2024-07-15 Nr. CB-4676-2-68-3-02727-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2675

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02727-2019-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 4 d. paduotu ieškovo A. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl garbės ir orumo gynimo bei asmens teisės į atvaizdą pažeidimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi paliko nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. papildomą sprendimą, kuriais atmestas ieškovo A. S. ieškinys atsakovams UAB „LNK studija“, M. F. (M. F.), L. K., UAB „Be Tabu“ ir Ko, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. J.. Kasacija grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad:

1) bylą nagrinėję teismai padarė proceso teisės normų pažeidimus dėl teisminės gynybos prieinamumo ir proceso šalių lygiateisiškumo principų (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis), dėl ko buvo paneigtas teisinio tikrumo principas, kuris yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo sudedamoji dalis;

2) teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė CK 1.137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą institutą ir netinkamai aiškino jo išimtinę ultima ratio (kraštutinė priemonė; paskutinis argumentas) paskirtį. Tuo atveju, jei būna nustatomi piktnaudžiavimo teise požymiai, teismai taiko CPK 95 straipsnio nuostatas ir skiria proceso šaliai atitinkamas poveikio priemones, tačiau netaiko CK 1.137 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto instituto. Be to, pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimis atsisakė taikyti piktnaudžiavimo teise padarinius šalims, t. y. teismas neįžvelgė, kad procese ieškovas būtų piktnaudžiavęs teise. Ieškovas nėra pareiškęs jokio aiškiai nepagrįsto reikalavimo, byloje nepiktnaudžiavo procesiniais prašymais, bylos nevilkino, pats asmeniškai dalyvavo teismo posėdžiuose, teikdavo paaiškinimus ir atsakinėdavo į proceso šalių klausimus, itin aktyviai gynė savo pažeistas teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-387/2022 52 punkte jau yra pripažinęs, kad ieškovo veiksmuose nėra piktnaudžiavimo teise požymių;

3) pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų, o apeliacinės instancijos teismas šio trūkumo nepašalino. Teismų procesiniuose sprendimuose nebuvo atsakyta į esminius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus bei nebuvo įvertinti pagrindiniai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai (CPK 263 straipsnis);

4) teismai netinkamai aiškino ir taikė asmens teisę į garbės bei orumo apsaugą reglamentuojančias įstatymų nuostatas, Konstitucijos 21 ir 22 straipsnius, taip pat pažeidė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį. Teismai nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. vasario 12 d., 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. birželio 6 d., 2007 m. sausio 31 d. ir 2013 m. liepos 5 d. nutarimais suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis;

5) teismai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnį, taip pat nesilaikė ir nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos dėl veiksmingos teisės kreiptis į teismą ir nesivadovavo šio teismo 1979 m. spalio 9 d. sprendime byloje Airey prieš Airiją, peticijos Nr. 6289/73, 2008 m. vasario 28 d. sprendime byloje Tserkva Sela Sosulivka prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02, ir 2011 m. birželio 21 d. sprendime byloje Zylkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04, suformuotomis taisyklėmis;

6) teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio mėn. 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016; 2015 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012, 2018 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018 ir 2018 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 suformuotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė bei pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasacinio skundo argumentai, kuriais grindžiami teiginiai, kad teismai nukrypo nuo Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos skunde nurodomais klausimais, atrankos kolegijos vertinimu, tokių skundo teiginių taip pat nepatvirtina. Kasaciniame skunde taip pat nesuformuluota teisės problema, kuri būtų svarbi ne tik šiai konkrečiai bylai, bet turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, ieškovo atstovui grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatui V. B. (pažymėjimo Nr. 003586) 109 (vieną šimtą devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. liepos 4 d., kodas ZN29741.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė