, ir nuteistas kalėti (duomenys neskelbtini). Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini).

2.3. Pareiškėjas – Baltarusijos valdžią ir asmeniškai prezidentą kritikavęs asmuo, todėl jis nubaustas pagal kelis Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius: (duomenys neskelbtini) Apie pareiškėjo atvejį rašė organizacija „Viasna“, jo atvejis įtrauktas į atvejų skiltį „Protestai Minskas“, taip pat nurodyta, kad jis įtrauktas į ekstremistų sąrašą. Taigi, pareiškėjas yra asmuo, nesutinkantis su Baltarusijos vadžia, viešai sukritikavęs tiek valdžios atstovus, tiek ir patį Baltarusijos Respublikos Prezidentą už vykdomą politiką, todėl suimtas bei nuteistas ir dabar atliekantis bausmę kolonijoje.

2.4. Nurodytos aplinkybės yra objektyvios, užkirtusios pareiškėjui galimybę grįžti į Lietuvą po to, kai (duomenys neskelbtini) jis buvo sulaikytas Baltarusijoje. Tad būdamas sulaikytas jis neturėjo galimybės grįžti į Lietuvą ir šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos atsakovo. Pareiškėjo grįžimas į Lietuvą yra objektyviai neįmanomas, tad negalima jam taikyti neigiamų pasekmių už veiksmus, kurių pareiškėjas negali atlikti dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių.

2.5. Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje pareiškėjui išduotas Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip lietuvių kilmės asmeniui. Pareiškėjas yra pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam suteikimo supaprastinta tvarka, jis nuo 2021 metų turi lietuvių kilmės pažymėjimą. Taip pat leidimus nuolat gyventi Lietuvoje turi pareiškėjo sutuoktinė bei du vaikai. Leidimus nuolat gyventi Lietuvoje turi bei gyvena pareiškėjo mama bei tėvas. Lietuvoje pareiškėjas gyveno su šeima, vykdė individualią veiklą, mokėjo mokesčius Lietuvos valstybei. Taip pat Lietuvoje banke Swedbank pareiškėjo šeima laiko terminuotą indelį, tai rodo jų ilgalaikius planus bei ryšius su Lietuvos valstybe, kurioje jie jau gyveno ir planavo gyventi ir toliau, planavo įsigyti nekilnojamąjį turtą (panaudoti pradiniam įnašui šią sutaupytą sumą). Taigi, abejoti ar kvestionuoti pareiškėjo bei jo šeimos ryšius su Lietuva būtų nepagrįsta, nes jo valstybė, kurioje jis gyveno ir planavo toliau kurti savo gyvenimą, yra Lietuva, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta iki jo sulaikymo.

2.6. Nors Sprendimas formaliai ir atitinka teisės normas (išimčių Įstatymas formaliai nenumato), tačiau dėl aplinkybių visumos Sprendimas negali būti laikomas teisingu, o teismai turi taikyti ne tik įstatymą, bet ir teisę, pasireiškiančią bendraisiais teisės principais. Visas pareiškėjo gyvenimas, jo interesų centras yra Lietuvoje, čia gyvena jo šeima – ne tik sutuoktinė bei vaikai, bet ir jo tėvai, čia jis iki suėmimo vykdė individualią veiklą, mokėjo mokesčius, planavo pirkti nekilnojamąjį turtą iš sutaupytų bei Lietuvos banke laikomų pinigų, jis pats, kaip ir jo mama yra lietuvių kilmės asmuo. Tad pareiškėjo ryšiai su Lietuva iš tiesų yra labai glaudūs ir, nors šias faktines aplinkybes atsakovas tik formaliai paminėjo Sprendime, jis jų tinkamai neįvertino, o tai leidžia daryti prielaidą, jog Sprendimas yra neteisėtas.

2.7. Baltarusijoje pareiškėjo advokatas apskundė nuosprendį ir teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Tad byla dar nebaigta nagrinėti, o tuo atveju, jeigu pareiškėjas bylą laimės ir bus paleistas, jis turi turėti galimybę grįžti teisėtai ir toliau gyventi Lietuvoje, nelikti valstybėje – agresorėje, kuri pripažino jį ekstremistu.

2.8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 32 straipsnio 4 dalies nuostata suponuoja kiekvieno lietuvio, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, teisę atvykti į Lietuvą ir joje apsigyventi, kuri nėra absoliuti ir gali būti ribojama valstybės ar visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos apsaugos ir panašiais konstituciškai svarbiais tikslais. Kartu tai reiškia, kad Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalis yra konstitucinis pagrindas įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad lietuviai, nesantys Lietuvos Respublikos piliečiais, turėtų teisę atvykti į Lietuvą ir apsigyventi joje kitokiomis (lengvesnėmis) sąlygomis negu kiti užsieniečiai ar asmenys be pilietybės. Pareiškėjas yra lietuvis, kuriam numatoma teisė bet kada grįžti į Lietuvą, kas suteikia pagrindą tiek leidimo gyventi išdavimui, tiek ir tokio leidimo nepagrįsto panaikinimo draudimui.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4. 2022 m. kovo 30 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. 760090568 Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką išvyko 2023 m. birželio 11 d., atgal į Lietuvos Respubliką negrįžo, t. y. jis ilgiau nei 12 mėnesių negyvena Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Įstatyme nenustatyta išimčių, kuomet užsieniečiui, gyvenančiam ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, leidimas nuolat gyventi galėtų būti nepanaikintas, šis laikotarpis gali būti tik pratęsiamas iki 24 mėnesių užsieniečiams, įgijusiems leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 81 punkte nustatytu pagrindu, jeigu jie įrodo, kad yra išvykę į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme nenustatyta galimybės nepanaikinti leidimo dėl priežasčių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis, taip pat atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, yra akivaizdu, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata yra imperatyvi ir asmeniui, gyvenančiam ne Lietuvos Respublikoje daugiau kaip 12 mėnesių iš eilės, leidimas turi būti panaikintas, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių aptariamą laikotarpį asmuo nebuvo Lietuvoje. Todėl skunde vardijamos priežastys, kodėl jis negali grįžti į Lietuvos Respubliką (atlieka bausmę Baltarusijoje) nekeičia tos išvados, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje negyveno ilgiau nei 12 mėnesių ir todėl jam naikintinas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje.

6. Kitos skunde nurodomos aplinkybės (politinės pažiūros, vykimo į Baltarusiją priežastys ir kt.) nepaneigia nurodytų aplinkybių, kurios sudarė imperatyvų pagrindą ginčijamam Sprendimui priimti. Skunde nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose užsieniečiai grįžo į Lietuvos Respubliką ir pateikė prašymus pakeisti leidimą nuolat gyventi, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nėra grįžęs į Lietuvos Respubliką ir, vadovaujantis pareiškėjo sutuoktinės paaiškinimais, į Lietuvą negalės grįžti mažiausiai iki 2027 m. rugsėjo mėnesio, tuo tarpu pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. 760090568 galiojo iki 2027 m. kovo mėn.

7. Kritiškai vertinami skundo teiginiai, kad pareiškėjo interesų centras yra Lietuvoje. Pareiškėjas, remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir atgal į Lietuvos Respubliką vyko: išvyko 2022 m. gegužės 3 d., atvyko 2022 d. gegužės 7 d., išvyko 2022 m. spalio 11 d., atvyko 2022 m. spalio 16 d., išvyko 2022 m. lapkričio 22 d., atvyko 2022 m. lapkričio 27 d., išvyko 2022 m. gruodžio 29 d., atvyko 2023 m. sausio 4 d., išvyko 2023 m. vasario 3 d., atvyko 2023 m. vasario 4 d., išvyko 2023 m. kovo 3 d., atvyko 2023 m. kovo 4 d., išvyko 2023 m. balandžio 8 d., atvyko 2023 m. balandžio 9 d., išvyko 2023 m. gegužės 6 d., atvyko 2023 m. gegužės 9 d., išvyko 2023 m. birželio 11 d. Be to, pareiškėjo sutuoktinė paaiškinimuose nurodė, kad jie su šeima dabar gyvena Baltarusijoje. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika iš esmės nėra pastovūs ar trunkantys ilgai.

8. Ginčijamu Sprendimu nėra kvestionuojama pareiškėjo kilmė ar jo politinės pažiūros. Taip pat ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nėra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Atitinkamai skundo teiginiai dėl kilmės ar politinio persekiojimo atmestini kaip nereikšmingi nagrinėjamai bylai. Ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino.

10. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka. Teismas taip pat nurodė, jog Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės arba užsienietis, kuriam leidimas nuolat gyventi išduotas šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 81 ar 82 punkte nustatytu pagrindu, gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 24 mėnesius iš eilės.

11. Teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir nenumatyta išimčių, kuomet užsieniečiui, gyvenančiam ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, leidimas nuolat gyventi galėtų būti nepanaikintas, nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo atsižvelgti į itin svarbią aplinkybę, kodėl pareiškėjas negalėjo atvykti į Lietuvą bei objektyviai vertinti situaciją.

12. Teismas pažymėjo, jog Sprendime buvo formaliai vertinta pareiškėjo situacija, duomenis apie tai, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Baltarusijoje atsakovas sužinojo būtent iš pareiškėjo sutuoktinės. Nebuvo atsižvelgta į itin svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas Įstatymo nuostatas pažeidė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių – suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo Baltarusijoje. Taip pat pažymėjo tai, jog pareiškėjas turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jo sutuoktinė bei vaikai turi leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, taip pat leidimus nuolat gyventi Lietuvoje turi pareiškėjo tėvai. Nors pareiškėjo sutuoktinė, teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad šiuo metu yra Baltarusijoje, nes tik tuomet bent minimaliai gali palaikyti ryšį su sutuoktiniu, tai nepaneigia fakto, jog pareiškėjo šeima turi rimtų ketinimų gyventi Lietuvoje. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas Lietuvoje yra įregistravęs individualią veiklą, pareiškėjas yra pasirašęs terminuoto indėlio sutartį.

13. Teismas vertino, kad nors atsakovas nurodo, kad, vadovaujantis pareiškėjo sutuoktinės paaiškinimais, į Lietuvą pareiškėjas negalės grįžti mažiausiai iki 2027 m. rugsėjo mėnesio, tuo tarpu pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. 760090568 galiojo iki 2027 m. kovo mėn., tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad, kaip nurodė pareiškėjo atstovė bei teismo posėdžio metu bei paaiškino pareiškėjo sutuoktinė, pareiškėjas jo atžvilgiu priimtą nuosprendį yra apskundęs Baltarusijos Aukščiausiajam teismui, be to, pareiškėjas gali kreiptis ir dėl bausmės sutrumpinimo, todėl, tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų išleistas iš įkalinimo įstaigos anksčiau ir neturėdamas leidimo gyventi Lietuvoje, turėtų vėl kreiptis dėl leidimo gyventi išdavimo. Teismas akcentavo, kad tuo atveju, jei pareiškėjo leidimas nuolat gyventi nebūtų panaikintas, pareiškėjas iš karto su šeima galėtų teisėtai gyventi Lietuvoje.

14. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis ir esamą situaciją, Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, neįvertino objektyvių aplinkybių, Sprendimas nėra individualizuotas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą tenkino ir atsakovo Migracijos departamento Sprendimą panaikino.

III. 15. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:

16.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklią ir aiškią praktiką, kurioje yra išaiškinęs, jog Įstatyme nenustatyta išimčių, kuomet užsieniečiui, gyvenančiam ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, leidimas nuolat gyventi galėtų būti nepanaikintas, šis laikotarpis gali būti tik pratęsiamas iki 24 mėnesių užsieniečiams, įgijusiems leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 81 punkte nustatytu pagrindu, jeigu jie įrodo, kad yra išvykę į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti. Taigi šiuo atveju Migracijos departamentas neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip tik priimti ginčijamą Sprendimą, o panaikinus jį, vis tiek turėtų priimti tokį patį sprendimą. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktas yra aiški ir imperatyvi norma.

