007d91d5-5f4a-415d-8594-e5519e2f2137 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1868-340/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00953-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.8; 3.1.3.3 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UADB „Industrijos garantas“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UADB „Industrijos garantas“ ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybėms administracijai ir UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,            n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Grinda“, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ tinkamo atsakovo 1390 Lt dydžio žalos atlyginimÄ , įstatymo numatytas procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad 2011 m. vasario 8 d. Geležinio Vilko g., Vilniuje, V. S., vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz S500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusiÄ duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais skiriamaisiais kelio ženklais.

Ä®vykio metu automobilis buvo apdraustas savanoriÅ¡kuoju draudimu, todėl apgadinto automobilio savininkui ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 1390 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovo nuomone, dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo patirtus nuostolius turi atlyginti Geležinio Vilko gatvės valdytojas. Dėl to, kuris atsakovas yra tinkamas Å¡ioje byloje, teismų praktika skiriasi: kai buvo teikiamas ieÅ¡kinys teismui, ieÅ¡kovas manė, kad tinkamu atsakovu yra UAB „Grinda“, todėl reiÅ¡kė ieÅ¡kinį jam, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ Ä¯traukė trečiuoju asmeniu; vėliau Vilniaus apygardos teismas byloje tarp tų pačių Å¡alių nurodė, jog tinkamu atsakovu yra Vilniaus miesto savivaldybė ir jau tapo neaiÅ¡ku, kas yra tinkamu atsakovu.

Vilniaus miesto savivaldybė pareiÅ¡kė kasacinį skundÄ , tačiau jis dar nėra iÅ¡nagrinėtas, todėl ieÅ¡kovas prašė teismo žalÄ priteisti iÅ¡ tinkamo atsakovo. Jei žala bus priteista iÅ¡ UAB „Grinda“, turėtų bÅ«ti priteistos 6 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos, jei iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos. Pažymėjo, jog teikdamas ieÅ¡kinį Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pastarasis paÅ¡tu buvo iÅ¡siųstas 2014 m. vasario 10 d. , t. y. nepraleidus trijų metų ieÅ¡kinio senaties termino, kurį reikėtų skaičiuoti nuo tada, kuomet atsakovai atsisakė atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, tačiau net skaičiuojant senaties terminÄ nuo eismo įvykio dienos – trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes ieÅ¡kinys buvo iÅ¡siųstas pirmadienį, trijų metų terminas baigėsi Å¡eÅ¡tadienį.

Atsakovas UAB „Grinda“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino ir netinkamo atsakovo byloje. Atsakovas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje administracinėje byloje nurodė, jog 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartis tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ nepaneigia Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės už automobilį vairavusio asmens patirtÄ Å¾alÄ jam įvažiavus į kelyje buvusiÄ , jokiais ženklais nepažymėtÄ duobę.

Todėl byloje tinkamu atsakovu turėtų bÅ«ti Vilniaus miesto savivaldybė. Be to, atsakovas taip pat pažymėjo, jog žala atsirado dėl didelio vairuotojo neatsargumo, todėl Å¡i aplinkybė atleidžia kelio valdytojÄ nuo atsakomybės.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog byloje tinkamu atsakovu turėtų bÅ«ti UAB „Grinda“ - savo srities profesionalas, galintis daryti fizinį Å«kinį poveikį gatvei, kuriam buvo perduotas ginčo gatvės valdymas ir susitarta dėl nuolatinės jos priežiÅ«ros.

Be to, jeigu automobilį vairavęs asmuo bÅ«tų apdairus ir pasirinktų protingÄ , saugų greitį, žalos galima bÅ«tų iÅ¡vengti. Be to, ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas dėl praleisto 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino nuo eismo įvykio dienos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė  Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo UADB „Industrijos garantas“ 19,50 Lt iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Teismas nurodė, kad padarytos žalos dydį įrodo byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai dėl draudimo iÅ¡mokos paskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo, taip pat automobilio ratų nuotraukos (b. 1, 20-22). Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko 2011 m. vasario 8 d., draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 2011 m. kovo 17 d. ir nuo tos dienos jam atsirado teisė reikÅ¡ti subrogacinius reikalavimus už eismo įvykį kaltiems asmenims. IeÅ¡kinys teismui paÅ¡tu iÅ¡siųstas 2014 m. vasario 10 d., todėl ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kinio reikalavimui pareikÅ¡ti nepraleido.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas arba valdytojas. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, todėl reiÅ¡kiant reikalavimus dėl Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės objektų, byloje atsakovu turi bÅ«ti pati Vilniaus miesto savivaldybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).

Atitinkamai Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali bÅ«ti tinkamu atsakovu, todėl teismas ieÅ¡kinį jos atžvilgiu atmetė. Byloje pateikta 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartis Nr. A72-50(3.1.36-UK) (b. l. 53-55) tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“, pagal kuriÄ uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Å iaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontÄ bei priežiÅ«rÄ (sutarties 1 punktas).

AiÅ¡kindamas Sutarties nuostatas tiek lingvistiniu, tiek sisteminiu metodu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pagal sutarties nuostatas UAB „Grinda“ gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus atlieka ne savo nuožiÅ«ra ir iniciatyva, tačiau pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus. Pažymėjo, jog tokį ginčo sutarties aiÅ¡kinimÄ yra pateikęs administracinių teismų praktikÄ formuojantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsakovo minėtoje 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1480/2014.

Nustatė, jog byloje taip pat nėra įrodymų apie tai, kad UAB „Grinda“ buvo gavusi užsakymÄ dėl darbų atlikimo ginčo kelio ruože, kuriame įvyko autoįvykis (Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje) (CPK 178, 185 straipsniai), todėl UAB „Grinda“ nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje. Teismas ieÅ¡kinį abiejų atsakovų atžvilgiu atmetė, nes jis pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus argumentai Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašė priimti papildomus įrodymus – Sutarties priedÄ â€žDarbų atlikimo ir paslaugų teikimo įkainiai“ ir 2011-12-29 Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191 (3.1/36-UK) su priedais; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir jo motyvuojamoje dalyje paÅ¡alinti motyvus, jog nėra jokio pagrindo laikyti UAB „Grinda“ gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoju, todėl UAB „Grinda“ nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje (T. 1, b. l. 151-156).

Apeliaciniame skunde nurodė, jog Å¡ioje byloje tinkamu atsakovu turėjo bÅ«ti pripažintas atsakovas UAB „Grinda“. Teismas klaidingai nustatė, kad pagal CK 6.266 str. 2 d. prasmę gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkas (valdytojas) yra Vilniaus miesto savivaldybė. Å iuo metu teismuose nagrinėjamose analogiÅ¡kose bylose laikomasi pozicijos, kad už tokio pobÅ«džio žalos atlyginimÄ turi atsakyti ne gatvių savininkas, o jų valdytojas. Tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ sudaryta sutartimi buvo perkami Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto darbai ir priežiÅ«ros paslaugos.

Pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kindamas minėtÄ sutartį, vadovavosi tik pažodiniu sutarties aiÅ¡kinimu, taip pažeisdamas esminius sutarčių aiÅ¡kinimo principus, neatsižvelgdamas į Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir Å¡alių susiformavusiÄ tarpusavio praktikÄ dėl gatvių priežiÅ«ros. Teismas vadovavosi vien Lietuvos vyriausiojo administracijos teismo nutartimi, tačiau savarankiÅ¡kai nevertino į bylÄ pateiktų įrodymų. IeÅ¡kovas UADB „Industrijos garantas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundÄ , kuriuo prašė skundo netenkinti (T. 1, b. l. 195-196).

Nurodė, kad praÅ¡omus priimti dokumentus apeliantas galėjo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nenurodė jokios priežasties, kodėl taip nebuvo padaryta. Be to, minėti dokumentai nepagrindžia, jog 2011-02-08 eismo įvykio metu UAB „Grinda“ buvo perduotas gatvių valdymas, nes pateikta sutartis buvo sudaryta po vienuolikos mėnesių nuo eismo įvykio dienos. Naujai pateikti įrodymai galimai praplečia UAB „Grinda“ atsakomybės ribas ir ieÅ¡kovas, bÅ«damas susipažinęs su tokiais įrodymais pirmosios instancijos teisme, galimai bÅ«tų turėjęs kitokiÄ pozicijÄ atsakovų atžvilgiu.

Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundÄ , prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ nepakeistÄ (T. 1, b. l. 199-203). Pažymėjo, kad tarp atsakovų sudaryta sutartis nėra tokios apimties, kad UAB „Grinda“ galėtų bÅ«ti laikomas sutarties dalyko (gatvių ir kelių) valdytoju, savarankiÅ¡kai atsakingu už Å¡ių statinių sukeltÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims, tuo labiau, kad tokių atsakomybės ribų tarp Å¡ių sudarytoje sutartyje numatyta ir nebuvo.

UAB „Grinda“ nuomone, nagrinėjamoje byloje aktuali yra bÅ«tent naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje detaliai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta 2011-01-25 rangos darbų atlikimo sutartis. Naujai pateikti įrodymai neturėtų bÅ«ti priimti, nes apeliantas visiÅ¡kai nepaaiÅ¡kino, kodėl anksčiau minėta sutartis nebuvo pateikta nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir apskritai nenurodė, kokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę Å¡i sutartis galėtų turėti, nes eismo įvykio metu ji net nebuvo sudaryta ir negaliojo.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UADB „Industrijos garantas“ prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kovo naudai 1 390 Lt žalos atlyginimo; 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas (T. 1, b. l. 180-182) Apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybė už kelių trÅ«kumus gali kilti ne tik objekto savininkui, bet ir valdytojui.

Vienas iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos uždavinių yra įstatymų nustatyta tvarka organizuoti Savivaldybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų bei kitų piniginių iÅ¡teklių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , organizuoti ir kontroliuoti Savivaldybės turto valdymÄ ir naudojimÄ . Be to, sutartį su UAB „Grinda“ sudarė bÅ«tent Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Komunalinio Å«kio departamento direktoriaus. BÅ«tent Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo pareigÄ užtikrinti, kad kelio danga bÅ«tų tinkama saugiam eismui ir Å¡ios savo pareigos neatliko, todėl turėtų bÅ«ti traukiama atsakomybėn pagal CK 6.266 str.;

Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡sakytais motyvais dėl UAB „Grinda“ kaip netinkamo atsakovo byloje. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime iÅ¡ esmės pripažino žalos padarymo faktÄ bei žalos dydį, iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas byloje, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas.                 Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ UADB „Industrijos garantas“ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir tenkinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ (T. 2, b. l. 1-4).

Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, jog gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra netinkamas atsakovas Å¡ioje byloje. Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali bÅ«ti tapatinama su Vilniaus miesto savivaldybe. Sutartį su UAB „Grinda“ Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė vykdydama jai priklausančias funkcijas.                Atsakovas UAB „Grinda“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ UADB „Industrijos garantas“ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ (T. 2, b. l. 7-9).

Nurodė, jog sutinka su skundu dalyje dėl atsakovo UAB „Grinda“. Atsiliepime iÅ¡ esmės pakartojo atsiliepime į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ nurodytas aplinkybes. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.                Dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktų naujų įrodymų priėmimo.           Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašė priimti papildomus naujus įrodymus – 2011 m. sausio 25 d. sutarties priedÄ â€žDarbų atlikimo ir paslaugų teikimo įkainiai“ ir 2011 m. gruodžio 29 d.

Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191 (3.1/36-UK) su priedais. Atsižvelgdamas į tai, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas, pateikdamas naujus įrodymus, piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Teismo nuomone, naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl siekdamas teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ , teismas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktus naujus įrodymus priima (CPK 314 str.).                          Apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kas yra tinkamas subjektas atsakyti dėl žalos, padarytos dėl statinio (kelio) trÅ«kumo, ir kam tektų pareiga tokiÄ Å¾alÄ atlyginti.Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumo, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atsakomybės už statinį subjektas yra ne tik statinio savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; kt.).Byloje nustatyta, kad 2011 m. vasario 8 d.

Geležinio Vilko g., Vilniuje, V. S., vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz S500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusiÄ duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais skiriamaisiais kelio ženklais. Ä®vykio metu automobilis buvo apdraustas savanoriÅ¡kuoju draudimu, todėl apgadinto automobilio savininkui ieÅ¡kovas UADB „Industrijos garantas“ iÅ¡mokėjo 1390 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas, naudodamasis regreso teise, kreipėsi į teismÄ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, nes, jo nuomone, dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo patirtus nuostolius turi atlyginti Geležinio Vilko gatvės valdytojas.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ 2011 m. sausio 25 d. sudarė Darbų atlikimo sutartį A72-50 (3.1.36-UK), pagal kuriÄ UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Å iaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontÄ bei priežiÅ«rÄ , be kita ko, atlikti gatvių ir kiemų asfaltbetonio dangos pažaidų taisymÄ , gatvių defektavimÄ (sutarties priedo – Darbų atlikimo ir paslaugų teikimo įkainių – 12 punktas) bei savo sÄ skaita atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo (sutarties 4.3.2 punktas) (T. 1, b. l. 53-55).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas ankstesnės Vilniaus miesto savivaldybės bei UAB „Grinda“ sudarytos Darbų atlikimo sutarties nuostatas, pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos perkami Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto darbai ir priežiÅ«ros paslaugos yra priskirtini gatvių ir kiemo dangų priežiÅ«rai, kuri teisės aktuose yra apibÅ«dinama kaip nuolatiniai kelio darbai, siekiant užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei statinių tarnavimo laikÄ (Kelių įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas pripažino UAB „Grinda“ gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme, kuriam prievolinės teisės (Darbų atlikimo sutarties) pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Vadinasi, Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas UAB „Grinda“ Darbų atlikimo sutartimi įsipareigojo atlikti ne tik gatvių remonto, bet ir nuolatinės priežiÅ«ros (defektavimo) darbus, yra pagrindas spręsti, kad UAB „Grinda“ buvo Geležinio Vilko g. valdytojas, kuriam pagal CK 6.266 straipsnį ir tenka pareiga atlyginti dėl kelio trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ .

Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                             atkreipia dėmesį, kad Sutartyje iÅ¡vardytų gatvių valdytoju save yra pripažinęs ir pats atsakovas UAB „Grinda“ (CK 6.193 str. 5 d.), kuris kitose civilinėse bylose prisiėmė atsakomybę už panaÅ¡iomis aplinkybėmis atsiradusiÄ Å¾alÄ (žr., pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-10596-430/2015, 2015 m. vasario 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-11608-864/2015, kt.).Kaip matyti skundžiamo sprendimo motyvų, prieÅ¡ingÄ , nei pirmiau nurodyta, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl gatvės valdytojo CK 6.266 straipsnio prasme iÅ¡ esmės nulėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-1480/2014, pateiktas tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ sudarytos Darbų atlikimo sutarties aiÅ¡kinimas.Teismų praktikoje pabrėžiama, kad precedentų konkurencijos atveju, parenkant konkrečioje byloje taikytinÄ precedentÄ , be kita ko, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-571/2007; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad gausioje bendrosios kompetencijos teismų praktikoje yra laikomasi prieÅ¡ingos, nei minėtoje administracinėje byloje, pozicijos (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-1860-450/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-1725-577/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-1598-656/2015;

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-1034-565/2015, ir kt.;). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Å¡i teismų praktika yra vėlesnė, jau susiformavusi, todėl, teismo vertinimu, ja yra privaloma vadovautis tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismui.Pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir/ar pagrįstumÄ , padarytas faktų vertinimo bei teisės aiÅ¡kinimo (taikymo) klaidas dažniausiai iÅ¡taiso negrÄ Å¾indamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, iÅ¡skyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo iÅ¡ esmės nenagrinėjo, sprendė tik atsakovo byloje tinkamumo klausimÄ . Apelianto pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimčių bei pobÅ«džio byla bÅ«tų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais. Tokia padėtis prieÅ¡tarautų apeliacinės instancijos teismo paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,n u t a r ė:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėja                                                                                        Tatjana Žukauskienė