007728fc-9fa9-4e9c-b32c-6d4526b1701e · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir SkirgailÄs ŽalimienÄs (praneÅ¡Äja), sekretoriaujant Alinai DokutoviÄienei, dalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir Vilniaus miesto savivaldybÄs, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos, ir ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei Monikai MaÄerauskaitei, Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos atstovei A. G., pareiÅ¡kÄjų atstovui advokatui V. O.,
Legislator headnote
AI generated007728fc-9fa9-4e9c-b32c-6d4526b1701e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: b.      pareiÅ¡kÄjai S. T. 91 100 Lt turtinÄs žalos, 3 865 Lt už teismo ekspertizÄs atlikimÄ , iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ir 5 proc. palÅ«kanas nuo priteistos sumos žalos atlyginimui nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.
Full text
AdministracinÄ byla Nr
AdministracinÄ byla Nr. A822-50/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00803-2009-5
Procesinio sprendimo kategorija 13.6.; 15.2.1.1.; 15.2.1.2.; 15.2.3.1
 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir SkirgailÄs ŽalimienÄs (praneÅ¡Äja), sekretoriaujant Alinai DokutoviÄienei, dalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir Vilniaus miesto savivaldybÄs, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos, ir ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei Monikai MaÄerauskaitei, Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos atstovei A. G., pareiÅ¡kÄjų atstovui advokatui V. O.,
vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjų R. R. ir S. T. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimo administracinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjų R. R. ir S. T. skundÄ atsakovams Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, dÄl neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys: UAB ,,Sklypo servisasâ, A. B., R. B., J. P.,
M. M., A. M., R. M., Irena A. Ä., I. Ä.).
TeisÄjų kolegija
n u s t a t Ä:
I.
PareiÅ¡kÄjai 2009-10-30 teismui pateikÄ patikslintÄ skundÄ (VII t., b. l. 2â5), kuriuo patikslino pirminiuose skunduose (I t., b. l. 4â7, 83, 120, II t., b. l. 167, V t., b. l. 15â19) reikÅ¡tus reikalavimus ir teismo praÅ¡o:
1.      pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija 2003-08-22 statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡davÄ neteisÄtai, o Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, nevykdydama jai įstatymo priskirtų kontrolÄs funkcijų, nesiÄmÄ veiksmų sustabdyti neteisÄto statybos leidimo galiojimo ir netisÄtos statybos, dÄl ko namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje pastatytas pažeidžiant įstatymus ir pareiÅ¡kÄjų teisÄtus interesus, padarant jiems turtinÄ Å¾alÄ ;
2.      iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybÄs, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos solidariai priteisti:
a.      pareiÅ¡kÄjui R. R. 67 000 Lt turtinÄs žalos, 3 865 Lt už teismo ekspertizÄs atlikimÄ , iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ir 5 proc. palÅ«kanas nuo priteistos sumos žalos atlyginimui nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo;
b.      pareiÅ¡kÄjai S. T. 91 100 Lt turtinÄs žalos, 3 865 Lt už teismo ekspertizÄs atlikimÄ , iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ir 5 proc. palÅ«kanas nuo priteistos sumos žalos atlyginimui nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.
PareiÅ¡kÄjai paaiÅ¡kino, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs valdyba 2001-03-01 sprendimu Nr. 388V patvirtino teritorijos, esanÄios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalųjį planÄ . Pagal Å¡io plano sprendinius nurodytoje teritorijoje leidžiama vieno aukÅ¡to su mansarda gyvenamojo namo, nevirÅ¡ijant 10 metrų aukÅ¡Äio iki stogo kraigo, užstatant 15 proc. sklypo ploto, t. y. 360 kv. m., statyba. Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Miesto plÄtros departamentas 2003-05-14 iÅ¡davÄ statytojui UAB âSklypo servisasâ specialiÄ sias projektavimo sÄ lygas statinio architektÅ«rai formuoti, statybos sklypui tvarkyti. PareiÅ¡kÄjai mano, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija, pažeisdama Detaliųjų planų sprendinių reglamento
7.2 punkto reikalavimus, kaip pastato aukÅ¡Äio atskaitos pagrindÄ nurodÄ ne detaliojo plano žemÄs pavirÅ¡iaus konkreÄiÄ aukÅ¡Äiau altitudÄ, o suformulavo abstraktų reikalavimÄ â nuo privažiavimo pusÄs. PareiÅ¡kÄjų tvirtinimu, Å¡i aplinkybÄ leido statytojui, dirbtinai pakÄlus žemÄs lygį nuo privažiavimo pusÄs, iÅ¡kelti pastato fasadÄ iki 12 metrų ir įrengti visuose trijuose aukÅ¡tuose vienodus pagal aukÅ¡tingumÄ butus. PareiÅ¡kÄjai paaiÅ¡kino, kad gyvenamojo namo, esanÄio žemÄs sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyba vyko ne detaliajame plane numatytoje vietoje. PareiÅ¡kÄjų teigimu, pastatas suprojektuotas kitoje sklypo vietoje, nei nurodyta detaliajame plane ir projektavimo sÄ lygose. Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Miesto plÄtros departamentui statytojas UAB âSklypo servisasâ statybos metu pateikÄ ir gavo pritarimÄ dÄl projekto korektÅ«ros, kuria įtvirtino jau pastatytÄ 3 aukÅ¡tų daugiabutį namÄ , o ne vieno aukÅ¡to namÄ su mansarda. Cokolinis aukÅ¡tas pastatytas virÅ¡ žemÄs pavirÅ¡iaus, nors pagal statybos leidimÄ jis turÄjo bÅ«ti po žeme. PareiÅ¡kÄjai nurodÄ, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Miesto plÄtros departamentas įteisino pastatytÄ trijų aukÅ¡tų daugiabutį namÄ , o ne vieno aukÅ¡to namÄ su mansarda. PareiÅ¡kÄjai paaiÅ¡kino, kad dÄl neteisÄtos statybos kreipÄsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ , Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijÄ , Vilniaus miesto merÄ . PareiÅ¡kÄjai pažymÄjo, kad statydami namus Å¡ioje vietovÄje, investavo didelius pinigus, taÄiau jų namai atsidÅ«rÄ daugiabuÄio triaukÅ¡Äio namo, kurio fasadinÄ pusÄ atsukta tiesiai į jų namų kiemus, papÄdÄje. Prie pat pareiÅ¡kÄjų sklypų ribos suprojektuota vaikų žaidimo aikÅ¡telÄ, atsiras apie 20 automobilių, o tai, pareiÅ¡kÄjų nuomone, taip pat neigiamai paveiks jų gyvenimo sÄ lygas. PareiÅ¡kÄjų tvirtinimu, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija nevykdÄ jai Statybos įstatymo 27 straipsnyje priskirtos valstybinÄs statybos priežiÅ«ros.
Atsakovai ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos ir valstybÄ, atstovaujama ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, su pareiÅ¡kÄjų patikslintu skundu nesutiko. Atsiliepimuose į pareiÅ¡kÄjų skundus (I t., b. l. 40â41, III t., b. l. 5â8, V t., b. l. 23â29, VII t., b. l. 15â21) nurodÄ, kad daugiabuÄio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyba nebuvo savavaliÅ¡ka. ValstybinÄ priežiÅ«rÄ atliekantys vieÅ¡ojo administravimo subjektai dÄl statybos leidimo panaikinimo į teismÄ nesikreipÄ. Mano, kad gyvenamojo namo statybos metu treÄiųjų asmenų interesai nepažeisti. PažymÄjo, kad įvertinus gyvenamojo namo atitiktį projektui, esminiams statinio reikalavimams, bendrųjų ir specialiųjų normatyvinių statybos dokumentų reikalavimams, normuojamus atstumus tarp statinių bei tarp sklypo ribų, bei galimybÄ saugiai naudoti statinį pagal paskirtį, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažintas tinkamu naudoti. DÄl to valstybinÄ priežiÅ«rÄ atliekanÄiam vieÅ¡ojo administravimo subjektui nebuvo pagrindo stabdyti statinio statybos. Taip pat pažymÄjo, kad dokumentus statybos leidimui gauti patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentÄ ) bei projektavimo sÄ lygų reikalavimus, privalo Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija. Mano, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmai, vykdant gyvenamojo namo statybos priežiÅ«rÄ , negali bÅ«ti vertinami kaip neteisÄta veika ar neveikimas, o pareiÅ¡kÄjų reikalaujama turtinÄ Å¾ala turi bÅ«ti reali. Taip pat mano, kad nÄra priežastinio ryÅ¡io tarp Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmų ir gyvenamojo namo statybos. Teigia, kad neturi pareigos atlyginti pareiÅ¡kÄjams turtinÄs žalos.
Vilniaus miesto savivaldybÄ ir Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija su pareiÅ¡kÄjų skundais taip pat nesutiko. Atsiliepimuose (I t., b. l. 42â43, III t., b. l. 13â14, V t., b. l. 61â71, VII t., b. l. 24â33) pažymÄjo, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2005-09-30 nutartyje Å¡io administracinÄje byloje nustatÄ, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninio projekto sprendiniuose buvo padidintas užstatymo intensyvumas, suprojektuotas namas neatitiko detaliajame plane patvirtintos užstatyti leidžiamos teritorijos ir užstatymo ribų.
Nors buvo pažeistas projektavimo sÄ lygų 3 punktas ir nesilaikyta detaliojo plano sprendinių nustatyto teritorijos tvarkymo režimo reglamento, atsakovo Miesto plÄtros departamento NuolatinÄ statybos komisija be pastabų pritarÄ projektavimo sÄ lygų įvykdymui ir projekto atitikimui teritorijų planavimo dokumentams bei inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektavimo sÄ lygų įvykdymui, o Vilniaus m. savivaldybÄs administracijos Miesto plÄtros departamentas, neatsižvelgdamas į galimas pasekmes ir esminÄ reikÅ¡mÄ statybos leidimui iÅ¡duoti turinÄius dokumentus, iÅ¡davÄ statybos leidimÄ taip pažeisdamas Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies ir Detaliųjų planų sprendinių reglamento 7 ir 9â11 punktų reikalavimus.
AtsakovÄ nurodÄ, kad pažeidimų Vilniaus m. savivaldybÄs administracijos Miesto plÄtros departamento veiksmuose, numatant 2003-05-14 specialiose projektavimo sÄ lygose Nr. 800 statinio architektÅ«rai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti leidimÄ statytojui projektuoti cokolinį aukÅ¡tÄ atskaitos pagrindu, nustatant maksimalų pastato aukÅ¡tį, nurodant ânuo privažiavimo pusÄsâ, taip pat pažeidimų NuolatinÄs statybos komisijos veiksmuose, neįvertinant, kad UAB âSklypo servisasâ galimai siekia statyti 3 aukÅ¡tų 10 butų namÄ Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2005-09-30 nutartyje nenustatÄ.
Å iems pažeidimams pagrįsti naujų įrodymų pareiÅ¡kÄjai nepateikÄ, nors patikslintame skunde juos pakartojo, tiesa jokiais įrodymais (paaiÅ¡kinimais, ekspertizÄs aktu ir pan.) nepagrįsdami Å¡ių pažeidimų sÄ sajos su patikslintu skundu praÅ¡oma priteisti žala. AtsakovÄ mano, kad pareiÅ¡kÄjų reikalavimas patirtÄ turtinÄ Å¾alÄ priteisti solidariai iÅ¡ Lietuvos valstybÄs ir Vilniaus miesto savivaldybÄs neatitinka LR Civilinio kodekso nuostatų. PažymÄjo, kad vertinant pareiÅ¡kÄjų patikslintu skundu praÅ¡omÄ priteisti žalÄ bÅ«tina atsakyti į kelis klausimus, t. y. ar gyvenimo komforto, konkreÄių gyvenimo sÄ lygų (gyvenimo privatumo, namų valdų jaukumo, gražaus gamtovaizdžio matomumo) pablogÄjimas ir turto vertÄs sumažÄjimas gali bÅ«ti vadinamas žala LR Civilinio kodekso prasme, ar skunde įrodinÄjamas namų valdų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertÄs sumažÄjimas priskirtinas tiesioginei ar netiesioginei žalai.
NurodÄ, kad gyvenimo sÄ lygų komfortas, namų valdų jaukumas, gyventojų privatumas ir gražaus gamtovaizdžio matomumas, kurių netekimu (ir vien tik jų netekimu) Å¡ioje byloje yra grindžiamas taip pat namų valdų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertÄs sumažÄjimas, nei LR statybos įstatyme, nei kituose teisÄs aktuose kaip ginamos treÄiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos statybos procese nenurodytos. TodÄl mano, kad Å¡ių interesų pažeidimai, kurių (kaip ir paÄių interesų buvimo ar nebuvimo) konstatavimas yra subjektyvus, priklausantis nuo skirtingų žmonių poreikių, norų, nuomonių, o ne nuo įstatymuose reglamentuotų apsaugos ribų, negali bÅ«ti laikomi pagrindu LR Civiliniame kodekse nurodytai žalai skaiÄiuoti.
Atsakovas atkreipÄ dÄmesį į tai, kad patys teismo ekspertai V.
M. ir I. K., atsakymÄ Ä¯ klausimÄ , ar 2003 m. pakito asmenų, gyvenanÄių namų valdose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenimo ir veiklos sÄ lygos, atsižvelgiant į tai, kad gretimame sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, daugiabutis gyvenamasis namas pastatytas padidinus užstatymo intensyvumÄ , suprojektuotas ir pastatytas namas neatitiko detaliajame plane patvirtintos užstatyti leidžiamos teritorijos ir užstatymo ribų, 2007-06-28 ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindÄ ne įstatymais, ginanÄiais konkreÄias gyvenimo ir veiklos sÄ lygas, o profesine patirtimi ir visuomenÄje susiformavusiais bendražmogiÅ¡kais principais ir sampratomis apie privatumÄ , bÅ«sto patrauklumÄ , komfortÄ .
Tokius visuomenÄje susiformavusius ir bendražmogiÅ¡kus principus LR VyriausybÄs 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika priskiria madai ir skoniui. Atsakovas pažymÄjo, kad statybos procese yra saugoma ne tretiesiems asmenims priklausanÄio turto perkamoji vertÄ (galimybÄ jį parduoti, pakeisti už kuo didesnÄ kainÄ ), o Å¡io turto naudingumas (statinių techninÄ bÅ«klÄ, galimybÄ naudotis inžineriniais įrenginiais, teisÄs aktais reglamentuotas patalpų natÅ«ralus apÅ¡vietimas ir kt.).
NurodÄ, kad įrodymų, jog pastaÄius žemÄs sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ sumažÄjo Å¡i namų valdų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertÄ, jų naudingumas, kurio ribos yra reglamentuotos LR statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, o ne jų perkamoji vertÄ pareiÅ¡kÄjai į bylÄ nepateikÄ. Atsakovo vertinimu, pareiÅ¡kÄjų įrodinÄjami nuostoliai, pasireiÅ¡kÄ namų valdų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perkamosios vertÄs sumažÄjimu, yra hipotetiniai, o ne realÅ«s. Atsakovas pažymÄjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau konstatavo, kad Å¡ioje byloje nÄra jokio pagrindo priteisti pareiÅ¡kÄjų praÅ¡omų sumų.
Atsakovas nurodÄ, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-21 nutartyje pažymÄjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija 2005-09-30 nutartyje nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjų nekilnojamojo turto vertÄs sumažÄjimas turi bÅ«ti siejamas su konkreÄiais pažeidimais, taigi byloje bÅ«tina nustatyti, ar tuo atveju, jei gyvenamasis namas bÅ«tų pastatytas laikantis 2001-03-01 detaliojo plano sprendinių, jis pareiÅ¡kÄjų nekilnojamojo turto rinkos vertei neturÄtų įtakos, o jei turÄtų, kokios bÅ«tent. 2007-06-28 ekspertizÄs akte Å¡is klausimas netirtas, taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos nutarties argumentai nerealizuoti.
Atsakovas pažymÄjo, kad 2009-10-19 teismo posÄdžio metu apklausti ekspertizÄ atlikÄ ekspertai dar kartÄ patvirtino, kad jie negalÄjo nustatyti, kaip kiekvienas iÅ¡ padarytų pažeidimų, t. y. pažeista statybos vieta, statybos ribos bei virÅ¡ytas intensyvumas (kiekvienas pažeidimas atskirai bei visi kartu) įtakojo namų valdos turto vertÄs sumažÄjimÄ . Atsakovo manymu, kad Å¡i aplinkybÄ tik dar kartÄ patvirtina, kad ekspertai nesugebÄjo nustatyti koks yra realus namų verÄių sumažÄjimas.
