2023-07-05 Nr. AB-13097-3-61-3-00601-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1863-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00601-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. K., L. P., N. B., K. K., O. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Navisolis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. K., L. P., N. B., K. K., O. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Navisolis“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos miesto savivaldybė, D. M., dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai L. P., N. B., K. K., I. K., O. P. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Navisolis“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) direktoriaus 2022 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 1P-2-(1.17E) „Dėl valstybinės žemės prie pastato (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijai ir eksploatacijai vykdyti) procedūros pradžios“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, jog pranešimais buvo informuoti apie NŽT direktoriaus Įsakymą pradėti valstybinės žemės ploto, kuriame yra pareiškėjų garažai, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pareiškėjai vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 46 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir teigė, jog nagrinėjamu atveju visuomenės poreikis paimti Įsakyme nurodytą valstybinės žemės sklypą ir pareiškėjų garažus objektyviai neegzistuoja. Vadovaujantis Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 85 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir 2000 m. liepos 5 d. sprendimas) ir šį sprendimą iš dalies keičiančiu Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 134 „Dėl Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 85 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (toliau – ir 2001 m. kovo 15 d. sprendimas), pareiškėjų garažai, esantys (duomenys neskelbtini), nepatenka į Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu, (toliau – ir Detalusis planas) sprendinius. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimu iš dalies buvo pakeisti Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimo 2 lapo žemės sklypo G19 duomenys, išbraukiant iš lentelės 5 stulpelyje žodžius: „garažai šalia sklypo – 13 boksų (C. Š., T. R., L. S., A. M., V. K. P., S. B., P. B. ir kt.)“, t. y. buvo pakeistas Detaliojo plano sprendinys, atsisakant griauti 13 boksų garažus, iš kurių 6 garažai sandorių pagrindu priklauso pareiškėjams. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina faktines aplinkybes, jog pareiškėjai įsigijo garažus iš asmenų, kurie nurodyti 2021 m. kovo 15 d. sprendime. Pareiškėjai įsigijo garažus, kurie pagal Detaliojo plano sprendinius negriaunami.

3. Pareiškėjai akcentavo, kad Detaliajame plane nenurodyti rekonstruotinos (duomenys neskelbtini) gatvės duomenys (vieta, ribos, techniniai parametrai, klasifikacija ir kt.), o šalia pareiškėjų garažų nenurodytas joks vietinės reikšmės kelias ar gatvė bei jų duomenys. (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos specialusis teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas neparengtas, todėl neaišku, kuo remiantis atsakovas nusprendė, kad reikalinga paimti būtent toje vietoje ir tokio ploto žemės sklypą. Nesant (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka priimto dokumento, nėra galimybės patikrinti, ar jo sprendiniai ir atsakovo Įsakyme nurodytas paimamo žemės sklypo ribų planas atitinka vienas kitą. Įsakymas priimtas nesant atlikto visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuoto pagrindimo pagal parengtą detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą.

4. Pareiškėjai paaiškino, kad pareiškėjams nežinoma, ar trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atliko ir pateikė atsakovui sąnaudų ir naudos analizę, todėl įvertinti, ar ji atlikta tinkamai nėra galimybės. Pareiškėjai nurodė neturintys pagrindimo, kad visuomenės poreikis negalės būti patenkintas, jei nebus paimtas valstybinės žemės plotas, naudojamas pareiškėjų garažams eksploatuoti. Iki Įsakymo priėmimo Administracija neieškojo kitų galimybių, siekiant išsaugoti pareiškėjų garažus, ir nesiekė kompromiso. Pareiškėjai ne kartą kreipėsi į Administraciją su racionaliais pasiūlymais, siūlė sukeisti savivaldybės išpirktus garažus su toliau esančiais pareiškėjų garažais (pvz., sukeisti vietomis savivaldybės išpirktus du garažus su pareiškėjoms N. B. ir L. P. priklausančiais garažais), kad pareiškėjų garažai sudarytų vientisą bloką, o savivaldybei priklausančius garažus nugriauti, taip pašalinant galimas kliūtis (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijai. Pareiškėjai siūlė savo lėšomis atlikti garažų fasado remontą taip, kad jie būtų išvaizdūs, derėtų prie aplink esančių pastatų, tačiau visais atvejais pareiškėjai iš Administracijos gaudavo neigiamą atsakymą be jokių argumentų, kodėl to negalima padaryti. Todėl galima išvada, kad Administracijos atstovai vengė konstruktyvaus bendradarbiavimo, negalėjo paaiškinti, kokioje konkrečioje vietoje numatoma tiesti (duomenys neskelbtini) gatvę, ir kodėl to negalima padaryti, išvengiant pareiškėjų turto paėmimo visuomenės poreikiams. Pareiškėjai akcentavo, kad jokios derybos nevyko, nes Administracijos pozicija buvo vienpusiška, kategoriška ir, pareiškėjų nuomone, nepagrįsta. Pareiškėjai teigė, jog garažų netekimas pareiškėjams sukeltų didelių materialinių nuostolių ir nepatogumų, kurie, kaip manoma, nėra paskaičiuoti ir įvertinti priimant Įsakymą.

5. Pareiškėjai pažymėjo, kad po Detaliojo plano patvirtinimo praėjo 22 metai ir juo suplanuoti sprendiniai neatitinka šių dienų aktualijų, poreikių, gyventojų lūkesčių ir interesų. Detalusis planas ir jo sprendiniai nėra aiškūs, o sprendinys „siūlomi nugriauti pastatai“ nėra imperatyvus. Pareiškėjai akcentavo, jog (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos specialus ar detalusis planas nėra parengtas ir patvirtintas, todėl nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjams priklausantys 6 garažai trukdys tiesti (duomenys neskelbtini) gatvę. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad visuomenės poreikis šiuo metu objektyviai neegzistuoja. Įsakymas priimtas pažeidžiant Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, nes nebuvo būtinųjų sąlygų pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą, todėl jis turi būti panaikintas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

6. Pareiškėjai rėmėsi valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro viešai teikiamais duomenimis apie pareiškėjų turto (garažų) vidutines vertes 2022 m. sausio 1 d. vertinimu, kurie patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2019 m., kai buvo atlikta sąnaudų ir naudos ataskaita, iki 2022 m. sausio 4 d. NŽT Įsakymo priėmimo visuomenės poreikiams paimamo pareiškėjų turto kainos (valstybės pateiktu rinkos kainų įvertinimu) padidėjo net 60 procentų. 2019 m. parengta sąnaudų ir naudos analizė iš esmės nebeatitinka tikrovės, todėl yra pagrindas abejoti jos turiniu, t. y. sąnaudų ir naudos analizė neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių reikalavimų, todėl atsakovas Įsakyme ja negalėjo remtis.

7. Pareiškėjai pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 1-355 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir juos supančios aplinkos detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimas) ir pagrindinio brėžinio kopijas, taip pat Administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. AD1-2118 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymas) ir pagrindinio brėžinio kopijas. Pareiškėjai paaiškino, kad pateiktuose brėžiniuose su žemės sklypais besiribojantys pareiškėjų garažai nėra pažymėti kaip griaunami objektai, o tai patvirtina pareiškėjų skunde nurodytą faktinę aplinkybę, jog pareiškėjų garažai pagal Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimą nėra griautini.

8. Pareiškėjai nurodė, kad Įsakymu patvirtinto žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribos patenka į Administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymu patvirtintos teritorijos ribas, todėl darytina išvada, kad Įsakymas priimtas pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką, nes nėra duomenų, kad atsakovas ar Klaipėdos miesto savivaldybė raštu pranešė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojams apie prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimą.

9. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad jam Klaipėdos miesto savivaldybė 2021 m. spalio 13 d. raštu Nr. (4.37E)-R2-2615 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams Klaipėdos mieste procedūros pradžios“ pateikė visus dokumentus atitinkančias Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėjų deklaratyvus aiškinimas, kad nėra atliktas objektyvus poreikio egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, yra nepagrįstas, kadangi išsami sąnaudų ir naudos analizė yra pateikta kartu su Administracijos prašymu. Taip pat nepagrįsta pareiškėjų nuomonė, kad procedūra pradėta skubotai, kadangi pareiškėjų pateikti dokumentai parodo, kad derybos dėl pareiškėjų garažų perleidimo su savivaldybe buvo pradėtos nuo 2018 metų. Jau 2018 metais pareiškėjams buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, kad egzistuoja visuomenės poreikis įgyti jų nekilnojamąjį turtą – garažus.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija nurodė, jog atsakovas, priimdamas Įsakymą įvertino visus privalomus pateikti pagal įstatymo reikalavimus dokumentus, juos laikė tinkamais ir pagrįstais, todėl ir buvo priimtas Įsakymas. Administracija pažymėjo, kad į žemės sklypą G19, kurio tekstiniai sprendiniai aprašomi lentelėje, šie garažai nepatenka, todėl iš sprendinių lentelės jie buvo išbraukti. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje garažų paskirties pastatas, kuriame yra nurodytiems asmenims (tuo metu buvusiems garažų patalpų savininkams) priklausančios garažų patalpos, pažymėtas kaip griaunamas, jų vietoje įrengiant (duomenys neskelbtini) gatvę su jos elementais – automobilių stovėjimo vietomis, želdiniais. Detaliojo plano sprendiniai galioja tiek tekstiniai, tiek grafiniai, todėl skundo teiginys, kad garažai, kuriuos įsigijo dabartiniai garažų patalpų savininkai, pagal detaliojo plano sprendinius negriaunami, neatitinka tikrovės.

12. Teismo posėdyje pareiškėjai papildomai pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendime nėra numatyta, kad, išbraukus ginčo garažus iš lentelės, lieka galioti griaunamų garažų statusas brėžinyje. Garažai yra už Detaliojo plano ribų, jie taip pat nepatenka ir į jokio kito detaliojo plano ribas. Grafinis simbolis – nugriauti, nėra imperatyvas. (duomenys neskelbtini) gatvei nei specialusis, nei detalusis planas nėra parengtas. NŽT nevertino Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendime nustatytų detalaus plano pakeitimų. Žemės sklypas nebuvo suformuotas, o pati NŽT negali suformuoti žemės sklypo.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjų I. K., L. P., N. B., K. K., O. P. ir UAB „Navisolis“ skundą.

14. Teismas nustatė, kad:

14.1. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog pareiškėjų vardu įregistruoti garažai, esantys pastate (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai I. K. nuosavybės teise priklauso garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui K. K. – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjai O. P. – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjai UAB „Navisolis“ – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjai N. B. – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjai L. P. – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti pastate esantys garažai priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. M. ir Klaipėdos miesto savivaldybei. Žemės sklypas garažų pastatui eksploatuoti nėra suformuotas.

14.2. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2000 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 85 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (pagrindinis brėžinys, 2 lapai), parengtą UAB „Restauravimo centras“. Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 2.3 punktu ir Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 196 „Dėl įgaliojimų suteikimo valdybai tvirtinti specialiuosius ir detaliuosius planus“, 2001 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 134 „Dėl Klaipėdos miesto tarybos 2000-07-05 sprendimo Nr.85 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ nusprendė iš dalies pakeisti Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimo priedo 2 lapo žemės sklypo G19 duomenis: lentelės 5 stulpelyje išbraukti žodžius „garažai šalia sklypo – 13 boksų (C. Š., T. R., L. S., A. M., V. K. P., S. B., P. B. ir kt.), taip pat papildyti sprendimą 2, 3 ir 4 punktais.

14.3. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašais su istorija nustatyta, kad pareiškėjų I. K., K. K., O. P., UAB „Navisolis“ garažai Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. ir Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2021 m. kovo 15 d. sprendimo priėmimo metu priklausė atitinkamai L. S., C. J. Š., A. M., V. K. P..

14.4. Administracijos užsakymu UAB „Kelprojektas“ 2019 m. atliko Klaipėdos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio sąnaudų ir naudos analizę ir pateikė išvadas, kuriose, be kita ko, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys yra reikalingas, siekiant visiškai įgyvendinti Bastionų komplekso sutvarkymo projektą. Būtina pratęsti esamą (duomenys neskelbtini) gatvę Klaipėdos miesto savivaldybėje, paimant žemę visuomenės poreikiams. Siekiant įgyvendinti projekto tikslus, tikslinga esamą (duomenys neskelbtini) gatvę pratęsti apie 0,107 km. Šiam tikslui būtina paimti visuomenės poreikiams garažų paskirties pastatą (duomenys neskelbtini). Pastate yra 15 privatiems asmenims priklausančių garažų, kurių bendras plotas sudaro 306,54 kv. m.

14.5. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T2-106 nusprendė teikti NŽT prašymą paimti visuomenės poreikiams žemę, esančią Klaipėdoje, prie pastato (duomenys neskelbtini) (įskaitant pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reikalingą tenkinant viešąjį interesą, (duomenys neskelbtini) g. rekonstrukcijai, nutraukiant pastate esančių patalpų savininkų žemės naudojimo teisę. Visus reikalingus veiksmus įgaliojo atlikti Administracijos direktorių.

14.6. Administracija 2021 m. spalio 13 d. raštu Nr. (4.37E)-R2-2615 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams Klaipėdos mieste procedūros pradžios“ kreipėsi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, prašydama pradėti žemės, esančios Klaipėdoje, prie pastato (duomenys neskelbtini) (įskaitant pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nutraukiant pastate esančių savininkų valstybinės žemės naudojimo teisę. Administracija nurodė, jog žemė, kurią numatoma paimti visuomenės poreikiams, tenkinant viešąjį interesą, reikalinga reikmėms, numatytoms Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalie 4 punkte, (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijai ir eksploatavimui. Taip pat nurodė, jog žemės sklypai pastatų eksploatavimui nėra suformuoti, bus rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas.

14.7. NŽT direktorius Įsakymo 2 punktu nustatė, kad valstybinės žemės plotas, naudojamas pastatui (patalpoms), esančiam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti ir pats pastatas yra reikalingas visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijai ir eksploatacijai vykdyti). Įsakymo 3 punktu nuspręsta pradėti valstybinės žemės ploto, esančio prie pastato (duomenys neskelbtini) (įskaitant pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Įsakymu taip pat patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų planas, pastato (patalpų), esančio prie pastato (duomenys neskelbtini), reikalingo visuomenės poreikiams, savininkų sąrašas (1 p.) bei pavesta NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui apie Įsakymo priėmimą informuoti VĮ Registrų centrą, visuomenės poreikiams paimamos žemės naudotojus, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir paskelbti NŽT interneto tinklalapyje (4 p).

15. Teismas vadovavosi Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 46 straipsnio 1–2 dalimi, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924, (toliau – ir Taisyklės) 5.1, 8 punktais ir priėjo prie išvados, kad suinteresuota institucija kreipdamasi dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams turi pagrįsti: 1) kad šis poreikis objektyviai egzistuoja ir jis negalės būti patenkintas, jei nebus paimtas konkretus žemės sklypas; 2) konkrečiam visuomenės poreikiams reikalingam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir plotos motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą.

16. Vertindamas pareiškėjų argumentą, kad Įsakymas priimtas nesant atlikto konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuoto pagrindimo pagal parengtą detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kaip numatyta Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje, teismas nustatė, kad suinteresuota institucija Administracija, kreipdamasi dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nurodė, jog žemė prie pastato (duomenys neskelbtini) (įskaitant pastatą – garažą) reikalinga viešosios paskirties infrastruktūrai, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijai ir eksploatavimui. Administracija taip pat nurodė, jog siekia įgyvendinti Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtinto Detaliojo plano sprendinius. Detaliojo plano aiškinamojo rašto skyriuje „Detaliojo plano sprendiniai“, be kita ko, nurodyti Detaliojo plano sprendiniai: atstatomos istorinės gatvės, griaunami menkaverčiai sandėliukai ir garažai, numatoma užstatyti tuščius sklypus komercinės paskirties pastatais (sklypai D31, D27, D28, G16, G19), pietinio Purmark bastiono šlaito ir vidinės aikštelės, bei išlikusios poternos atstatymą numatyti atskirame projekte. Teritorija nugriovus menkaverčius pastatus paliekama miesto reikmėms – rekreacijai. Siekiant suteikti kuo daugiau informacijos apie šioje teritorijoje esančius sklypus ir juose stovinčius pastatus, yra sudaryta lentelė. Ginčo garažai nurodyti aiškinamojo rašto skyriaus „Griaunami pastatai“ 3 punkte, kuriame įrašyta „Garažai prie sklypo G19 – 13 boksų – teisinė registracija – L. S., T. R., C. Š., A. C. ir kt.“ Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje ginčo garažai pažymėti kaip „siūlomi griauti pastatai“. Garažai taip pat nurodyti lentelėje „Planuojamos teritorijos tvarkymo režimas“ grafoje „Individualūs garažai“ – „Garažai šalia sklypo 13 boksų, C. Š., T. R., L. S., A. M., V. K. P., S. B., P. B. ir kt.“. Teritorijos tvarkymo režimas – „griaunami menkaverčiai pastatai, esami garažai“.

17. Vertindamas pareiškėjų argumentus, jog Detaliojo plano sprendiniai buvo pakeisti Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimu, išbraukiant įrašą apie ginčo garažus iš lentelės ir atsisakant juos griauti, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus šiuo aspektu, teismas nurodė, jog svarbu nustatyti, ar galioja Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtinti Detaliojo plano sprendiniai, kuriuose numatyta nugriauti ginčo garažus. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1, 5 dalimis, 10 dalies 2 punktu ir nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog Klaipėdos miesto taryba 2000 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtino Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, kuriuose buvo numatyta nugriauti ginčo garažus. Ginčas kilo dėl to, ar Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimu buvo pakeisti Detaliojo plano sprendiniai, susiję su ginčo garažais. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai – Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. 196 patvirtina, jog Klaipėdos miesto taryba pavedė Klaipėdos miesto savivaldybės valdybai tvirtinti specialiuosius ir detaliuosius planus, išskyrus tuos detaliuosius planus, kurie keičia miesto bendrojo plano sprendinius ir tuos, kuriuos tvirtinti siūlo Miesto planavimo komitetas.

18. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, Detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159, 51 punktu, analizavo Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimo turinį ir priėjo prie išvados, jog Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimu papildytas Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimas nuostatomis, susijusiomis su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog naujai formuojamam tuščiam sklypui G19 numatytas naudojimo pobūdis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statybai ir eksploatavimui. Tuštiems sklypams suteikiami adresai (žr. Sklypų sudalinimo schemą). Teismas iš Detaliojo plano aiškinamojo rašto taip pat nustatė, kad, siekiant suteikti kuo daugiau informacijos apie šioje teritorijoje esančius sklypus ir juose stovinčius pastatus, buvo sudaryta lentelė, kurioje nustatyta, kad tuščiam sklypui G19 ir jame numatytiems statiniams suteikiamas adresas (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog atsakovo ir Administracijos atstovai teismo posėdžio metu pabrėžė, kad iš Detaliojo plano brėžinio matyti, jog ginčo garažai nepatenka į Detaliajame plane suformuotą sklypą G19. Aiškinamajame rašte ginčo garažai taip pat apibūdinti „garažai prie sklypo G19“. Teismas vertino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimu iš esmės nustačius Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtinto Detaliojo plano sprendinių, susijusių su žemės sklypu, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), įgyvendinimo tvarką, ir nustačius, kad lentelėje prie minėto sklypo nurodyti garažai, kurie nepatenka į minėtą sklypą, buvo būtina tikslinti lentelėje esančius sklypo G19 duomenis. Teismas sprendė, kad, išbraukus iš lentelės prie sklypo G19 duomenų ginčo garažus, kaip nepatenkančius į G19 teritoriją, Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtintas Detalusis planas nebuvo pakeistas.

19. Teismas pažymėjo, kad detaliojo plano pakeitimui buvo numatyta ta pati procedūra kaip ir detaliojo plano tvirtinimui. Byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimas priimtas laikantis numatytos tvarkos, nėra įrodymų, kad būtų patvirtinti esminiai Detaliojo plano sprendinių pakeitimai, ir pakeista Detaliojo plano grafinė dalis. Byloje pateiktas Detaliojo plano brėžinys, kuris yra suderintas ir patvirtintas Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu, kuriame numatyta nugriauti ginčo garažus. Toks Detaliojo plano sprendinys yra nepakeistas ir galiojantis.

20. Teismas nurodė, kad byloje yra pateiktas Teritorijų planavimo dokumentų registro išrašas – redagavimo forma, iš kurio matyti, kad Teritorijų planavimo dokumentų registre 2001 m. kovo 15 d. registruotas detaliojo plano sprendinių koregavimas (spragų, kolizijų, techninių klaidų taisymas). Teismas sutiko su Administracijos argumentais, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimu, išbraukiant Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtinto Detaliojo plano priedo 2 lapo žemės sklypo G19 duomenis: lentelės 5 stulpelyje išbraukiant žodžius „Garažai šalia sklypo – 13 boksų (C. Š., T. R., L. S., A. M., V. K. P., S. B., P. B. ir kt.)“ buvo ištaisyta techninė klaida. Dėl šio tikslinimo nepakito patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinio esmė ir jo atitiktis teritorijos planavimo sąlygoms. Teismas akcentavo, kad byloje nustatyta, jog Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. patvirtintas Detalusis planas yra galiojantis, o sprendiniai, susiję su istorinei (duomenys neskelbtini) gatvei atkurti reikalingais ginčo garažų griovimo darbais, nebuvo pakeisti ar panaikinti. Kreipdamasi dėl žemės prie garažų pastato ir garažų paėmimo visuomenės poreikiams Administracija taip pat nurodė, jog įgyvendina vis dar aktualius Detaliojo plano sprendinius dėl (duomenys neskelbtini) gatvės atkūrimo.

21. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ patvirtinti Klaipėdos miesto bendrojo plano pakeitimai, kurio sprendiniai numatyti laikotarpiui iki 2030 metų (2.1. p.), tačiau juose (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija kaip miesto infrastruktūros prioritetinė plėtra iki 2030 m. nėra numatyta (1 p. Klaipėdos senamiesčio transporto žiedo suformavimas, įrengiant trūkstamas grandis ir rekonstruojant esamas gatves), nes detaliojo plano aktualumas nėra apsprendžiamas aukštesniojo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, nagrinėjamu atveju – bendrojo plano sprendiniais.

22. Teismas taip pat atmetė pareiškėjų argumentus, kad Įsakymas turi būti panaikintas, nes Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimu padarytų Detaliojo plano pakeitimų Administracija nenurodė nei 2019 m. atliktoje sąnaudų ir naudos analizėje, nei NŽT teiktame 2021 m. spalio 11 d. aiškinamajame rašte „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios Klaipėdos mieste“, todėl jie nebuvo įvertinti. Bylos nagrinėjimo metu buvo padaryta išvada, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimu nebuvo pakeisti Detaliojo plano sprendiniai, susiję su istorinės (duomenys neskelbtini) gatvės atkūrimu, ir juo nebuvo keičiami Detaliojo plano sprendiniai, todėl šio sprendimo nenurodamas sąnaudų ir naudos analizėje ar 2021 m. spalio 11 d. aiškinamajame rašte neturi įtakos skundžiamo Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui.

23. Dėl Įsakymo priėmimo procedūros teismas vadovavosi Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 3 punktu, vertino byloje pateiktą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreipimąsi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir priėjo prie išvados, jog, prieš pradedant žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, buvo atlikta objektyvaus visuomenės poreikio egzistavimo pagrindimo sąnaudų bei naudos analizė. Jos metu buvo įvertintos kitos konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams galimybės, konkretaus visuomenės poreikio tenkinimo ir žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros įgyvendinimo sąnaudos ir nauda, pagrindinės projekto įgyvendinimo rizikos, numatyti jų valdymo veiksmai, atliktos kitos Taisyklių 3 punkte numatytos procedūros.

24. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus dėl skubotumo, kadangi iš byloje pateiktų Administracijos 2018 m. lapkričio 16 d., 2018 m. lapkričio 19 d., 2019 m. sausio 14 d., 2019 m. vasario 8 d. raštų, garažų savininkų atsakymų į Administracijos 2018 m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. raštus, 2019 m. vasario 27 d. rašto, adresuoto Klaipėdos miesto savivaldybės merui darė išvadą, kad derybos dėl negyvenamųjų patalpų – garažų pirkimo buvo vykdomos nuo 2018 metų, pareiškėjai buvo informuoti apie tai, kad nekilnojamojo turto pirkimas buvo vykdomas, siekiant įgyvendinti Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtinto Detaliojo plano sprendinius, kuriuose nurodyta, kad didžioji dalis nekilnojamojo turto planuojami nugriauti dėl (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio statybos. Klaipėdos miesto savivaldybė tik 2021 m. spalio 13 d. raštu Nr. (4.37E)-R2-2615 kreipėsi į NŽT dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams Klaipėdos mieste procedūros pradžios. Tokio elgesio laiko atžvilgiu teismas nepripažino skubotu.

25. Dėl pareiškėjų teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, susijusių su padidėjusiomis turto kainomis, teismas pažymėjo, kad Įsakymas yra tik pirmasis sprendimas visoje žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje, kuri įgyvendinama rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924, (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės) nustatyta tvarka. Įsakymu patvirtinto projekto rengimo ir įgyvendinimo metu turės būti dar priimti ir kiti sprendimai. Tik sprendime dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 46 str. 8 d., Taisyklių 28 p.) nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti Žemės įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas (Žemės įstatymo 46 str. 8 d.). Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens ir atsakovo atstovų argumentais, kad kompensacijos dydis šioje žemės paėmimo visuomenės poreikiams stadijoje nėra sprendžiamas.

26. Teismas vadovavosi Žemės įstatymo 48 straipsnio 1, 3 dalimis (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.), Projektų rengimo taisyklių 3 punktu, atsižvelgė į Administracijos kreipimosi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių turinį, iš kurio nustatė, kad buvo prašoma išduoti projekto rengimo reikalavimus, ir atmeta pareiškėjų argumentus, kad Įsakymas yra nepagrįstas, nes Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nėra suformavusi žemės sklypo ginčo garažams.

27. Teismas nusprendė, kad NŽT direktoriaus Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atmetė pareiškėjų skundą. Teismas nepasisakė dėl kitų, neesminių proceso dalyvių argumentų, o taip pat nepriteisė pareiškėjams bylinėjimosi išlaidų, nes sprendimas priimtas ne jų naudai.

III. 28. Pareiškėjai L. P., N. B., K. K., I. K., O. P. ir UAB „Navisolis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naujų sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29. Pareiškėjai aptaria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjų skundas tenkintas, motyvus bei padarytas išvadas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, pirmosios instancijos teismo atliktus įrodymų rinkimo veiksmus bylą nagrinėjant iš naujo, Administracijos pateiktus įrodymus (reikalautų dokumentų dalį) ir nurodo, kad Administracija 2023 m. sausio 25 d. rašte nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimo rengimo medžiagos ir aiškinamojo rašto neturi, tačiau jos nuomone, pakeitimu ginčijami garažai nebuvo išbraukti iš lentelės „Planuojamos teritorijos tvarkymo režimas“ 5 stulpelio, nes ginčo garažai nepateko į žemės sklypo G19 ribas, o pakeitimo nuostatos buvo skirtos tik garažų patalpoms, esančioms žemės sklype G19. Administracija 2023 m. sausio 25 d. rašte patvirtina faktinę aplinkybę, kad rengiant Detalųjį planą ginčo garažams ir žemės sklypas gatvei (gatvės pavadinimas nenurodytas) eksploatuoti nebuvo formuojamas, ginčo garažai nebuvo įrašyti į kito Detaliuoju planu planuojamo sklypo teritoriją. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijai reikalingo konkrečios vietos ir ploto pagrindimas yra nurodytas vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, taip pat objektyvių duomenų, patvirtinančių, kokia tvarka ordinaria ar supaprastinta – Detaliojo plano pakeitimas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimu, buvo parengtas, Administracija nepateikė. Administracijos nuomone, kadangi Detaliojo plano aiškinamojo rašto skyriaus „Griaunami pastatai“ 3 punktas „Garažai prie sklypo G19 – 13 boksų – teisinė registracija – L. S., T. R., C. Š., A. C. ir kt.“ ir Detaliojo plano grafinė dalis, kurioje ginčo garažų patalpos, pažymėtos kaip griaunamos, nebuvo panaikinti, priimtas pakeitimas jo priėmimo metu nebuvo laikomas detaliojo plano keitimu Teritorijų planavimo įstatymo prasme. Pareiškėjų nuomone, teismas sprendimą priėmė remdamasis prielaidomis (atsakovo NŽT ir trečiojo suinteresuoto asmens Administracijos paaiškinimais), o ne objektyviais įrodymais.

30. Pareiškėjai vadovaujasi Žemės įstatymo 46 straipsnio 1–2 dalimis, Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, bylos medžiaga, kuri patvirtina, kad galioja Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimas ir šį sprendimą iš dalies keičiantis Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimas ir teigia, kad, vertinant Detalaus plano tekstinės dalies – lentelės „Planuojamos teritorijos tvarkymo režimas“ duomenis, matyti, kad kiti garažai, sandėliukai ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) kiemuose ir šalia pastato (duomenys neskelbtini), tačiau nepatenkantys į suformuotų sklypų H1, H2, H3, H41 teritorijas, minėtoje lentelėje nurodyti atskirai. Darant prielaidą, kad ginčo garažai buvo išbraukti iš minėtos lentelės tik dėl to, kad nepateko į G19 sklypo teritoriją, vadovaujantis protingumo kriterijais, ginčo garažai, kaip griautini pastatai, turėjo būti įrašyti toje lentelėje šalia kitų aukščiau nurodytų garažų arba kitoje vietoje. Tuo tikslu Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendime būtų priimtas atitinkamas sprendimas ginčo garažus nurodyti kitoje aptariamos lentelės vietoje. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendime nenurodyta, kad, išbraukus pareiškėjų garažus iš lentelės „Planuojamos teritorijos tvarkymo režimas“ eilutės, jiems lieka galioti griautinų menkaverčių pastatų statusas. Administracija taip pat patvirtino faktinę aplinkybę, kad ginčo garažai nebuvo įrašyti į kito Detaliuoju planu planuojamo sklypo teritoriją. Taigi, šis Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimas įrodo, kad pareiškėjų garažai nebepatenka į griaunamų garažų sąrašą.

