007ce596-c3c1-4e5e-b9c6-a4b7adced439 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Vytautas NorkūnasTeisėjas Vytautas Krikščiūnas                            Baudž. byla Nr. 1A-930-72/2011                                                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00304-2010-7                                                                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.1.5.; 2.4.6. (S)                                                                                                     PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                         N U T A R T I S                                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                       Baudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-59                                       2011 m. gruodžio 12 d.

                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija                                             Panevėžys                                                                                                                                               1.2.14.5.3;2.4.8.            Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorei G.

P., nuteistajai G. B., gynėjui advokatui Alfonsui MaÅ¡alui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Linos Å imonienės ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažinta kalta pagal LR BK 281 str. 1 d. ir nuteista 20 MGL (2600 Lt) bauda, jÄ sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ .

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Priteista iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kovo A. B. ir atstovės pagal įstatymÄ J. B. naudai 2440 Lt neturtinės žalos atlyginimo.         Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :       G. B. nuteista už tai, kad 2010 metų liepos 11 dienÄ , apie 13 val. 55 min. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairuodama automobilį „AUDI A6 AVANT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 ir 38 punktų reikalavimus, tai yra artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdama sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jos važiavimo krypties eismo juostÄ pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiÄ jį, nesustojo ir pėsčiųjų nepraleido, nors prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavęs autobusas „Neoplan N 8012“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas M.

Z., sustojo praleisti pėsčiųjų, ko pasėkoje partrenkė jai iš kairės pusės pėsčiųjų perėja ėjusius du mažamečius pėsčiuosius M. U. ir A. B., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiųjų M. U. ir A. B. sveikata: M. U. nustatytas kairės pėdos padikaulio lūžis, A. B. nustatytas lengvas galvos smegenų sukrėtimas, nugaros sumušimas, odos nubrozdinimai kairiosios pusės smilkinyje, skruoste, dešinėje speninėje srityje, nugaroje, juosmenyje, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžis.

Apeliaciniu skundu Panevėžio miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Lina Å imonienė praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-27 nuosprendį pakeisti nuteistajai G. B. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemonę dvejiems metams, likusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, nuteistajai G. B. tinkamai parinko bausmės rūšį, dydį, tačiau nepagrįstai nepaskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

Teigia, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaltinamojo asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo sÄ lyga. Teismas turi atkreipti dėmesį į teisiamÄ jį charakterizuojančius požymius iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo padarymo metu ir po jo padarymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistoji G. B., bÅ«dama jauno amžiaus, tris kartus (2007-07-17, 2008-06-15, 2009-08-03) yra bausta administracine tvarka už kelių eismo  taisyklių pažeidimus (toliau - KET), iÅ¡ jų du kartus už leistino greičio virÅ¡ijimÄ .

Nusikaltimo padarymo metu viena nuobauda buvo galiojanti – už leistino greičio virÅ¡ijimÄ 59 km/h G. B. buvo nubausta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui. Prokurorės nuomone, Å¡ie duomenys charakterizuoja nuteistÄ jÄ kaip pavojingai vairuojančiÄ ir keliančiÄ grėsmę eismo saugumui vairuotojÄ . Nurodo, kad teismas neįvertino tai, kad nuteistoji, bÅ«dama ne kartÄ bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, nepadarė iÅ¡vadų, o jos specialybė - pardavėja – kasininkė, ar bÅ«simos studijos kitame mieste nėra susijusios su bÅ«tinybe vairuoti kelių transporto priemonę.

Teigia, kad G. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones. Jos veika sukėlė ilgai trunkančius padarinius – buvo nesunkiai sužaloti du nepilnamečiai asmenys, kurie negalėjo visapusiÅ¡kai pasinaudoti vasaros atostogomis, patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neįvertino paminėtų G. B. asmenybę charakterizuojančių bei rodančių jos pavojingumÄ visuomenei, kai ji vairuoja kelių transporto priemonę, duomenų, ir nepaskyrė jai baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, o bÅ«tent, teise vairuoti kelių transporto priemones.

Å iuo atveju teisingumo principas nebus įgyvendintas, nes teismo nepaskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kad pavojingai vairuojantis, tyčia nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir keliantis grėsmę aplinkiniams, visuomenės saugumui, asmuo ir toliau kels pavojų, iÅ¡Å¡auks visuomenės pasipiktinimÄ , nuogÄ stavimus bei nepasitenkinimÄ nepaskirtu teisių suvaržymu. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių mano, kad nuosprendis turi bÅ«ti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau - Biuras) praÅ¡o pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ Biuro buvo priteista 2440 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad tiek 2010-12-21, tiek 2011-09-01 raÅ¡tuose nurodė, kad remiantis TPVCAPDÄ® nuostatomis, asmuo, eismo įvykio metu nukentėjęs nuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės, turi teisę dėl tos pačios žalos pasirinkti vienÄ iÅ¡ subjektų, kurio atžvilgiu gali reikÅ¡ti reikalavimÄ atlyginti tÄ Å¾alÄ , t. y. atsakingÄ už eismo įvykį asmenį arba BiurÄ . Civilinį ieÅ¡kinį bei jo ribas apibrėžia civiliniai ieÅ¡kovai.

Å iuo atveju civiliniame ieÅ¡kinyje Biurui nebuvo suformuluoti jokie reikalavimai, o atsakovu nurodoma tik G. B.. Be to, kaip nuosprendyje pažymėjo ir pats teismas, A. B. ir J. B. atstovė gynėja V. KopÅ«stienė atstovaujamųjų vardu prašė netraukti Biuro civiliniu atsakovu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-05-05 priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2009 yra konstatavęs, jog Biuras moka draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam trečiajam asmeniui tik tuo atveju, jei nukentėję tretieji asmenys kreipiasi į biurÄ dėl žalos atlyginimo.

Teismas negali įpareigoti Biuro mokėti iÅ¡mokÄ , jei nėra pareikÅ¡tos pretenzijos Biurui. Å iuo atveju jokios pretenzijos ar reikalavimai baudžiamojoje byloje Biurui nebuvo reiÅ¡kiami, prieÅ¡ingai, aiÅ¡kiai buvo iÅ¡reikÅ¡ta pozicija dėl Biuro netraukimo civiliniu atsakovu byloje, todėl teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ jų papildomÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Be to, jeigu nukentėjęs asmuo yra kreipęsis į teismÄ , kad per eismo įvykį padarytÄ Å¾alÄ atlygintų kaltininkas, nukentėjęs asmuo nebetenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ Biuro.

Tokiu atveju reikalavimas biurui galėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik nukentėjusiajam asmeniui atsisakius savo reikalavimų kaltininko atžvilgiu ir tik teismui priėmus tokį atsisakymÄ bei bylÄ nutraukus (TPVCAPDÄ® 13 str. 3 d.). Teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ iÅ¡ Biuro, neatsižvelgė į minėtus argumentus ir priėmė nuosprendį, pažeisdamas galiojančių teisės aktų nuostatas. Be to, teismas, suraÅ¡ydamas nuosprendį, pažeidė ne tik LR BPK 305 str. nuostatas, bet ir elementarius nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, nes nuosprendyje nepasisakė dėl pirmiau paminėtų Biuro argumentų.

Nurodo, kad nesutinka su teismo teiginiu, jog Biuro vardu veikianti UADB „Ergo Lietuva“ nepakankamai iÅ¡analizavo nukentėjusiajam A. B. padarytÄ neturtinę žalÄ bei nevisiÅ¡kai jÄ atlygino. Eismo įvykio metu patirtos Biuro galimai atlygintinos neturtinės žalos nustatymo klausimus reglamentuoja TPVCAPDÄ® ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Taisyklių 12 punktas aiÅ¡kiai nustato, kad Biuras, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikino nedarbingumo trukmę, darbingumo ir neįgalumo lygį, mirties faktÄ , priežastis ir kitais dokumentais.

Taisyklių 12.1 punktas numato, kad laikino nedarbingumo atveju draudimo iÅ¡moka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir iÅ¡mokama TPVCAPDÄ® nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims pagal Å¡iuos principus - už kiekvienÄ nedarbingumo dienÄ iÅ¡mokama po 20 litų, kol mokama suma nevirÅ¡ija galimos mokėti maksimalios sumos dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Kadangi Å¡iuo atveju nukentėjęs asmuo mokosi, neturtinės žalos dydis buvo paskaičiuotas atsižvelgiant į VÄ® „Panevėžio ligoninės“ pateiktÄ pažymÄ , t. y. už kiekvienÄ nedarbingumo dienÄ po 20 Lt, už 28 d. susidarė 560 Lt.

Taigi teismo argumentas, kad Biuro atstovas UADB „Ergo Lietuva“ nukentėjusiajam A. B. nevisiÅ¡kai atlygino žalÄ yra nepagrįstas. 2011-11-17 Panevėžio apygardos teisme gautas Panevėžio miesto apylinkės prokuratÅ«ros raÅ¡tas Nr. 14-0718, kuriuo Panevėžio miesto apylinkės prokuratÅ«ra atÅ¡aukia 2011-10-07 prokurorės L. Å imonienės apeliacinį skundÄ dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teismo posėdyje nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka prokuroras prašė Biuro apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistoji G.

B. prašė iÅ¡ jos, o ne iÅ¡ Biuro priteisti atlyginti ieÅ¡kovui A. B. ir atstovei pagal įstatymÄ J. B. 2440 Lt neturtinę žalÄ , gynėjas advokatas klausimÄ paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra.Panevėžio miesto apylinkės prokuratÅ«rai atsisakius savo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų reikalavimų, Panevėžio miesto apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas nutrauktinas. Biuro apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniu skundu Biuras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iÅ¡ jo ieÅ¡kovo A.

B. ir jo atstovės pagal įstatymÄ J. B. naudai 2440 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir praÅ¡o Å¡iÄ nuosprendžio dalį pakeisti nepriteisiant iÅ¡ Biuro neturtinės žalos atlyginimo, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apelianto teiginius dėl nepagrįsto Biuro įtraukimo į bylÄ kaip civilinio atsakovo, pažymi, kad civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis).

Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, gali būti taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Pripažįstant asmenis civiliniais ieškovais ir civiliniais atsakovais baudžiamojoje byloje, CPK kodekso normos netaikomos, nes šie klausimai nustatyti BPK. Taip pat netaikomos CPK normos, reglamentuojančios civilinio atsakovo pakeitimo klausimus. Be to, BPK 45 straipsnyje numatyta teisėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti.

Tuo atveju, kai nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ turi atlyginti ne įtariamasis (kaltinamasis) ar ne tik jis, teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas tÄ privalo iÅ¡aiÅ¡kinti civiliniam ieÅ¡kovui. Civilinio ieÅ¡kovo ir civilinio atsakovo statusui įgyti nepakanka vien tik asmens, kuriam nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos, valios – tam reikia prokuroro ar teismo procesinio sprendimo (BPK 110 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 1 dalis). Civilinis ieÅ¡kovas ir civilinis atsakovas įgyja BPK numatytas teises ne nuo civilinio ieÅ¡kinio padavimo, o nuo prokuroro nutarimo ar teismo nutarties pripažinti juos civiliniu atsakovu ir civiliniu ieÅ¡kovu priėmimo.

Minėtos BPK nuostatos įpareigoja prokurorÄ ir teismÄ bÅ«ti aktyviems baudžiamajame procese sprendžiant civilinio ieÅ¡kinio klausimus. Taigi net ir tuo atveju, kai civilinis ieÅ¡kovas neiÅ¡reiÅ¡kia savo valios dėl civilinio atsakovo įtraukimo į procesÄ , prokuroras ar teismas privalo priimti sprendimÄ dėl materialiai už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus atsakingo asmens įtraukimo kaip civilinio atsakovo (kasacinės nutartys Nr. 2K–655/2006, Nr.2K-141/2009). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis - ieÅ¡kovas A.

B. ir jo atstovė pagal įstatymÄ J. B. pareiÅ¡kė 10 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, civiliniu atsakovu patraukdami tik nuteistÄ jÄ G. B.. Tačiau nuteistoji eismo įvykį sukėlė vairuodama automobilį, kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl tokiu atveju pagal TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 1 dalį 1 punktÄ , prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam asmeniui pereina Biurui.

Taigi Biuras, kaip civilinis atsakovas, į bylÄ turėjo bÅ«ti įtrauktas. Bylos medžiaga rodo, kad Biuro įtraukimo į bylÄ kaip civilinio atsakovo klausimÄ atnaujinęs įrodymų tyrimÄ pirmosios instancijos teismas nagrinėjo savo iniciatyva, iÅ¡klausęs kitų proceso dalyvių nuomones. Teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimÄ , iki jo pradžios protokoline nutartimi pripažino BiurÄ civiliniu atsakovu, paskelbė byloje pertraukÄ , informavo jį apie teismo posėdį bei iÅ¡siuntė civilinio ieÅ¡kinio nuoraÅ¡Ä , taip pat gavo Biuro raÅ¡tÄ , kuriame Å¡is iÅ¡dėstė savo neigiamÄ pozicijÄ dėl įtraukimo į bylÄ kaip civilinio atsakovo, prieÅ¡taravo dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nurodydamas, jog žalÄ nukentėjusiesiems atlygino pagal galiojančius teisės aktus ir pakankamai, taip pat prašė baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti Biuro atstovui nedalyvaujant.

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teismo posėdyje Å¡is Biuro raÅ¡tas buvo balsu perskaitytas. Biuro praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ nedalyvaujant Å¡io atstovui, neprieÅ¡taraujant proceso dalyviams, buvo patenkintas. Taigi Biuro įtraukimo į bylÄ kaip civilinio atsakovo klausimas buvo sprendžiamas laikantis BPK normų, o galimybės naudotis BK 110 straipsnio 2 dalyje nustatytomis civilinio atsakovo procesinėmis teisėmis Biurui buvo užtikrintos.         Kolegija taip pat atmeta Biuro teiginius, kad Å¡ioje byloje civilinis ieÅ¡kinys nesaisto Biuro jokiu materialiu teisiniu ryÅ¡iu, nes nukentėjusysis - ieÅ¡kovas A.

B. bei jo atstovė pagal įstatymÄ J. B. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ gauti žalos atlyginimÄ iÅ¡ nuteistosios, o ne iÅ¡ Biuro, o tokiai nukentėjusiojo - ieÅ¡kovo A. B. valiai pritarė ir jam teisme atstovaujanti gynėja advokatė V. KopÅ«stienė. Pažymėtina, kad TPVCAPD įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kad pretenzijos pareiÅ¡kimas dėl žalos atlyginimo yra kaip privalomas pretenzijos pareiÅ¡kimas prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ . TPVCAPD įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje sÄ vokos pretenzija vartojimas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip nukentėjusio asmens pareigos nustatymas dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudikÄ .

Å i sÄ voka taip pat negali bÅ«ti aiÅ¡kinama ir kaip nustatyta privaloma iÅ¡ankstinė ginčo sprendimo ne teisme procedÅ«ra. Bylos medžiaga rodo, kad Biuro įtraukimo į bylÄ kaip civilinio atsakovo klausimÄ pirmosios instancijos teismas nagrinėjo iÅ¡klausęs nukentėjusiajam - ieÅ¡kovui A. B. teisme atstovaujančios gynėjos advokatės V. KopÅ«stienės nuomonės. Gynėja advokatė V. KopÅ«stienė iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad civilinis ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti priteistas iÅ¡ abiejų atsakovų – G.

B. ir Biuro, o tokiai gynėjos advokatės pozicijai pritarė ir nukentėjusiojo – ieÅ¡kovo A. B. atstovė pagal įstatymÄ J. B.. Taigi nukentėjusysis - ieÅ¡kovas A. B. (per savo atstovę gynėjÄ advokatę V. KopÅ«stienę) bei jo atstovė pagal įstatymÄ J. B. iÅ¡ esmės sutiko su tuo, kad dalį civilinio ieÅ¡kinio padengtų Biuras. Todėl kaip nepagrįstas atmetamas Biuro skundo argumentas, kad Å¡iuo atveju jokios pretenzijos ar reikalavimai baudžiamojoje byloje Biurui nebuvo reiÅ¡kiami.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal TPVCAPD įstatymo 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti ne tik draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę, draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba Biurui, bet ir atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusysis - ieÅ¡kovas A. B. ir jo atstovė pagal įstatymÄ J. B. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kę civilinį ieÅ¡kinį asmeniui, sukėlusiam eismo įvykį (G.

B.), prarado teisę į žalos atlyginimÄ iÅ¡Â Biuro.             IÅ¡ 2010-12-10 Biuro raÅ¡to matyti, kad jo įgaliotas atstovas UADB ERGO Lietuva A. B. iÅ¡mokėjo 629, 34 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ sudarė 560 Lt neturtinės žalos kompensavimas ir 69,34 Lt atlyginimas už gydymosi iÅ¡laidas. Tame pačiame raÅ¡te nurodyta, kad A. B. neturtinės žalos atlyginimas buvo paskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 12.1 punktu, kuriame nurodyta, kad laikino nedarbingumo atveju draudimo iÅ¡moka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir iÅ¡mokama nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims po 20 Lt už kiekvienÄ nedarbingumo dienÄ (A.

B. buvo gydomas 28 d., t. y. nuo 2010-07-11 iki 2010-08-07), kol draudimo iÅ¡moka nevirÅ¡ija TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje numatytos maksimalios sumos dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos. Tačiau kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuoja Civilinio kodekso 6.250 straipsnis, kurio antrojoje dalyje yra iÅ¡vardinti kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Jokie to dydžio ribojimai (nurodant už vienÄ laikino nedarbingumo dienÄ nustatytinÄ maksimaliÄ sumÄ ar kt.) Å¡ioje normoje nenumatyti.

Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas A. B. neturtinės žalos atlyginimo dydį, pagrįstai nesivadovavo vien tik poįstatyminiu aktu, t. y. žemesnės juridinės galios aktu (paminėto 2008 m. vasario 13 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 122), kuriame tokie apribojimai numatyti. Civilinio atsakovo – Biuro pareigos atlyginti nukentėjusiajam A. B. padarytÄ Å¾alÄ pagrindas yra TPVCAPD įstatymas ir pagal Å¡io įstatymo, galiojusio eismo įvykio metu (2010-07-01) 11 str. 1 d. 2 p., maksimali neturtinės žalos suma dėl vieno eismo įvykio, kuriÄ galėtų atlyginti Biuras, yra 2500 eurų (8632 Lt).

Taigi nustatęs, kad nukentėjusiajam A. B. padarytos neturtinės žalos dydis yra 3 000 Lt (eismo įvykio metu patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir didelių moralinių kančių ir iÅ¡gyvenimų, padidėjo jautrumas, bijo iÅ¡eiti į gatvę, atleistas nuo dalies fizinio krÅ«vio mokykloje), pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ nukentėjusiojo – ieÅ¡kovo A. B. ir jo atstovės pagal įstatymÄ J. B. naudai iÅ¡ Biuro priteisti skirtumÄ tarp nustatytos ir jau Biuro atstovo atlygintos neturtinės žalos, t. y. - 2440 Lt. (kasacinė nutartis 2K-17/2011).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad Biuras, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę regreso tvarka susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ nuteistosios.          Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.       Teisėjų kolegija, riamdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 str. 5 d., 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:       Panevėžio miesto apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ palikti nenagrinėtÄ ir teismo procesÄ nutraukti.       Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                    Tomas Zdanavičius  Teisėjai                                                                                                              Sigitas Bagdonavičius                                                                                                                               Pranas Šimkus