Legislator Case Law & Legislation
007adb3d-e23c-4b47-a08d-ff799a6629b5 AI generated

007adb3d-e23c-4b47-a08d-ff799a6629b5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 007adb3d-e23c-4b47-a08d-ff799a6629b5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-5518-142/2016                          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00171-2016-1                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Å tabo Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui Aigerdui Skroliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

Legislator headnote

AI generated

007adb3d-e23c-4b47-a08d-ff799a6629b5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad buvo konvojuojamas periodiÅ¡kai nuo 2011 m. sausio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-5518-142/2016                          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00171-2016-1                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Å tabo Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui Aigerdui Skroliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : M. K. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2016 m. sausio 11 d. (pagal spaudÄ ant voko) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST), priteisti 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už konvojavimÄ netinkamomis sÄ lygomis periodiÅ¡kai nuo 2011 m. sausio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (I t., b. l. 1–10).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. jis buvo periodiÅ¡kai konvojuojamas į bendrosios kompetencijos teismus ir įkalinimo įstaigas. Konvojavimo metu nebuvo ventiliacijos, saugos diržų, gryno oro ir dienos Å¡viesos, automobiliai buvo labai neÅ¡varÅ«s ir purvini. Ne kartÄ pareiÅ¡kė pretenzijas dėl netinkamų konvojavimų sÄ lygų, tačiau pareigÅ«nai į jo nusiskundimus visiÅ¡kai nereaguodavo. PareigÅ«nai konvojuojamiems vieÅ¡ai demonstravo Å¡aunamuosius ginklus, gumines lazdas.

PaaiÅ¡kino, kad teko Å¡lapintis į plastikinius buteliukus, kadangi kelionės metu nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu. ŽiemÄ , pasak pareiÅ¡kėjo, automobiliuose buvo Å¡alta, o vasarÄ itin trÅ«ko oro. Be to, jo atžvilgiu buvo naudojamos specialios priemonės – antrankiai. Nurodo, kad dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų patyrė baimę, stresÄ , įtampÄ , neapykantÄ , diskomfortÄ , neapykantÄ , fizines ir dvasines kančias, jautėsi sugniuždytas ir pažemintas, tai turėjo įtakos jo sveikatai.

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Ä® teismo posėdį pareiÅ¡kėjas neatvyko, apie posėdžio datÄ ir laikÄ pareiÅ¡kėjas informuotas tinkamai. PareiÅ¡kėjas informavo teismÄ , kad posėdyje dalyvauti nepageidauja (III t., b. l. 95).VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (I t., b. l. 14–17). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas specialiuoju transportu, kurio eksploatacija grindžiama transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinėmis techninės apžiÅ«ros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu.

PaaiÅ¡kina, kad konvojavimo taisyklės nenumato, jog specialiajame transporte kiekvienam konvojuojamam asmeniui turi bÅ«ti įrengti saugos diržai. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad automobilių kamerų aplinka bÅ«tų netinkama asmenų konvojavimui. Konvojuojamieji į tualetÄ buvo vedami pasikeitimo punktuose, tačiau 2015 m. rugsėjo 3 d. bei 2015 m. rugsėjo 4 d. pareigÅ«nai atsisakė suteikti galimybę konvojuojamiesiems pasinaudoti tualetu.

Taip pat nurodo, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad konvojavimo metu VST pareigÅ«nai galimai neteisėtai naudojo antrankius pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ar jo teises, konvojaus metu galėjo konvojaus virÅ¡ininkui pateikti skundus žodžiu ar raÅ¡tu. VST praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl atsakovo veiksmų iki 2013 m. sausio 16 d. Teismo posėdyje VST atstovas prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ netinkamų konvojavimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartÄ akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Valstybės institucijos ir jų pareigÅ«nai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip bÅ«tų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmenų teisių gerbimÄ , padarytos žalos kompensavimÄ , valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų.

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Taigi bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Å iame kontekste svarbu ir tai, kad bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu bÅ«du, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus VST (jos pareigÅ«nų) veiksmus, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad buvo konvojuojamas periodiÅ¡kai nuo 2011 m. sausio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

PareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu kreipėsi 2016 m. sausio 11 d. (pagal spaudÄ ant voko) (I t., b. l. 11). PareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir paaiÅ¡kina, kad pažeidimų metu nežinojo apie savo teisių pažeidimus. Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai jam buvo nežinomi, apie juos sužinojo tik iÅ¡ žiniasklaidos priemonių (I t., b. l. 9). Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodytos uždelsto kreipimosi į teismÄ aplinkybės yra subjektyvios ir nepagrįstos objektyviais duomenimis, todėl jos nelaikytinos svarbia priežastimi, sutrukdžiusia laiku kreiptis į teismÄ ir negali bÅ«ti objektyviu pagrindu atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog Å¡iuo atveju akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. VST praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį ir, nustačius, kad pareiÅ¡kėjas už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 11 d. iki 2013 m. sausio 10 d. su reikalavimu dėl žalos priteisimo nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ atlyginti žalÄ , galimai patirtÄ minėtu laikotarpiu, teismui pateikė praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti reikalavimÄ (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos (galimai patirtos laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 11 d. iki 2013 m. sausio 10 d.) priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės), 123 punkte yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, kad konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintų VST nuostatų 6.3 punktÄ , sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimÄ ir vykdymÄ užtikrina VST.

Konvojavimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ . Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniÅ¡kai įrengtos kameros. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad konvojavimo automobiliai buvo be saugos diržų, ventiliacijos ir Å¡ildymo sistemos, nes žiemÄ buvo Å¡alta, o vasarÄ trÅ«ko oro, automobiliuose buvo nepatogu (kieta) sėdėti.

Be to, automobilių kameros, pasak pareiÅ¡kėjo, buvo purvinos.Pagal Konvojavimo taisyklių 106 punktÄ , konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportÄ pradedamas nuo jų pretenzijų iÅ¡klausymo, todėl pareiÅ¡kėjas matydamas netvarkingas ar neÅ¡varias transporto priemonių kameras, turėjo galimybę dėl to pareikÅ¡ti pretenzijas. Pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktÄ , konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, tikrinantys konvojų, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti.

Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ . Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiojo automobilio, autobuso reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad turi bÅ«ti veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas buvo konvojuotas maršrutais Vilnius-Klaipėda-Vilnius, Kaunas-Marijampolė-Kybartai, Kaunas-Marijampolė-Kaunas, Kaunas-Marijampolė-Kybartai-Kaunas, Vilnius-Marijampolė-Vilnius, Kaunas-Raseiniai-Tauragė-Šiauliai, Kaunas-Raseiniai-Tauragė-Kelmė-Šiauliai-Kelmė-Tauragė-Raseiniai-Kaunas (I t., b. l. 18–199; II t., b. l. 1–114). Konvojavimas vyko Iveco Eurocargo, Mercedes Benz 918, VW Crafter 50, Mercedes Benz Atego ir MAZ 437040 transporto priemonėmis.

Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos protokolų (II t., b. l. 115, 119, 120, 121–122, 126, 127, 131, 137, 143, 144, 149–151, 152–153, 154–155, 156–157, 197–198; III t., b. l. 1–3, 4–5, 6–7) matyti, kad konvojavimo automobiliuose įrengta apšvietimo sistema, oro greitis ir našumas atitinka reikalavimus. Iš specialiųjų automobilių, skirtų konvojuojamiems pervežti, kėbulo kamerų schemų matyti, kad juose įrengti šildymo įrenginiai ir sistemos, ventiliacija arba vėdinimo liukas, evakuaciniai liukai (II t., b. l. 116, 123, 128, 132, 133, 138, 139, 145, 146, 161, 164, 170, 173, 176, 179, 182, 185, 188, 191, 194).

Išduoti automobilių registracijos liudijimai (II t., b. l. 117, 124, 129, 134, 135, 140, 141, 147, 159, 162, 165, 167, 168, 171, 174, 177, 180, 183, 186, 189, 192, 195), techninės apžiūros rezultatų kortelės (II t., b. l. 118, 125, 130, 136, 142, 148, 160, 163, 166, 169, 172, 175, 178, 181, 184, 187, 190, 193, 196) patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka techninius reikalavimus. Byloje esanti VST Skyriaus ambulatorijų higienos (valymo ir dezinfekcijos) planas taip pat patvirtina, jog automobiliuose, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, buvo atliekami valymo ir dezinfekcijos darbai (III t., b. l. 30–81).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, kad VST pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymÄ techniÅ¡kai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, kad konvojavimo metu konvojaus pareigÅ«nai demonstravo kovinius ginklus, gumines lazdas. Jo atžvilgiu buvo naudojamos specialios priemonės – antrankiai.Pagal Konvojaus taisyklių 222 punktÄ konvojuotojai prievartÄ (psichinę ir fizinę), specialiÄ sias priemones (antrankius, tramdomuosius marÅ¡kinius ar suriÅ¡imo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius Å¡unis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), Å¡aunamÄ jį ginklÄ konvojavimo metu naudoja jų tarnybÄ ar tarnybinę veiklÄ reglamentuojančių įstatymų ir Å¡ių taisyklių nustatytais pagrindais.

Pažymėtina, kad Å¡aunamojo ginklo, guminių lazdų demonstravimas pagal Konvojaus taisyklių 222 punktÄ prilyginamas psichologinei prievartai, kuri gali bÅ«ti panaudojama tik Konvojaus taisyklėse nustatytomis sÄ lygomis. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis ar proceso dalyvis turi pagrįsti savo pozicijÄ Ä¯rodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, sprendimas priimtinas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1245/2013, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1246/2013).

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sÄ lygomis, yra laikomas jam sudarius saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimÄ , tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai tada, kai pareiÅ¡kėjas įvykdo pareigÄ nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad konvojavimo metu VST pareigÅ«nai galimai neteisėtai panaudojo antrankius pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

Be to, žiniaraščiuose nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl panaudotų antrankių konvojavimo metu bÅ«tų kreipęsis į konvojaus pareigÅ«nus. PareiÅ¡kėjas teismui taip pat nenurodė, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė ginklų ir guminių lazdų demonstravimas, todėl su tuo susiję pareiÅ¡kėjo abstraktaus pobÅ«džio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, kad konvojavimo metu jam neteko pasinaudoti tualetu, todėl buvo priverstas Å¡lapintis į plastmasinį buteliukÄ .

Pagal Konvojavimo taisyklių 134 punktÄ , konvojuojamieji į tualetÄ vedami tiktai pačių praÅ¡ymu. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų konvojaus kelionės žiniaraščių (I t., 19, 29, 33, 46, 50, 61, 65, 76, 80, 84, 88, 92, 96, 100, 104, 108, 112, 120, 124, 138, 142, 155, 159, 170, 174, 185, 195; II t., b. l. 9, 19, 30, 34, 38, 42, 54, 58, 70, 84, 88, 95, 99, 108) konvojuojamieji buvo iÅ¡vesti į tualetÄ . Pažymėtina, kad nors 2015 m. rugsėjo 3 d. bei 2015 m. rugsėjo 4 d. pareigÅ«nai atsisakė iÅ¡vesti konvojuojamuosius į tualetÄ , iÅ¡ byloje esančio kelionės žiniaraščio matyti, kad tomis pačiomis dienomis konvojuojamieji buvo vedami į tualetÄ (II t., b. l. 80).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta galimybė pasinaudoti tualetu, Å¡ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.BÅ«tinosios sÄ lygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti yra neteisėti valstybės institucijų veiksmai ir žala bei tarp jų egzistuojantis priežastinis ryÅ¡ys. Nenustačius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negalima. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklėse nustatyta konvojavimo tvarka ir sÄ lygos nebuvo pažeistos, t. y. nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus VST veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                    Halina Zaikauskaitė