PažymÄjo, kad solidarioji atsakomybÄ Å¡ioje byloje negalima, nes preziumuojant solidariÄ jÄ pareigÄ pagal CK 6.279 straipsnį bÅ«tini kelių asmenų bendri veiksmai, kurių nebuvo, nes abi institucijos veikÄ savo kompetencijos srityje (VII t. b.l. 26).
TreÄiasis suinteresuotas asmuo BUAB âSklypo servisasâ su pareiÅ¡kÄjų skundais nesutiko ir atsiliepimuose (I t., b. l. 49â54, V t., b. l. 31â36) nurodÄ, kad Detaliųjų planų sprendinių reglamente neįtvirtintas privalomo statinio aukÅ¡Äio apibrÄžimo detaliajame plane bÅ«das, o tik numatyta, kad Å¡is reikalavimas gali bÅ«ti patikslintas nurodant aukÅ¡tų skaiÄių, aukÅ¡tį metrais nuo žemÄs pavirÅ¡iaus aukÅ¡Äio altitudÄs iki karnizo, stogo. TreÄiojo suinteresuoto asmens manymu, teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintų reikalavimų turinys gali bÅ«ti tikslinamas statinio projektavimo sÄ lygose. UAB âSklypo servisasâ tvirtinimu, namo pusrÅ«sis atitinka cokolinio aukÅ¡to (pusrÅ«sio) sÄ vokÄ , nes jo grindys yra žemiau projektinio žemÄs pavirÅ¡iaus. TreÄiojo suinteresuoto asmens teigimu, iÅ¡duoto statybos leidimo pagrindu vykdoma gyvenamojo namo statyba nepažeidÄ kitų asmenų teisÄtų interesų. Eksperto iÅ¡vados dÄl turto vertÄs ir vertÄs kitimo grindžiamos bendra žmogiÅ¡kais principais, nesiremiant specialiomis žiniomis. BendrovÄs teigimu, galimas statybos vietos, statybos linijos, statybos ribos pažeidimas apibendrinus reiÅ¡kia vienÄ ir tÄ patį pažeidimÄ , tai namo statybos vietos sklype pakeitimÄ .
Tretieji suinteresuoti asmenys J. P., I. A. Ä., M. M., R. B.,
R. M., I. Ä., A. B. su pareiÅ¡kÄjų reikalavimais nesutiko (I t., b. l. 182â185, II t., b. l. 1â5, 178)   Â
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 18 d. sprendimu pareiÅ¡kÄjų skundÄ atmetÄ.
Remdamasis byloje esanÄiais įrodymais teismas nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjui R. R. priklauso nuosavybÄs teisÄs į žemÄs sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esanÄius (duomenys neskelbtini), Vilniuje (V t., b. l. 131â134), o S. T. nuosavybÄs teise priklauso žemÄs sklypas ir negyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (IV t.
197â200). Greta pareiÅ¡kÄjams priklausanÄių namų valdų esanÄiame žemÄs sklype (duomenys
neskelbtini) (I t., b. l. 18) Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Miesto plÄtros departamentas 2003-08-22 iÅ¡davÄ statytojui uždarajai akcinei bendrovei âSklypo servisasâ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabuÄio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybai (I t., b. l. 17). 2004-02-25 buvo suraÅ¡ytas ir patvirtintas daugiabuÄio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje pripažinimo tinkamu naudoti aktas (II t., b. l. 7 â 8). PareiÅ¡kÄjai 2004-01-12 kreipÄsi su skundu (I t., b. l. 4â7) į teismÄ dÄl statybos leidimo panaikinimo, 2004-02-26 patikslintu reikalavimu (I t., b. l. 83) praÅ¡Ä atlyginti jiems padarytÄ Å¾alÄ . 2004-03-16 patikslintuose reikalavimuose (I t., b. l. 120) pareiÅ¡kÄjai nebereiÅ¡kÄ reikalavimo panaikinti statybos leidimo, tik praÅ¡Ä priteisti patirtÄ turtinÄ Å¾alÄ . Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-02-14 priÄmÄ sprendimÄ (III t., b. l. 41â52), kuriuo nusprendÄ panaikinti 2003-08-22 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ ir iÅ¡ atsakovų proporcingai priteisti: pareiÅ¡kÄjui R. R. â 25 000 Lt turto vertÄs sumažÄjimo ir 2 6105 Lt ekspertizÄs iÅ¡laidų atlyginimÄ ir pareiÅ¡kÄjai S. T. â 46 000 Lt turto vertÄs sumažÄjimo ir 2
615 Lt ekspertizÄs iÅ¡laidų atlyginimÄ .
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-09-30 nutartimi (III t., b. l. 150â163) Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ panaikino ir bylÄ perdavÄ Å¡iam teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas statybos leidimÄ , peržengÄ ginÄo ribas, nes toks reikalavimas pareiÅ¡kÄjų nebuvo reiÅ¡kiamas. Taip pat nurodÄ, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo priteistinos pareiÅ¡kÄjams žalos, nustatytos ekspertizÄs akte, dydžio sumažinimo, netinkamai suformulavo prievolÄ atsakovams. PareiÅ¡kÄjai 2007-11-06 patikslino skundo reikalavimus (V t., b. l. 15â19), patikslindami praÅ¡omos priteisti turtinÄs žalos dydį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-02-14 priÄmÄ sprendimÄ (V t., 160â171), kuriuo patenkino pareiÅ¡kÄjų skundÄ iÅ¡ dalies ir priteisÄ pareiÅ¡kÄjui R. R. 67 000 Lt turtinei žalai
atlyginti ir 2 070 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidoms atlyginti, o pareiÅ¡kÄjai S. T. â 91 100 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2 070 Lt
bylinÄjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-21 nutartimi (VI t., b. l. 101â114) pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikino ir bylÄ gražino Å¡iam teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. Teismas nurodÄ, kad byloje bÅ«tina nustatyti, ar tuo atveju, jei gyvenamasis namas bÅ«tų pastatytas laikantis 2001-03-01 detaliojo plano sprendinių, jis pareiÅ¡kÄjų nekilnojamojo turto rinkos vertei neturÄtų įtakos, o jei turÄtų, kokios bÅ«tent. Teismas pažymÄjo, kad 2007-06-28 ekspertizÄs akte Å¡is esminis klausimas netirtas, o argumentai dÄl kurių byla buvo grÄ Å¾inta nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui nerealizuoti (t. VI, b. l. 112). Byla dar kartÄ grÄ Å¾inta naujiems įrodymams surinkti ir įvertinti.
2009-10-30 pareiÅ¡kÄjai teismui pateikÄ patikslintÄ skundÄ (VII t., b. l. 2â5), kuriame palikdami pirmÄ reikalavimÄ patikslino praÅ¡omÄ priteisti turtinÄs žalos dydį, nurodydami jÄ priteisti solidariai: pareiÅ¡kÄjui R. R. 67 000 Lt turtinÄs žalos, 3 865 Lt už teismo ekspertizÄs atlikimÄ , iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ir 5 proc. palÅ«kanas nuo priteistos sumos žalos atlyginimui nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; pareiÅ¡kÄjai S. T. 91 100 Lt turtinÄs žalos, 3 865 Lt už teismo ekspertizÄs atlikimÄ , iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ir 5 proc. palÅ«kanas nuo priteistos sumos žalos atlyginimui nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2005-09-30 nutartyje rÄmÄsi Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalimi ir 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsiranda dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Taip nustatoma civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs. VieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybÄs ir savivaldybÄs atsakomybei atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti. PareiÅ¡kÄjai skunduose nurodÄ, kad žalÄ patyrÄ dÄl neteisÄtų Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmų ir neveikimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-09-30 nutartyje priimtoje Å¡ioje administracinÄje byloje (A-5-665/2005) padarÄ iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad statybos leidimas buvo iÅ¡duotas neatsižvelgus į galimas pasekmes ir esminÄ reikÅ¡mÄ statybos leidimui iÅ¡duoti turinÄius dokumentus, taip pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies ir Detaliųjų planų sprendinių reglamento 7 ir 9â11 punktų reikalavimai. Taigi Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos darbuotojai, iÅ¡duodami statybos leidimus, neveikÄ taip, kaip pagal bendruosius vieÅ¡ojo administravimo principus (įstatymo virÅ¡enybÄs, objektyvumo) ir įstatymų nuostatas privalÄjo veikti, ir tokio jų veikimo pareiÅ¡kÄjai negalÄjo pagrįstai tikÄtis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-21 nutartyje priimtoje Å¡ioje administracinÄje byloje (A-756-73/2009) padarÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, atlikdama statinių statybos valstybinÄ priežiÅ«rÄ privalÄjo patikrinti ir tai, ar statinio statyba minÄtame žemÄs sklype nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų, kai jie yra privalomi. Juolab prielaidÄ apie galimus detaliojo plano pažeidimus galima buvo daryti iÅ¡ gyventojų raÅ¡tų turinio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas teisÄs aktus nurodÄ, kad apskrities virÅ¡ininkas turi pareigÄ , o ne teisÄ kreiptis į teismÄ dÄl statybos leidimo panaikinimo, kai statinio statyba pažeidžia teritorijų planavimo dokumentus bei sustabdyti statybos leidimo galiojimÄ ir tuo paÄiu vykdomus statybos darbus. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas sprendime iÅ¡dÄstytais motyvais nepagrįstai nepripažino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos pareigÅ«nų neveikimÄ , susijusį su Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalis 2 punkte nurodytos pareigos nevykdymu, neteisÄtu. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įsiteisÄjusiose nutartyse, priimtose nagrinÄjamoje byloje jau yra konstatuoti atsakovų Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos neteisÄti veiksmai, todÄl jų papildomai teismai nenagrinÄja, nes jie Å¡ioje byloje laikytini įrodytais.
Teismas nustatÄ, kad praÅ¡omos atlyginti turtinÄs žalos atsiradimÄ pareiÅ¡kÄjai sieja su jų nekilnojamojo turto vertÄs sumažÄjimu, kuris atsirado, nes Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija statybos leidimÄ iÅ¡davÄ pažeisdama teisÄs aktų reikalavimus, o Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija neįvykdÄ jai nustatytos pareigos â patikrinti, ar gyvenamojo namo statyba žemÄs sklype nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų. Teismas pažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjų nurodytas namų valdų (tariamas) vertÄs sumažÄjimas (jį įrodžius) CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo požiÅ«riu laikytinas turto (dalies jo vertÄs) netekimu. TodÄl teismas vertino tokio (tariamo) turto vertÄs sumažÄjimo dydį, t. y. nustatyti atlygintinos dÄl minÄto pareiÅ¡kÄjams priklausanÄių namų valdų vertÄs sumažÄjimo žalos dydį. NagrinÄjamoje byloje buvo paskirtos dvi teismo ekspertizÄs. 2004-07-23 buvo suraÅ¡ytas Nekilnojamojo turto objektų, esanÄių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rinkos vertÄs nustatymo bei jos kitimo, pastaÄius daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), ekspertizÄs aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 97â127) (toliau â 2004-07-23 ekspertizÄs aktas). Å iame ekspertizÄs akte ekspertÄ
V. V. padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nekilnojamojo turto objektų (žemÄs sklypų su gyvenamaisiais namais), esanÄių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rinkos vertÄ, pastaÄius daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), neprisilaikant Vilniaus miesto valdybos 2001-03-01 sprendimu Nr. 388V patvirtintų detaliojo plano nuostatų, sumažÄjo:
1. nekilnojamojo objekto, esanÄio (duomenys neskelbtini), Vilniuje â 49 000 Lt;
2. Nekilnojamojo objekto, esanÄio (duomenys neskelbtini), Vilniuje â 92 000 Lt. ekspertai iÅ¡vadoje nurodÄ, kad tuo atveju, jeigu gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) bÅ«tų pastatytas prisilaikant Vilniaus miesto valdybos 2001-03-01 sprendimu Nr. 388V patvirtintų detaliojo plano nuostatų, tai jis įtakos greta esanÄių nekilnojamojo turto objektų (duomenys neskelbtini) rinkos vertei neturÄtų. Faktorius â daugiabutis gyvenamasis namas be cokolinio aukÅ¡to ar su cokoliniu aukÅ¡tu â gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rinkos vertei žymios įtakos neturi dÄl vietovÄs reljefo:
žemÄs sklypai yra skirtinguose lygiuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-09-30 nutartyje, vertindamas nurodytÄ ekspertizÄs aktÄ , kaip įrodymÄ padarÄ iÅ¡vadÄ , kad atliktos ekspertizÄs akte nenustatytas pareiÅ¡kÄjų turto vertÄs sumažÄjimas dÄl konkreÄių pažeidimų padarymo, t. y. dÄl statinio statybos vietos, statybos linijos, statybos ribos nesilaikymo ir leistino užstatymo intensyvumo virÅ¡ijimo, todÄl pareiÅ¡kÄjų patirta žala pagal 2003-07-23 ekspertizÄ buvo priteista nepagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje iÅ¡dÄstytus argumentus dÄl 2004-07-23 atliktos ekspertizÄs 2006-01-30 nutartimi (IV t., b. l. 42â45) byloje paskyrÄ nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizÄ ir pavedÄ jÄ atlikti VÄ® Registrų centro Å iaulių filialo ekspertams V. M. ir I. K.. 2007-06-28 buvo suraÅ¡ytas ekspertizÄs aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 78â109) (toliau 2007-06-28 ekspertizÄs aktas). Å iame akte ekspertai padarÄ iÅ¡vadÄ , kad atlikus skaiÄiavimus galima teigti, kad nekilnojamojo turto vertÄ sumažÄjo dÄl to, kad buvo pažeista gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos vieta, statybos linija, statybos ribos bei buvo virÅ¡ytas statybos intensyvumas.
Ekspertai apskaiÄiavo, kad:
1. nekilnojamojo turto, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje vertÄ, neįvertinus greta pastatyto daugiabuÄio gyvenamojo namo neigiamos įtakos â 1 1116 000 Lt, vertÄs sumažÄjimo procentas (įvertinant greta pastatyto daugiabuÄio gyvenamojo namo įtakÄ ) â 4â6 procentai, turto vertÄs sumažÄjo â 44 600â67 000 Lt;
2. nekilnojamojo turto, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje vertÄ, neįvertinus greta pastatyto daugiabuÄio gyvenamojo namo neigiamos įtakos â 1 024 000 Lt, vertÄs sumažÄjimo procentas (įvertinant greta pastatyto daugiabuÄio gyvenamojo namo įtakÄ ) â 8, 9 procentai, turto vertÄs sumažÄjo â 91 100 Lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-21 nutartyje vertindamas 2007-06-28 ekspertizÄs aktÄ atkreipÄ dÄmesį į nuorodÄ , kad įtakÄ pareiÅ¡kÄjų turto vertei daro Å¡alia pastatytas daugiabutis namas, kurio fasadinÄ pusÄ (langai, balkonai ir terasos) yra tiesiogiai orientuota į prieÅ¡ais esanÄio namo (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ dalies (duomenys neskelbtini) vidinius kiemus ir pagrindinius namų fasadus.
Ekspertų teigimu Å¡ios aplinkybÄs sÄ lygoja sumažÄjusį Å¡ių namų gamtovaizdžio matomumÄ , pažeistÄ namų jaukumÄ , gyventojų privatumÄ . NeigiamÄ poveikį, ekspertų teigimu, pareiÅ¡kÄjų nekilnojamojo turto objektų vertei lÄmÄ tai, kad jų sklypai atsidÅ«rÄ daugiabuÄio namo papÄdÄje. Remdamiesi Å¡iomis aplinkybÄmis ekspertai konstatavo, kad detaliojo plano sprendinių pažeidimai lÄmÄ minÄtų neigiamų faktorių atsiradimÄ ir tuo paÄiu nekilnojamojo turto objektų vertÄs sumažÄjimÄ .
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje įvertinÄs detaliojo plano sprendinius padarÄ iÅ¡vadÄ , kad pastatyto daugiabuÄio namo užstatymo ribos atitinka 50 procentų detaliajame plane nustatytos užstatymo zonos t.y. net pastaÄius statinį laikantis detaliajame plane nustatytos užstatymo ribos dalis pastato vis tiek bÅ«tų toje paÄioje vietoje, kaip ir Å¡iuo metu pastatytas daugiabutis namas, kas taip pat sÄ lygotų gamtovaizdžio matomumo sumažÄjimÄ . Be to užstatymo zona pagal detaliojo plano brÄžinį buvo reljefiÅ¡kai aukÅ¡tesnÄje vietoje, nei pareiÅ¡kÄjams priklausantys žemÄs sklypai.
Nutartyje pažymÄta, kad detaliojo plano sprendiniuose nenustatomi tokie statinio reikalavimai, kaip langų, balkonų ir terasų kryptis (t. VI, b. l. 111). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje taip pat konstatavo, kad ekspertizÄs akto tiriamojoje dalyje neapraÅ¡yti atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonÄs, siekiant nustatyti ar minÄti faktoriai (sumažÄjÄs gamtovaizdžio matomumas, pažeistas namų jaukumas, gyventojų privatumas) nulÄmÄ turto vertÄs sumažÄjimÄ bÅ«tų eliminuoti, jei nebÅ«tų padaryta su užstatymo ribos ir intensyvumo nesilaikymu susijusių pažeidimų.
Nenurodyta, kokie buvo atlikti tyrimai, siekiant nustatyti pareiÅ¡kÄjų turto objektų galimos vertÄs pokyÄius tokio paties aukÅ¡Äio statinį pastaÄius detaliojo plano brÄžinyje nurodyto užstatymo zonoje. IÅ¡ viso to kas pasakyta, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ekspertizÄs akte statinio statybos nepažeidžiant detaliojo plano sprendinių pasekmÄs, gretimų sklypų bei juose esanÄių statinių rinkos vertei, jokiomis objektyviomis aplinkybÄmis nemotyvuojamos, todÄl iÅ¡vados, kuriose atsakoma į teismo klausimus dÄl turto vertÄs pokyÄių, vykdant detaliojo plano sprendinius, laikytinos nepagrįstomis, o esminis klausimas, ar tuo atveju, jei gyvenamasis namas bÅ«tų pastatytas laikantis 2001-03-01 detaliojo plano sprendinių jis pareiÅ¡kÄjų turto vertei neturÄtų įtakos, o jei turÄtų tai kokios, netirtas.
PareiÅ¡kÄjų atstovas 2009-09-21 teismui pateikÄ praÅ¡ymÄ (VI t., b. l. 175), kuriame praÅ¡Ä Ä¯ teismo posÄdį iÅ¡kvieti ekspertus V. M. ir I. K.. 2009-10-19 vykusiame teismo posÄdyje (VI t., b. l. 189â190) buvo apklausta 2007-06-28 ekspertizÄs aktÄ suraÅ¡iusi ekspertÄ I. K.. Ji paaiÅ¡kino, kad yra mažesnÄ paklaida ieÅ¡kant skirtumo tarp neužstatytų sklypų, nei tarp užstatytų. NurodÄ, kad taip lygindama ir vertindama jos nuomone gavo teisingÄ iÅ¡vadÄ . NurodÄ, kad, kiek sumažÄjo vertÄ dÄl kiekvieno pažeidimo, nustatyti yra neįmanoma (VI t., b. l. 189â190).
Teismo pavedimu ekspertai pateikÄ paaiÅ¡kinimÄ dÄl 2007-06-28 ekspertizÄs akto (VII t. b. l. 12-13). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-21 nutartyje nurodyti trÅ«kumai dÄl 2007-06-28 ekspertizÄs akto nepaÅ¡alinti, o pareiÅ¡kÄjų atstovas 2009-10-19 teismo posÄdyje nurodÄ, kad jie dar vienos ekspertizÄs skirti nepraÅ¡o, jiems pakanka ankstesnių (VI t., b. l. 190). Teismas pabrÄžÄ, kad pagal bendrÄ Ä¯rodinÄjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklÄ pareiÅ¡kÄjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos, kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinanÄius ginÄijamo teisinio santykio buvimÄ , ir faktus, liudijanÄius, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄ arba įstatymu saugomas interesas pažeisti.
Byloje buvo iÅ¡keltas klausimas dÄl priežastinio ryÅ¡io tarp neteisÄtų veiksmų ir pareiÅ¡kÄjo nurodomos atsiradusios žalos. Bylos nagrinÄjimo metu jokiais papildomais įrodymais nebuvo patvirtintas priežastinio ryÅ¡io buvimas, įrodinÄjamo dalyko esmÄ byloje įrodyti skirtumÄ , kiek bÅ«tų sumažÄjusi namo vertÄ, jeigu namas bÅ«tų pastatytas taip, kaip turÄjo bÅ«ti pastatytas ir kiek sumažÄjo dÄl to, kaip dabar pastatytas. VertÄs skirtumas neįrodytas, kÄ turÄjo įrodyti pareiÅ¡kÄjai, taip pat neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų neteisÄtų veiksmų ir pareiÅ¡kÄjų nurodomos žalos. Teismas, atsižvelgÄs į nustatytas aplinkybes, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjai neįrodÄ visų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, todÄl jų skundÄ atmetÄ. Teismui nepatenkinus pareiÅ¡kÄjų pagrindinio reikalavimo â atlyginti jiems padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ , netenkintas ir reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas, nes tai yra iÅ¡vestinis reikalavimas iÅ¡ pagrindinio, taip pat netenkintinas praÅ¡ymas priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas, kadangi iÅ¡laidos priteistinos tik proceso Å¡aliai, kurios naudai priimamas sprendimas.
III.
PareiÅ¡kÄjai R. R. ir S. T. apeliaciniu skundu (t. VII, b. l. 93-96) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ pareiÅ¡kÄjų skundÄ tenkinant. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:
1. Teismo motyvai prieÅ¡taringi, rezoliucine dalimi skundas atmetamas, taÄiau motyvuose pripažįstamas atsakovų neteisÄtas veikimas bei neturtinÄs žalos reikalavimas laikomas įrodytu.
2. Nesutinka su teismo įrodymų vertinimu: teismui nenustaÄius ekspertizÄs iÅ¡vadų nepriimtinumo pagrindų, Å¡iuo įrodymu bÅ«tina vadovautis.
3. Nepriimtinas sprendimo motyvas, kad pareiÅ¡kÄjai patys nepraÅ¡Ä skirti naujos ekspertizÄs, nes teismai buvo aktyvÅ«s proceso metu, realizavo savo teisÄ procesines teises dÄl galimo nusprendimo dÄl ekspertizÄs, bei ABTÄ® 81 str. įvirtintÄ pareigÄ bÅ«ti aktyviam, todÄl keista, jeigu galutinÄje proceso stadijoje teismas atsisako savo aktyvaus vaidmens, laikydamas tai pareiÅ¡kÄjo rÅ«pesÄiu.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos teisÄs departamentas, atsiliepimu (t. VII, b. l. 103-109) nesutinka su apeliaciniu skundu. Savo motyvus grindžia Å¡iais argumentais:
1. Pažymi, jog Å¡i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra galutinÄ ir neskundžiama, tad pareiÅ¡kÄjai, teikdami skundÄ turÄjo susilaikyti nuo perteklinio reikalavimo pripažinti veiksmus neteisÄtais. TodÄl pirmosios instancijos teismas visai pagrįstai atmÄtÄ Å¡Ä¯ pareiÅ¡kÄjų reikalavimÄ .
2. Pažymi, jog 2006 m. sausio 30 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepavedÄ ekspertams nustatyti namų valdų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje rinkos vertÄs. Â
3. Nurodo, jog pareiÅ¡kÄjai visiÅ¡kai neatsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kuria
jau buvo įvertinti kaip nepagrįsti reikalavimai, vÄl praÅ¡o priteisti R. R. ir S. T. atitinkamai 67000 Lt ir 91100
Lt. NorÄdami, kad teismas priteistų praÅ¡omÄ sumÄ , pareiÅ¡kÄjai turÄjo pateikti naujus įrodymus, pagrindžianÄius kad buvo patirti bÅ«tent tokio dydžio nuostoliai.
4. Nesutinka dÄl teismo pareigos paÄiam paskirti atlikti ekspertizÄ, nes žala nÄra preziumuojama, jos dydį turi įrodyti pareiÅ¡kÄjas. ABTÄ® suteikia teisÄ teismui savo iniciatyva tik iÅ¡reikalauti reikiamus dokumentus ir pareikalauti pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimų,
5. Mano, jog pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ, jog yra priežastinis ryÅ¡ys tarp padarytų pažeidimų ir galimai patirtos žalos. NÄra aiÅ¡ku ar tiktai dÄl padarytų pažeidimų galimai nuvertÄjo namų valdų vertÄ. Pritaria LVAT, teiginiui, jog turto vertÄs sumažÄjimas turi bÅ«ti siejamas su konkreÄiais pažeidimais, todÄl byloje bÅ«tina nustatyti kaip kiekvienas pažeidimas, t.y. pažeista statybos vieta, statybos ribos bei virÅ¡ytas intensyvumas (bÅ«tent kiekvienas pažeidimas atskirai) įtakojo namų valdos vertÄs sumažÄjimÄ .
Atsakovas ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (t. VII, b. l. 113-114) nepritaria apeliaciniam skundui, nes mano, jog sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas. Savo atsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:
1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad yra neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų neteisÄtų veiksmų ir pareiÅ¡kÄjui padarytos žalos, todÄl pagrįstai atmetÄ pareiÅ¡kÄjų skundÄ visa apimtimi.
2. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nesivadovavo 2007-06-28 ekspertizÄs aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nes 2009-05-21 LVAT nutartyje buvo aiÅ¡kiai iÅ¡dÄstyti ekspertinio akto trÅ«kumai, kurie vÄliau nebuvo paÅ¡alinti.
Â
TeisÄjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
NagrinÄjamo administracinio ginÄo esmÄ - turtinÄs žalos dÄl neteisÄtų vieÅ¡ojo administravimo subjektų Vilniaus miesto savivaldybÄs ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmų ir neveikimo jiems vykdant jų kompetencijai priskirtas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atlyginimas.
Valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybÄs atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, ir savivaldybÄs atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepaisant konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybÄs darbuotojo kaltÄs (straipsnio 1 dalis). Valdžios institucija â bet koks vieÅ¡osios teisÄs subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (straipsnio
2 dalis), todÄl valstybÄs ir savivaldybÄs atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda ir dÄl valstybinių ar savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo subjektų atliekant vieÅ¡ojo administravimo funkcijas neteisÄtais veiksmais padarytos žalos. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1281 redakcija) nustatyta, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Taigi konstatuotina, kad minÄtame Civilinio kodekso straipsnyje įtvirtinta speciali valstybÄs ir savivaldybių (vieÅ¡osios) atsakomybÄs sistema, numatanti specialius valstybÄs ir savivaldybių atsakomybÄs principus.
Nors Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali vieÅ¡osios atsakomybÄs sistema, skirta atlyginti žalai, kuriÄ inter alia asmuo patyrÄ dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors ginÄus, kylanÄius dÄl žalos, padarytos vieÅ¡ojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susijÄ su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. DÄl to Å¡iuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrÄ sias civilinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas.
Civilinei atsakomybei atsirasti yra bÅ«tini keturi elementai: neteisÄti veiksmai (CK 6. 246 straipsnis); 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp teisÄs pažeidÄjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK
6. 247 straipsnis); 3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK
6. 248 straipsnis); 4) teisÄs pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK
6. 249 straipsnis). PažymÄtina, kad atsakomybei dÄl valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais ar neveikimu padarytos turtinÄs ar neturtinÄs žalos atlyginimo kaltÄs nustatymas nebÅ«tinas (CK 6.271 straipsnio 4 ir 1 dalys).
NeteisÄti veiksmai
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrÄžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams. Taigi nereikalaujama, kad aktas bÅ«tų tiesiogiai skirtas (adresuotas) nukentÄjusiam asmeniui. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjų nurodyti vieÅ¡ojo administravimo veiksmai (projektavimo sÄ lygų iÅ¡davimas, NuolatinÄs statybos komisijos iÅ¡vadų priÄmimas, statybos leidimų iÅ¡davimas, pareiÅ¡kÄjų skundų nagrinÄjimas, kt.) tiesiogiai darÄ Ä¯takÄ asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams. Akivaizdu, kad administracinis aktas, suteikiantis atitinkamas teises jo adresatui, gali sukelti tam tikrų teisinių pasekmių ir tretiesiems asmenims, kuriems aktas nÄra skirtas. TaÄiau nepasisakius dÄl visų vieÅ¡osios atsakomybÄs pagrindų buvimo, nÄra galimybÄs konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjų nurodomi aktai nedaro įtakos jų interesams.
NagrinÄjamoje byloje analizuojant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lyga â neteisÄti veiksmai (neveikimas) â bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovų darbuotojai, atlikdami pareiÅ¡kÄjų nurodomus veiksmus (neveikimÄ ), iÅ¡ kurių kildinama žala, veikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti. DÄl to byloje pirmiausia turi bÅ«ti įvertinama, kokiais teisÄs reikalavimais vadovaudamiesi atsakovai privalÄjo veikti priimdami atitinkamus aktus, susijusius su gyvenamojo namo statyba gretimame pareiÅ¡kÄjams žemÄs sklype, ar atsakovai pareiÅ¡kÄjų atžvilgiu veikÄ laikydamiesi Å¡ių reikalavimų.
VieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje pirmiausia turi vadovautis bendraisiais teisÄs principais, taip pat bendraisiais vieÅ¡ojo administravimo principais, įtvirtintais VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje. Å ios bylos kontekste paminÄtini įstatymo virÅ¡enybÄs principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad administraciniai aktai, susijÄ su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais, ir objektyvumo principas, reiÅ¡kiantis, kad sprendimo priÄmimas ir kiti oficialÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s. Pastarasis principas reikalauja įvertinti, kokius interesus tenkinant buvo priimti administraciniai aktai, iÅ¡ kurių kildinama žala.
DÄl neteisÄtų Vilniaus miesto savivaldybÄs veiksmų iÅ¡duodant statybos leidimÄ konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Miesto plÄtros departamento 2003 m. rugpjÅ«Äio 22 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duotas nesilaikant 2001 m. kovo 1 d. patvirtinto detaliojo plano ir jame nurodytų privalomųjų (užstatymo intensyvumas) ir pasirinktųjų (pastatų (statinių) statybos vieta, statybos linija, statybos riba) teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų, pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies ir Detaliųjų planų sprendinių reglamento 7 ir 9â11 punktų reikalavimus.
Taip pat iÅ¡duodant statybos leidimÄ nebuvo atsižvelgta į galimus padarinius ir esminÄ reikÅ¡mÄ statybos leidimui iÅ¡duoti turinÄius dokumentus. Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 388V buvo patvirtinti sklypo dalies (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendiniai: gyvenamasis mažaaukÅ¡tis žemÄs naudojimo bÅ«das, sklypo ribos ir statybos reglamentas pagal pridedamÄ brÄžinį. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodoma, kad projektuojami teritorijos statybiniai reglamentai pateikti detaliojo plano teritorijos užstatymo reglamentų brÄžinyje.
Reglamente nurodytas statinių aukÅ¡tingumas, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, pažymÄta užstatyti leidžiama teritorija, užstatymo riba ir kt. Pagal galiojusio Detaliųjų planų sprendinių reglamento 9 punktÄ pasirinktieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai yra privalomi. TaÄiau statinio projekte numatyti statybos sprendiniai neatitiko detaliuoju planu patvirtintų teritorijos užstatymo reglamentų. Techninio projekto sprendiniuose buvo padidintas užstatymo intensyvumas, suprojektuotas namas neatitiko detaliajame plane patvirtintos užstatyti leidžiamos teritorijos ir užstatymo ribų.
Taigi statinio projekte buvo numatoma keisti teritorijos užstatymo režimÄ , todÄl pagal galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ buvo bÅ«tina keisti detaliajame plane numatytus sprendinius. TechninÄs ekspertizÄs akte pagrįstai konstatuotas leistino užstatymo intensyvumo virÅ¡ijimas. Pagal Detaliųjų planų sprendinių reglamento 7.4 punktÄ užstatymo intensyvumas reglamentuoja visų pastatų bendro ploto santykį su viso sklypo plotu. DÄl to Å¡iuo atveju vertinamos ir mansardinio, ir cokolinio aukÅ¡tų patalpas, juolab kad jose suprojektuotos gyvenamosios patalpos, o pagal aplinkos ministro 1999 m. rugsÄjo 30 d.
įsakymu Nr. 310 patvirtinto organizacinio statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tÅ«rių skaiÄiavimo tvarka 14 punktÄ rÅ«sio, pusrÅ«sio ar pastogÄs patalpų, į kurias patenkama tiesiog iÅ¡ buto, plotas įskaiÄiuojamas į Å¡io buto bendrÄ jį plotÄ . Gyvenamojo pastato gyvenamasis plotas yra visų jo butų gyvenamųjų plotų suma. Gyvenamojo pastato bendrasis plotas yra visų jame esanÄių patalpų, tarp jų â ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų suma (Å¡io reglamento 15,
17 punktai). Nustatyta, kad atsakovo Miesto plÄtros departamento NuolatinÄ statybos komisija be pastabų pritarÄ projektavimo sÄ lygų įvykdymui ir projekto atitikimui teritorijų planavimo dokumentams bei inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektavimo sÄ lygų įvykdymui, nors buvo pažeistas projektavimo sÄ lygų 3 punktas ir nesilaikyta detaliojo plano sprendinių nustatyto teritorijos tvarkymo režimo reglamento.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2003 m. spalio
16 d. įstatymo Nr. IX-1780 redakcija) 27 straipsnio 3 dalis nustato, kad apskrities virÅ¡ininko administracija atlieka visų statinių statybos valstybinÄ priežiÅ«rÄ . Apskrities virÅ¡ininko pareigos atliekant statybos valstybinÄ priežiÅ«rÄ yra nustatytos to paties straipsnio 4 dalyje, kurios 2 punkte be kita ko nurodyta, jog apskrities virÅ¡ininkas privalo tikrinti, ar statinio statyba nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų, kai jie yra privalomi. DÄl neteisÄtų Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmų ir neveikimo konstatuotina, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos pareigÅ«nai, nagrinÄdami gyventojų skundÄ dÄl daugiabuÄio namo statybos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iÅ¡ esmÄs tikrino tik tai, ar statyba vykdoma pagal iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ ir ar statomas statinys atitinka Å¡iame leidime nurodytus pagrindinius statinio techninius rodiklius bei statinio naudojimo paskirtį (Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 1 punktas), kaip tÄ patvirtina Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros departamento 2003 m. lapkriÄio 24 d. (t. I, b. l. 31) ir 2003 m. gruodžio 9 d. (t. I, b. l. 12) raÅ¡tai, kai tuo tarpu pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas minÄti pareigÅ«nai privalÄjo patikrinti ir tai, ar statinio statyba minÄtame žemÄs sklype nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų, ypaÄ atsižvelgiant į tai, kad prielaidÄ apie galimus detaliojo plano pažeidimus galima buvo daryti iÅ¡ minÄtų gyventojų raÅ¡tų turinio.
Apskrities virÅ¡ininko administracijos įgalioti pareigÅ«nai, veikdami Statybos įstatymo 27 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytos kompetencijos ribose turi teisÄ sustabdyti statinio statybÄ ir kreiptis į teismÄ Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais (Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Sustabdyti statinio statybÄ turi teisÄ bet kuris statybos valstybinÄ priežiÅ«rÄ atliekantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas (nurodydamas statybos ar griovimo sustabdymo terminÄ ), kai yra pateiktas praÅ¡ymas (pareiÅ¡kimas) teismui dÄl statybos leidimo panaikinimo pagal Å¡io Ä®statymo 23 straipsnio 19 dalį (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal Å¡ioje nuostatoje nurodytÄ Statybos įstatymo 23 straipsnio 19 dalį apskrities virÅ¡ininko administracija arba VyriausybÄs atstovas, arba ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie VyriausybÄs įgaliotos institucijos turi teisÄ sustabdyti savivaldybÄs mero (jo įgalioto savivaldybÄs administratoriaus ar kito savivaldybÄs administracijos tarnautojo) iÅ¡duoto statybos leidimo galiojimÄ nuo praÅ¡ymo (pareiÅ¡kimo) dÄl Å¡io leidimo panaikinimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo, jei Å¡ie vieÅ¡ojo administravimo subjektai kreipÄsi į teismÄ dÄl leidimo panaikinimo. Darytina iÅ¡vada, jog bÅ«tent Å¡ioje nuostatoje yra įtvirtinta apskrities virÅ¡ininko teisÄ, o Å¡iÄ nuostatÄ vertinant sisteminiu teisÄs aiÅ¡kinimo metodu Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punkto kontekste, ir pareiga, kreiptis į teismÄ dÄl statybos leidimo panaikinimo, kai statinio statyba pažeidžia teritorijų planavimo dokumentus bei sustabdyti statybos leidimo galiojimÄ ir tuo paÄiu vykdomus statybos darbus.
Žala ir priežastinis ryšys
PareiÅ¡kÄjų praÅ¡oma atlyginti žala pasireiÅ¡kÄ ne sunaikinant ar sužalojant turtÄ , ne paneigus jų teisÄ gauti tam tikras pajamas (negautos pajamos), o sumažinus turto, kaip visumos, vertÄ. DÄl turto nuvertÄjimo atsirandantys nuostoliai yra turto vertÄs sumažÄjimas (AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2007 m. rugpjÅ«Äio 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-405/2007). TaÄiau byloje nepakanka nustatyti pareiÅ¡kÄjų turto vertÄs sumažÄjimÄ pastaÄius minÄtÄ statinį.
BÅ«tina tokį sumažÄjimÄ susieti su konkreÄiais neteisÄtais atsakovų veiksmais (neveikimu). Žalos faktas kildinamas iÅ¡ statybos leidimo įgyvendinimo. Statybos leidimus iÅ¡davÄ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos darbuotojai, o Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos pareigÅ«nai nesiÄmÄ veiksmų, galinÄių sustabdyti statybos leidimo įgyvendinimÄ . MinÄta, kad atsakovų veiksmų neteisÄtumas iÅ¡duodant statybos leidimus pasireiÅ¡kÄ tuo, jog nebuvo atsižvelgta į detaliojo plano sprendinių nustatytÄ teritorijos tvarkymo režimo reglamentÄ .
TodÄl turto vertÄs sumažÄjimas turi bÅ«ti pagrindžiamas dÄl konkreÄių pažeidimų padarymo, t. y. dÄl statinio statybos vietos, statybos linijos, statybos ribos nesilaikymo ir leistino užstatymo intensyvumo virÅ¡ijimo. Žalos atlyginimas nagrinÄjamoje byloje reiÅ¡kia turto nuvertÄjimo kompensavimÄ , t. y. turto visumos (jo vertÄs) atstatymÄ Ä¯ padÄtį, kuri bÅ«tų, jei nebÅ«tų buvÄ pažeidimo. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 5 dalies bendroji taisyklÄ, pagal kuriÄ Å¾ala apskaiÄiuojama pagal kainas, galiojanÄias teismo sprendimo priÄmimo dienÄ , skirta tam, kad gavÄs žalos atlyginimÄ nukentÄjÄs asmuo pasiektų restitutio in integrum, t. y. jo turto bÅ«klÄ bÅ«tų tokia, lyg pažeidimo nebÅ«tų buvÄ.
TaÄiau turto vertÄ kinta priklausomai nuo rinkos sÄ lygų, turto bÅ«klÄs pokyÄių ir kitų aplinkybių. Kintant turto vertei, kinta ir dÄl neteisÄtų veiksmų atsiradusi turto vertÄs sumažÄjimo suma. Kadangi pareiÅ¡kÄjų turtas nebuvo nei sunaikintas, nei sužalotas, reikalaujama žalos atlyginimo suma nebÅ«tų skirta turto fizinÄs bÅ«klÄs atstatymui į ankstesnÄ padÄtį. Tuo tarpu vien dÄl turto vertÄs pokyÄių pakitusi turto nuvertÄjimo suma leistų arba nepagrįstai praturtÄti žalÄ patyrusiam asmeniui (jei turto vertÄ nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo dienos padidÄtų), arba, atvirkÅ¡Äiai, neatlygintų patirtos žalos (jei turto vertÄ nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo dienos sumažÄtų).
2005 m. rugsÄjo 30 d. nutartimi Å¡ioje administracinÄje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija grÄ Å¾indama bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, nurodÄ, kad byloje nepakanka nustatyti pareiÅ¡kÄjų turto vertÄs sumažÄjimÄ pastaÄius minÄtÄ statinį, o bÅ«tina tokį sumažÄjimÄ susieti su konkreÄiais neteisÄtais atsakovų veiksmais (neveikimu), todÄl turi bÅ«ti pagrindžiamas turto vertÄs sumažÄjimas dÄl konkreÄių pažeidimų padarymo, t. y. dÄl statinio statybos vietos, statybos linijos, statybos ribos nesilaikymo ir leistino užstatymo intensyvumo virÅ¡ijimo. Siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti minÄtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nagrinÄjamoje byloje yra skyrÄs teismo ekspertizÄ, kurios rezultatai buvo įtvirtinti 2007 m. birželio 28 d. ekspertizÄs akte (t. IV, b. l. 78â98).
Vertinant minÄtÄ ekspertizÄs aktÄ , atkreiptinas dÄmesys į jo 2.8 punktÄ , kuriame nurodoma, jog neigiamÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kÄjų turto vertei daro Å¡alia pastatytas daugiabutis namas, kurio fasadinÄ pusÄ (langai, balkonai, terasos) yra tiesiogiai orientuotos į prieÅ¡ais esanÄio namo (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ dalies (duomenys neskelbtini) vidinius kiemus ir pagrindinius namų fasadus. Ekspertų teigimu, Å¡ios aplinkybÄs sÄ lygoja sumažÄjusį Å¡ių namų gamtovaizdžio matomumÄ , pažeistÄ namų jaukumÄ , gyventojų privatumÄ , gražaus gamtovaizdžio matomumÄ . NeigiamÄ poveikį minÄtų nekilnojamojo turto objektų vertei ekspertų teigimu lÄmÄ ir aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjų nuosavybÄs teisÄmis valdomi žemÄs sklypai atsidÅ«rÄ daugiabuÄio namo papÄdÄje. Remdamiesi Å¡iomis aplinkybÄmis, ekspertai iÅ¡vadose iÅ¡ esmÄs konstatavo, kad detaliojo plano sprendinių pažeidimai lÄmÄ minÄtų neigiamų faktorių atsiradimÄ ir tuo paÄiu â pareiÅ¡kÄjų nekilnojamojo turto objektų vertÄs sumažÄjimÄ .
PažymÄtina, kad pagal statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojusius detaliojo plano sprendinius, žemÄs sklype, esanÄiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo numatyta iÅ¡ esmÄs tokio paties aukÅ¡Äio gyvenamojo namo statyba, o pastatyto daugiabuÄio namo užstatymo ribos atitinka apie 50 procentų detaliajame plane nustatytos užstatymo zonos (t. III, b. l. 24). Tai leidžia teigti, kad net pastaÄius statinį laikantis detaliajame plane nustatytos užstatymo ribos, dalis pastato vis tiek bÅ«tų toje paÄioje vietoje, kaip ir Å¡iuo metu pastatytas daugiabutis namas, kas taip pat sÄ lygotų (ar galÄtų sÄ lygoti) gamtovaizdžio matomumo sumažÄjimÄ . Be to, iÅ¡ detaliojo plano brÄžinio (t. I, b. l. 48) matyti, kad užstatymo zona taip pat buvo reljefiÅ¡kai aukÅ¡tesnÄje vietoje, nei pareiÅ¡kÄjams priklausantys žemÄs sklypai. PastebÄtina ir tai, kad detaliojo plano sprendiniuose nÄra nustatomi tokie statinio reikalavimai, kaip langų, balkonų, terasų kryptis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužÄs 21 d. nutartyje Å¡ioje administracinÄje byloje yra konstatavÄs, kad ekspertizÄs akto tiriamojoje dalyje neapraÅ¡yti atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonÄs, siekiant nustatyti ar minÄti faktoriai nulÄmÄ turto vertÄs sumažÄjimÄ bÅ«tų eliminuoti, jei nebÅ«tų padaryta su užstatymo ribos ir intensyvumo nesilaikymu susijusių pažeidimų. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nepažeidžiant detaliojo plano sprendinių statinio statybos pasekmÄs gretimų sklypų bei juose esanÄių statinių rinkos vertei ekspertizÄs akte nemotyvuojamos jokiomis objektyviomis aplinkybÄmis, dÄl to iÅ¡vadas dÄl turto vertÄs pokyÄių laikÄ nepagrįstomis.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužÄs 21 d. nutartyje nurodyti trÅ«kumai dÄl 2007 m. birželio 28 d. ekspertizÄs akto taip ir nebuvo paÅ¡alinti. 2009 m. spalio 19 d. vykusiame teismo posÄdyje (t. VI, b. l. 189â190) buvo apklausta 2007 m. birželio 28 d. ekspertizÄs aktÄ suraÅ¡iusi ekspertÄ I. K., kuri paaiÅ¡kino, kad yra mažesnÄ paklaida ieÅ¡kant skirtumo tarp neužstatytų sklypų, nei tarp užstatytų, nurodÄ, kad, kiek sumažÄjo vertÄ dÄl kiekvieno pažeidimo, nustatyti yra neįmanoma, o jaukumÄ ir privatumÄ Ä¯vertino pagal langus.
Teismo pavedimu ekspertai pateikÄ paaiÅ¡kinimÄ dÄl 2007 m. birželio 28 d. ekspertizÄs akto (t. VII, b. l. 12-13). IÅ¡ Å¡io paaiÅ¡kinimo turinio pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužÄs 21 d. nutartyje nurodyti trÅ«kumai dÄl 2007 m. birželio 28 d. ekspertizÄs akto nepaÅ¡alinti. MinÄtame paaiÅ¡kinime dÄl 2007 m. birželio 28 d. ekspertizÄs akto ekspertai nurodÄ, kad atliekant ekspertizÄ nebuvo vertintas kiekvienas pažeidimas atskirai, t. y. statybos vieta, statybos linija, statybos ribos, virÅ¡ytas užstatymo intensyvumas, iÅ¡ Å¡io paaiÅ¡kinimo akivaizdu, kad nagrinÄjamu atveju ekspertai vertino visų iÅ¡orinių veiksnių (t. y. veiksnių, esanÄių už vertinamo objekto ribų) poveikį vertinamo objekto vertÄs kitimui, o skaiÄiavimai atlikti panaudojant neužstatytus sklypus.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, 2007 m. birželio 28 d. ekspertizÄs aktas negali bÅ«ti laikomas tinkamu turto vertÄs sumažÄjimo dÄl konkreÄių pažeidimų, pripažintų nagrinÄjamoje byloje neteisÄtais veiksmais, padarymo įrodymu, t. y. jis neįrodo, kad vertÄ sumažÄjo dÄl statinio statybos vietos, statybos linijos, statybos ribos nesilaikymo ir leistino užstatymo intensyvumo virÅ¡ijimo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, t. y. netinkamai vertino minÄtos ekspertizÄs iÅ¡vadas.
Su tokiais teiginiais sutikti nÄra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinÄjo bylÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai, pasisakÄ dÄl visų pareiÅ¡kÄjų nurodytų aplinkybių. Ä®rodymų vertinimo taisyklÄs suformuluotos Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje. Jų esmÄ yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas, vadovaudamasis įstatymu ir pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu. TeisÄjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, susijÄ su pirmosios instancijos teismo netinkamu įrodymų vertinimu, nÄra pagrįsti ir pakankami pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui.
PareiÅ¡kÄjų atstovas 2009 m. spalio 19 d. teismo posÄdyje nurodÄ, kad dar vienos ekspertizÄs skirti nepraÅ¡o, jiems pakanka ankstesnių (t. VI, b. l. 190). Taigi nauji įrodymai pareiÅ¡kÄjų nebuvo pateikti. Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartÄ nurodÄs, jog žalÄ (nuostolius) privalo įrodyti pareiÅ¡kÄjas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A4-180/2007, 2008 m. spalio 28 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A143-1796/2008), tuo tarpu pareiÅ¡kÄjai neįrodÄ turtinÄs žalos padarymo, o neturtinÄs žalos atlyginti nepraÅ¡Ä.
Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , jog pirmos instancijos teismas priimÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .
Remiantis iÅ¡dÄstytais motyvais, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo
140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisÄjų kolegija n u t a r i a:
pareiÅ¡kÄjų R. R. ir S. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
Nutartis neskundžiama.
TeisÄjai                                                                                               Â
Stasys Gagys
                                                                                                           Â
Dainius Raižys
                             Â
                                                                                                           Â
SkirgailÄ Å½alimienÄ