Legislator Case Law & Legislation
007a4afa-d5bb-45b2-add8-c176ed7daec8 AI generated

007a4afa-d5bb-45b2-add8-c176ed7daec8 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 007a4afa-d5bb-45b2-add8-c176ed7daec8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo gimimo liudijime nurodyta V. N. motina O. N. yra vienas ir tas pats asmuo – J. N., mirusi 1999 m. balandžio 26 d.; pripažinti jo 1999 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kimÄ dėl J. N. palikimo nepriėmimo, patvirtintÄ Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A., negaliojančiu;

Legislator headnote

AI generated

007a4afa-d5bb-45b2-add8-c176ed7daec8 · Vilniaus apygardos teismas: Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu ieÅ¡kovo V. N. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: V. N. 1999 m. lapkričio 10 d. dėl palikimo atsisakymo, reg. Nr. 2-16294, patvirtintÄ Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A., pripažino niekiniu ir negaliojančiu. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovių J. M. ir M. N. naudai 2 606 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 1 303 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų kiekvienai atsakovei.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2591-345/2012                         Teisminio proceso Nr. 2-04-3-02324-2010-3                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 34.3.; 34.5.; 34.6.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 18 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko (pranešėjo) Henricho Jaglinskio, teisėjų Zitos Smirnovienės ir Astos Radzevičienės,rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. N. ieÅ¡kinį atsakovėms J. M. ir M. N., tretiesiems asmenims - Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarei A. A., Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl pareiÅ¡kimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Ieškovas V. N. ieškiniu atsakovėms J. M. ir M. N. prašė:

1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo gimimo liudijime nurodyta V. N. motina O. N. yra vienas ir tas pats asmuo – J. N., mirusi 1999 m. balandžio 26 d.;

2) pripažinti jo 1999 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kimÄ dėl J. N. palikimo nepriėmimo, patvirtintÄ Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A., negaliojančiu;

3) pripažinti V. N. 1999 m. lapkričio 10 d iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ negaliojančiu;

4) pripažinti negaliojančiu atsakovėms 2010 m. gruodžio 2 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , kurio pagrindu jos po savo tėvo (pareiÅ¡kėjo brolio ir J. N. sÅ«naus) V. N. mirties (mirė 2010 m. liepos 1 d.) paveldėjo žemės sklypÄ , esantį sodininkų bendrijoje „Elfa“, RokantiÅ¡kių g., Vilniuje;

5) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis, V. N., po motinos J. N. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.2011 m. spalio 3 d. ieÅ¡kovas pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio atsisakymo toje dalyje, kuria praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu V. N. 1999 m. lapkričio 10 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ . PaaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu yra paveldėjęs visÄ butÄ adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo ginčyto paveldėjimo teisės liudijimo objektas.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi civilinė byla nurodytoje dalyje buvo nutraukta.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po J. N. mirties liko turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), piniginis indėlis bei žemės sklypas su statiniu, esantys Sodų Bendrijoje „Elfa“, RokantiÅ¡kių kaime, Vilniaus miesto savivaldybėje. IeÅ¡kovas 1999 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kė, kad jis palikimo mirus J. N. nepriima ir pretenzijų nereiÅ¡kia. Po motinos mirties likusį palikimÄ priėmė ieÅ¡kovo brolis V.

N.. V. N. parašė testamentÄ , kuriuo paliko ieÅ¡kovui butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Mirus broliui, ieÅ¡kovas šį palikimÄ priėmė, o likusį nekilnojamÄ jį turtÄ po V. N. mirties pagal įstatymÄ paveldėjo jo dukros – atsakovės byloje.IeÅ¡kovo teigimu, 1999 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kimas turi bÅ«ti teismo pripažintas negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms teisės normoms, kurios draudžia atsisakyti priimti palikimÄ iÅ¡ dalies. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nors palikimÄ sudarantį butÄ priėmė ieÅ¡kovo brolis V.

N., tačiau po motinos mirties liko ir kitas turtas, t. y. sodo sklypas su sodo nameliu ir piniginiai indėliai. IeÅ¡kovas faktiÅ¡kai pradėjo valdyti žemės sklypÄ ir sodo pastatÄ , o tokie jo veiksmai patvirtina, kad jis priėmė palikimÄ . Atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo atsisakymas nuo motinos palikimo įtvirtintas ne tik 1999 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kime. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas atsisakė J. N. palikimo, patvirtina ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartis, kuria atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino motinos palikimui priimti atnaujinimo.

AtsisakymÄ nuo motinos palikimo priėmimo minėtos bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino ir pats ieÅ¡kovas. Be to, atsakovių teigimu, ieÅ¡kovas yra praleidęs minėto pareiÅ¡kimo ginčijimo 10 metų senaties terminÄ .Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovas suprato 1999 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kimo esmę ir teisines pasekmes, tai liudija Å¡iame pareiÅ¡kime jo padarytas įraÅ¡as. Prašė nagrinėti bylÄ teismo nuožiÅ«ra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu ieÅ¡kovo V. N. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: V. N. 1999 m. lapkričio 10 d. dėl palikimo atsisakymo, reg. Nr. 2-16294, patvirtintÄ Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A., pripažino niekiniu ir negaliojančiu. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovių J. M. ir M. N. naudai 2 606 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 1 303 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų kiekvienai atsakovei.

Sprendimui įsiteisėjus, nusprendė panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl atsakovėms J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.Teismas konstatavo, kad pagrindiniu ieÅ¡kinio reikalavimu laikytinas reikalavimas dėl 1999 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kimo nuginčijimo, kadangi pripažinus, jog nurodytu pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovas atsisakė motinos palikimo, likusių ieÅ¡kinio reikalavimų nagrinėjimas taptų betiksliu arba jų tenkinimas taptų negalimu.Ä®siteisėjusioje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartyje pažymima, kad paties V.

N. paaiÅ¡kinimų pagrindu nustatyta, jog 1999 m. lapkričio mėnesį priimant motinos palikimÄ , jis buvo pametęs gimimo liudijimÄ , todėl sutiko, kad po motinos mirties jo brolis V. N. vienas priimtų paveldimÄ turtÄ , o pats V. N. per notarÄ atsisakė savo dalies brolio naudai. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas konstatavo, kad V. N. atsisakė teisės į paveldėjimÄ po motinos mirties savo brolio naudai.Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo argumentai dėl to, kad ginčijamu pareiÅ¡kimu jis tik nepriėmė palikimo, o ne jo atsisakė, teisinių pasekmių požiÅ«riu nėra reikÅ¡mingi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog palikimo nepriėmimas reiÅ¡kia jokių veiksmų neatlikimÄ per nustatytÄ terminÄ palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje E. Z. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-47/2009, kat. 34.5; 21.1; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. P. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-523/2007, kat. 34.3; 34.6). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas atliko aktyvų veiksmÄ â€“ pateikė notarui ginčijamÄ pareiÅ¡kimÄ , tačiau tai padarė praleidęs įstatyme numatytÄ 6 mėnesių terminÄ .

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovo pavėluotai iÅ¡reikÅ¡tas atsisakymas nuo palikimo yra teisiÅ¡kai niekinis, nes neturi jokios įtakos ieÅ¡kovo pasibaigusios teisės į palikimo priėmimÄ Ä¯gyvendinimui.Teismas nurodė, kad nors ieÅ¡kovo V. N. 1999 m. lapkričio 10 d. sudarytas bei notarės A. A. patvirtintas pareiÅ¡kimas ir pripažintinas niekiniu bei negaliojančiu ab initio (1964 m. CK 47 str.), tačiau tai Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui neužkerta kelio Å¡io pareiÅ¡kimo vertinti kaip vieno iÅ¡ įrodymų, parodančių ieÅ¡kovo santykį su motinos palikimu bei leidžiančių spręsti apie ieÅ¡kovo valios priimti arba nepriimti motinos palikimo iÅ¡raiÅ¡kÄ .

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog teikdamas 1999 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kimÄ , ieÅ¡kovas, nors ir pavėluotai, bet siekė iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ atsisakyti motinos palikimo; toks prejudicinis faktas nustatytas ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 sausio 23 d. nutartyje.Teismas kaip nepagrįstus atmetė ieÅ¡kovo argumentus dėl to, kad ginčijamu pareiÅ¡kimu jis nepriėmė tik dalies palikimo, kadangi palikimas yra vientisas ir negalima jo priimti arba nepriimti (atsisakyti) dalimis. Dėl Å¡ios priežasties nepagrįstu konstatavo ir tokį ieÅ¡kovo argumentÄ , kad ginčijamo pareiÅ¡kimo sudarymo metu jis faktiniu valdymu jau buvo priėmęs motinai priklausiusį žemės sklypÄ ir sodo pastatÄ , esančius sodininkų bendrijoje „Elfa“, (duomenys neskelbtini), todėl 1999 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kimu jis nepriėmė tik brolio Viktoro paveldėtos palikimo dalies.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo konkliudentinių veiksmų vertinimas neleidžia daryti iÅ¡vados, jog V. N. siekė priimti ir paveldėti motinos palikimÄ . Teismas nurodė, kad netenkinus ieÅ¡kovo reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis faktiniu valdymu priėmė motinos palikimÄ , netikslingu tampa nagrinėjimas reikalavimų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad 1940 m. gruodžio 16 d. gimimo liudijime nurodyta V. N. motina O. N. yra vienas ir tas pats asmuo – J. N., nustatymo ir dėl atsakovėms J.

M. ir M. N. 2010 m. gruodžio 2 d. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo, kurio pagrindu jos po savo tėvo V. N. mirties paveldėjo žemės sklypÄ , esantį sodininkų bendrijoje „Elfa“, RokantiÅ¡kių g., Vilniuje, pripažinimo negaliojančiu, kadangi minėti du reikalavimai buvo reiÅ¡kiami siekiant įgyvendinti V. N. teisę paveldėti motinos J. N. palikimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas A. Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kinys buvo atmestas ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai.

Taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovių priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ nustatyti juridinį faktÄ , kad po motinos J. N. mirties ieÅ¡kovas priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydamas. Atkreipia dėmesį į formuojamÄ teismų praktikÄ , nuo kurios nukrypo pirmos instancijos teismas. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-151/2010 konstatavo, kad tai, jog pareiÅ¡kimas vadinamas atsisakymu nuo palikimo, nedaro jo pagrįstu ir teisingu tokio pobÅ«džio dokumentu, paneigiančiu teisę ginčyti ar įrodinėti priėmus palikimÄ , be to, ieÅ¡kovo nepateikimas per įstatymų nustatytÄ terminÄ palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ taip pat nedaro pareiÅ¡kimo galiojančiu ir neužkerta kelio įrodinėti palikimo priėmimÄ faktiniu jo valdymu.

IeÅ¡kovo teigimu, jis dėl suklydimo pasirašęs 1999 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kimÄ , kuris yra niekinis, neprarado teisės kreiptis į teismÄ ir įrodinėti palikimo priėmimÄ faktiniu jo valdymu, o 1999 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kimas, kaip vienas iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų, turėjo teismo bÅ«ti vertinamas visapusiÅ¡kai ir sistemiÅ¡kai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais aktyvius faktinio valdymo veiksmus (CPK 185 str. 1 d.). IeÅ¡kovas tvirtina, kad jis faktiÅ¡kai valdė po motinos mirties likusį palikimÄ , taigi jį priėmė faktiniu savo valdymu ir 1999 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kimu netvirtino ir neketino tvirtinti, kad jis nepriima viso po motinos mirties likusio palikimo, o tokį pareiÅ¡kimÄ parašė dėl suklydimo.

Teismas neteisingai vertino 2006 m. gegužės 26 d. pareiÅ¡kimÄ atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad jis faktiÅ¡kai valdo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tvarko jį, moka visus mokesčius. Be to, minėtame pareiÅ¡kime niekur nėra nurodyta, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų nepriėmęs ar atsisakęs nuo likusios palikimo dalies - ginčo sodo pastato ir žemės sklypo. IeÅ¡kovas teigia, kad 2007 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis negali bÅ«ti vertinama, kaip turinti prejudicinę galiÄ , kadangi 1999 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kimas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimu pripažintas negaliojančiu.IeÅ¡kovas pažymi, kad teismas turėjo ne formaliai konstatuoti, kad teisės normos nustato draudimÄ priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, bet taip pat vertinti ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai atliktus veiksmus, ir, nustačius, kad dalies palikimo faktinį valdymÄ , nesivadovauti 1999 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kimu, kaip neva neginčijamai patvirtinančiu, kad ieÅ¡kovas atsisakė nuo viso pareiÅ¡kimo ir jo nepriėmė.

Teismas visiÅ¡kai nevertino įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo faktinį valdymÄ ir tokiu bÅ«du paneigiančių 1999 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kimo turinį.Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuojama, kad palikimo priėmimo faktiÅ¡kai valdant veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Faktiniu pradėjimu valdyti paveldimÄ turtÄ pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės, gyvenamosios patalpos remontas paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiÅ¡kai pradėjo valdyti palikimÄ , taigi jį priėmė.

IeÅ¡kovas nurodo, jog ieÅ¡kovo faktinis ginčo žemės sklypo ir sodo pastato valdymas, jo naudojimas, tvarkymas, buvo pagrįstas įrodymais. Motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje teismas privalo nurodyti įrodymų, kuriais grindžia savo iÅ¡vadas apie reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, įvertinimÄ bei argumentus, kuriais remdamasis atmetė kuriuos nors įrodymus, prieÅ¡taraujančius toms iÅ¡vadoms. Tuo tarpu teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl vadovaujasi iÅ¡imtinai 1999 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kimu, kurį pats pripažino niekiniu bei bylos dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo medžiaga, atmesdamas visus kitus ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus.IeÅ¡kovas nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ nustatyti juridinį faktÄ dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.

Nustačius šį juridinį faktÄ , turi bÅ«ti tenkinamas ir ieÅ¡kovo reikalavimas dėl juridinio fakto dėl giminystės ryÅ¡io nustatymo, kuris buvo pagrįstas paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais.Tretysis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atkreipia dėmesį, kad 2011 m. balandžio 26 d. V. N. kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių su praÅ¡ymu atkurti V.

N. gimimo įraÅ¡Ä , nes Mogiliovo-Podolsko rajono civilinės metrikacijos skyriaus gimimų metrikacinėse civilinės bÅ«klės aktų įrašų knygose V. N. gimimo įraÅ¡as neiÅ¡liko. Remiantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis bei surinktais dokumentais, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius atkÅ«rė V. N. gimimo įraÅ¡Ä , duomenis apie jo motinÄ nurodant J. N.. Tai patvirtina atkurtas V. N. gimimo įraÅ¡as Nr. 1911A, įraÅ¡ytas 2012 m. kovo 16 d., Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje.Atsakovės J.

M. ir M. N. atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nurodo, kad ieÅ¡kovas vienu iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų prašė teismÄ pripažinti 1999 m. lapkričio 10 d. V. N. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ negaliojančiu, tai yra ginčijo pagrindÄ , pagal kurį jis pats priėmė palikimÄ po brolio mirties. IÅ¡siaiÅ¡kinus Å¡iÄ aplinkybę, ieÅ¡kovas Å¡io reikalavimo atsisakė.

Ä®vertinus Å¡iuos faktus ieÅ¡kovas pripažįsta, kad po motinos mirties likusį turtÄ paveldėjo jo brolis, todėl tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl juridinio fakto patvirtinimo, kad jis po J. N. mirties priėmė jos palikimÄ visa apimtimi, pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.Atsakovės nurodo, jog ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai nepagrįsti ir prieÅ¡taringi. Loginio pagrindo neturi ieÅ¡kovo teiginys, jog 1999 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kimas teismo nebuvo įvertintas sistemiÅ¡kai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais ieÅ¡kovo aktyvius faktinio valdymo veiksmus.

Atsakovės atkreipia dėmesį, kad teismas minėtÄ pareiÅ¡kimÄ vertino kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ sistemiÅ¡kai su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to ieÅ¡kovas neturi teisės nurodyti teismui, kad nagrinėjant bylÄ reikėjo vadovautis tik jo pateiktais liudytojų parodymais. Teismas byloje iÅ¡nagrinėtus įrodymus vertino visapusiÅ¡kai, objektyviai, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovas per tuo metu galiojusio įstatymo nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ palikimo neatsiėmė, teikdamas 1999 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kimÄ , ieÅ¡kovas siekė iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ atsisakyti palikimo po motinos mirties, tokiÄ savo valiÄ patvirtino ir praėjus 8 metams Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, Å¡is prejudicinis faktas nustatytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartyje.

Atsakovių teigimu, ieÅ¡kovo veiksmai bei pareiÅ¡kimai dėl palikimo atsisakymo paneigia ne tik ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus – iÅ¡kviestų liudytojų parodymus, bet ir tai, kad ieÅ¡kovas nuolat ir nepertraukiamai savo veiksmais siekė priimti palikimÄ po motinos mirties.Atsakovės nurodo, kad apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas siekia įtikinti, kad jis savo 1999 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kimu atsisakė tik dalies palikimo, tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas atsisakė viso palikimo.

Faktinės aplinkybės pagrindža, kad ieÅ¡kovas visus tuos 12 metų po J. N. mirties sutiko su tuo, kad palikimÄ perėmė jo brolis, o ginÄÄ iÅ¡kėlė tik tada, kai po brolio mirties sodo sklypas atiteko ne jam, o ieÅ¡kovo brolio įpėdinėms pagal įstatymÄ . IeÅ¡kovo teiginiai dėl to, kad jis atsisakė tik dalies palikimo ir faktiÅ¡kai pradėjo valdyti tik dalį palikimo, prieÅ¡tarauja jo reikalavimų esmei. IeÅ¡kovas neįrodė ir suklydimo fakto pasiraÅ¡ant 1999 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kimÄ .

PrieÅ¡ingai – byloje nustatyta, kad jis ir brolis buvo susitarę, kad visÄ palikimÄ po J. N. mirties priims brolis.Atsakovės sutinka su teismo iÅ¡vada, jog nesant pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl juridinio fakto nustatymo, kad jis priėmė palikimÄ po J. N. mirties, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimÄ , kuriuo ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti juridinį faktÄ , kad liudijime nurodyta V. N. motina O. N. yra vienas ir tas pats asmuo – J. N., taip pat reikalavimÄ dėl atsakovėms iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.).

Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas V. N. siekia paveldėti po J. N., mirties, kuri mirė 1999-04-26, atsiradusį palikimÄ . 1999-04-26 mirus J. N., liko jos turtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su sodo pastatu, esantys (duomenys neskelbtini) bei piniginis indėlis. 1999-11-10 buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo po J.

N. mirties turtÄ paveldėjo mirusiosios sÅ«nus V. N.. PaveldimÄ turtÄ sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir piniginiai indėliai (b.l. t. b.l. 65). 1999-11-10 ieÅ¡kovas Vilniaus miesto 4-ame notarų biure pasirašė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo nurodė, jog mirus motinai J. N. palikimo nepriėmė ir pretenzijų nereiÅ¡kia (b.l. t. 10). 2010-07-10 mirė ieÅ¡kovo brolis V. N. (t. 1 b.l. 13). PrieÅ¡ mirtį V. N. sudarė testamentÄ , kuriuo padarė patvarkymÄ â€“ jam nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) paliko broliui V.

N. (t. 1, b.l. 12). Mirus V. N., dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į notarÄ kreipėsi mirusiojo V. N. dukros J. M. ir M. N. (t.1 b.l. 65). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad pareiÅ¡kimas nebuvo atsisakymas nuo palikimo ir neiÅ¡reiÅ¡kė jo tikrosios valios, nors neprieÅ¡taravo, jog butÄ paveldėtų brolis, tačiau žemės sklypui paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas nebuvo, ieÅ¡kovas į notarų biurÄ nesikreipė, tačiau šį žemės sklypÄ su sodo pastatu priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teikdamas 1999-11-10 pareiÅ¡kimÄ , ieÅ¡kovas, nors ir pavėluotai, bet siekė iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ atsisakyti motinos palikimo; toks prejudicinis faktas nustatytas ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-01-23 nutartyje, o ginčijamu pareiÅ¡kimu jis nepriėmė tik dalies palikimo, kadangi palikimas yra vientisas ir negalima jo priimti arba nepriimti (atsisakyti) dalimis. IeÅ¡kovas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ praÅ¡o panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad palikimo nepriėmimas reiÅ¡kia jokių veiksmų neatlikimÄ , todėl ieÅ¡kovas, teikdamas (nors ir pavėluotai) pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo nepriėmimo (atsisakymo), t. y. atlikdamas aktyvų veiksmÄ , turėjo suvokti, jog motinos palikimo atsisako (suprantÄ s pareiÅ¡kimo esmę ieÅ¡kovas patvirtino padarydamas atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä 1999-11-10 pareiÅ¡kime), tokios pozicijos ieÅ¡kovas laikėsi ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme.

Nors pirmosios instancijos teismas ir teisingai konstatavo, jog pagal suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ , nurodančiÄ , kad pasibaigus palikimo priėmimo terminui įpėdinio atsisakymas nuo palikimo jokios teisinės reikÅ¡mės neturi, ir vertindamas 1999-11-10 pareiÅ¡kimÄ kaip vienÄ iÅ¡ įrodymų, parodančius ieÅ¡kovo santykį su motinos palikimu bei leidžiančiu spręsti apie ieÅ¡kovo valios priimti arba nepriimti motinos palikimo iÅ¡raiÅ¡kÄ , pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino minėtus paveldėjimo teisinius santykius.

Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl ieškovo atsisakymo nuo palikimo. Atsisakymu nuo palikimo laikomas 1999-11-10 ieškovo pareiškimas, kurį patvirtino Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. (t.1, b.l. 10). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškimas įpėdinio tikrosios valios išraiškos prasme negali būti vertinamas kaip atsisakymo nuo palikimo pareiškimas ir negalėtų sukelti palikimo atsisakymo teisinių pasekmių.Pareiškime nurodyta, kad „palikimo nepriėmiau ir pretenzijų neturiu“, t.y. juo konstatuojamas palikimo nepriėmimo, bet ne atsisakymo nuo palikimo faktas.

Tokio turinio pareiškimas, teismo manymu, apskritai negalėtų būti laikomas atsisakymu nuo palikimo, nes pareiškime atsisakymas nuo palikimo tiesiogiai ir nesuformuluotas. Nors ir palikimo nepriėmimas iš esmės sukelia tokias pačias pasekmes kaip ir atsisakymas nuo palikimo, tačiau jei pirmuoju atveju tokias pasekmes sukelia pasyvus įpėdinio elgesys (neveikimas) dėl įvairių priežasčių (abejingumas paveldėtino turto likimui, įstatymų nežinojimas ir pan.), tai atsisakymas nuo palikimo pasireiškia aktyviais veiksmais – turi būti paduodamas pareiškimas palikimo atsiradimo vietos notarui (1964 m.

CK 593 str.). Atsisakymas nuo palikimo yra vienaÅ¡alis sandoris, sukeliantis labai reikÅ¡mingas teisines pasekmes. Todėl tokio atsisakymo tikrosios įpėdinio valios, turinčios esminę reikÅ¡mę sandoriui, aspektas, o taip pat ir formalus tokios valios iÅ¡raiÅ¡kos aspektas turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s, nekeliantys abejonių tiek paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡duodančiam notarui, tiek ir kitiems įpėdiniams. Tuo tarpu minėtas pareiÅ¡kimo turinys neduoda pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovas palikimo apskritai atsisakė.

Todėl, teismo vertinimu, Å¡is pareiÅ¡kimas jau vien dėl jo formuluotės atsisakymu nuo palikimo negalėtų bÅ«ti laikomas. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas tokį pareiÅ¡kimÄ pateikė notarui, taip pat nesukelia pagrįsto ir neginčytino pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė tikrÄ jÄ valiÄ dėl palikimo, kadangi bylos duomenys tvirtina, jog net ir ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus tokį pareiÅ¡kimÄ , notaras vis dėl to paveldėjimo teisės liudijimÄ ieÅ¡kovo broliui iÅ¡davė tik dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir piniginiams indėliams, tuo tarpu žemės sklypui ir sodo pastatui, esančiam RokantiÅ¡kių g., Vilniaus m. sav.

SB „Elfa“ paveldėjimo teisės liudijimo neiÅ¡davė (t. 1, b.l. 65). Tačiau neabejotinai sandorio esmė vertintina ne tik formaliuoju aspektu, bet visų pirma pagal tikrÄ jÄ Å¡alies valiÄ . Minėta formuluotė, kilus ginčui, galėtų bÅ«ti interpretuojama atsisakymu nuo palikimo jei, pavyzdžiui, visi kiti įrodymai neabejotinai įrodytų buvus bÅ«tent tokiÄ Ä¯pėdinio valiÄ â€“ be jokio paÅ¡alinio poveikio sÄ moningai ir negrįžtamai atsisakyti palikimo. Tuo tarpu ir faktinės bylos aplinkybės taip pat neleidžia vertinti šį pareiÅ¡kimÄ kaip ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ valiÄ visiÅ¡kai atsisakyti palikimo.

IeÅ¡kovui pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo metu matyti, kad neraÅ¡o lietuviÅ¡kai, ant pareiÅ¡kimo pasirašė rusų kalba, taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kimas jam buvo iÅ¡verstas į jam suprantamÄ kalbÄ , paaiÅ¡kinta, kokias pasekmes pagal įstatymÄ sukeltų tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kimas viso palikimo atžvilgiu. Tuo tarpu pareiÅ¡kimÄ patvirtinusios notarės paaiÅ¡kinimai, jog tokio pareiÅ¡kimo teisinės pasekmės ieÅ¡kovui buvo iÅ¡aiÅ¡kintinos, teisėjų kolegijos nuomone, vertintinos kritiÅ¡kai, kaip gynybinė notarės pozicija.

IeÅ¡kovo atsisakymas nuo palikimo reikÅ¡tų, kad ieÅ¡kovo brolis V. N. paveldėtų ne tik butÄ ir piniginius indėlius, bet ginčo žemės sklypÄ kartu su sodo pastatu. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieÅ¡kovas siekė paveldėti ginčo žemės sklypÄ , tačiau to atlikti negalėjo, kadangi minėtu laikotarpiu nebuvo iÅ¡likęs ieÅ¡kovo gimimo liudijimas, kÄ nustatė ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-01-23 nutartyje (t. 1, b.l. 25,26). Be to, ieÅ¡kovas atsisakęs savo palikimo dalies savo brolio naudai, ir toliau prižiÅ«rėjo ginčo žemės sklypÄ ir sodo pastatÄ .

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo metu ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog nusprendė nepriimti motinos palikimo, nes neturėjo savo gimimo liudijimo, kadangi pats pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pripažino, jog ieškovo 1999-11-10 sudarytas ir notarės patvirtintas pareiškimas pripažintinas niekiu ir negaliojančiu ab initio.

Taigi, matyti, kad ir pats ieÅ¡kovas siekė paveldėti ginčo sklypÄ su sodo pastatu. TokiÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas, liudytojų N. K., S. Ž. parodymai (t. 1, b.l. 124-132). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad negalima daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kimu siekė iÅ¡reikÅ¡ti ir iÅ¡reiÅ¡kė tikrÄ jÄ valiÄ visiÅ¡kai atsisakyti palikimo. Kita vertus, netgi jei Å¡is pareiÅ¡kimas bÅ«tų vertinamas atsisakymu nuo palikimo, įstatymas imperatyviai draudžia atsisakyti ar priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo (1964 m.

CK 587 str. 1, 5 d. d.). Todėl, esant minėtoms aplinkybėms – ieÅ¡kovui įrodžius, jog palikimo dalį jis yra faktiÅ¡kai priėmęs ir neketino jos atsisakyti, ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas, jog jis palikimo nepriėmė, prieÅ¡taravo faktinei padėčiai ir negalėtų sukelti atsisakymo nuo palikimo teisinių pasekmių, nes prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, draudžiančioms dalinį atsisakymÄ nuo palikimo ar dalinį palikimo priėmimÄ , t.y. laikytinas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d.).Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant iÅ¡vardytų sÄ lygų visetui, galima nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiÅ¡kimÄ , byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.Palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visÄ palikimÄ . Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimÄ ir turėti į jį nuosavybės teises.

Bylos duomenys tvirtina, kad J. N., mirusiai 1999-04-26, nuosavybės teise priklausė žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys Vilniaus m. sav. Vilniaus, RokantiÅ¡kių g. SB „Elfa“ (t. 1, b.l. 14,15). Po motinos mirties sÅ«nus V. N. rÅ«pinosi sodo pastatu, mokėjo privalomus bendrijos nario mokesčius, remontavo, prižiÅ«rėjo (t. 1, b.l. 14,17), Å¡ias ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai A. Å ., G. M. M., S. Ž. (t. 1 b.l. 131). Po motinos J. N. mirties palikimÄ â€“ žemės sklypÄ ir sodo pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini) - priėmė ir faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ sÅ«nus V.

N.. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. N. po savo motinos J. N. mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti tenkintinas.Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas 2012-06-11 pareiÅ¡kimu atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 1940-12-16 gimimo liudijime UA Nr. 080069 nurodyta V. N. motina O.

N. yra vienas ir tas pats asmuo – J. N., mirusi 1999-04-26, atsakovėms J. M. ir M. N. praneÅ¡us apie tokį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo atsisakymÄ , o atsakovėms iki nustatyto termino nuomonės nepareiÅ¡kus, bei įvertinus tai, kad ieÅ¡kovo teisė numatyta įstatyme, ieÅ¡kovui žinomos tokio ieÅ¡kinio reikalavimo atsisakymo procesinės pasekmės ir tokie veiksmai neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 str.), teisėjų kolegija tokį atsisakymÄ priima ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukia.Priėmus naujÄ teismo sprendimÄ , iÅ¡ naujo paskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovių priteistinos visos ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str.) – 466 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ (t. 1, b.l.5, t. 2, b.l. 6), 800 Lt už advokato pagalbÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (t. 1, b.l. 113,114, t. 2, b.l. 44,45), iÅ¡ viso 1266 Lt.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegijan u s p r e n d ž i a : Vilniaus miesto 4 miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo V.

N. ieÅ¡kinį atsakovėms J. M. ir M. N. dėl pareiÅ¡kimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, tretieji asmenys - Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarei A. A., Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, tenkinti.Pripažinti V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1999 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo atsisakymo, reg. Nr. 2-16294, patvirtintÄ Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A.

A. niekiniu ir negaliojančiu.Pripažinti V. N. 1999 m. lapkričio 10 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ negaliojančiuPripažinti atsakovėms J. M. ir M. N. 2010 m. gruodžio 2 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ negaliojančiu.Priimti ieÅ¡kovo V. N. atsakymÄ dalyje dėl ieÅ¡kinio reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 1940-12-16 gimimo liudijime UA Nr. 080069 nurodyta V. N. motina O. N. yra vienas ir tas pats asmuo – J. N., mirusi 1999-04-26, ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad V.

N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos J. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 1999 m. balandžio 26 d., atsiradusį palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.Priteisti iÅ¡ atsakovių J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 466 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt advokato iÅ¡laidų, t.y. po 633 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris litus 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                     Henrichas Jaglinskis                                                                  Asta Radzevičienė                                                                  Zita Smirnovienė