16.2. Leidimas nuolat gyventi yra dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Pareiškėjas šiuo metu negyvena Lietuvos ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, dėl to ginčo nėra. Tuo tarpu pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis dabar yra įkaltintas, nesudaro pagrindo kitaip interpretuoti Įstatymo imperatyvias nuostatas ir jų selektyviai netaikyti tik pareiškėjo atžvilgiu. Teismas nagrinėdamas bylą turi vertinti turimus ir pateiktus įrodymus, o ne hipotetines tikimybes, kad galbūt pareiškėjas iš įkalinimo įstaigos bus paleistas anksčiau, nei baigtų galioti jam išduotas leidimas nuolat gyventi.

16.3. Leidimo gyventi Lietuvoje tikslas yra, kad asmuo turintis tą leidimą gyvena, dirba Lietuvoje, mezga socialinius-ekonominius ryšius su Lietuvą ir pan. Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas nurodo, kad pareiškėjui leidimas nuolat gyventi yra reikalingas tam, kad jam grįžus į Lietuvą jis neturėtų ir vėl kreiptis dėl naujo leidimo nuolat gyventi. Tokie teiginiai vertinami kaip prieštaraujantys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai ir leidimo gyventi išdavimo tikslui. Tuo tarpu pareiškėjo argumentas, kad jis yra pasirašęs terminuoto indėlio sutartį su banku ar yra įregistravęs individualią veiklą, nepaneigia fakto, kad jis ginčijamu laikotarpiu negyvena Lietuvoje ir tikėtina iki leidimo nuolat gyventi galiojimo pabaigos negyvens. Atitinkamai jis ginčijamu laikotarpiu nevykdo individualios veiklos Lietuvoje ar sutarties su banku. Ginčijamu sprendimu nėra kvestionuojama pareiškėjo kilmė bei ginčijamu sprendimu pareiškėjui nėra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Taigi tuo atveju kai pareiškėjas bus paleistas iš įkalinimo įstaigos, jis galės kreiptis dėl naujo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje nustatyta teisės aktų tvarka.

16.4. Ginčijamame sprendime yra įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės (kokiu pagrindu išduotas leidimas nuolat gyventi, gyvenimo Lietuvoje laikotarpis, paaiškinimai, priežastis dėl kurių jis negali grįžti į Lietuvos Respubliką, šeimos nariai, deklaruojama gyvenamoji vieta, sienos kirtimai ir kt.), t. y. Migracijos departamentas surinko jam prieinamą informaciją, gavo pareiškėjo sutuoktinės pateiktus paaiškinimus ir įvertinęs duomenų visumą, priėmė ginčijamą sprendimą. Nei teismas, nei pareiškėjo pusė daugiau nenurodė jokių aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos ginčijamame sprendime ar reikšmingai pakeistų arba paneigtų ginčijamame sprendime nustatytas aplinkybes, sudarančias imperatyvų pagrindą panaikinti leidimą nuolat gyventi.

16.5. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių kitų argumentų, dėl kurių ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra naikintinas, todėl teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai – pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pagal ABTĮ 147 straipsnį materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.

17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

17.1. Atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes atsakovo nurodomose bylose nenustatyta, kad pareiškėjas negalėjo grįžti į Lietuvą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jam esant politiniam kaliniui, pripažintam ekstremistu. Pareiškėjo situacija yra individuali ir unikali, teismų praktikos šiuo atveju, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, nėra.

17.2. Pareiškėjas yra politinis kalinys Baltarusijoje, nubaustas už politinius nusikaltimus – valdžią kritikuojančius įrašus soc. erdvėje ir nuteistas kalėti (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjas viešai sukritikavo Baltarusijos valdžią, valdininkus ir prezidentą, tai atitinka Lietuvos, visos Europos poziciją bei požiūrį valstybių – agresorių atžvilgiu, tačiau pareiškėjui išreiškus savo kritiką valdžiai, ir jį nuteisus laisvės atėmimo bausme, Migracijos departamentas dar savo ruožtu jam pritaikė neigiamas pasekmes, panaikinęs jam leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kai tuo tarpu užsieniečiams, išreiškusiems valdžios kritiką bei patiriantiems persekiojimą Migracijos departamentas suteikia prieglobstį/papildomą apsaugą bei išduoda leidimus nuolat gyventi Lietuvoje.

17.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasipažino, kad tai yra akivaizdžiai objektyvios bei svarbios aplinkybės, užkirtusios pareiškėjui galimybę grįžti į Lietuvą po to, kai jis buvo sulaikytas Baltarusijoje, kurios atsakovo nebuvo įvertintos. Asmeniui negali būti taikomos neigiamos pasekmės už reikalavimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, jei tinkamai vykdyti jų nebuvo jokios objektyvios galimybės.

17.4. Į Baltarusijos Respubliką pareiškėjas neperkėlė savo interesų centro, šis centras buvo ir išliko Lietuvoje, kur pareiškėjas gyveno, tad Lietuva yra nuolatinio pareiškėjo gyvenimo valstybė, kurioje yra pareiškėjo interesų centras.

17.5. Sprendime nebuvo vertinama, kokią neigiamą įtaką minėtas Sprendimas turės ir kitiems pareiškėjo šeimos nariams, t. y., panaikinus pareiškėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, leidimai bus panaikinti ir pareiškėjo šeimos nariams (žmonai ir vaikams). Pareiškėjo šeimos nariams jau patekus į Baltarusijos struktūrų akiratį, gali kilti persekiojimo grėsmė Baltarusijoje, o atvykti į saugią valstybę – Lietuvą, jie neturės galimybės, vaikų bei sutuoktinės saugumas nebus užtikrintas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 24S220734, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.

19. Bylos duomenimis, leidimas nuolat gyventi Nr. 760090568, galiojantis iki 2027 m. kovo 30 d., pareiškėjui buvo išduotas 2022 m. kovo 30 d. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka). Pažymėtina, kad ginčijamame Sprendime taip pat nurodoma, kad leidimas nuolat gyventi pareiškėjui išduotas ir kaip lietuvių kilmės asmeniui („<...>turiu teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba esu lietuvių kilmės asmuo <...> „), t. y. ir Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, tačiau duomenys, patvirtinantys aplinkybę, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, nėra pateikti. Leidimai nuolat gyventi šalyje Įstatymo 53 straipsnio 7 dalyje numatyti pagrindu (šeimos nariams, atvykstantiems gyventi kartu su užsieniečiu, nurodytu įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, ir kartu gyvenantiems, išduodamas leidimas nuolat gyventi) išduoti ir pareiškėjo šeimos nariams – sutuoktinei ir dviem nepilnamečiams sūnums. 2024 m. liepos 29 d. pareiškėjo sutuoktinė informavo Migracijos departamentą, kuriam 2023 m. vasario 24 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kad pareiškėjas, išvykęs į Baltarusijos Respubliką, buvo sulaikytas Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijų, jam buvo pareikšti kaltinimai pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius dėl dalyvavimo 2020 m. protestuose po rinkimų Baltarusijos Respublikoje, teismo sprendimu pareiškėjas yra nuteistas kalėti (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktoje Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Įvertinęs šias aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, priėmė skundžiamą Sprendimą.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir Migracijos departamento Sprendimą panaikino, įvertinęs, kad Sprendime buvo formaliai vertinta pareiškėjo situacija, nebuvo atsižvelgta į itin svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas Įstatymo nuostatas pažeidė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių – suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo Baltarusijoje. Teismas taip pat akcentavo, kad pareiškėjas turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jo sutuoktinė bei vaikai turi leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, taip pat leidimus nuolat gyventi Lietuvoje turi ir čia gyvena pareiškėjo tėvai. Teismas atsižvelgė ir į aplinkybes, kad pareiškėjas Lietuvoje yra įregistravęs individualią veiklą, pasirašęs terminuoto indėlio sutartį.

21. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, Migracijos departamentas padavė apeliacinį skundą, kuriame pabrėžia, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata yra imperatyvi ir nenumato išimčių, todėl atsakovas neturėjo jokio kito pasirinkimo, kaip tik priimti ginčijamą Sprendimą. Akcentuoja, kad Migracijos departamentas surinko jam prieinamą informaciją, gavo pareiškėjo sutuoktinės pateiktus paaiškinimus ir, įvertinęs duomenų visumą, priėmė ginčijamą Sprendimą.

22. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Atsakovas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

24. Visų pirma, pasisakydama dėl Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto ginčui reikšmingos nuostatos (leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės) aiškinimo ir taikymo, teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iš tiesų yra išaiškinta, kad Įstatymas nenumato išimčių, kuomet užsieniečiui, gyvenančiam ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, leidimas nuolat gyventi galėtų būti nepanaikintas (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4239-438/2020; 2022 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3304-556/2022). Taigi Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata yra imperatyvi (2023 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2382-822/2022 38 p.).

25. Tačiau kartu pažymėtina, kad aptartas Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas (nutarties 24 p.) suformuotas bylose, kuriose ginčo dalykas – sprendimų dėl leidimo nuolat gyventi, įgytų Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 arba 8 punkte numatytu pagrindu, panaikinimo pagal Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą teisėtumas, t. y. šioje bylose nebuvo sprendžiama dėl sprendimo panaikinti leidimo nuolat gyventi, išduoto užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 53 str. 1 d. 1 p.) ar esančiam lietuvių kilmės asmeniu (Įstatymo 53 str. 1 d. 1 p.), panaikinimo pagal Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą teisėtumo, dėl ko, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsta suabsoliutinti aptartos Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos aiškinimo.

26. Nagrinėjamo ginčo kontekste primintina, kad konstitucinis proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. spalio 31 d. nutarimai). Europos Žmogaus Teisių Teismas, taikydamas ir aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, taip pat vertina, ar yra išlaikomas proporcingas pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto tikslo santykis, t. y. ar egzistuoja protinga pusiausvyra tarp siekiamo tikslo ir taikomų priemonių (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Zarb Adami prieš Maltą (pareiškimo Nr. 17209/02), 72 p., 2010 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Depalle prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34044/02), 83 p.). Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, valstybėms paprastai suteikiama nuožiūros laisvė nustatant tam tikras priemones, tačiau valstybių veiksmai neturi daryti tokio poveikio konkrečiai teisei, kad paneigtų šios teisės veiksmingumą ir pačią jos esmę (pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. balandžio 9 d. sprendimas byloje Podkolzina prieš Latviją (pareiškimo Nr. 46726/99), 33 p., 2010 m. kovo 23 d. sprendimas byloje Cudak prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 15869/02), 55 p.).

27. Su proporcingumo principo įgyvendinimu siejama kompetentingų institucijų pareiga ne kartą akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį tokiam kriterijui, stokojantys Migracijos departamento sprendimai administracinių teismų praktikoje pripažįstami neatitinkančiais VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023 ir eA-2519-662/2023, 2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).

28. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, pažymi, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, susijusį su pareiškėjo, turinčio teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, teisiniu statusu šalyje, neįvertino, ar taikoma priemonė – leidimo nuolat gyventi panaikinimas, atsižvelgiant į nurodomas pareiškėjo nebuvimo Lietuvos Respublikoje priežastis, kurių Migracijos departamentas ir netyrė, būtų pasiekti teisėti ir visuomenei svarbūs tikslai, ar tokia priemonė, atsižvelgiant ne tik į pareiškėjui, bet ir jo šeimos nariams atsirasiančias pasekmes, yra iš tiesų būtina tokiems tikslams pasiekti, ar šiuo atveju nevaržo pareiškėjo ir su juo susijusių asmenų teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

29. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ginčijamas atsakovo Sprendimas panaikintas kaip neteisėtas (VAĮ 10 straipsnio 5 d. 5 ir 6 p., ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p., 144 str. 1 d. 3 p.), nėra pagrindo.

30. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmetamas atsakovo apeliacinis skundas, todėl yra pagrindas priteisti pareiškėjui išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu.

31. Pareiškėjas prašo priteisti 500 Eur už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Išlaidos pagrįstos 2025 m. sausio 16 d. sąskaita faktūra Nr. 4, 2025 m. sausio 20 d. patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.

32. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą skaičiuotinas taikant 1,3 koeficientą ir dauginant jį iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje suma neviršija maksimalios galimos priteisti sumos už tokias teisines paslaugas, ji pareiškėjui priteistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. H. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan