007ffe6a-4063-43f6-a71c-daed11c19b91 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Jūratė Jakubonienė                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-43-478/2016Teisėja Aurelija Ozolinia                                        Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00064-2015-4                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, nuteistosios I.

T. gynėjui advokatui Vytautui Bučiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios I. T. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo,I. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį ir nubausta 15 MGL (564,90 EUR) dydžio bauda.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė : I. T. nuteista už tai, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate atliekant ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 66-1-00894-14 dėl seksualinio prievartavimo, bÅ«dama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už žinomai melagingų parodymų davimÄ , 2014 m. gruodžio 15 d. 11 val. 45 min.

Kėdainių rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Mickevičiaus g. 22, Kėdainių m., papildomai apklausiama kaip liudytoja, tyčia davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai L. A. apie tai, jog išgalvojo įvykį apie savo tėvo R. T. jos atžvilgiu atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus, t. y. neigė, kad 2014 m. liepos 30 d. apie 22 val. 30 min. automobilyje ,,VW Multivan“ jos tėvas R.

T. liepęs jai nusirengti nuogai, tepti sviestu jam spenelius ir čiulpti bei ranka dirginti jam jo lytinį organÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniu skundu nuteistoji I. T. praÅ¡o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde apeliantė nurodo, jog nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas, kadangi pagal jai pateiktÄ kaltinimÄ ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliantė sutinka, kad padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje, tačiau ne pagal kaltinime iÅ¡dėstytas aplinkybes. Teismas neteisingai nustatė, kad ji tyčia davė melagingus parodymus 2014 m. gruodžio 15 d. 11 val. 45 min. Kėdainių rajono policijos komisariato patalpose, esančiose A. Mickevičiaus g. 22, Kėdainių m. papildomai apklausiama kaip liudytoja. 2014 m. gruodžio 15 d. ji sakė tiesÄ . Ji pripažįsta, kad padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje, todėl, kad ji tikrai tyčia davė melagingus parodymus 2014 m. rugsėjo 10 d. apklausiama liudytoja Kėdainių rajono policijos komisariate apie tai, kad 2014 m. liepos 30 d. apie 22 val.30 min. jos tėvas R.

T. priekabiavo prie jos automobilyje „VW Multivan“ Daumantų soduose, Kėdainių rajone, t. y., jis liepė jai nusirengti nuogai, tepti sviestu jam spenelius ir čiulpti bei ranka dirginti jam jo lytinį organÄ .2014 m. rugsėjo 10 d. apklausiama Kėdainių rajono policijos komisariate, ji suprato, kad duoda melagingus parodymus prieÅ¡ savo tėvÄ , tada jai atrodė, kad tai geriausias sprendimas, nes tėvas jÄ per daug griežtai kontroliavo, o kai 2014 m. liepos 30 d. vakare jai sudavė per veidÄ , ji labai ant jo supyko, kÅ«rė įvairius kerÅ¡to planus ir sugalvojo istorijÄ , norėdama pakeisti įvykius taip, kad galėtų atsiriboti nuo perdėtos tėvo kontrolės. Po vasaros atostogų 2014 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, kaip ir praėjusiais mokslo metais, tėvas turėjo į jos sÄ skaitÄ pervesti 300 litų mokslams ir asmeninėms reikmėms, tačiau nepervedė, jos atžvilgiu jo griežta kontrolė iÅ¡liko.

Visa tai paskatino jÄ apkalbėti tėvÄ . Apeliantė nemanė, kad pasiskundus dėl jai suduoto tėvo smÅ«gio į veidÄ , kas nors rimtai sureaguos, todėl sugalvojo netikrÄ istorijÄ - tėvo suduotÄ smÅ«gį į veidÄ papildė istorija apie tėvo seksualinį iÅ¡naudojimÄ jos atžvilgiu. Å ia iÅ¡galvota istorija pasidalino su draugėmis G. G. ir G. G.. Policijoje Å¡ia iÅ¡galvota istorija patikėjo, kadangi ji sugebėjo įtikinančiai viskÄ paaiÅ¡kinti ir elgtis. Po tėvo suėmimo gyvenimas pasikeitė, niekas jos nebekontroliavo, ji manė, kad pradeda gyventi žymiai geriau ir patogiau.

Negalvojo, kad tėvÄ suims ir uždarys. Tik po kiek laiko suprato, kad tėvo atžvilgiu pasielgė neteisingai, jį nepagrįstai apkalbėjo, tik vėliau suprato, kokios sunkios pasekmės dėl to gali bÅ«ti tėvui, todėl raÅ¡tu kreipėsi į prokurorÄ ir nurodė, kas tikrai įvyko 2014 m. liepos 30 d. vakare, ir kÄ iÅ¡sigalvojo. TÄ nurodė ir papildomos liudytojo apklausos metu.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistosios I.

T. apeliacinis skundas atmetamas.Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus praÅ¡ymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai I.

T. pripažino kalta pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl pareikÅ¡to kaltinimo. Jos kaltė visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai taip pat nepažeisti.Nuteistoji, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, ginčija savo kaltę, tvirtindama, kad nepadarė nusikalstamos veikos pagal jai pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu.

Tačiau pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi, iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ .

Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį iÅ¡teisinant, todėl vien tai, kad teismo iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantės subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningÄ , vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumÄ , iÅ¡ jų analizės nuosprendyje logiÅ¡kai ir įtikinamai turi iÅ¡plaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingÄ skundÄ , pareiÅ¡kimÄ , praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba bÅ«damas ekspertu ar specialistu pateikė melagingÄ iÅ¡vadÄ ar paaiÅ¡kinimÄ , arba bÅ«damas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai iÅ¡vertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

BK 235 straipsnio 1 dalies prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neatitinka tikrovės, ji iÅ¡kraipoma arba neigiami realÅ«s egzistuojantys faktai ir nurodomi iÅ¡galvoti. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia ir liudytojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalykÄ . BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia.

Suprasdamas veikos pavojingumÄ , kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija bÅ«tų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimas baigtas, kai liudytojas pasiraÅ¡o ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-597/2012). I. T. nuteista už tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-00894-14 dėl seksualinio prievartavimo, bÅ«dama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už žinomai melagingų parodymų davimÄ , 2014 m. gruodžio 15 d. 11 val. 45 min.

Kėdainių rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Mickevičiaus g.22, Kėdainių m., papildomai apklausiama kaip liudytoja, tyčia davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai L. A. apie tai, jog išgalvojo įvykį apie savo tėvo R. T. jos atžvilgiu atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus, t. y. neigė, kad 2014 m. liepos 30 d. apie 22 val. 30 min. automobilyje ,,VW Multivan“ jos tėvas R.

T. liepęs jai nusirengti nuogai, tepti sviestu jam spenelius ir čiulpti bei ranka dirginti jam jo lytinį organÄ .Å ioje byloje pagrindo netikėti pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis nėra. Nors nuteistoji I. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jos atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, tvirtindama, jog kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti bei apeliacinės instancijos teismo dar kartÄ patikrinti įrodymai apeliantės teikiamÄ versijÄ paneigia.

Tokie įrodymai yra liudytojų L. A., V. V., J. A., G. G., G. G. parodymai, I. T., L. T. ir R. T. apklausų protokolai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-00894-14, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kiti raÅ¡ytiniai bylos įrodymai.Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-00894-14 2014-09-10 apklausiama kaip liudytoja I. T., pasiraÅ¡ytinai supažindinta su atsakomybe už melagingų parodymų davimÄ , parodė, kad 2014-07-30 apie 22-23 val. sode tėvas, išėjęs iÅ¡ namuko, paliepė eiti į maÅ¡inÄ , o kai Å¡i atsakė nenorinti, jis jÄ nusivedė į automobilį.

Po to liepiamu tonu pareiÅ¡kė: „Turėsi man smaukyti“, liepė nusirengti visus drabužius, pats nusirengė. Tėtis trenkė delnu du kartus jai į veidÄ , todėl iÅ¡sigandusi, verkdama paėmė jam už lytinio organo ir pradėjo jį smaukyti. Tada jis liepė kita ranka paimti sviesto gabaliukÄ , juo tepti ant spenelių, užtepus, liepė čiulpti, todėl čiulpė spenelį (t. 1, b. l. 18-21). Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-00894-14 liudytojos L. T. 2014 m. rugsėjo 10 d. apklausos protokolu nustatyta, jog jai po įvykio dukra nieko nepasakojo, bet pats vyras po kelių dienų jÄ pasižadinęs naktį pasipasakojo, kad negali miegoti dėl dukters Ievos, kad „nudrovino“ jÄ , teigė:

„Nu va, jau pasakiau, galvok kaip nori“. Po kelių dienų dukra papasakojo, kÄ tėvas su ja darė. Po pokalbio su dukra vyras kaltės neneigė, kad taip pasielgė su Ieva, bet tvirtino taip pasielgęs, nes „Ieva santykiauja su vaikinais“. Sakė, jog „jei dukra apskųs jį, tai jis papjaus visus ir pats negyvens, pasikars“. Kai sužinojo apie įvykį, į policijÄ nesikreipė, nes dukra Ieva nenorėjo, galvojo, kad tėvo elgesys pasikeis, nenorėjo vieÅ¡umo, bet kadangi niekas nesikeičia, todėl nusprendė kreiptis į policijÄ (t. 1, b. l. 28-29).

Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-00894-14, 2014-09-10 įtariamojo R. T. apklausos protokolu nustatyta, jog 2014-07-30 apie 22.30 val. sode jie su dukra automobilyje ,,VW Multivan“ nusirengė drabužius, prieÅ¡ tai jis du kartus trenkė dukrai delnu į veidÄ , jis liepė dukrai I. T. sviestu iÅ¡tepti jo spenelius, glamonėti jo spenelius, ji tÄ padarė, tuo metu pats glamonėjo savo lytinį organÄ , masturbavosi pats, neprisimena, ar dukrai liepė masturbuoti jo lytinį organÄ (t. 1, b. l. 105-107, 112-114).

Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-00894-14, įtariamojo R. T. parodymų patikrinimo vietoje 2014-09-11 metu R. T. parodė, jog dukra jam glamonėjo spenelius, o savo lytinį organÄ deÅ¡ine ranka jis dirgino pats, (t. 1, b. l. 94-100). Svarstant pareiÅ¡kimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, 2014-09-11 teismo posėdžio metu R. T. teismui paaiÅ¡kino, kad įvykis buvo 2014-07-30 apie 22.30 val. sode Kėdainių raj., Daumantų kaimo teritorijoje, automobilyje ,,VW Multivan“, jie abu buvo nusirengę drabužius, jis dukros nemušė, ji sviestu jam iÅ¡tepė spenelius ir ranka jam dirgino spenelius, masturbavosi pats.

Praėjus keturioms dienoms po įvykio, pasakė žmonai, kad teko pasimylėti su dukra, (t. 1, b. l. 120-121).Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, I. T., L. T. ir R. T. nurodomos esminės aplinkybės sutampa, t. y. įvykio data, vieta ir esmė bei atlikti veiksmai. Nors R. T. neigė dalį atliktų veiksmų, kuriuos nurodė I. T., tačiau jis pripažino, jog toks įvykis buvo, pripažino esmines aplinkybes, kad veiksmai buvo atliekami automobilyje, tiek I. T., tiek R. T. nusirengus visus drabužius, kad I.

T. sudavė delnu du kartus per veidÄ , kad dukra I. T. iÅ¡tepė jam spenelius sviestu ir juos dirgino, tuo metu buvo atliekami seksualinio pasitenkinimo veiksmai. Nors R. T. nurodė, jog jis Å¡ias aplinkybes iÅ¡girdo dukrai kalbant telefonu ir todėl save apkalbėjo, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad toks paaiÅ¡kinimas nelogiÅ¡kas, turint omeny tėvo griežtumÄ dukters atžvilgiu, todėl Å¡is paaiÅ¡kinimas pagrįstai atmestas kaip neatitinkantis objektyvios tikrovės. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats R.

T. po 4 dienų prisipažino sutuoktinei L. T., kad atliko seksualinio pobÅ«džio veiksmus dukters I. T. atžvilgiu, Å¡i aplinkybė nustatyta tiek R. T., tiek L. T. parodymais, kurie sutampa tarpusavyje, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo, juolab Å¡ios aplinkybės R. T. niekaip nepaaiÅ¡kino. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji istorijÄ iÅ¡galvojo siekdama atsiriboti nuo perdėtos tėvo kontrolės, tačiau kolegija tokį skundo argumentÄ vertina kaip gynybinę versijÄ bei siekį padėti tėvui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jį atmeta, kadangi Å¡i versija yra paneigta aukščiau iÅ¡vardintais įrodymais.

Tuo pačiu pagrindu atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, kad apie įvykį buvo praneÅ¡ta tik po 40 dienų, todėl teismas turėjo įvertinti tai kaip patvirtinimÄ , jog 2014-12-15 apklausoje ji sakė tiesÄ , nes, kaip matyti iÅ¡ iÅ¡tirtų įrodymų, pati I. T. nenorėjo iÅ¡ karto vieÅ¡inti Å¡io įvykio, tikėdamasi, kad tėvo elgesys jos atžvilgiu pasikeis, nors Å¡eimoje Å¡io įvykio aplinkybės jau buvo žinomos.Taigi, nustačius faktinę aplinkybę, kad 2014-09-10 apklausiama kaip liudytoja I.

T. davė teisingus parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad I. T., papildomai apklausiama liudytoja, bÅ«dama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už žinomai melagingų parodymų davimÄ , 2014 m. gruodžio 15 d. 11 val. 45 min. Kėdainių rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Mickevičiaus g. 22, Kėdainių m., tyčia davė melagingus parodymus, paneigdama jos tėvo R. T. atliktus veiksmus jos atžvilgiu. Å ios apklausos metu I. T. buvo apklausiama kaip liudytoja, įspėta už melagingų parodymų davimÄ , ir privalėjo duoti teisingus parodymus, tačiau tyčia davė melagingus parodymus ir patvirtino protokole suraÅ¡ytų parodymų teisingumÄ .

Dėl aptartų aplinkybių teisėjų kolegija daro iÅ¡vada, jog nuteistoji I. T., suprasdama savo, kaip liudytojo baudžiamojoje byloje, procesinę padėtį, žinodama savo teisinę pareigÄ padėti vykdyti teisingumÄ ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus, davė ikiteisminio tyrimo metu 2014-12-15 melagingus parodymus, suprato ir norėjo, kad melaginga informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Skunde apeliantė nurodo, kad liudytojų V. V., G. G., G.

G. ir J. A. parodymai yra iÅ¡vestiniai ir iÅ¡ esmės atkartojantys jos pasakojimÄ , tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad seksualinės prievartos prieÅ¡ nepilnamečius bylų specifikai bÅ«dingas tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebuvimas. Svarbiausi įrodymų Å¡altiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų iÅ¡vados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų iÅ¡vados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.), iÅ¡vestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nepilnamečiu ir kuriems nepilnametis pasakojo apie patirtÄ seksualinę prievartÄ , parodymai.Liudytojos L.

A. parodymais nustatyta, kad bÅ«tent ji 2014 m. rugsėjo mėn. apklausinėjo I. T., kurios psichologinė bÅ«sena buvo adekvati įvykusiam įvykiui: ji pasakojo, verkė, jaudinosi, paskui nusiramindavo ir kalbėdavo toliau, pasakojo taip, lyg antrÄ kartÄ iÅ¡gyventų įvykį. Mama palaikė dukrÄ ir ja tikėjo. Pirmosios apklausos metu I. T. tik paminėjo sviestÄ , sakė, kad tėvas liepė jį paimti iÅ¡ automobilio durelių, o apklausiamas tėvas R. T. pats nurodė, kad jis nuolat vežiojasi sviestÄ â€žtuo tikslu“.

Jos tėvas apklausos metu iÅ¡ dalies patvirtino dukters parodymus, teigdamas, jog nuo susijaudinimo tiksliai neprisimena visų detalių, o įvykio vietoje iÅ¡samiai pasakojo apie padarytÄ veikÄ . Nekilo abejonių parodymų teisingumu. I. T. parodymai papildomos apklausos metu prieÅ¡taravo visai bylos medžiagai, jos motyvai apie kerÅ¡tÄ tėvui dėl per griežtos kontrolės neįtikino. Liudytojos V. V. parodymais nustatyta, kad I. T. pati atėjo pas jÄ su drauge Greta ir susijaudinusi papasakojo apie įvykį, kÄ tėvas su ja darė, sakydama, kad nori kreiptis į policijÄ .

Ievai su drauge išėjus, ji pranešė apie įvykį mokyklos psichologei ir socialinei pedagogei. Po to Ieva lankydavosi pas psichologę, nors iki to pokalbio nesilankė. Liudytojos J. A. parodymais nustatyta, jog ji dirba „Atžalyno“ gimnazijos psichologe. G. G. atėjo kartu su Ieva, kuri atrodė sutrikusi, pasimetusi, sakė, kad sunku kalbėti. Ieva pasakojo apie įvykį, vienu metu net apsiverkė, ir jai atrodė, kad tai buvo tiesa. Ieva sakė, jog mėnesį laiko tylėjo, bet nebeišlaikė tylėjimo ir pasipasakojo Gretai, kuri paskatino veikti.

Po to Ieva dar buvo atėjusi į konsultacijas, sakė, kad jai sunku namuose, apėmę dviprasmiÅ¡ki jausmai, nes vis dėl to jai gaila tėčio. Jautėsi blogai, kad pasakė apie savo tėtį. Niekada nesakė, kad ta istorija iÅ¡galvota. Sakė, kad pyksta ant tėvo, bet nenori jam kerÅ¡yti, jaučiasi kalta tai papasakojusi. Liudytojos G. G. parodymais nustatyta, jog vienÄ dienÄ ji susitiko IevÄ piktÄ , verkiančiÄ , ji pasipasakojo, kaip tėtis su ja elgėsi prieÅ¡ mėnesį. Nuėjo kartu į policijÄ , kur Ieva pasakojo tÄ patį, kÄ ir jai – apie tėčio seksualinius veiksmus jos atžvilgiu.

Liudytojos G. G. parodymais nustatyta, jog Ieva pasakojo, kad tėtis „liepė jai kažkÄ daryti“. Minėjo, jog tėtis sakė: „Jei kažkÄ darai su vaikinais, tai ir man gali padaryti“. Ieva atrodė persigandusi, sutrikusi, jos balsas buvo keistas. Ji patikėjo, kad Ieva sako teisybę. Vėliau Ieva sakė, kad pyko ant tėčio ir melavo. Minėti liudytojų parodymai dėl I. T. patirtos seksualinės prievartos ir jos atskleidimo yra nuoseklÅ«s, tarpusavyje neprieÅ¡tarauja, vieni kitus papildo, yra pagrįsti byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Tuo pačiu pažymėtina, kad Å¡iais liudytojų parodymais nustatyta ir emocinė I. T. bÅ«sena, jai pasakojant apie įvykį, t. y. visi liudytojai pabrėžė I. T. sutrikimÄ , pasimetimÄ , susijaudinimÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ie duomenys tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl I. T. padarytos nusikalstamos veikos, todėl teismas pagrįstai laikė Å¡iuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadas.

Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog liudytojai siektų nepagrįstai apkaltinti apeliantę nebÅ«tos nusikalstamos veikos padarymu, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantė nenurodė ir apeliaciniame skunde, todėl netikėti liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, priimdamas nuosprendį, neatkreipė dėmesio į tai, kad liudytoja V. V. teisme patvirtino, kad apeliantė mėgdavo pameluoti, be to, jog pamelavo apskųsdama tėvÄ , ji sakė ir liudytojai G.

G., kuri Å¡iÄ aplinkybę patvirtino teisme. Nors liudytoja V. V. įvardijo nuteistosios polinkį meluoti, o liudytoja G. G. paaiÅ¡kino, jog nuteistoji jai pasakė, kad melavo, tačiau Å¡ios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl nuteistosios I. T. kaltės nekelia ir jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesudaro. Kaip minėta aukščiau, nuteistosios kaltė įrodyta ne tik Å¡ių liudytojų parodymais, bet ir nuteistosios tėvų L. T. ir R. T. kitame ikiteisminiame tyrime duotais parodymais bei kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, be to, minėtos liudytojos nurodė, kad nuteistosios keliama versija, jog ji melavo dėl jos atžvilgiu atliktų seksualinių veiksmų, nepatikėjo, todėl aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡iuos parodymus vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra jokio objektyvaus pagrindo.Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo posėdyje tinkamai iÅ¡tirtų įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas I.

T. kaltei dėl nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pagrįsti, todėl abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas I.

T. atžvilgiu pritaikytas tinkamai, nuteistajai paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose nustatytų nuostatų, todėl nuteistosios skundas atmetamas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : Nuteistojo I. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė             JÅ«ratė Jakubonienė Teisėjai             ArÅ«nas PaÅ¡tuolis              Algerdas UrbÅ¡ys