31. Pareiškėjai nurodo, kad Detaliojo plano aiškinamojo rašto skyriuje „Detaliojo plano sprendiniai“ nurodyti sprendiniai – atstatomos istorinės gatvės, griaunami menkaverčiai sandėliukai ir garažai – neindividualizuoti. Kaip nurodyta aiškinamajame rašte, išsamesnė informacija apie šioje teritorijoje esančius sklypus ir juose stovinčius pastatus, nurodyta sudarytoje lentelėje, kurioje, be kita ko, nurodytas bendrastatybinis ir teritorijos tvarkymo reglamentas – esamiems pastatams ir sklypams, naujai statybai. Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu pakeitus Detalaus plano tekstinius duomenis, išbraukiant iš lentelės „Planuojamos teritorijos tvarkymo režimas“ ginčo garažus, aiškinamojo rašto skyriaus „Griaunami pastatai“ 3 punkto, kuriame įrašyta „Garažai prie sklypo G 19 – 13 boksų – teisinė registracija – L. S., T. R., C. Š., A. C. ir kt.“, duomenys neteko prasmės, o Detalaus plano pagrindiniame brėžinyje nurodytas sprendinys „siūlomi nugriauti pastatai“ nėra imperatyvus.

32. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Detalaus plano pagrindiniame brėžinyje ginčo garažai pažymėti, kaip esantys bastionų teritorijoje, todėl faktiškai yra už Detalaus plano teritorijos ribų. Rengiant detaliuosius planus, brėžiniuose nurodomos ne tik planuojamos teritorijos, bet ir šalia esančių teritorijų fragmentai, gretimybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-693/2004). Byloje pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. 1-355, kuriuo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir juos supančios aplinkos detalusis planas (el. b. t. 2, l. 133–135). Pagal pagrindinio brėžinio, pridėto prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, duomenis pareiškėjų garažai patenka į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano galiojimo teritoriją, kuri pažymėta punktyrine pilkos spalvos linija, ir šiame brėžinyje garažai nepažymėti kaip griautini. Pareiškėjai vadovaujasi Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2–3 dalimis, reglamentuojančiomis detaliųjų planų galiojimą ir jų privalomumą, akcentuoja, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimu patvirtintas detalusis planas yra galiojantis ir įrodo faktines aplinkybes, kad ginčo garažai nepatenka į Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtinto Detalaus plano sprendinius ir nėra griautini. Todėl teismo išvada, kad Detalaus plano sprendiniai, kuriais numatyta nugriauti pareiškėjų garažus, galioja, yra nepagrįsta.

33. Pareiškėjai teigia, kad Detaliajame plane nenurodyti rekonstruotinos (duomenys neskelbtini) gatvės duomenys (vieta, ribos, techniniai parametrai, klasifikacija ir kt.), (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos specialusis teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas taip pat neparengtas. Detalaus plano aiškinamajame rašte tik abstrakčiai nurodyta, kad atstatomos istorinės gatvės. Nesant rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijai reikalingo konkrečios vietos ir ploto pagrindimas yra nurodytas vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad visuomenės poreikis paimti pareiškėjų garažus (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimui egzistuoja.

34. Dėl neteisingai paskirstytos įrodinėjimo naštos pareiškėjai nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog Detaliojo plano pakeitimas turi „tekstinių ir grafinių sprendinių prieštaravimą“, todėl pareiškėjų nuomone, turėtų būti taikomas nuosavybės teisių apsaugos prioritetas (Teritorijų planavimo įstatymo 8 str. 1 d. 1 p.). Administracija neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti duomenis, turinčius reikšmės teisingai ir visapusiškai bylai išnagrinėti, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog teismo įpareigojimų neįvykdė dėl objektyvių priežasčių, o pareiškėjai šiais duomenimis nedisponuoja ir neturi galimybių juos pateikti, todėl aplinkybės ir įrodymai, turintys neaiškumų, nagrinėjamo ginčo atveju turėjo būti vertinami atvirkščiai – pareiškėjų naudai, kadangi administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė ir tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-31/2012, 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015, 2021 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2231-520/2021; ir kt.).

35. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

36. Atsakovas nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti jo, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra jokio pagrindo. Nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjų nurodyta aplinkybe, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimu buvo nuspręsta negriauti ginčo garažų. Pareiškėjai neginčija, kad Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu nuspręsta ginčo garažus griauti, tačiau klaidingai interpretuoja Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimą, kuris lingvistiniu požiūriu vertintinas kaip klaidos ištaisymas, pakeičiant duomenis dėl netinkamoje vietoje įrašytų žodžių (garažai per klaidą įrašyti į G19 sklypo teritoriją). Kaip teisingai pažymėjo teismas, Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimu buvo nustatyta Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtinto Detaliojo plano sprendinių, susijusių su žemės sklypu, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), įgyvendinimo tvarka. O nustačius, kad lentelėje nurodyti garažai nepatenka į minėtą sklypą, buvo būtina tikslinti lentelėje esančius sklypo G19 duomenis, kas ir buvo padaryta.

37. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog ginčo garažai kaip griautini, Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimu turėjo būti įrašyti į lentelę šalia kitų nurodytų griautinų garažų. Tarp šalių nėra ginčo, kad Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu buvo nuspręsta griauti ginčo garažus. Taigi tai paneigia aplinkybę, kad ginčo garažai, Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimu turėjo būti įrašyti atskirai, nes jau Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu to padaryta nebuvo. Valia griauti ginčo garažus buvo ir yra aiški. Pareiškėjų samprotavimai, jog Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimu turėjo būti papildomai nurodytas ginčo garažų menkaverčių pastatų statusas yra nepagrįsti. Galiojant Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimui nėra jokios prasmės papildomai nurodyti ginčo garažų griautinų pastatų statuso. Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimo galiojimui neturi jokios įtakos ir tai, kad ginčo garažai nėra įrašyti į kitą detaliuoju planu planuojamą sklypo teritoriją. Atsakovas pažymi, kad priėmus Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimą, aiškinamojo rašto skyriaus „Griaunami pastatai“ 3 punkto, kuriame įrašyta „Garažai prie sklypo G 19 – 13 boksų – teisinė registracija – L. S., T. R., C. Š., A. C. ir kt.“, duomenys neteko prasmės.

38. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to ar sprendinys, griauti ginčo garažus, iki šiol galioja, siekiant įgyvendinti savarankišką sprendinį – atstatyti istorinę (duomenys neskelbtini) gatvę buvo būtina pradėti valstybinio žemės ploto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Nepradėjus minėtos procedūros, šis sprendinys taptų neįgyvendinamu. Sistemiškai įvertinus Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimą, aiškinamąjį raštą, Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimą, Įsakymą ir jo priedus taip pat ir sąnaudų ir naudos analizę nelieka jokių abejonių, kad du savarankiški sprendiniai: 1) griauti ginčo garažus; 2) atstatyti istorinę – (duomenys neskelbtini) gatvę, niekada nebuvo pakeisti ar panaikinti.

39. Atsakovas pakartoja argumentus, jog (duomenys neskelbtini) gatvei atstatyti ir rekonstruoti ginčo garažai turi esminę reikšmę, todėl nepaisant to ar sprendinys – griauti ginčo garažus galioja ar ne, Įsakymas yra tesėtas ir pagrįstas, pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Detaliojo plano sprendiniai, kurie nurodyti ir aiškinamajame rašte skyriuje „Detaliojo plano sprendiniai“, „Atstatomos istorinės gatvės, griaunami menkaverčiai sandėliukai ir garažai“ šiuo metu galioja, todėl pareiškėjų argumentas dėl neindividualizuotų sprendinių yra deklaratyvus. Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimo grafinė ir rašytinė dalis bei tolimesni aiškinamojo rašto skyriai minėtus sprendinius aiškiai detalizuoja. Tai, kad ginčo garažai pastatyti ant rekonstruotinos, istorinės (duomenys neskelbtini) gatvės patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. t. y. sąnaudų ir naudos analizė (el. b. t. II, l. 16), pastatų, esančių paimamoje visuomenės poreikiams žemėje, išdėstymo schema (el. b. t. II, l. 56), žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų planas (el. b. t. I, l. 13). Neimperatyvaus pobūdžio teiginys „siūlomi nugriauti pastatai“, taip pat nepakeičia fakto, kad ginčo garažai pastatyti ant istorinės gatvės ir iš esmės trukdo įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius. Grafinis sprendinys siūlantis griauti garažus, jo kūrimo / sudarymo stadijoje, nebuvo patvirtintas. Todėl akivaizdu, kad teikiant jį tvirtinti, jis įvardijamas kaip „siūlomas“, o jį patvirtinus ir sudarius aiškinamąjį raštą, ginčo garažai buvo įrašyti į „Griaunami pastatai“ skyriaus 3 punktą.

40. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų teiginiais, susijusiais su Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimu patvirtintu detaliuoju planu. Šis detalusis planas nėra keičiantis Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtintą Detalųjį planą, todėl nedaro įtakos galiojančiam sprendiniui. Jis taip pat nepaneigia fakto, kad sprendinys atstatyti istorinę (duomenys neskelbtini) gatvę iki šiol galioja. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurios ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) visiškai nesutampa.

41. Atsakovas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartyje konstatavo, jog nagrinėjama byla yra viešojo intereso, ginčo garažai patenka į Bastionų kompleksą kultūros vertybės (kodas 10457) teritoriją. Ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą paimti žemės sklypą ir ginčo garažus visuomenės poreikiams Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

43. Administracijos nuomone, teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl NŽT Įsakymo, kuriuo pradėta valstybinės žemės ploto, esančio prie pastato (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijai ir eksploatacijai vykdyti) procedūra, teisėtumo ir pagrįstumo.

45. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad NŽT Įsakymas atitinka teisės aktų, reglamentuojančių tiek tokių valstybės institucijų sprendimų rengimo, tiek žemės paėmimą visuomenės poreikiams, reikalavimus, konstatavo, kad Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. patvirtintas Detalusis planas yra galiojantis, o sprendiniai, susiję su istorinei (duomenys neskelbtini) gatvei atkurti reikalingais ginčo garažų griovimo darbais, nebuvo pakeisti ar panaikinti, Įsakyme nurodyta, kokiais teisės aktais ir dokumentais vadovaujantis pradedama ši žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra bei žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas pagrįstas sąnaudų ir naudos analizės metodu, todėl Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

46. Pareiškėjai apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, skundžiamą sprendimą grindė prielaidomis, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, neteisingai vertino aplinkybes ir įrodymus.

47. Skundžiamame Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjų nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra grindžiamas Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

48. Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga: viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams (Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 4 p.).

49. Žemės įstatymo 46 straipsnis nustato, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę.

Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę (Žemės įstatymo 46 str. 1 d.). Kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu:

1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais (Žemės įstatymo 46 str. 1 d.).

Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Toks skundas turi būti išnagrinėtas per 45 kalendorines dienas nuo skundo priėmimo dienos, o apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo – per 45 kalendorines dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Kai yra keli skundai dėl to paties sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti, teismas privalo visus skundus sujungti į vieną bylą ir tokią bylą išnagrinėti per 45 kalendorines dienas nuo skundų sujungimo.

Teismui priėmus sprendimą, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas ar jo dalis, arba per nustatytą terminą neapskundus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais (Žemės įstatymo 46 str. 6 d.).

50. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 2 punkte nustatyta, kad žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Taisyklių 3 punkte nustatyta tvarka atlieka sąnaudų ir naudos analizę. Sąnaudų ir naudos analizė gali būti sudedamoji teritorijos, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams, vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba parengiama kaip atskiras dokumentas – Taisyklių 6.4 papunktyje nurodyto aiškinamojo rašto priedas. <...> .

51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau įvardintomis teisės aktų nuostatomis, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pateiktas šalių pozicijas, pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir nurodytų motyvų, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).

52. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar galioja Detaliojo plano sprendiniai nugriauti ginčo garažus, ar jie buvo pakeisti 2001 m. kovo 15 d. sprendimu.

53. Byloje nustatyta, kad:

53.1. Detaliojo plano Aiškinamojo rašto skyriuje „Detaliojo plano sprendiniai“, be kita ko, nurodyti tokie Detaliojo plano sprendiniai: atstatomos istorinės gatvės, „griaunami menkaverčiai sandėliukai ir garažai“. Aiškinamojo rašto skyriaus „Griaunami pastatai“ 3 punkte įrašyta „Garažai prie sklypo G 19 – 13 boksų – teisinė registracija – L. S., T. R., C. Š., A. C. ir kt.“. Pagrindiniame brėžinyje ginčo garažai pažymėti kaip „siūlomi nugriauti pastatai“. Aiškinamojo rašto lentelėje „Planuojamos teritorijos tvarkymo režimas“ grafoje „Individualūs garažai“ nurodyta: „Garažai šalia sklypo – 13 boksų, C. Š., T. R., L. S., A. M., V. K. P., S. B., P. B. ir kt.“. Teritorijos tvarkymo režimas – „griaunami menkaverčiai pastatai, esami garažai“;

53.2. 2001 m. kovo 15 d. sprendimu nuspręsta iš dalies pakeisti Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimo „priedo 2 lapo žemės sklypo G19 duomenis: lentelės 5 stulpelyje išbraukti žodžius „garažai šalia sklypo – 13 boksų (C. Š., T. R., L. S., A. M., V. K. P., S. B., P. B. ir kt.)“.

54. Kadangi pareiškėjai ir NŽT su Administracija skirtingai aiškino šios nutarties 53 punkto papunkčiuose nurodytas teritorijų planavimo dokumentų nuostatas, pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu konstatavo, kad nuostatos neaiškios, todėl ginčo Įsakymą panaikino. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje yra akivaizdus viešojo intereso elementas, dėl ko teismas privalo būti itin aktyvus, ir nurodžius rinkti papildomus įrodymus dėl 2001 m. kovo 15 d. sprendimo turinio, į bylą buvo pateiktas išrašas iš Teritorijų planavimo dokumentų registro, iš kurio matyti, kad Teritorijų planavimo dokumentų registre 2001 m. kovo 15 d. registruotas detaliojo plano sprendinių koregavimas (spragų, kolizijų, techninių klaidų taisymas). Taip pat Administracija nurodė, kad kitokių duomenų (aiškinamojo rašto, kokia procedūra buvo priimtas dokumentas) nėra, jie nenurodyti ir išraše iš Teritorijų planavimo dokumentų registro.

55. Atsižvelgdama į Detaliojo plano turinį (Aiškinamąjį raštą ir brėžinio grafinę bei tekstinę dalis), 2001 m. kovo 15 d. sprendimo turinį (įskaitant lingvistinę išraišką), informaciją apie 2001 m. kovo 15 d. sprendimą (įregistruotas kaip koregavimas, spragų, kolizijų, techninių klaidų taisymas), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi į bylą pateikta naujausia informacija ir įrodymais, nustatant 2001 m. kovo 15 d. sprendimo turinį ir padarė motyvuotą išvadą, kad 2001 m. kovo 15 d. sprendimu išbraukiant iš 2000 m. liepos 5 d. patvirtinto detaliojo plano priedo 2 lapo žemės sklypo G19 duomenis (lentelės 5 stulpelyje išbraukiant žodžius „Garažai šalia sklypo – 13 boksų (C. Š., T. R., L. S., A. M., V. K. P., S. B., P. B. ir kt.)“) buvo ištaisyta techninė klaida (iš G19 žemės sklypo išbraukti tame sklype fiziškai nesantys garažai), tačiau dėl to nepakito Detaliojo plano sprendinių esmė (nugriauti ginčo garažus, atstatyti istorinę gatvę). Taip pat teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad kiti aplinkinių teritorijų planavimo dokumentai, kaip antai, 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimas, pakeitė minėtus Detaliojo plano sprendinius, nes valia keisti 2000 m. liepos 5 d. sprendimu patvirtintą Detalųjį planą niekaip nenurodyta kituose teritorijų planavimo dokumentuose, kaip antai pačiame 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendime. Taigi apeliacinio skundo argumentai, kad vis dar yra neaiškumų, koks yra 2001 m. kovo 15 d. sprendimo turinys, ar galioja Detaliojo plano sprendiniai, kad esant neaiškumams turi būti teikiamas prioritetas nuosavybės apsaugai, atmestini, nes paneigti į bylą pateiktais įrodymais (išrašu iš Teritorijų planavimo dokumentų registro), kad Detaliojo plano sprendiniai (nugriauti ginčo garažus, atstatyti istorinę gatvę) yra galiojantys.

56. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad sprendiniai nugriauti garažus, atstatyti istorinę gatvę nėra individualizuoti, detalūs, neaiški jų vieta, būtinumas paimti visuomenės poreikiams, nes minėti sprendiniai yra konkretizuoti, pavaizduoti grafiškai. Tą patvirtina į bylą pateiktų įrodymų visuma, t. y. pateikti Detaliojo plano aiškinamasis raštas ir brėžinys, UAB „Kelprojektas“ 2019 m. atlikta Klaipėdos m. sav. (duomenys neskelbtini) g. tęsinio sąnaudų ir naudos analizė, pastatų, (duomenys neskelbtini), esančių paimamoje visuomenės poreikiams žemėje, išdėstymo schema, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų planas ir kt. Pateikta (duomenys neskelbtini) tęsinio sąnaudų ir naudos analizė parengta laikantis Taisyklių reikalavimų, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad NŽT įrodė, kad nagrinėjamu atveju yra pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Žemė prie pastato (duomenys neskelbtini) (įskaitant pastatą – garažą) reikalinga viešosios paskirties infrastruktūrai, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės atstatymui, rekonstravimui ir eksploatavimui, o ginčo garažai turi esminę reikšmę.

57. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017).

58. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi ir 2023 m. sausio 17 d. nutartimi įpareigojo Administraciją į bylą pateikti bylai teisingai išnagrinėti reikalingus įrodymus. 2023 m. sausio 25 d. Administracija į bylą pateikė papildomus dokumentus, nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. 134 neturi rengimo medžiagos, taip pat ir aiškinamojo rašto. Tą patį teismo posėdyje, atsakydamas į teisėjos klausimus, patvirtino NŽT atstovas (2023 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 21 min. 31 s.) ir Administracijos atstovas (2023 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 30 min.). Teritorijų planavimo dokumentų registre taip pat nėra duomenų apie 2001 m. kovo 15 d. sprendimo aiškinamąjį raštą ar kt. medžiagą. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę įrodyti turi tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A1-835/2007). Taigi pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, neišreikalavo įrodymų, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi, į bylą pateikti ne visi įrodymai, yra paneigti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad teismo sprendimas ir jame padarytos išvados yra grindžiamos ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, bylos faktinėmis aplinkybėmis, proceso šalių argumentais, į bylą pateiktais ir ištirtais įrodymais. Vien tai, kad pareiškėjai įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

59. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, kurie, teisėjų kolegijos nuomone, nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, niekaip nekeičia galutinės teisėjų kolegijos išvados nagrinėjamoje byloje.

60. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

61. Netenkinus pareiškėjų apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti ir jų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų I. K., L. P., N. B., K. K., O. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Navisolis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis