2022-01-19 Nr. AB-1534-3-61-3-00696-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-25-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00696-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. T. įmonei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija (toliau – ir pareiškėjas, ir Direkcija) teismui paduotame skunde, kurį patikslino, prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir NŽT) priimtus sprendimus, išdėstytus 2021 m. vasario 8 d. rašte Nr. 1SD-244-(10.7 E.) (toliau – ir Raštas) dėl matininko V. T. (toliau – ir Matininkas) veiklos vertinimo, 2) įpareigoti atsakovą NŽT pašalinti jo padarytus pažeidimus, vykdant Matininko veiklos priežiūrą kadastriniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau– ir Žemės sklypai), įpareigojant atsakovą, vadovaujantis „Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių“ tvarka iš naujo vertinti matininko V. T. veiklą, atlikusio nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus jam nesivadovavus „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo“ reikalavimais.

Pareiškėjas teigė, kad NŽT prašomu panaikinti Raštu atsakė jam, jog kartu su paaiškinimu Matininko atstovė pateikė žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) savininko 2020 m. gruodžio 7 d. raštišką atsisakymą administracine tvarka tikslinti šių žemės sklypų kadastro duomenis. Pareiškėjas pažymėjo, kad NŽT tuo pačiu nurodė, jog teisės aktais nėra numatytos galimybės NŽT pakeisti (taip pat panaikinti) privatiems asmenims priklausančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis ir kad šiuo atveju ginčas tarp Direkcijos ir Žemės sklypų savininko turi būti sprendžiamas bendru susitarimu (administracine tvarka), o nesutarus - kreiptis į teismą. NŽT tuo pačiu nurodė įpareigojusi Matininką užtikrinti, kad ateityje kadastro duomenų nustatymas būtų vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimo procedūras, nustatyta tvarka.

Pareiškėjas manė, kad NŽT galimai neįsigilino ir netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio nuostatas, nes pagal 1 dalies 5 punkto nuostatą, duomenų įrašymo ir jų pakeitimo teisinis pagrindas gali būti kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju Žemės sklypų savininko sutikimas nereikalingas, o NŽT atsisakymas įpareigoti Matininką administracine tvarka neturint Sklypo savininko sutikimo tikslinti Žemės sklypų kadastro duomenis yra neteisėtas, nes vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatomis NŽT yra kompetentinga ir turi įgalinimus įpareigoti Matininką tai atlikti administracine tvarka. Pareiškėjas teigė, jog atsakovas nustatė Matininko pažeidimus vykdant kadastrinius matavimus, todėl šiuo Raštu NŽT nepagrįstai uždeda pareiškėjui teisminių ginčų naštą su Žemės sklypų savininkais ir Matininku.

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo Rašte išdėstytu sprendimu įpareigoti Matininką „užtikrinti, kad ateityje kadastro duomenų nustatymas būtų vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimo procedūras, nustatyta tvarka“ ir pažymėjo, kad matininko kvalifikacijos pažymėjimo įgijimo faktas įpareigoja, kad kadastro duomenų nustatymas būtų vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimo procedūras, nustatyta tvarka. Atsakovas pats išmatavo ir nustatė Matininko matuotų kadastrinių matavimų neatitikimus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimams, jam deleguota matininkų veiklos priežiūros funkcija vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805 patvirtintų Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo, sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14, 16 punktais, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi.

Pareiškėjas manė, kad skundžiamu Raštu atsakovas, nesiimdamas ir nevykdydamas jokių imperatyvių veiksmų matininko atžvilgiu, kurio pažeidimus jis pats neva ir nustatė, neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją ir priėmė neteisėtą sprendimą „įpareigoti matininką V. T. užtikrinti, kad ateityje kadastro duomenų nustatymas būtų vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimo procedūras, nustatyta tvarka“.

Pareiškėjas teigė, jog siekdamas ištaisyti savo klaidą suderinant Matininko atliktų Žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenų bylas, kreipėsi į atsakovą, atliekantį geodezininko vykdomų geodezijos ir kartografijos darbų kontrolę, nagrinėjantį savivaldybių raštu pateiktus pranešimus apie pažeidimus, pastebėtus atliekant geodezininko vykdomų geodezijos ir kartografijos darbų savivaldybėse priežiūrą, taip pat kitų institucijų ir asmenų pateiktus pranešimus apie geodezininko veiklos pažeidimus. Atsakovas yra vienintelė valstybinė institucija, galinti imtis Nekilnojamojo turto registro įstatyme, Taisyklėse nustatytų su matininkų veikla susijusių teisinių administracinių veiksmų, t. y. nustatyti matininkų veiklos pažeidimus, taikyti administracines poveikio priemones matininkams, pažeidusiems teisės reikalavimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis pats jokių teisinių galių įpareigoti Matininką ištaisyti nustatytas klaidas neturi.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – Specialiosios sąlygos) 125 dalyje nurodyta, kad vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos nustatomos pagal patvirtintus jų nuostatus ir pažymimos ūkinės veiklos apribojimų planuose. Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos miestuose, miesteliuose ir kaimuose tvarkomos pagal miestų, miestelių ir kaimų planavimo projektus (galiojusi redakcija nuo 1992 m. gegužės 12 d. iki 2014 m. liepos 15 d.).

Pasak atsakovo, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalį žemės sklypas formuojamas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus ir šio sklypo formavimas laikomas baigtu, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad kadastriniai matavimai, tikslu nustatyti ir paženklinti žemės sklypo ribas, paprastai atliekami po to, kai yra parengiami žemės reformos žemėtvarkos schemos, teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai. Atsakovas nurodė, kad Žemės sklypai suformuoti 1995-2003 metais, Žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos atlikus preliminarius matavimus, Žemės sklypuose vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos buvo nustatytos vadovaujantis Tauragės rajono Gaurės kolūkio ūkinės veiklos apribojimų planu, po 10 metrų. Atsakovas teigė, kad geodeziniai matavimai yra tikslus žemės sklypo ribų pririšimas prie koordinačių sistemos, jie daromi centimetro tikslumu ir atliekami vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis.

Atsakovas taip pat pastebėjo, kad visi Žemės sklypų planai buvo suderinti su Direkcijos direktoriumi A. B. Šias aplinkybes skunde pripažino ir pats pareiškėjas.

Atsakovas teigė, kad Aprašas įsigaliojo tik 2001 m. lapkričio 15 d. Nuo 2007 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujai Aprašo redakcijai, pasikeitė pakrantės šlaito sąvoka bei 8 dalis, susijusi su pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampo nustatymu, pasikeitė apsaugos juostos atskaitos taškas - pasikeitė apsaugos juostos plotis. Ginčas tarp Matininko ir pareiškėjo kilo būtent dėl Aprašo taikymo atliekant žemės sklypų matavimus.

Atsakovas taip pat pažymėjo, jog Matininko patikslintuose kadastro duomenyse pakrančių apsaugos juostą sudaro šlaito užimamas plotas plius 10 metrų ant šlaito viršaus. Detalus aplinkybių tyrimas parodė, kad taikant norminį aktą galiojusių sklypų pirminio įregistravimo metu (1995-2003 metais) pakrantės šlaitas visuose vietose viršijo 10 laipsnių, tačiau vadovaujantis Tauragės rajono Gaurės kolūkio ūkinės veiklos apribojimų planu paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos plotis buvo po 10 metrų.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio (galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d.) 5 ir 6 dalis specialiosios žemės naudojimo sąlygos, išskyrus įstatymuose numatytus specialius atvejus, konkrečiam žemės sklypui nustatomos rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

Atsakovas, vadovaudamasis Aprašo, galiojusio laikotarpyje nuo 2002 m. lapkričio 7 d. iki 2007 m. balandžio 30 d., 14 dalimi, nuo 2007 m. gegužės 1 d. galiojusio Aprašo 2 dalimi, teigė, kad Matininkas, parengdamas ginčo Žemės sklypų kadastro duomenų bylas, atliko tik kadastrinius matavimus, ir rėmėsi nuosavybės teisių atkūrimo bylų dokumentais, kuriuose buvo įrašyta žemės sklypų specialioji žemės naudojimo sąlyga - 10 metrų pločio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta. Ginčo Žemės sklypai buvo suformuoti preliminariais matavimais, todėl Matininkas geodeziniais matavimais tik paženklino ir nustatė Žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, t. y. patikslino Žemės sklypų, nustatytų apribojimų ribas. Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovas teigė, kad Matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus Žemės sklypuose, neprivalėjo nustatyti naujų (padidinti esamų) paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų plotų, nes Matininko atlikti kadastriniai matavimai nėra nei teritorijų planavimo dokumentas, nei žemėtvarkos projektas Žemės įstatymo 22 straipsnio (galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d.) ir Aprašo prasme. Kadastrinių matavimų metu, atsižvelgiant į žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, preliminarius planus, Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, žemės naudojimo apribojimai buvo patikslinti, patikslinant ir pakrantės apsaugos juostos išorinę ribą.

Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas, skunde nurodydamas, kad taikant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nereikalingas savininko sutikimas, vadovavosi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, kuris įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Atsakovas nurodė, kad Matininkas Žemės sklypų kadastrinius matavimus atliko 2018 m. gegužės mėnesį, pareiškėjas į NŽT kreipėsi 2019 metais. Atsakovas darė išvadą, kad pagal bendrą taisyklę teisės aktai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo.

Atsakovas pastebėjo, kad nagrinėjamu atveju Žemės sklypų savininkas nesutinka ir draudžia atlikti bet kokius matavimus, patikslinimus ar kitokius veiksmus jam priklausančiame žemės sklype. Jei Matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus Žemės sklypuose būtų padidinęs paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų plotus, o ginčo žemės sklypų savininkai butų sutikę, jie būtų praradę galimybę kreiptis dėl nuostolių atlyginimo planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių arba tiesiogiai į teismą, nes Žemės įstatymo 22 straipsnio (galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d.) 14 dalyje įtvirtinta galimybė kreiptis dėl nuostolių atlyginimo žemės sklypo savininkams ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniams, išskyrus atvejus, kai papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo nustatytos žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu.

Atsakovo tvirtinimu, šiuo metu pats pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, vadovaudamasis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V- 96 „Dėl valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervato direkcijų funkcijų vykdymo priskirtose teritorijose“, Specialių sąlygų įstatymo 11 straipsnio nuostatomis turėtų inicijuoti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą ir įrašymą ginčo Žemės sklypuose, žemės sklypų savininkams išmokant kompensaciją dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygą taikymo (Specialių sąlygų įstatymo 13 straipsnis, Konstitucijos 23 straipsnis).

Atsakovas teigė, kad jam nėra suprantamas pareiškėjo prašymas panaikinti atsakovo Rašte dėl Matininko veiklos vertinimo išdėstytus sprendimus, kuriuo atsakovas įpareigojo Matininką užtikrinti, kad ateityje kadastro duomenų nustatymas būtų vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimo procedūras, nustatyta tvarka. Atsakovui nebuvo aišku, kaip panaikinus šį Raštą ir teismui įpareigojus atsakovą iš naujo vertinti Matininko veiklą, būtų apginti pažeisti pareiškėjo interesai, nes net nubaudus Matininką ar įpareigojus jį patikslinti Žemės sklypų planus, esant priimtiems ir nepanaikintiems atsakovo sprendimams dėl ginčo žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo, be savininkų sutikimų nebūtų pakeisti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. įmonė atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

V. T. įmonė teigė, kad skundo pateikimas teismui jame nurodytais pagrindais yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise, pareiškėjui suvokiant, kad Žemės sklypų savininkui nesutinkant administracine tvarka pakeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus Žemės sklypų kadastro duomenis, jie gali būti panaikinti tik teismo sprendimu, tačiau tokio reikalavimo skunde Direkcija neformuluoja, atitinkamai, pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų pločių nustatymas apima ne tik (ne tiek) kadastro duomenų fiksavimą, bet didžiąja dalimi yra tiesiogiai susijęs su geodeziniais darbais ir reikalauja atitinkamos kvalifikacijos turėjimo, todėl valstybės institucijų reikalavimas V. T. įmonei (arba bet kuriam kitam kadastrinius matavimus atliekančiam matininkui) kadastrinių matavimų metu atlikti geodezinius darbus (fiksuoti nuolydžio polinkio kampus, nustatinėti peraukštėjimus) yra nekorektiškas (neteisėtas ir nepagrįstas).

V. T. įmonė pažymėjo, kad dažnai pasitaikanti klaida, kai kadastriniai matavimai yra tapatinami su geodeziniais darbais, nors šias veiklos sritis reglamentuoja atskiri įstatymai, asmenims, pageidaujantiems užsiimti tokio pobūdžio veikla nustatyti skirtingi kvalifikaciniai reikalavimai ir suteikiamos atskiros licencijos veiklai vykdyti – matininko, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimai. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad tai žinoma ir Direkcijai, ir NŽT, kuri šiuos pažymėjimus ir suteikia. Iš kadastrinių matavimų ir geodezinių matavimų turinio matyti, kad matininkai nustato nekilnojamųjų objektų kadastro duomenis (koordinates, nužymi ribas, apskaičiuoja plotus), tuo tarpu geodezininkai sudaro inžinerinius, topografinius planus, išpildomąsias nuotraukas, nužymi pastatus. Sąvoka „geodeziniai matavimai“ yra platesnė, galinti apimti ir kadastrinių matavimų sritį (ypač, kai tai susiję su žemės objektų matavimais), tačiau kadastriniai matavimai geodezijos darbų neapima.

V. T. įmonė teigė, kad pagal Aprašo 2 punktą, paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos plotį turi nustatyti kompetentingos institucijos (asmenys) teritorijų planavimo dokumente, žemėtvarkos projekte ar kitame dokumente ir plane nustatydamos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygas. Matininkas kadastrinių matavimų metu turi apskaičiuoti šių teritorijų plotus, šias teritorijas įbraižyti (pavaizduoti) žemės sklypo plane bei jas aprašyti kadastro duomenų byloje. Minėti darbai nieko bendro neturi su paviršinio vandens telkinio apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų pločių nustatymu. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog yra akivaizdu, kad Aprašo 8 punkte įtvirtintoms nuostatoms įgyvendinti – pakrantės žemės paviršiaus vidutiniam nuolydžio/polinkio kampui nustatyti prilyginant jį polinkio kampui tiesios linijos, kurios dviejų taškų, tarp kurių atstumas projekcijoje yra 10 m, aukščių skirtumas lygus didžiausiam aukščių skirtumui žemės paviršiaus 10 m pločio ruože, matuojant statmenai kranto linijai nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos, o kai pakrantės šlaito nėra – nuo kranto linijos matininko kvalifikacijos nepakanka, būtinos geodezinės žinios. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio/polinkio kampo, peraukštėjimų (aukščių skirtumų) ir altitudės (taško aukščio nuo sutartinio paviršiaus) nustatymas – tai geodezijos darbai, nieko bendro neturintys su kadastriniais matavimais, taip kaip jie suprantami Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai), nes kadastrinių matavimų metu tik patikslinami kadastro duomenys – patikslinamos išorinės sklypo ribos, žemės plotas, naudmenos, nustatomos koordinatės.

V. T. įmonė nurodė, kad Matininkas 2018 m. kovo - gegužės mėn., atlikdamas Žemės sklypų kadastrinius matavimus, paviršinio vandens apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos pločio nenustatinėjo (nes tokios teisės ir pareigos teisės aktai matininkui nenumato), o tik patikslino kadastro duomenis (kartografavo vandens telkinį ir jo pakrantės apsaugos juostą) ir tai atliko atsižvelgdamas į šių sklypų archyviniuose dokumentuose esančius duomenis, vadovaudamasis kadastrinius matavimus reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais ir Aprašu, taip pat Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“).

V. T. įmonė teigė, kad, atsižvelgdamas į NŽT 2020 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 1SS-2163-(5.59E) išdėstytą nurodymą patikslinti 2018 m. kovo - gegužės mėn. vykdytų Žemės sklypų kadastrinių matavimų metu nustatytą paviršinio vandens (Šešuvio upės) pakrantės apsaugos juostos plotį, Matininkas, 2020 m. gruodžio 1 d. el. laišku kreipėsi į žemės sklypų savininką, pranešdamas jam apie NŽT įpareigojimą perskaičiuoti priklausančių Žemės sklypų kadastrinių matavimų metu nustatytų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų plotus bei administracine tvarka imtis veiksmų, kad Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos būtų patikslintos, atsižvelgus į perskaičiuotus šių žemės sklypų kadastrinių matavimų metu nustatytų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų plotus. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad savininkas Remigijus Balašaitis 2020 m. gruodžio 7 d. atsakė Matininkui, kad nesutinka ir draudžia atlikti bet kokius jam priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, duomenų patikslinimus ar bet kokius kitus veiksmus juose. V. T. įmonė teigė, jog esant tokiai situacijai, Matininkas negali atlikti jokių veiksmų prieš žemės sklypų savininko valią.

Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose, vykdydamas teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį, kuria įpareigotas pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjo keliamo ginčo įtakos jo teisėms ir pareigoms bei paaiškinimų, kaip pasikeistų pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis tiek patenkinus jo skundo reikalavimus, tiek juos atmetus, nurodė, kad atsakovas savo sprendimu Rašte neįpareigoti Matininką ištaisyti padarytas klaidas paliekant galioti Nekilnojamojo turto kadastre kadastrinius pakrantės apsaugos juostos duomenis neatitinkančius aplinkosauginiams Aprašo reikalavimams užkardė Direkcijos pareigų vykdymą, išvardintų Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos nuostatų, patvirtintų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 251 V, 16.1. punkte (užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą), 16.2. punkte (išsaugoti unikalų gamtinį kraštovaizdį ir jame esančias gamtos vertybes, vertingas natūralias ekosistemas, buveines, laukinių augalų ir gyvūnų rūšių genofondą), 16.3. punkte (atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius kompleksus ir objektus (vertybes), pažeidė Direkcijos teisę, įtvirtintą 14.3. punkte (įstatymų nustatyta tvarka gauti paramą Direkcijos tikslams pasiekti ir funkcijoms vykdyti) ir užkardė Direkcijai vykdyti priskirtą veiklos funkciją priskirtose teritorijose - organizuoti ir vykdyti apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimą, kad būtų išsaugotos esamos ir atkurtos pažeistos natūralios buveinės, saugomų rūšių gyvūnų ir augalų populiacijos iki palankios būklės priskirtose saugomose teritorijose administracine tvarka.

Pareiškėjo nuomone, teismui panaikinus Raštą atsakovas turės teisines galias iš naujo vertinti Matininko veiklą, įpareigojant jį ištaisyti klaidas matuojant minimų sklypų pakrantės pokrypio/nuolydžio kampus ir nustatyti Aprašo reikalavimams atitinkančius pakrantės apsaugos juostos pločius ir įregistruoti duomenų pakeitimus Nekilnojamojo turto kadastre. Atlikus šiuos veiksmus žemės sklypų savininkas ar naudotojas būtų įpareigojamas laikytis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio reikalavimų apsaugos juostoje.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismui atmetus skundo reikalavimus pareiškėjas neturės galimybių deramai apsaugoti Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių dėl neatitinkančios vietovės sąlygų pločio pakrantės apsaugos juostos, t. y. vykdyti veiklos funkcijos priskirtose teritorijose – pagal kompetenciją vykdyti prevencinę veiklą Direkcijai priskirtų saugomų teritorijų bei „Natura 2000“ teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimams išvengti ir ateityje negalės nacionaliniais teisės aktais nustatytomis priemonėmis užtikrinti 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB, Direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, įgyvendinimo. Pareiškėjas negalės priskirtose teritorijose pilnai vykdyti Direkcijos nuostatų 16.1, 16.2 punktuose nurodytų pareigų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. įmonė 2021 m. rugsėjo 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimų patenkinimas ar jų atmetimas negali pakeisti Direkcijos turimų teisių ir pareigų apimties. Iš skundžiamo Rašto turinio ir formos matyti, kad jis neatitinka viešojo administravimo subjekto individualiam teisės aktui būdingų požymių (nėra įpareigojantis). Taigi jame nėra jokių į pareiškėjo teisių apimties sumažinimą nukreiptų veiksmų, jo rekomendacinis turinys privalomo nurodymo įvykdymo nei pareiškėjui (nei kitam asmeniui) nenustato. Atitinkamai, dėl skundžiamo Rašto priėmimo pareiškėjui (ir/ar kitiems asmenims) nekyla (nekilo) jokių teisinių pasekmių, todėl šio pareiškėjo reikalavimo – panaikinti skundžiamą Raštą, tenkinimas ar jo atmetimas neturės jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai. Dėl šių motyvų pareiškėjo skunde keliamas reikalavimas teisme nenagrinėtinas ir teismas jį turėtų atmesti. Rašte nurodyta rekomendacija Matininkui atliekant kadastrinius matavimus vadovautis kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais. Šiuo atveju, atsakomybė Matininkui (ar bet kuriam kitam asmeniui) galėtų kilti, ne dėl to, kad asmuo atsisakė įvykdyti rekomendacijas, o dėl to, kad jų turinys yra susijęs su nuostata laikytis teisės aktų reikalavimų, kurių nesilaikymas ir nesant rekomendacijų, užtraukia asmeniui atsakomybę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad pareiškėjo reikalavimas kadastrinių matavimų metu nustatyti specialiąją žemės naudojimo sąlygą (Šešuvies upės pakrantės apsaugos juostos plotį) – tai veiksmai, kurie kadastriniams matavimams nepriskirtini. Atitinkamai, pareiškėjo tikslas – apsaugoti Šešuvies upės paviršinio vandens telkinio pakrantę reikalaujant kadastriniais matavimais nustatyti nuosavybės ribojimus negali būti pasiektas, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas nėra susijęs su kadastriniais matavimais, taip kaip jie apibrėžti ir suprantami Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme. Tenkinus pareiškėjo reikalavimą bei įpareigojus matininką atlikti kadastrinius matavimus iš naujo – pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis niekaip nepasikeis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės kvestionuoja kitos valstybės institucijos priimtus teisės aktus - NŽT Tauragės skyriaus 2018 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 34SK-1240-(14.34.110), 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 34SK-1321-(14.34.110), 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 34SK-1034-(14.34.110), 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 34SK-1312-(14.34.110) - dėl Žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šiais sprendimais buvo patvirtinti trečiojo suinteresuoto asmens kadastriniai matavimai bei pakeisti Nekilnojamojo turto registre esantys privačių žemės sklypų kadastro duomenys, nors tam neturi jokio teisinio pagrindo.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus sprendimas (įsakymas) dėl paviršinio vandens telkinio (Šešuvies upės) pakrantės apsaugos juostos pločio dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo nėra priimtas, todėl nėra pagrindo iš Matininko reikalauti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) planuose įbraižyti didesnio pločio pakrantės apsaugos juostas, nei jos buvo nustatytos Ūkinės veiklos apribojimo planuose ir nuosavybės atkūrimo dokumentuose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad jei pareiškėjas mano, jog yra pažeidžiamas viešasis interesas, jis dėl viešojo intereso gynimo gali kreiptis į prokuratūrą, įrodinėti, kad Šešuvies upės pakrantės apsaugos juostos plotis, nustatytas nuosavybės atkūrimo metu yra nepakankamas ir tai pažeidžia viešąjį interesą. Manytina, kad prokuratūra turėtų padėti Direkcijai išsiaiškinti kas ir kaip turėtų saugoti Šešuvies upės pakrantę nuo žemės ūkio vykdomos veiklos bei kitos taršos, kaip turėtų būti paimta žemė visuomenės poreikiui, jei žemės sklypo savininkas nesutinka su didesniais jo nuosavybės teisių ribojimais.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi nutarė nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo Direkcijos skundą atsakovui NŽT, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. T. įmonei, priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui V. T. įmonei iš pareiškėjo 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesutiko su Rašte nurodytais argumentais ir siekė, kad NŽT tinkamai vykdytų Matininko veiklos kontrolę ir įpareigotų jį nustatytus pažeidimus ištaisyti, t. y. būtų iš naujo atlikti kadastriniai matavimai žemė sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriais tinkamai būtų nustatytos (išmatuotos) pakrančių apsaugos juostos, kas, pareiškėjo vertinimu, būtent yra NŽT, kaip vykdančios matininkų veiklos priežiūrą, kompetencija.

Teismas, aptaręs NŽT direktoriaus 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-154, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuolatinės komisijos žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, geodezininkų ir matininkų veiklai įvertinti darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) nuostatas, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad Matininko veiksmus būtų svarsčiusi minėtu NŽT įsakymu specialiai tokiems atvejams sudaryta komisija (toliau – ir Komisija), kad Matininko veiksmų vertinimo procedūrą būtų inicijavęs pareiškėjas, kaip ir nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymą atsakovui inicijuoti tokią procedūrą ar vertinti Matininko veiksmus. Iš nurodyto susirašinėjimo matyti, kad Direkcija laukė, kol atsakymą dėl Matininko veiksmų pateiks atsakovas, kuris iki prašomo panaikinti Rašto buvo išreiškęs abejones Matininko atliktų kadastrinių matavimų teisingumu. Taigi, nagrinėjamuoju atveju Komisija jokio sprendimo nepriėmė.

Teismas pažymėjo, kad nors NŽT savo 2019 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. 1SD-290S-(10.7 E.) nurodė pareiškėjui, kad tuo atveju, jeigu numatytu terminu Matininkas nepateiks dokumentų arba pateiks nepagrįstą informaciją, bus sprendžiamas klausimas dėl jo veiklos vertinimo Komisijoje ir apie priimtus sprendimus pažadėjo pranešti Direkcijai atskiru raštu, visgi atsakovas, kaip matyti, nutarė neteikti Matininko veiklos vertinti Komisijai, taigi nesprendė dėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.

Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 30 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Raštu neįpareigojus Matininko ištaisyti padarytas klaidas paliekant galioti Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus Aprašo reikalavimų neatitinkančius kadastrinius pakrantės apsaugos juostos duomenis, atsakovas užkardė Direkcijos nuostatuose išvardintų pareigų (užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą, išsaugoti unikalų gamtinį kraštovaizdį ir jame esančias gamtos vertybes, vertingas natūralias ekosistemas, buveines, laukinių augalų ir gyvūnų rūšių genofondą, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius kompleksus ir objektus (vertybes)) vykdymą, pažeidė Direkcijos teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti paramą Direkcijos tikslams pasiekti ir funkcijoms vykdyti ir užkardė Direkcijai vykdyti priskirtą veiklos funkciją priskirtose teritorijose organizuoti ir vykdyti apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimą, kad būtų išsaugotos esamos ir atkurtos pažeistos natūralios buveinės, saugomų rūšių gyvūnų ir augalų populiacijos iki palankios būklės priskirtose saugomose teritorijose administracine tvarka.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kadangi konstatavo, jog prašomas panaikinti Raštas yra informacinio pobūdžio, jame pareiškėjui nėra suformuluota jokių įpareigojimų ir, skirtingai, nei nurodo pareiškėjas, Rašte nurodyta aplinkybė, jog NŽT pranešė Direkcijai įpareigojusi Matininką užtikrinti, kad ateityje kadastro duomenų nustatymas būtų vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimo procedūras, nustatyta tvarka, niekaip nepakeičia pareiškėjo teisių bei pareigų turinio, netrukdo vykdyti pareiškėjui jai teisės aktais įtvirtintų steigėjo deleguotų funkcijų - organizuoti ir / ar vykdyti apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimą, kad būtų išsaugotos esamos ir atkurtos pažeistos natūralios buveinės, saugomų rūšių gyvūnų ir augalų populiacijos iki palankios būklės. Raštu nebuvo sprendžiama ne tik dėl pareiškėjo nuostatuose jam priskirtų pareigų, jo teisės įstatyme nustatyta tvarka gauti paramą jo funkcijoms vykdyti, bet ir dėl Žemės sklypų pakrančių juostos nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismo nuomone, Rašte nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjo ir Žemės sklypų savininko ginčas turi būti sprendžiamas bendru susitarimu (administracine tvarka), o nesutarus - kreipiantis į teismą, yra rekomendacinio pobūdžio ir nelaikytina įpareigojimu pareiškėjui.

Teismas vertino, kad aplinkybė, ar prašomas panaikinti Raštas bus panaikintas, ar liks galioti, niekaip neįtakojo pareiškėjo interesų, jo teisių, pareigų bei funkcijų, taigi nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Šiuo atveju, nustačius, kad Raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė, administracinė byla nutraukta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktas).

Teismas vertino, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti ir dėl išvestinio pareiškėjo reikalavimo – įpareigoti atsakovą pašalinti jo padarytus pažeidimus vykdant matininko V. T. Nr veiklos priežiūrą kadastriniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą vadovaujantis Taisyklių tvarka iš naujo vertinti matininko V. T., atlikusio nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, veiklą jam nesivadovavus Aprašo reikalavimais.

III. Pareiškėjas Direkcija padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį visa apimtimi ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pažymi, kad skundė Raštą teismui, kadangi NŽT, būdama vienintelė įgaliota institucija vykdyti matininkų veiklos priežiūrą, vertindama Matininko veiklą, nesivadovavo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktu ir priėmė neteisėtą sprendimą, kad ginčas tarp Žemės sklypų savininkų ir Direkcijos turi būti sprendžiamas bendru sutarimu, o nesutarus – kreiptis į teismą, kai tuo tarpu pats atsakovas turi visus įgalinimus administracine tvarka įpareigoti Matininką pašalinti atsakovo nustatytą pažeidimą, ko neturi Direkcija.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas Raštu, palikdamas galioti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus Matininko matuotus pakrantės apsaugos juostos kadastrinius duomenis, neatitinkančius faktiniams duomenims vietovėje, pažeidė Taisyklių, Nekilnojamo turto kadastro nuostatų, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo imperatyvius reikalavimus ir šitaip pažeidė Direkcijos interesus bei sutrukdė įgyvendinti Direkcijos steigėjo deleguotą funkciją (organizuoti ir/ar vykdyti apsaugos ir tvarkymo apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimą, kad būtų išsaugotos esamos ir atkurtos pažeistos natūralios buveinės, saugomų rūšių gyvūnų ir augalų populiacijos iki palankios būklės).

Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas neatkreipė dėmesio, kad NŽT 2021 m. vasario 9 d. raštas Nr. 1SS-201-(5.59 E.) Matininkui buvo išsiųstas sekančią dieną po pateikto atsakymo į Direkcijos elektroninį laišką. Šis raštas buvo pateiktas teismui su atsiliepimu į Direkcijos patikslintą skundą ir Direkcijai nebuvo žinomas. Pareiškėjo nuomone, faktas, kad Direkcijai ta pati pateikta informacija buvo pateikta anksčiau nei apie tai sužinojo pats Matininkas kelia abejonių dėl NŽT darbuotojų veiklos skaidrumo ir galimai patvirtina įtarimus, kad Tarnybos veikla vertinant Matininko veiklą buvo imituojama. Ši aplinkybė patvirtina, kad iki Direkcijos paklausimo atsakovas visiškai nesprendė galutinių sprendimų/išvadų Matininko veiklos vertinimo klausimu. Pareiškėjas nurodo, kad jam nekilo abejonių, jog Raštas yra Komisijos išvada, pateikta kaip atsakymas Direkcijai.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Matininkas neįvykdė NŽT nurodymų perskaičiuoti Žemės sklypų kadastrinių matavimų metu nustatytų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų plotus bei administracine tvarka imtis veiksmų, kad Žemės sklypų kadastro duomenų bylos būtų patikslintos, o NŽT nesiėmė veiksmų, nustatytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje 3 punkte, ir vilkino sprendimų priėmimą iki Direkcijos 2021 m. sausio 28 d. paklausimo elektroniniu laišku.

Pareiškėjas pažymi, kad NŽT 2019 m. lapkričio 22 d. raštu Nr.1SS-2267-(10.7E), apie priimtus sprendimus dėl Matininko veiksmų įvertinimo įsipareigojo informuoti Direkciją, todėl teismui skųstas Raštas, kuris pasirašytas NŽT direktoriaus, kuris yra ir Komisijos pirmininkas, Direkcijos buvo laikytas kaip Komisijos išvados sprendimas.

Pareiškėjas teigia, kad išvadą dėl matininko veiksmų gali pateikti tik Komisija, o ne vienasmeniškai NŽT direktorius, kuris Rašto tekste vadovaujasi tik savininko nesutikimu tikslinti kadastro duomenų administracine tvarka ignoruodamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatą, kai žemės savininko sutikimas neprivalomas, nustatant paviršinių vandens telkinių ir jų apsaugos zonų bei juostų teritorijas.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad neinicijavo procedūros įvertinti Matininko veiksmus. 2019 m. liepos 29 d. raštu Nr. D2-91 Direkcija pateikė informaciją NŽT dėl galimų Matininko pažeidimų ir tokiu būdu inicijavo patikrinimą. Į šį raštą NŽT atsakė 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 1SS-1597-(10.5.). Pareiškėjas pažymi, kad inicijuoti Matininko veiksmų procedūras ir teikti prašymus dėl Matininko veiksmų vertinimo atskirai, nėra Direkcijos kompetencija. Todėl pareiškėjo nuomone, teismo teiginys, kad Komisija nepriėmė jokio sprendimo dėl to, kad Direkcija nepateikė prašymų vertinti Matininko veiksmus yra neteisingas. Tokie prašymai vadovaujantis Taisyklėmis ir Reglamentu yra nereikalingi. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu Matininko veiklos kontrolę vykdo NŽT. Šią pareigą, įtvirtintą NŽT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194, 7.14., 7.19. ir 7.26. punktais, Reglamentu, Taisyklėmis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, privaloma vykdyti tik NŽT, o ne Direkcijai ar kitai institucijai.

Pareiškėjo nuomone, atsakovo veiksmai turėjo būti nagrinėjami pagal valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus) nuostatas (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalis), nes atsakovas nevykdė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu ir kitų teisės aktų deleguotų funkcijų ir jas vilkino. Pareiškėjo vertinimu, nenagrinėtas ir skundžiamo Rašto teisėtumas vadovaujantis Taisyklių 15 punktu.

Taip pat pareiškėjas nesutinka su 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidomis, priteistomis trečiojo suinteresuoto asmens naudai. Pareiškėjas pažymi, kad administracinis ginčas yra kilęs tarp Direkcijos ir NŽT, o ne tarp Direkcijos ir trečiojo suinteresuoto asmens. Abiem Direkcijos veiksmais trečiajai suinteresuotai pusei jokie reikalavimai nebuvo keliami ir nevaržė jo teisių, bei neuždėjo papildomų pareigų.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal 2021 m. sausio mėn. 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21-579 buvo teiktas pareiškimas, kuris adresuotas NŽT, Aplinkos ministerijai ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, bet ne Direkcijai. Pareiškėjo vertinimu, taip pat trečiojo suinteresuoto asmens atstovės teiginiai pateikti teismui nebuvo susiję su nagrinėjamos bylos atvejo objektu ir teismo nebuvo svarstyti, be to nepriskirtini Direkcijos kompetencijai.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Matininko veiklos vertinimas nebuvo perduotas Komisijai, nusprendus, Matininkui paskirti tik įspėjimą. Ši atsakovo pozicija buvo išdėstyta tiek Matininkui, tiek pareiškėjui skundžiamu Raštu. Atsakovas pastebi, kad skundžiamas Raštas buvo pasirašytas ne NŽT direktoriaus, kaip Komisijos pirmininko (kaip teigė pareiškėjas), o NŽT direktoriaus pavaduotojo A. B., todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo skundžiamo Rašto laikyti Komisijos išvada.

Atsakovas akcentuoja, kad Matininkas, parengdamas ginčo Žemės sklypų kadastro duomenų bylas, atliko tik kadastrinius matavimus, o Aprašo, galiojusio nuo 2007 m. gegužės 1 d., 2 dalyje nurodyta, kad nustatyti reikalavimai yra privalomi asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus. Kadastrinių matavimų paskirtis – patikslinti kadastro duomenis (ne nustatyti), Matininkas, atlikdamas ginčo Žemės sklypų kadastrinius matavimus rėmėsi nuosavybės teisių atkūrimo bylų dokumentais, kuriuose buvo įrašyta žemės sklypų specialioji žemės naudojimo sąlyga – 10 metrų pločio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta. Ginčo Žemės sklypai buvo suformuoti preliminariais matavimais, todėl Matininkas geodeziniais matavimais tik paženklino ir nustatė Žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, t. y. patikslino žemės sklypų, nustatytų apribojimų ribas. Matininkas neprivalėjo nustatyti naujus (padidinti esamus) paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų plotus, nes Matininko atlikti kadastriniai matavimai nėra nei teritorijų planavimo dokumentas, nei žemėtvarkos projektas Žemės įstatymo 22 straipsnio ir Aprašo prasme. Atsakovo nuomone, pareiškėjas reikalauja, kad pasikeitęs teisės aktas (Aprašas) būtų taikomas Žemės sklypams, suformuotiems iki šio teisės akto priėmimo.

Atsakovas taip pat pastebi, kad ginčo Žemės sklypuose padidinus taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ginčo žemės sklypo savininkui turi būti teisingai atlyginama dėl nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo. Jeigu Matininkas, atlikdamas matavimus, būtų padidinęs paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų plotus, o ginčo žemės sklypų savininkai būtų sutikę, tai būtų susidariusi situacija, kad ginčo Žemės sklypų savininkai būtų praradę galimybę kreiptis dėl nuostolių atlyginimo planavimo dokumento ar į žemės valdos projekto rengimo organizatorių arba tiesiogiai į teismą (Žemės įstatymo 22 straipsnis).

Atsakovas sutinka su teismo nutartyje nurodytais argumentais, kad prašomas panaikinti Raštas niekaip neįtakoja pareiškėjo interesų, jo teisių, pareigų bei funkcijų, nes Rašte nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo nuostatuose jam priskirtų pareigų, jo teisės gauti paramą funkcijoms vykdyti, inter alia (be kita ko) ir dėl sklypų pakrančių juostos nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas atsiliepime buvo nurodęs eilę teisės aktų, kurių pagrindu pareiškėjas pats gali organizuoti ir/ar vykdyti apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimą, kad būtų išsaugotos esamos ir atkurtos pažeistos natūralios buveinės, saugomų rūšių gyvūnų ir augalų populiacijos iki palankios būklės, t. y. turi visas galimybes inicijuoti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą ir įrašymą ginčo žemės sklypuose, teisingai atlyginus žemės savininkams už jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose nustatytus apribojimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. įmonė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį ir pareiškėjo Direkcijos atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, skundžiama nutartis yra pagrįsta visapusišku ir objektyviu faktinių aplinkybių ir į bylą pateiktų įrodymų tyrimu, teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos byloje esančiais duomenimis ir įrodymų visumos įvertinimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas iš naujo atlikti kadastrinius matavimus Žemės sklypuose, kuriais tinkamai būtų nustatytos (išmatuotos) pakrančių apsaugos juostos, kas, pareiškėjo vertinimu, būtent yra NŽT, kaip vykdančios matininkų veiklos priežiūrą, kompetencija, neturi teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad atsakovo apsisprendimą nesvarstyti Matininko veiklos Komisijoje lėmė tai, kad Matininkas įvykdė atsakovo nurodymus ir pateikė atsakovui išsamius paaiškinimus dėl jo 2018 m. atliktų Žemės sklypų kadastrinių matavimų, su kuriais susipažinus, atsakovas tyrimą nutraukė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsikirsdamas į pareiškėjo atskirajame skunde nurodytą reikalavimą dėl Matininko įpareigojimo naujai atlikti Žemės sklypų kadastrinius matavimus bei jų metu nustatyti apie 50 metrų pločio vandens telkinio (Šešuvies upės) paviršinio vandens pakrantės apsaugos juostą, paaiškina, kad kadastriniais matavimais paviršinio vandens apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos plotis nenustatinėjamas. Kadastrinių matavimų metu tikslesniais techniniais prietaisais (priemonėmis) tikslinamos išorinės žemės sklypo ribos, sklypo koordinatės, plotas ir kadastro objektų duomenys, patikslinamos (žemės sklypo plane pavaizduojamos) administraciniais sprendimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (įskaitant ir paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas). Taigi Matininkas, 2018 m. kovo - gegužės mėn. atlikdamas Žemės sklypų kadastrinius matavimus, paviršinio vandens apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos pločio nenustatinėjo (nes tokios teisės ir pareigos teisės aktai Matininkui nenumato). Matininkas negali vykdyti geodezinių ar projektavimo darbų (kuriems reikalingi atskiri kvalifikaciniai geodezininko ir projekto autoriaus pažymėjimai) kadastrinių matavimų metu, todėl platesnės apsaugos juostos kadastrinių matavimų metu negalėjo būti nustatytos. Matininkas patikslino kadastro duomenis - kartografavo vandens telkinį (Šešuvies upę) ir jo pakrantės apsaugos juostą ir tai atliko atsižvelgdamas į šių Žemės sklypų nuosavybės ir suformavimo dokumentuose esančius duomenis (specialiąsias žemės naudojimo sąlygas - įrašytą apribojimą – 10 metrų pločio pakrantės apsaugos juostą), vadovaudamasis kadastrinius matavimus reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pastebi, kad kaip tirti ir vertinti NŽT gautų asmenų (įskaitant ir pareiškėjo) pranešimus, prašymus ir skundus sprendžia pati institucija pagal institucijos vadovo patvirtintą asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo institucijoje tvarkos aprašą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjo pirminio skundo ir atskirojo skundo pateikimas teismui jame nurodytais motyvais yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise, pareiškėjui suvokiant, kad Žemės sklypų savininkui nesutinkant administracine tvarka pakeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus Žemės sklypų kadastro duomenis, jie gali būti panaikinti tik teismo sprendimu, tačiau tokio reikalavimo Direkcija pradiniame ieškinyje neformuluoja, atitinkamai, atskirasis skundas turėtų būti atmestas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Raštas yra informacinio pobūdžio, jame pareiškėjui nėra suformuluota jokių įpareigojimų ir, skirtingai, nei nurodo pareiškėjas, Rašte nurodyta aplinkybė, jog NŽT pranešė Direkcijai įpareigojusi Matininką užtikrinti, kad ateityje kadastro duomenų nustatymas būtų vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimo procedūras, nustatyta tvarka, niekaip nepakeičia pareiškėjo teisių bei pareigų turinio, netrukdo vykdyti pareiškėjui jam teisės aktais įtvirtintų steigėjo deleguotų funkcijų: organizuoti ir/ar vykdyti apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimą, kad būtų išsaugotos - esamos ir atkurtos pažeistos natūralios buveinės, saugomų rūšių gyvūnų ir augalų populiacijos iki palankios būklės. Raštu nebuvo sprendžiama ne tik dėl pareiškėjo nuostatuose jam priskirtų pareigų, jo teisės įstatyme nustatyta tvarka gauti paramą jo funkcijoms vykdyti, bet ir dėl Žemės sklypų pakrančių juostos nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo skundžiamo Rašto rekomendacinis turinys negali pareiškėjui sukelti jokių teisinių pasekmių, todėl šią administracinę bylą pagrįstai nutraukė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas, jam niekas vykdyti teisės aktais priskirtų funkcijų netrukdo. Manytina, kad vengdamas vykdyti Direkcijai priskirtas funkcijas – administraciniu aktu nustatyti paviršinio vandens telkinio (Šešuvies upės) pakrantės apsaugos juostas (tuo Direkcijai įgyvendinant steigėjo jai deleguotą funkciją – organizuoti ir (ar) vykdyti apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimą, kad būtų išsaugotos esamos ir atkurtos pažeistos natūralios buveinės, saugomų rūšių gyvūnų ir augalų populiacijos iki palankios būklės), pareiškėjas siekia šiuos iš valstybės biudžeto finansuojamus darbus įpareigoti atlikti privataus žemės sklypų savininko samdomą matininką, nors šių darbų Matininkas negali atlikti ne tik dėl jo turimo teisinio statuso (neturint valstybės įgaliojimų nustatyti nuosavybės apribojimus asmenims), bet ir dėl pačių kadastrinių matavimų paskirties (Kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma žemės sklypų ribų posūkio taškų bei riboženklių koordinatės valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ir apskaičiuojamas tų žemės sklypų plotas ir (arba) statinių techniniai parametrai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3 d.), šių darbų pobūdis į kadastrinių matavimų sampratą nepatenka.

Iš skundžiamo Rašto turinio matyti, kad jis neatitinka viešojo administravimo subjekto individualiam teisės aktui būdingų požymių (nėra įpareigojantis). Taigi jame nėra jokių į pareiškėjo teisių apimties sumažinimą nukreiptų veiksmų, jo rekomendacinis turinys privalomo nurodymo įvykdymo nei pareiškėjui (nei kitam asmeniui) nenustato. Atitinkamai, dėl skundžiamo Rašto priėmimo pareiškėjui (ir/ar kitiems asmenims) nekyla (nekilo) jokių teisinių pasekmių, todėl šio pareiškėjo reikalavimo – panaikinti skundžiamą Raštą - tenkinimas ar jo atmetimas neturės jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, gali kreiptis į teismą ir savo pažeistoms teisėms apginti samdyti profesionalų teisininką – advokatą bei prisiteisti iš į procesą jį nepagrįstai įtraukusio asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas už advokato teisines paslaugas. Trečiasis suinteresuotas asmuo yra įsitikinęs, kad išlaidos už advokato pagalbą jam yra priteistos pagrįstai, jos nėra per didelės, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytą priteistinų lėšų dydį tokio pobūdžio bylose, reikalaujančiose ne tik viešosios teisės ir valstybės valdymo institucinės sistemos išmanymo, bet ir specialiųjų žinių - žemės teisės ir kadastrinių matavimų teisinio reglamentavimo, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo išmanymo.

Pareiškėjas Direkcija pateikė papildomus paaiškinimus ir informaciją prie atskirojo skundo, kuriuose nurodo, kad Tauragės rajono Gaurės kolūkio ūkinės veiklos apribojimų planai turėjo būti nustatomi vadovaujantis Vandens telkinių apsaugos zonų sudarymo ir jų priežiūros nuostatais, patvirtintais Lietuvos TSR ministrų tarybos 1982 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 335. Pagal šiuos nuostatus Matininko atliktų kadastrinių matavimų tikslinimo pakrantės apsaugos juostos pločiai Žemės sklypuose neatitinka nei sovietinių laikų aplinkosauginių reikalavimų, nei dabartinio Aprašo reikalavimų. Direkcijos įsitikinimu Matininkas privalo tikslinti kadastro duomenis vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, o ne vadovautis Gaurės kolūkio ūkinės veiklos apribojimų planais automatiškai perkeldamas preliminarius Žemės sklypų apsaugos juostos duomenis pagal pasikeitusią pakrantės šlaito sąvoką. Pareiškėjo įsitikinimu, įspėjimą gali duoti Matininkui tik Komisija ir tik nustačius, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis. Pareiškėjas mano, kad šiuo konkrečiu atveju įspėjimas negali būti taikomas, kadangi pakrančių apsaugos juostos nustatymas nesilaikant Aprašo reikalavimų daro ir darys ilgalaikę žalą teisės norma saugomiems interesams – valstybiniam Jūros ichtiologiniam draustiniui, Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijai. Direkcijos nuomone, NŽT klaidingai interpretuoja Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumą, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Nagrinėjamu atveju įstatymais ir poįstatyminiais aktais pakrantės apsaugos juostos Žemės sklypuose nėra paimamos visuomenės poreikiams. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnyje neapibrėžta veikla pakrantės apsaugos juostose yra galima.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria administracinė byla nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė, konstatavęs, kad Matininko atžvilgiu nebuvo pradėta jo veiklos vertinimo procedūra, skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, jame pareiškėjui nėra suformuluota jokių įpareigojimų ir Rašte nurodyta aplinkybė, jog NŽT pranešė Direkcijai įpareigojusi Matininką užtikrinti, kad ateityje kadastro duomenų nustatymas būtų vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimo procedūras, nustatyta tvarka, niekaip nepakeičia pareiškėjo teisių bei pareigų turinio, netrukdo vykdyti pareiškėjui jam teisės aktais įtvirtintų steigėjo deleguotų funkcijų. Teismo vertinimu, Raštu nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo teisės įstatyme nustatyta tvarka gauti paramą jo funkcijoms vykdyti, bet ir dėl Žemės sklypų pakrančių juostos nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Raštas negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme. Teismas vertino, kad antrasis skundo reikalavimas - įpareigoti atsakovą pašalinti jo padarytus pažeidimus vykdant matininko V. T. veiklos priežiūrą kadastriniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą vadovaujantis Taisyklėse nustatyta tvarka iš naujo vertinti matininko V. T., atlikusio nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, veiklą jam nesivadovavus Aprašo reikalavimais – yra išvestinis iš pirmojo, todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat nėra pagrindo spręsti ir dėl antrojo skundo reikalavimo.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad atsakovas netinkamai vykdo matininkų veiklos priežiūrą, todėl reikalavo panaikinti Raštą. Pareiškėjo vertinimu, Raštas yra Komisijos, kuri vertina Matininko veiklą, išvada, kuria nuspręsta Matininkui skirti įspėjimą. Matininkas neįvykdė NŽT nurodymų perskaičiuoti Žemės sklypų kadastrinių matavimų metu nustatytų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų plotus bei administracine tvarka imtis veiksmų, kad Žemės sklypų kadastro duomenų bylos būtų patikslintos, o NŽT nesiėmė veiksmų, nustatytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje 3 punkte. Pareiškėjo nuomone, atsakovo veiksmai turėjo būti nagrinėjami pagal valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus) nuostatas (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalis), nes atsakovas nevykdė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu ir kitų teisės aktų deleguotų funkcijų ir jas vilkino. Pareiškėjo vertinimu, nenagrinėtas ir skundžiamo Rašto teisėtumas vadovaujantis Taisyklių 15 punktu. Pareiškėjas nurodo, kad jam trukdoma įgyvendinti steigėjo deleguotą funkciją – organizuoti ir (ar) vykdyti apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimą, kad būtų išsaugotos esamos ir atkurtos pažeistos natūralios buveinės, saugomų rūšių gyvūnų ir augalų populiacijos iki palankios būklės.

Bylos nutraukimo pagrindai išdėstyti ABTĮ 103 straipsnyje, tarp jų – jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (1 p.).

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisinius padarinius, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas) administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos 22 straipsnio 1 dalis) taip pat nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjektų veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nurodytų teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012).

Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-95/2014).

Visapusiškai įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Raštu atsakovas informavo pareiškėją apie skundo nagrinėjimo rezultatus ir pranešė, kad iš Matininko atstovės buvo gautas paaiškinimas, aplinkybes, kad Žemės sklypų savininkas nesutinka tikslinti Žemės sklypų kadastro duomenų administracine tvarka. Atsakovas informavo pareiškėją apie NŽT kompetencijas pakeisti kadastro duomenis. Taip pat atsakovas pranešė pareiškėjui apie galimybę ginčą tarp Direkcijos ir Žemės sklypų savininkų spręsti bendru sutarimu (administracine tvarka), o nesutarus – kreiptis į teismą. Rašte atsakovas nurodė, kad Matininkas buvo įpareigotas ateityje nustatant kadastro duomenis vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimo procedūras, nustatyta tvarka. Atsižvelgusi į Rašto turinį, taip pat į pareiškėjo argumentus apie tai, kokias teisines pasekmes šis Raštas pareiškėjui sukelia, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Raštas yra akivaizdžiai informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių padarinių.

Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo teiginiai, jog dėl Rašto ir dėl to, kad atsakovas neįpareigojo Matininko ištaisyti kadastrinius matavimus, vykdydamas Matininko veiklos priežiūrą, negalės vykdyti jam deleguotų funkcijų, yra subjektyvi pareiškėjo nuomone, nepagrįsta įrodymais.

Įvertinusi bylos medžiagą bei skundžiamo Rašto turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad Raštas yra Komisijos išvada. Šios pareiškėjo išvados nepatvirtina nei bylos medžiaga, nei nuosekliai atsakovo pateikiama pozicija, kad nagrinėjamu atveju Matininkas nepadarė pažeidimo dėl kurio turėtų būti atliekamas veiklos tyrimas.

Be to, įvertinusi Taisyklių III skyrių, Reglamento nuostatas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 8-17 dalių nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendimas, kurį priima NŽT, atlikusi matininko veiklos vertinimą, gali lemti tik matininko, o ne kitų asmenų, tarp jų ir skundą padavusio pareiškėjo, teises ar įstatymų saugomus interesus, kadangi, atsižvelgiant į tokioje administracinėje procedūroje priimamų sprendimų pobūdį, asmenų, turinčių teisę teikti matininko paslaugas, veiklos priežiūra nėra tiesiogiai skirta asmenų, besinaudojančių matininkų paslaugomis, ir asmenų ir institucijų, pranešusių apie galimus matininko pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų gynimui. Taigi NŽT priėmus vienokį ar kitokį sprendimą dėl matininko veiksmų (tiek skirti nuobaudą, tiek jos neskirti, pripažinti ar nepripažinti pažeidus matininkų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas) kitų asmenų, išskyrus patį matininką, teisėms ir pareigoms padariniai nekyla. Tokiu atveju NŽT Viešojo administravimo įstatymo pagrindu turi pareigą tik informuoti apie galimą matininko pažeidimą pranešusį asmenį ar instituciją (pareiškėją), kaip buvo reaguota į jo pranešimą (skundą). Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose bylose (pvz. žr., 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2841-525/2021).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad būtent NŽT teisės aktais yra nustatyta diskrecija spręsti, ar pradėti tyrimą dėl matininko veiklos ir ar bei kokias teisines pasekmes taikyti matininkui už jo veiklos pažeidimus. Nei Taisyklėse, nei Reglamente, nei Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, t. y. teisės aktuose, kurie reglamentuoja matininko veiklos priežiūrą, pareiškėjui nesuteikta teisė ginčyti NŽT diskrecijos teisės spręsti dėl matininko veiksmų teisėtumo. Kitaip tariant, pareiškėjas turi teisę pranešti NŽT apie galimą matininko veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, gauti atsakymą dėl skundo tyrimo rezultatų, tačiau neturi reikalavimo teisės į tokio tyrimo atlikimą ir (ar) jo rezultatų ginčijimą, nes tyrimo (ne)atlikimas bei jo rezultatai savaime tokiam asmeniui jokių naujų teisių ir (ar) pareigų nesukuria.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šių aplinkybių vertinimo nekeičia ir pareiškėjo argumentai, kad turėjo būti įvertintas Rašto teisėtumas ir pagrįstumas bei atsakovo veiksmų vilkinimas.

Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad skundžiamu Raštu atsakovas pažeidė Direkcijos interesus bei sutrukdė įgyvendinti Direkcijos steigėjo deleguotą funkciją - organizuoti ir/ar vykdyti apsaugos ir tvarkymo apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimą, kad būtų išsaugotos esamos ir atkurtos pažeistos natūralios buveinės, saugomų rūšių gyvūnų ir augalų populiacijos iki palankios būklės. Teisėjų kolegija pastebi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Rašte pateikta informacija nepakeičia pareiškėjo teisių bei pareigų turinio, netrukdo vykdyti pareiškėjui jai teisės aktais įtvirtintų steigėjo deleguotų funkcijų - organizuoti ir / ar vykdyti apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimą, kad būtų išsaugotos esamos ir atkurtos pažeistos natūralios buveinės, saugomų rūšių gyvūnų ir augalų populiacijos iki palankios būklės. Raštu nebuvo sprendžiama ne tik dėl pareiškėjo nuostatuose jam priskirtų pareigų, jo teisės įstatyme nustatyta tvarka gauti paramą jo funkcijoms vykdyti, bet ir dėl Žemės sklypų pakrančių juostos nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukeliantis teisinių pasekmių pareiškėjui, todėl negali būti administracinės bylos dalyku. Taip pat teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad antrasis skundo reikalavimas yra akivaizdžiai išvestinis reikalavimas, todėl netenkinus pirmojo, netenkinamas ir antrasis.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo jokio tiesioginio ryšio, pirmosios instancijos teismas dėl trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytų argumentų nepasisakė, todėl neva nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepritaria tokiai pareiškėjo pozicijai.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Iš šių nuostatų matyti, kad Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-252-822/2019; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-636-520/2020; ir kt.). Atitinkamai tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, kitai („pralaimėjusiai“) proceso šaliai kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-673-662/2016; 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-365-556/2019; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-32-662/2020; ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 375–388; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-206-552/2020; ir kt.).

Nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir administracinės bylos nutraukimo atveju (pvz. žr. 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-144-662/2020, ).

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo į bylą įtrauktas pareiškėjo prašymu. Šių aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nuosekliai palaikė atsakovo poziciją, kad administracinė byla yra nutrauktina, kadangi prašomas panaikinti Raštas bei išvestiniai reikalavimai, pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Iš esmės teisėjų kolegija, šią atsakovo bei trečiojo suinteresuotojo asmens poziciją palaikė, todėl vertintina, kad teismo nutartis nutraukti administracinę bylą buvo palankus pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens naudai priteisė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2021 m. sausio 29 d. sąskaitą Nr. 21-579 V. T. įmonei suteikta teisinių paslaugų už 1 050 Eur rengiant 2021 m. sausio 9 d. pareiškimą ir konsultuojant, pagal 2021 m. liepos 7 d. sąskaitą Nr. 21-612 - 1 200 Eur rengiant atsiliepimą, pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą Nr. 21-624 - už 600 Eur rengiant rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų pavedimų išrašų matyti, kad šiose sąskaitose už teisines paslaugas nurodytos sumos pervestos trečiojo suinteresuoto asmens atstovei. Atsižvelgdamas, kad atsiliepimas teisme gautas 2021 m. birželio 25 d., rašytiniai paaiškinimai – 2021 m. rugsėjo 30 d., Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 524,2 Eur, 2021 m. I ketvirtyje – 1 517,4 Eur, teismas sprendė, kad trečiojo suinteresuoto asmens už atsiliepimo parengimą prašoma priteisti 1 200 Eur ir už rašytinių paaiškinimų parengimą – 600 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti dydžio, todėl priteistinos iš pareiškėjo. Pirmosios instancijos teismas nepriteisė iš pareiškėjo 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos pagal 2021 m. sausio 29 d. sąskaitą Nr. 21-579, susijusia su teikta teisine pagalba iki pareiškėjo skundo pateikimo teismui, padarius išvadą, kad šios bylinėjimosi išlaidos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu teisme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo neginčijo pirmosios instancijos teismo nutarties dėl nepriteistų 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos pagal 2021 m. sausio 29 d. sąskaitą Nr. 21-579, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Įvertinusi skundžiamos nutarties argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – ir Bruto darbo užmokestis), vertinant bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, siejamas ne su teisinių paslaugų sąskaitos išrašymo data ar procesinio dokumento pateikimo data, o su apmokėjimo už teisines paslaugas data.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siejo Bruto darbo užmokestį su atsiliepimo pateikimo data (2021 m. birželio 25 d.) ir nustatė, kad taikomas Bruto darbo užmokestis už 2020 m. IV ketvirtį (1 524,2 Eur). Nagrinėjamu atveju už atsiliepimo parengimą buvo apmokėta 2021 m. rugpjūčio 31 d., todėl turi būti taikomas 2021 metų I ketvirčio Bruto darbo užmokestis (1 517,4 Eur).

Nepaisant nustatytų skundžiamos nutarties motyvų netikslumų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai taikė Rekomendacijų 8.2 ir 8.16 punktus bei padarė išvadą, kad trečiojo suinteresuotojo asmens patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio už teisines paslaugas dydžių.

Atsižvelgusi į tai, remdamasi Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens naudai 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti jam iš pareiškėjo 525 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą apmokėti ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (2021 m. gruodžio 6 d. sąskaitą Nr. 21-638 ir 2021 m. gruodžio 7 d. pervedimo išrašą). Atitinkamai pagal Rekomendacijų 7 punktą (šiuo atveju aktualus 2021 metų II ketvirtis (1 566,4 Eur), kadangi trečiasis asmuo nurodytas išlaidas patyrė (apmokėjo) 2021 m. gruodžio 7 d.) ir 8.16 punktą apskaičiuota maksimali rekomenduojama priteisti suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą būtų 626,56 Eur (0,4 × 1 566,4 Eur). Taigi trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma už atsiliepimą į atskirojo skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgusi į tai, remdamasi Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyta prašoma priteisti suma, t. y. 525 Eur, yra protinga ir pagrįsta, todėl taip pat priteistina trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo (ABTĮ 40 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 ir 5 punktais, 151 straipsniu, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui V. T. įmonei iš pareiškėjo Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato 525 (penkių šimtų dvidešimt penkių) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė