2017-11-08 Nr. AB-20349-3-61-3-04139-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-929-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04139-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą; 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2014 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria buvo nustatytas pakartotinis pažeidimas ir buvo skirta sankcija (paramos sumažinimas 100 proc. ir paramos neskyrimas už kitus kalendorinius metus); 3) įpareigoti Agentūrą taikyti kompleksinio paramos susiejimo 19 proc. sankciją ir išmokėti 39 412,62 Lt paramos išmoką (b. l. 1–5, 37–41).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 74–78), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. Komisijos ir Agentūros sprendimus panaikino ir įpareigojo Agentūrą išmoką pagal paraišką išnagrinėti iš naujo (b. l. 108–113).

Pareiškėjas, atstovaujamas advokato Mariaus Zamulskio, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą priteisti pareiškėjui iš Agentūros 530 Eur išlaidų, patirtų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (pateikė išlaidų apskaičiavimą) bei sumokėtą žyminį mokestį už skundą (b. l. 116–117). Pateikė įrodymus, pagrindžiančius 530 Eur sumokėjimą M. Zamulskiui (b. l. 119).

Agentūra atsiliepime prašė teismo maksimaliai sumažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą (b. l. 124–126). Agentūra atkreipė dėmesį, kad prašymas atidėti teismo posėdį buvo parengtas labai trumpas, jame nėra jokių sudėtingų teisės aktų nuostatų analizės. Už eilinio rašto surašymą prašoma 50 Eur atlygio, o tai, pasak Agentūros, yra absoliučiai nepagrįsta ir neracionalu. Agentūra taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 m. lapkričio 4 d. vyko jau antras posėdis, todėl pareiškėjo atstovui nereikėjo jam rengtis 4 val. Agentūros nuomone, už pakartotinį pasirengimą bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos apskritai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 2 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies, t. y. pareiškėjo naudai iš Agentūros priteisė 196,81 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 148–151). Teismas sprendė, kad už prašymą dėl bylos atidėjimo priteistina suma turi būti mažinama iki 10 Eur, už 4 val. pasirengimą teismo posėdžiui priteistina suma mažintina iki 242,21 Eur. Už atstovavimą 2015 m. lapkričio 4 d. teismas išlaidų pareiškėjui nepriteisė, nes posėdis tęsėsi mažiau nei 0,5 val. Už pasirengimą 2015 m. rugsėjo 1 d. posėdžiui teismas nepriteisė pareiškėjui patirtų išlaidų, nes minėtas posėdis truko tik 4 min. ir buvo atidėtas. Be to, visą priteistiną sumą teismas sumažino 30 proc., konstatuodamas, kad buvo patenkinta 70 proc. pareiškėjo reikalavimų.

III. Pareiškėjas, atstovaujamas advokato Mariaus Zamulskio, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo atmestas (b. l. 154–157). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. 80 proc. sumažintos išlaidos už prašymo atidėti posėdį parengimą neatitinka ekonominės logikos, protingumo ir teisingumo principų.

2. Aplinkybė, kad pirmasis teismo posėdis buvo atidėtas, nereiškia, kad jam pareiškėjo atstovas neturėjo ruoštis, taip pat, kad pareiškėjo atstovas šiame posėdyje, kuriame ir buvo sprendžiamas klausimas dėl posėdžio atidėjimo, neatstovavo pareiškėjo. Atitinkamai, už šias teisines paslaugas patirtos išlaidos pirmosios instancijos teismo buvo nepriteistos nepagrįstai. Pareiškėjo nuomone, 80 Eur suma už šias paslaugas atitinka teisingumo ir protingumo principus.

3. Teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų už atstovavimą antrame teismo posėdyje, remdamasis vien tuo, kad posėdis truko 25 minutes. Tai, pasak pareiškėjo, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams bei LVAT praktikai.

4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo tenkinta 70 proc. pareiškėjo skundo reikalavimų ir, atitinkamai, nepagrįstai sumažino priteistiną sumą 30 proc. Ginčas buvo išspręstas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas turi teisę į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Agentūra atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo buvo labai trumpas, šio rašto turinys sudarė mažiau nei 1 lapą (7 sakiniai), todėl, Agentūros nuomone, tokio rašto surašymas nereikalavo jokių specifinių žinių bei laiko sąnaudų.

2. Išlaidos už pasirengimą 2015 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžiui neturėtų būti priteisimos, nes prašyme dėl šio posėdžio atidėjimo buvo nurodyta, kad pareiškėjo atstovas nėra susipažinęs su bylos medžiaga.

3. Agentūros nuomone, prašymas priteisti išlaidas už pasirengimą 2015 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžiui yra pakartotinis, atsižvelgiant į tai, kad buvo taip pat prašoma priteisti už pasirengimą 2015 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžiui.

4. Išlaidos už atstovavimą 2015 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje neturi būti priteisiamos, nes posėdis truko vos 25 minutes.

5. Agentūra pritaria teismo išvadai, kad byloje buvo tenkinta 70 proc. pareiškėjo reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kaip minėta, LVAT 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Sprendžiant, kokia dalimi proporcingai turėtų būti priteistos pareiškėjo patirtos išlaidos, nagrinėjamu atveju svarbi LVAT 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, kurioje LVAT spręsdamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo klausimą, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo motyvais bei reikalavimu, tačiau matematinius skirtinos paramos ir taikytinos sankcijos skaičiavimus grąžino atlikti Agentūrai, nes tai nėra teismo kompetencija (b. l. 141–143). LVAT išlaidas už žyminį mokestį sumažino 7,14 proc. (vietoje 14 Eur priteisė 13 Eur), o atstovavimo išlaidas sumažino 1,70 proc. (vietoje 763 Eur priteisė 750 Eur). Atsižvelgdama į tai, kad teismo procesiniai sprendimai turi būti nuoseklūs ir nuspėjami, o tos pačios faktinės aplinkybės vertinamos vienodai, teisėjų kolegija šiuo atveju vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šioje byloje jau nustatytomis proporcijomis. Atitinkamai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog buvo tenkinta 70 proc. pareiškėjo reikalavimų yra nepagrįsta.

Pareiškėjui buvo priteista 70 proc. žyminio mokesčio (20,27 Eur). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas už skundą sumokėjo 100 Lt (28,96 Eur) (b. l. 32). Atsižvelgiant į paminėtą LVAT nutartį, šios išlaidos turėtų būti mažinamos ne 30 proc., o 7,14 proc. Atitinkamai, pareiškėjui turėjo būti priteista 26,89 Eur žyminio mokesčio.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti atstovavimo išlaidas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – koeficientas).

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti 50 Eur už advokato padėjėjo parengtą prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad galima priteisti suma mažintina ir priteistina 10 Eur. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad teismo priteisiamos atstovavimo išlaidos ne tik paprastai turėtų neviršyti Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, bet pagal Rekomendacijų 2 punktą, turi būti priteisiamos, atsižvelgus į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Prašymas atidėti teismo posėdį buvo parengtas ir pateiktas teismui teismo posėdžio dieną (2015 m. rugsėjo 1 d.). Šiame prašyme buvo nurodyta, kad atstovavimo sutartis su pareiškėju buvo sudaryta tik 2015 m. rugpjūčio 31 d., todėl pareiškėjo atstovas (advokato padėjėjas) nėra susipažinęs su byla (b. l. 59–60). Atitinkamai, buvo prašoma teismo posėdį atidėti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad advokato padėjėjas dalyvavo 2015 m. rugsėjo 1 d. posėdyje, todėl minėtas prašymas galėjo būti pateiktas tik žodžiu teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į pateikto prašymo pobūdį, į tai, kad minėtam prašymui parengti nebuvo būtinos specialios žinios, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo už minėto prašymo parengimą priteista suma (10 Eur) atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas nepriteisė pareiškėjui jo išlaidų, patirtų už pareiškėjo atstovavimą pirmame teismo posėdyje ir pasirengimą jam. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. vyko teismo posėdis, kuriame dalyvavo pareiškėjo atstovas tuo metu advokato padėjėjas Marius Zamulskis (b. l. 64–66). Posėdis truko 4 min., nes buvo atidėtas, tenkinus pareiškėjo atstovo prašymą.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą priteistinas maksimalus koeficientas yra 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Pareiškėjo prašyme nurodyta, kad pasirengimas posėdžiui ir atstovavimas jame truko 1 val. (b. l. 117).

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.19 punktą, pareiškėjas turi teisę ne tik į išlaidas, patirtas dėl atstovavimo teisme, bet ir į išlaidas, patirtas dėl pasirengimo teismo posėdžiui. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovas prašė atidėti būtent dėl tos priežasties, kad jie nėra susipažinę su byla (b. l. 60), ir pirmosios instancijos teismas šį prašymą patenkino. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė pareiškėjui jo prašytų 80 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato padėjėjo pasirengimu ir atstovavimu 2015 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdyje.

Pirmosios instancijos teismas nepriteisė pareiškėjui išlaidų (80 Eur), patirtų už pareiškėjo atstovavimą antrajame teismo posėdyje, nes šio posėdžio trukmė nesiekė 30 min. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi minėtu Rekomendacijų 9 punktu. Šiuo atveju taip pat aktualus ir Rekomendacijų 10 punktas, pagal kurį atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Kaip minėta, pirmasis posėdis truko 4 min., o antrasis 25 min., iš viso – 29 min. LVAT praktikoje šiuo aspektu yra pažymėta, kad turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais, turi būti atsižvelgiama į tai, jog atvykdamas ir dalyvaudamas tokiame sąlyginai trumpame teismo posėdyje (atskirose bylose buvo vertinami 26 min. ir 28 min. trukmės teismo posėdžiai), advokatas vis tiek patiria darbo ir laiko sąnaudų, kurios turi būti atlyginamos (LVAT 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-690/2012; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-223-822/2015). Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui išlaidų, susijusių su jo atstovavimu teismo posėdyje. Didžiąją laiko dalį truko antrasis teismo posėdis, kuris vyko 2015 m. lapkričio 4 d. (2015 m. IV ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualus 2015 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis buvo 713,90 Eur. Už atstovavimą minėtame teismo posėdyje turėjo būti priteista pareiškėjui 28,56 Eur (713,90 Eur x 0,1 x 80 proc. x 0,5 val.), sumažinant šią sumą 1,70 proc. Atitinkamai, už šias teisines paslaugas pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 28,07 Eur.

Už 4 val. trukmės pasirengimą šiam teismo posėdžiui pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priteistina 70 proc. nuo 242,21 Eur, t. y. 169,55 Eur. Kaip minėta, pareiškėjas prašė už šias teisines paslaugas priteisti 320 Eur (b. l. 117). Teismas nurodė, kad priteistinos išlaidos mažinamos, atsižvelgiant į bylos pobūdį, tačiau šios savo išvados niekaip nedetalizavo, nenurodė, koks šios bylos pobūdis, ar ji teismo vertinama, kaip nesudėtinga, nedidelės apimties, ar kitaip. Toks nemotyvuotas išlaidų mažinimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Vis dėlto, šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 2015 m. lapkričio 4 d. vyko antrasis teismo posėdis, kuris buvo surengtas netrukus po pirmojo posėdžio (po 2 mėn.), pripažįsta, kad jam pasirengti turėjo užtekti 3 val. advokato padėjėjo darbo laiko (vertinama, kad advokato padėjėjas 1 val. skyrė pirmojo posėdžio pasirengimui). Atitinkamai, už šias teisines paslaugas pareiškėjui turėjo būti priteista 171,34 Eur (713,90 Eur x 0,1 x 3 val. x 80 proc.), sumažinant šią sumą 1,70 proc. Taigi, už šias teisines paslaugas pareiškėjui turėjo būti priteista 168,43 Eur. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui už šias paslaugas šiek tiek daugiau, t. y. 169,55 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Agentūra dėl teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties atskirojo skundo nepateikė, o pareiškėjo atskirojo skundo padavimas negali pabloginti pareiškėjo padėties, ši pareiškėjui priteista suma paliekama nepakeista, t. y. už minėtas paslaugas priteistina suma laikoma 169,55 Eur.

Iš viso pareiškėjui priteistina 234,51 Eur (26,89 Eur žyminio mokesčio, 10 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai už prašymo parengimą, 169,55 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai už pasirengimą 2015 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžiui bei 28,07 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai už pareiškėjo atstovavimą teisme).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo atskirąjį skundą tenkina iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį pakeičia iš dalies, rezoliucinės dalies antrąją pastraipą išdėstant taip: „Priteisti M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 234,51 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme“.

2017 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą priteisti 160 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, parengiant atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties. Prie prašymo pridėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 27 d. už minėtas teisines paslaugas advokatui Mariui Zamulskiui sumokėjo 160 Eur.

Pareiškėjo atskirasis skundas buvo tenkintas iš dalies (pareiškėjas siekė, kad būtų priteista 558,96 Eur atstovavimo išlaidų ir išlaidų žyminiam mokesčiui, o buvo priteista 234,51 Eur bylinėjimosi išlaidų), todėl pareiškėjo prašymas dėl išlaidų už atskirojo skundo parengimą priteisimo tenkinamas iš dalies (50 proc.), priteisiant pareiškėjui iš Agentūros 80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį pakeisti iš dalies, jos rezoliucinės dalies antrąją pastraipą išdėstant taip:

„Priteisti M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 234,51 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme“.

Priteisti pareiškėjui M. R. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė