Legislator Case Law & Legislation
007728fc-9fa9-4e9c-b32c-6d4526b1701e AI generated

007728fc-9fa9-4e9c-b32c-6d4526b1701e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 007728fc-9fa9-4e9c-b32c-6d4526b1701e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei Monikai Mačerauskaitei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei A. G., pareiškėjų atstovui advokatui V. O.,

Legislator headnote

AI generated

007728fc-9fa9-4e9c-b32c-6d4526b1701e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: b.      pareiÅ¡kėjai S. T. 91 100 Lt turtinės žalos, 3 865 Lt už teismo ekspertizės atlikimÄ , iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ir 5 proc. palÅ«kanas nuo priteistos sumos žalos atlyginimui nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A822-50/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00803-2009-5

Procesinio sprendimo kategorija 13.6.; 15.2.1.1.; 15.2.1.2.; 15.2.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei Monikai Mačerauskaitei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei A. G., pareiškėjų atstovui advokatui V. O.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. R. ir S. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų R. R. ir S. T. skundÄ atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys: UAB ,,Sklypo servisas“, A. B., R. B., J. P.,

M. M., A. M., R. M., Irena A. Č., I. Č.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

PareiÅ¡kėjai 2009-10-30 teismui pateikė patikslintÄ skundÄ (VII t., b. l. 2–5), kuriuo patikslino pirminiuose skunduose (I t., b. l. 4–7, 83, 120, II t., b. l. 167, V t., b. l. 15–19) reikÅ¡tus reikalavimus ir teismo praÅ¡o:

1.      pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2003-08-22 statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡davė neteisėtai, o Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, nevykdydama jai įstatymo priskirtų kontrolės funkcijų, nesiėmė veiksmų sustabdyti neteisėto statybos leidimo galiojimo ir netisėtos statybos, dėl ko namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje pastatytas pažeidžiant įstatymus ir pareiÅ¡kėjų teisėtus interesus, padarant jiems turtinę žalÄ ;

2.      iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos solidariai priteisti:

a.      pareiÅ¡kėjui R. R. 67 000 Lt turtinės žalos, 3 865 Lt už teismo ekspertizės atlikimÄ , iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ir 5 proc. palÅ«kanas nuo priteistos sumos žalos atlyginimui nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo;

b.      pareiÅ¡kėjai S. T. 91 100 Lt turtinės žalos, 3 865 Lt už teismo ekspertizės atlikimÄ , iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ir 5 proc. palÅ«kanas nuo priteistos sumos žalos atlyginimui nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001-03-01 sprendimu Nr. 388V patvirtino teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalųjį planÄ . Pagal Å¡io plano sprendinius nurodytoje teritorijoje leidžiama vieno aukÅ¡to su mansarda gyvenamojo namo, nevirÅ¡ijant 10 metrų aukščio iki stogo kraigo, užstatant 15 proc. sklypo ploto, t. y. 360 kv. m., statyba. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2003-05-14 iÅ¡davė statytojui UAB „Sklypo servisas“ specialiÄ sias projektavimo sÄ lygas statinio architektÅ«rai formuoti, statybos sklypui tvarkyti. PareiÅ¡kėjai mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pažeisdama Detaliųjų planų sprendinių reglamento

7.2 punkto reikalavimus, kaip pastato aukščio atskaitos pagrindÄ nurodė ne detaliojo plano žemės pavirÅ¡iaus konkrečiÄ aukščiau altitudę, o suformulavo abstraktų reikalavimÄ â€“ nuo privažiavimo pusės. PareiÅ¡kėjų tvirtinimu, Å¡i aplinkybė leido statytojui, dirbtinai pakėlus žemės lygį nuo privažiavimo pusės, iÅ¡kelti pastato fasadÄ iki 12 metrų ir įrengti visuose trijuose aukÅ¡tuose vienodus pagal aukÅ¡tingumÄ butus. PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, kad gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyba vyko ne detaliajame plane numatytoje vietoje. PareiÅ¡kėjų teigimu, pastatas suprojektuotas kitoje sklypo vietoje, nei nurodyta detaliajame plane ir projektavimo sÄ lygose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui statytojas UAB „Sklypo servisas“ statybos metu pateikė ir gavo pritarimÄ dėl projekto korektÅ«ros, kuria įtvirtino jau pastatytÄ 3 aukÅ¡tų daugiabutį namÄ , o ne vieno aukÅ¡to namÄ su mansarda. Cokolinis aukÅ¡tas pastatytas virÅ¡ žemės pavirÅ¡iaus, nors pagal statybos leidimÄ jis turėjo bÅ«ti po žeme. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas įteisino pastatytÄ trijų aukÅ¡tų daugiabutį namÄ , o ne vieno aukÅ¡to namÄ su mansarda. PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, kad dėl neteisėtos statybos kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ , Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijÄ , Vilniaus miesto merÄ . PareiÅ¡kėjai pažymėjo, kad statydami namus Å¡ioje vietovėje, investavo didelius pinigus, tačiau jų namai atsidÅ«rė daugiabučio triaukščio namo, kurio fasadinė pusė atsukta tiesiai į jų namų kiemus, papėdėje. Prie pat pareiÅ¡kėjų sklypų ribos suprojektuota vaikų žaidimo aikÅ¡telė, atsiras apie 20 automobilių, o tai, pareiÅ¡kėjų nuomone, taip pat neigiamai paveiks jų gyvenimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjų tvirtinimu, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija nevykdė jai Statybos įstatymo 27 straipsnyje priskirtos valstybinės statybos priežiÅ«ros.

Atsakovai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos ir valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, su pareiÅ¡kėjų patikslintu skundu nesutiko. Atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjų skundus (I t., b. l. 40–41, III t., b. l. 5–8, V t., b. l. 23–29, VII t., b. l. 15–21) nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyba nebuvo savavaliÅ¡ka. Valstybinę priežiÅ«rÄ atliekantys vieÅ¡ojo administravimo subjektai dėl statybos leidimo panaikinimo į teismÄ nesikreipė. Mano, kad gyvenamojo namo statybos metu trečiųjų asmenų interesai nepažeisti. Pažymėjo, kad įvertinus gyvenamojo namo atitiktį projektui, esminiams statinio reikalavimams, bendrųjų ir specialiųjų normatyvinių statybos dokumentų reikalavimams, normuojamus atstumus tarp statinių bei tarp sklypo ribų, bei galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažintas tinkamu naudoti. Dėl to valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančiam vieÅ¡ojo administravimo subjektui nebuvo pagrindo stabdyti statinio statybos. Taip pat pažymėjo, kad dokumentus statybos leidimui gauti patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentÄ ) bei projektavimo sÄ lygų reikalavimus, privalo Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Mano, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmai, vykdant gyvenamojo namo statybos priežiÅ«rÄ , negali bÅ«ti vertinami kaip neteisėta veika ar neveikimas, o pareiÅ¡kėjų reikalaujama turtinė žala turi bÅ«ti reali. Taip pat mano, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmų ir gyvenamojo namo statybos. Teigia, kad neturi pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjams turtinės žalos.

Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundais taip pat nesutiko. Atsiliepimuose (I t., b. l. 42–43, III t., b. l. 13–14, V t., b. l. 61–71, VII t., b. l. 24–33) pažymėjo, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2005-09-30 nutartyje šio administracinėje byloje nustatė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninio projekto sprendiniuose buvo padidintas užstatymo intensyvumas, suprojektuotas namas neatitiko detaliajame plane patvirtintos užstatyti leidžiamos teritorijos ir užstatymo ribų.

Nors buvo pažeistas projektavimo sÄ lygų 3 punktas ir nesilaikyta detaliojo plano sprendinių nustatyto teritorijos tvarkymo režimo reglamento, atsakovo Miesto plėtros departamento Nuolatinė statybos komisija be pastabų pritarė projektavimo sÄ lygų įvykdymui ir projekto atitikimui teritorijų planavimo dokumentams bei inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektavimo sÄ lygų įvykdymui, o Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, neatsižvelgdamas į galimas pasekmes ir esminę reikÅ¡mę statybos leidimui iÅ¡duoti turinčius dokumentus, iÅ¡davė statybos leidimÄ taip pažeisdamas Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies ir Detaliųjų planų sprendinių reglamento 7 ir 9–11 punktų reikalavimus.

Atsakovė nurodė, kad pažeidimų Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento veiksmuose, numatant 2003-05-14 specialiose projektavimo sÄ lygose Nr. 800 statinio architektÅ«rai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti leidimÄ statytojui projektuoti cokolinį aukÅ¡tÄ atskaitos pagrindu, nustatant maksimalų pastato aukÅ¡tį, nurodant „nuo privažiavimo pusės“, taip pat pažeidimų Nuolatinės statybos komisijos veiksmuose, neįvertinant, kad UAB „Sklypo servisas“ galimai siekia statyti 3 aukÅ¡tų 10 butų namÄ Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2005-09-30 nutartyje nenustatė.

Å iems pažeidimams pagrįsti naujų įrodymų pareiÅ¡kėjai nepateikė, nors patikslintame skunde juos pakartojo, tiesa jokiais įrodymais (paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu ir pan.) nepagrįsdami Å¡ių pažeidimų sÄ sajos su patikslintu skundu praÅ¡oma priteisti žala. Atsakovė mano, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimas patirtÄ turtinę žalÄ priteisti solidariai iÅ¡ Lietuvos valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės neatitinka LR Civilinio kodekso nuostatų. Pažymėjo, kad vertinant pareiÅ¡kėjų patikslintu skundu praÅ¡omÄ priteisti žalÄ bÅ«tina atsakyti į kelis klausimus, t. y. ar gyvenimo komforto, konkrečių gyvenimo sÄ lygų (gyvenimo privatumo, namų valdų jaukumo, gražaus gamtovaizdžio matomumo) pablogėjimas ir turto vertės sumažėjimas gali bÅ«ti vadinamas žala LR Civilinio kodekso prasme, ar skunde įrodinėjamas namų valdų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertės sumažėjimas priskirtinas tiesioginei ar netiesioginei žalai.

Nurodė, kad gyvenimo sÄ lygų komfortas, namų valdų jaukumas, gyventojų privatumas ir gražaus gamtovaizdžio matomumas, kurių netekimu (ir vien tik jų netekimu) Å¡ioje byloje yra grindžiamas taip pat namų valdų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertės sumažėjimas, nei LR statybos įstatyme, nei kituose teisės aktuose kaip ginamos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos statybos procese nenurodytos. Todėl mano, kad Å¡ių interesų pažeidimai, kurių (kaip ir pačių interesų buvimo ar nebuvimo) konstatavimas yra subjektyvus, priklausantis nuo skirtingų žmonių poreikių, norų, nuomonių, o ne nuo įstatymuose reglamentuotų apsaugos ribų, negali bÅ«ti laikomi pagrindu LR Civiliniame kodekse nurodytai žalai skaičiuoti.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad patys teismo ekspertai V.

M. ir I. K., atsakymÄ Ä¯ klausimÄ , ar 2003 m. pakito asmenų, gyvenančių namų valdose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenimo ir veiklos sÄ lygos, atsižvelgiant į tai, kad gretimame sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, daugiabutis gyvenamasis namas pastatytas padidinus užstatymo intensyvumÄ , suprojektuotas ir pastatytas namas neatitiko detaliajame plane patvirtintos užstatyti leidžiamos teritorijos ir užstatymo ribų, 2007-06-28 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindė ne įstatymais, ginančiais konkrečias gyvenimo ir veiklos sÄ lygas, o profesine patirtimi ir visuomenėje susiformavusiais bendražmogiÅ¡kais principais ir sampratomis apie privatumÄ , bÅ«sto patrauklumÄ , komfortÄ .

Tokius visuomenėje susiformavusius ir bendražmogiÅ¡kus principus LR Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika priskiria madai ir skoniui. Atsakovas pažymėjo, kad statybos procese yra saugoma ne tretiesiems asmenims priklausančio turto perkamoji vertė (galimybė jį parduoti, pakeisti už kuo didesnę kainÄ ), o Å¡io turto naudingumas (statinių techninė bÅ«klė, galimybė naudotis inžineriniais įrenginiais, teisės aktais reglamentuotas patalpų natÅ«ralus apÅ¡vietimas ir kt.).

Nurodė, kad įrodymų, jog pastačius žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ sumažėjo Å¡i namų valdų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertė, jų naudingumas, kurio ribos yra reglamentuotos LR statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, o ne jų perkamoji vertė pareiÅ¡kėjai į bylÄ nepateikė. Atsakovo vertinimu, pareiÅ¡kėjų įrodinėjami nuostoliai, pasireiÅ¡kę namų valdų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perkamosios vertės sumažėjimu, yra hipotetiniai, o ne realÅ«s. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau konstatavo, kad Å¡ioje byloje nėra jokio pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjų praÅ¡omų sumų.

Atsakovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-21 nutartyje pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija 2005-09-30 nutartyje nurodė, jog pareiškėjų nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas turi būti siejamas su konkrečiais pažeidimais, taigi byloje būtina nustatyti, ar tuo atveju, jei gyvenamasis namas būtų pastatytas laikantis 2001-03-01 detaliojo plano sprendinių, jis pareiškėjų nekilnojamojo turto rinkos vertei neturėtų įtakos, o jei turėtų, kokios būtent. 2007-06-28 ekspertizės akte šis klausimas netirtas, taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties argumentai nerealizuoti.

Atsakovas pažymėjo, kad 2009-10-19 teismo posėdžio metu apklausti ekspertizę atlikę ekspertai dar kartÄ patvirtino, kad jie negalėjo nustatyti, kaip kiekvienas iÅ¡ padarytų pažeidimų, t. y. pažeista statybos vieta, statybos ribos bei virÅ¡ytas intensyvumas (kiekvienas pažeidimas atskirai bei visi kartu) įtakojo namų valdos turto vertės sumažėjimÄ . Atsakovo manymu, kad Å¡i aplinkybė tik dar kartÄ patvirtina, kad ekspertai nesugebėjo nustatyti koks yra realus namų verčių sumažėjimas.

Pažymėjo, kad solidarioji atsakomybė Å¡ioje byloje negalima, nes preziumuojant solidariÄ jÄ pareigÄ pagal CK 6.279 straipsnį bÅ«tini kelių asmenų bendri veiksmai, kurių nebuvo, nes abi institucijos veikė savo kompetencijos srityje (VII t. b.l. 26).

Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Sklypo servisas“ su pareiÅ¡kėjų skundais nesutiko ir atsiliepimuose (I t., b. l. 49–54, V t., b. l. 31–36) nurodė, kad Detaliųjų planų sprendinių reglamente neįtvirtintas privalomo statinio aukščio apibrėžimo detaliajame plane bÅ«das, o tik numatyta, kad Å¡is reikalavimas gali bÅ«ti patikslintas nurodant aukÅ¡tų skaičių, aukÅ¡tį metrais nuo žemės pavirÅ¡iaus aukščio altitudės iki karnizo, stogo. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintų reikalavimų turinys gali bÅ«ti tikslinamas statinio projektavimo sÄ lygose. UAB „Sklypo servisas“ tvirtinimu, namo pusrÅ«sis atitinka cokolinio aukÅ¡to (pusrÅ«sio) sÄ vokÄ , nes jo grindys yra žemiau projektinio žemės pavirÅ¡iaus. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, iÅ¡duoto statybos leidimo pagrindu vykdoma gyvenamojo namo statyba nepažeidė kitų asmenų teisėtų interesų. Eksperto iÅ¡vados dėl turto vertės ir vertės kitimo grindžiamos bendra žmogiÅ¡kais principais, nesiremiant specialiomis žiniomis. Bendrovės teigimu, galimas statybos vietos, statybos linijos, statybos ribos pažeidimas apibendrinus reiÅ¡kia vienÄ ir tÄ patį pažeidimÄ , tai namo statybos vietos sklype pakeitimÄ .

Tretieji suinteresuoti asmenys J. P., I. A. Č., M. M., R. B.,

R. M., I. Č., A. B. su pareiÅ¡kėjų reikalavimais nesutiko (I t., b. l. 182–185, II t., b. l. 1–5, 178)   Â

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 18 d. sprendimu pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui R. R. priklauso nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje (V t., b. l. 131–134), o S. T. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir negyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (IV t.

197–200). Greta pareiškėjams priklausančių namų valdų esančiame žemės sklype (duomenys

neskelbtini) (I t., b. l. 18) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2003-08-22 iÅ¡davė statytojui uždarajai akcinei bendrovei „Sklypo servisas“ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybai (I t., b. l. 17). 2004-02-25 buvo suraÅ¡ytas ir patvirtintas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje pripažinimo tinkamu naudoti aktas (II t., b. l. 7 – 8). PareiÅ¡kėjai 2004-01-12 kreipėsi su skundu (I t., b. l. 4–7) į teismÄ dėl statybos leidimo panaikinimo, 2004-02-26 patikslintu reikalavimu (I t., b. l. 83) prašė atlyginti jiems padarytÄ Å¾alÄ . 2004-03-16 patikslintuose reikalavimuose (I t., b. l. 120) pareiÅ¡kėjai nebereiÅ¡kė reikalavimo panaikinti statybos leidimo, tik prašė priteisti patirtÄ turtinę žalÄ . Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-02-14 priėmė sprendimÄ (III t., b. l. 41–52), kuriuo nusprendė panaikinti 2003-08-22 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ ir iÅ¡ atsakovų proporcingai priteisti: pareiÅ¡kėjui R. R. – 25 000 Lt turto vertės sumažėjimo ir 2 6105 Lt ekspertizės iÅ¡laidų atlyginimÄ ir pareiÅ¡kėjai S. T. – 46 000 Lt turto vertės sumažėjimo ir 2

615 Lt ekspertizės iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-09-30 nutartimi (III t., b. l. 150–163) Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ panaikino ir bylÄ perdavė Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas statybos leidimÄ , peržengė ginčo ribas, nes toks reikalavimas pareiÅ¡kėjų nebuvo reiÅ¡kiamas. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo priteistinos pareiÅ¡kėjams žalos, nustatytos ekspertizės akte, dydžio sumažinimo, netinkamai suformulavo prievolę atsakovams. PareiÅ¡kėjai 2007-11-06 patikslino skundo reikalavimus (V t., b. l. 15–19), patikslindami praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-02-14 priėmė sprendimÄ (V t., 160–171), kuriuo patenkino pareiÅ¡kėjų skundÄ iÅ¡ dalies ir priteisė pareiÅ¡kėjui R. R. 67 000 Lt turtinei žalai

atlyginti ir 2 070 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o pareiškėjai S. T. – 91 100 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2 070 Lt

bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-21 nutartimi (VI t., b. l. 101–114) pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikino ir bylÄ gražino Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismas nurodė, kad byloje bÅ«tina nustatyti, ar tuo atveju, jei gyvenamasis namas bÅ«tų pastatytas laikantis 2001-03-01 detaliojo plano sprendinių, jis pareiÅ¡kėjų nekilnojamojo turto rinkos vertei neturėtų įtakos, o jei turėtų, kokios bÅ«tent. Teismas pažymėjo, kad 2007-06-28 ekspertizės akte Å¡is esminis klausimas netirtas, o argumentai dėl kurių byla buvo grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui nerealizuoti (t. VI, b. l. 112). Byla dar kartÄ grÄ Å¾inta naujiems įrodymams surinkti ir įvertinti.

2009-10-30 pareiÅ¡kėjai teismui pateikė patikslintÄ skundÄ (VII t., b. l. 2–5), kuriame palikdami pirmÄ reikalavimÄ patikslino praÅ¡omÄ priteisti turtinės žalos dydį, nurodydami jÄ priteisti solidariai: pareiÅ¡kėjui R. R. 67 000 Lt turtinės žalos, 3 865 Lt už teismo ekspertizės atlikimÄ , iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ir 5 proc. palÅ«kanas nuo priteistos sumos žalos atlyginimui nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; pareiÅ¡kėjai S. T. 91 100 Lt turtinės žalos, 3 865 Lt už teismo ekspertizės atlikimÄ , iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ir 5 proc. palÅ«kanas nuo priteistos sumos žalos atlyginimui nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2005-09-30 nutartyje rėmėsi Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalimi ir 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. VieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybei atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. PareiÅ¡kėjai skunduose nurodė, kad žalÄ patyrė dėl neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmų ir neveikimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-09-30 nutartyje priimtoje Å¡ioje administracinėje byloje (A-5-665/2005) padarė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad statybos leidimas buvo iÅ¡duotas neatsižvelgus į galimas pasekmes ir esminę reikÅ¡mę statybos leidimui iÅ¡duoti turinčius dokumentus, taip pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies ir Detaliųjų planų sprendinių reglamento 7 ir 9–11 punktų reikalavimai. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, iÅ¡duodami statybos leidimus, neveikė taip, kaip pagal bendruosius vieÅ¡ojo administravimo principus (įstatymo virÅ¡enybės, objektyvumo) ir įstatymų nuostatas privalėjo veikti, ir tokio jų veikimo pareiÅ¡kėjai negalėjo pagrįstai tikėtis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-21 nutartyje priimtoje Å¡ioje administracinėje byloje (A-756-73/2009) padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, atlikdama statinių statybos valstybinę priežiÅ«rÄ privalėjo patikrinti ir tai, ar statinio statyba minėtame žemės sklype nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų, kai jie yra privalomi. Juolab prielaidÄ apie galimus detaliojo plano pažeidimus galima buvo daryti iÅ¡ gyventojų raÅ¡tų turinio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas teisės aktus nurodė, kad apskrities virÅ¡ininkas turi pareigÄ , o ne teisę kreiptis į teismÄ dėl statybos leidimo panaikinimo, kai statinio statyba pažeidžia teritorijų planavimo dokumentus bei sustabdyti statybos leidimo galiojimÄ ir tuo pačiu vykdomus statybos darbus. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas sprendime iÅ¡dėstytais motyvais nepagrįstai nepripažino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos pareigÅ«nų neveikimÄ , susijusį su Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalis 2 punkte nurodytos pareigos nevykdymu, neteisėtu. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įsiteisėjusiose nutartyse, priimtose nagrinėjamoje byloje jau yra konstatuoti atsakovų Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai, todėl jų papildomai teismai nenagrinėja, nes jie Å¡ioje byloje laikytini įrodytais.

Teismas nustatė, kad praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos atsiradimÄ pareiÅ¡kėjai sieja su jų nekilnojamojo turto vertės sumažėjimu, kuris atsirado, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija statybos leidimÄ iÅ¡davė pažeisdama teisės aktų reikalavimus, o Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija neįvykdė jai nustatytos pareigos – patikrinti, ar gyvenamojo namo statyba žemės sklype nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjų nurodytas namų valdų (tariamas) vertės sumažėjimas (jį įrodžius) CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo požiÅ«riu laikytinas turto (dalies jo vertės) netekimu. Todėl teismas vertino tokio (tariamo) turto vertės sumažėjimo dydį, t. y. nustatyti atlygintinos dėl minėto pareiÅ¡kėjams priklausančių namų valdų vertės sumažėjimo žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje buvo paskirtos dvi teismo ekspertizės. 2004-07-23 buvo suraÅ¡ytas Nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rinkos vertės nustatymo bei jos kitimo, pastačius daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 97–127) (toliau – 2004-07-23 ekspertizės aktas). Å iame ekspertizės akte ekspertė

V. V. padarė iÅ¡vadÄ , kad nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypų su gyvenamaisiais namais), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rinkos vertė, pastačius daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), neprisilaikant Vilniaus miesto valdybos 2001-03-01 sprendimu Nr. 388V patvirtintų detaliojo plano nuostatų, sumažėjo:

1. nekilnojamojo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje – 49 000 Lt;

2. Nekilnojamojo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje – 92 000 Lt. ekspertai išvadoje nurodė, kad tuo atveju, jeigu gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) būtų pastatytas prisilaikant Vilniaus miesto valdybos 2001-03-01 sprendimu Nr. 388V patvirtintų detaliojo plano nuostatų, tai jis įtakos greta esančių nekilnojamojo turto objektų (duomenys neskelbtini) rinkos vertei neturėtų. Faktorius – daugiabutis gyvenamasis namas be cokolinio aukšto ar su cokoliniu aukštu – gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rinkos vertei žymios įtakos neturi dėl vietovės reljefo:

žemės sklypai yra skirtinguose lygiuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-09-30 nutartyje, vertindamas nurodytÄ ekspertizės aktÄ , kaip įrodymÄ padarė iÅ¡vadÄ , kad atliktos ekspertizės akte nenustatytas pareiÅ¡kėjų turto vertės sumažėjimas dėl konkrečių pažeidimų padarymo, t. y. dėl statinio statybos vietos, statybos linijos, statybos ribos nesilaikymo ir leistino užstatymo intensyvumo virÅ¡ijimo, todėl pareiÅ¡kėjų patirta žala pagal 2003-07-23 ekspertizę buvo priteista nepagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus dėl 2004-07-23 atliktos ekspertizės 2006-01-30 nutartimi (IV t., b. l. 42–45) byloje paskyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę ir pavedė jÄ atlikti VÄ® Registrų centro Å iaulių filialo ekspertams V. M. ir I. K.. 2007-06-28 buvo suraÅ¡ytas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 78–109) (toliau 2007-06-28 ekspertizės aktas). Å iame akte ekspertai padarė iÅ¡vadÄ , kad atlikus skaičiavimus galima teigti, kad nekilnojamojo turto vertė sumažėjo dėl to, kad buvo pažeista gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos vieta, statybos linija, statybos ribos bei buvo virÅ¡ytas statybos intensyvumas.

Ekspertai apskaičiavo, kad:

1. nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje vertė, neįvertinus greta pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo neigiamos įtakos – 1 1116 000 Lt, vertės sumažėjimo procentas (įvertinant greta pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo įtakÄ ) – 4–6 procentai, turto vertės sumažėjo – 44 600–67 000 Lt;

2. nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje vertė, neįvertinus greta pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo neigiamos įtakos – 1 024 000 Lt, vertės sumažėjimo procentas (įvertinant greta pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo įtakÄ ) – 8, 9 procentai, turto vertės sumažėjo – 91 100 Lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-21 nutartyje vertindamas 2007-06-28 ekspertizės aktÄ atkreipė dėmesį į nuorodÄ , kad įtakÄ pareiÅ¡kėjų turto vertei daro Å¡alia pastatytas daugiabutis namas, kurio fasadinė pusė (langai, balkonai ir terasos) yra tiesiogiai orientuota į prieÅ¡ais esančio namo (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ dalies (duomenys neskelbtini) vidinius kiemus ir pagrindinius namų fasadus.

Ekspertų teigimu Å¡ios aplinkybės sÄ lygoja sumažėjusį Å¡ių namų gamtovaizdžio matomumÄ , pažeistÄ namų jaukumÄ , gyventojų privatumÄ . NeigiamÄ poveikį, ekspertų teigimu, pareiÅ¡kėjų nekilnojamojo turto objektų vertei lėmė tai, kad jų sklypai atsidÅ«rė daugiabučio namo papėdėje. Remdamiesi Å¡iomis aplinkybėmis ekspertai konstatavo, kad detaliojo plano sprendinių pažeidimai lėmė minėtų neigiamų faktorių atsiradimÄ ir tuo pačiu nekilnojamojo turto objektų vertės sumažėjimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje įvertinęs detaliojo plano sprendinius padarė iÅ¡vadÄ , kad pastatyto daugiabučio namo užstatymo ribos atitinka 50 procentų detaliajame plane nustatytos užstatymo zonos t.y. net pastačius statinį laikantis detaliajame plane nustatytos užstatymo ribos dalis pastato vis tiek bÅ«tų toje pačioje vietoje, kaip ir Å¡iuo metu pastatytas daugiabutis namas, kas taip pat sÄ lygotų gamtovaizdžio matomumo sumažėjimÄ . Be to užstatymo zona pagal detaliojo plano brėžinį buvo reljefiÅ¡kai aukÅ¡tesnėje vietoje, nei pareiÅ¡kėjams priklausantys žemės sklypai.

Nutartyje pažymėta, kad detaliojo plano sprendiniuose nenustatomi tokie statinio reikalavimai, kaip langų, balkonų ir terasų kryptis (t. VI, b. l. 111). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje taip pat konstatavo, kad ekspertizės akto tiriamojoje dalyje neapraÅ¡yti atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, siekiant nustatyti ar minėti faktoriai (sumažėjęs gamtovaizdžio matomumas, pažeistas namų jaukumas, gyventojų privatumas) nulėmę turto vertės sumažėjimÄ bÅ«tų eliminuoti, jei nebÅ«tų padaryta su užstatymo ribos ir intensyvumo nesilaikymu susijusių pažeidimų.

Nenurodyta, kokie buvo atlikti tyrimai, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjų turto objektų galimos vertės pokyčius tokio paties aukščio statinį pastačius detaliojo plano brėžinyje nurodyto užstatymo zonoje. IÅ¡ viso to kas pasakyta, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ekspertizės akte statinio statybos nepažeidžiant detaliojo plano sprendinių pasekmės, gretimų sklypų bei juose esančių statinių rinkos vertei, jokiomis objektyviomis aplinkybėmis nemotyvuojamos, todėl iÅ¡vados, kuriose atsakoma į teismo klausimus dėl turto vertės pokyčių, vykdant detaliojo plano sprendinius, laikytinos nepagrįstomis, o esminis klausimas, ar tuo atveju, jei gyvenamasis namas bÅ«tų pastatytas laikantis 2001-03-01 detaliojo plano sprendinių jis pareiÅ¡kėjų turto vertei neturėtų įtakos, o jei turėtų tai kokios, netirtas.

PareiÅ¡kėjų atstovas 2009-09-21 teismui pateikė praÅ¡ymÄ (VI t., b. l. 175), kuriame prašė į teismo posėdį iÅ¡kvieti ekspertus V. M. ir I. K.. 2009-10-19 vykusiame teismo posėdyje (VI t., b. l. 189–190) buvo apklausta 2007-06-28 ekspertizės aktÄ suraÅ¡iusi ekspertė I. K.. Ji paaiÅ¡kino, kad yra mažesnė paklaida ieÅ¡kant skirtumo tarp neužstatytų sklypų, nei tarp užstatytų. Nurodė, kad taip lygindama ir vertindama jos nuomone gavo teisingÄ iÅ¡vadÄ . Nurodė, kad, kiek sumažėjo vertė dėl kiekvieno pažeidimo, nustatyti yra neįmanoma (VI t., b. l. 189–190).

Teismo pavedimu ekspertai pateikė paaiÅ¡kinimÄ dėl 2007-06-28 ekspertizės akto (VII t. b. l. 12-13). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-21 nutartyje nurodyti trÅ«kumai dėl 2007-06-28 ekspertizės akto nepaÅ¡alinti, o pareiÅ¡kėjų atstovas 2009-10-19 teismo posėdyje nurodė, kad jie dar vienos ekspertizės skirti nepraÅ¡o, jiems pakanka ankstesnių (VI t., b. l. 190). Teismas pabrėžė, kad pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos, kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimÄ , ir faktus, liudijančius, kad pareiÅ¡kėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti.

Byloje buvo iÅ¡keltas klausimas dėl priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodomos atsiradusios žalos. Bylos nagrinėjimo metu jokiais papildomais įrodymais nebuvo patvirtintas priežastinio ryÅ¡io buvimas, įrodinėjamo dalyko esmė byloje įrodyti skirtumÄ , kiek bÅ«tų sumažėjusi namo vertė, jeigu namas bÅ«tų pastatytas taip, kaip turėjo bÅ«ti pastatytas ir kiek sumažėjo dėl to, kaip dabar pastatytas. Vertės skirtumas neįrodytas, kÄ turėjo įrodyti pareiÅ¡kėjai, taip pat neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjų nurodomos žalos. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl jų skundÄ atmetė. Teismui nepatenkinus pareiÅ¡kėjų pagrindinio reikalavimo – atlyginti jiems padarytÄ turtinę žalÄ , netenkintas ir reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas, nes tai yra iÅ¡vestinis reikalavimas iÅ¡ pagrindinio, taip pat netenkintinas praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi iÅ¡laidos priteistinos tik proceso Å¡aliai, kurios naudai priimamas sprendimas.

III.

PareiÅ¡kėjai R. R. ir S. T. apeliaciniu skundu (t. VII, b. l. 93-96) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ pareiÅ¡kėjų skundÄ tenkinant. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismo motyvai prieštaringi, rezoliucine dalimi skundas atmetamas, tačiau motyvuose pripažįstamas atsakovų neteisėtas veikimas bei neturtinės žalos reikalavimas laikomas įrodytu.

2. Nesutinka su teismo įrodymų vertinimu: teismui nenustačius ekspertizės išvadų nepriimtinumo pagrindų, šiuo įrodymu būtina vadovautis.

3. Nepriimtinas sprendimo motyvas, kad pareiÅ¡kėjai patys neprašė skirti naujos ekspertizės, nes teismai buvo aktyvÅ«s proceso metu, realizavo savo teisę procesines teises dėl galimo nusprendimo dėl ekspertizės, bei ABTÄ® 81 str. įvirtintÄ pareigÄ bÅ«ti aktyviam, todėl keista, jeigu galutinėje proceso stadijoje teismas atsisako savo aktyvaus vaidmens, laikydamas tai pareiÅ¡kėjo rÅ«pesčiu.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamentas, atsiliepimu (t. VII, b. l. 103-109) nesutinka su apeliaciniu skundu. Savo motyvus grindžia šiais argumentais:

1. Pažymi, jog Å¡i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra galutinė ir neskundžiama, tad pareiÅ¡kėjai, teikdami skundÄ turėjo susilaikyti nuo perteklinio reikalavimo pripažinti veiksmus neteisėtais. Todėl pirmosios instancijos teismas visai pagrįstai atmėtė šį pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ .

2. Pažymi, jog 2006 m. sausio 30 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepavedė ekspertams nustatyti namų valdų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje rinkos vertės. Â

3. Nurodo, jog pareiškėjai visiškai neatsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kuria

jau buvo įvertinti kaip nepagrįsti reikalavimai, vėl prašo priteisti R. R. ir S. T. atitinkamai 67000 Lt ir 91100

Lt. Norėdami, kad teismas priteistų praÅ¡omÄ sumÄ , pareiÅ¡kėjai turėjo pateikti naujus įrodymus, pagrindžiančius kad buvo patirti bÅ«tent tokio dydžio nuostoliai.

4. Nesutinka dėl teismo pareigos pačiam paskirti atlikti ekspertizę, nes žala nėra preziumuojama, jos dydį turi įrodyti pareiškėjas. ABTĮ suteikia teisę teismui savo iniciatyva tik išreikalauti reikiamus dokumentus ir pareikalauti pareigūnų paaiškinimų,

5. Mano, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog yra priežastinis ryÅ¡ys tarp padarytų pažeidimų ir galimai patirtos žalos. Nėra aiÅ¡ku ar tiktai dėl padarytų pažeidimų galimai nuvertėjo namų valdų vertė. Pritaria LVAT, teiginiui, jog turto vertės sumažėjimas turi bÅ«ti siejamas su konkrečiais pažeidimais, todėl byloje bÅ«tina nustatyti kaip kiekvienas pažeidimas, t.y. pažeista statybos vieta, statybos ribos bei virÅ¡ytas intensyvumas (bÅ«tent kiekvienas pažeidimas atskirai) įtakojo namų valdos vertės sumažėjimÄ .

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (t. VII, b. l. 113-114) nepritaria apeliaciniam skundui, nes mano, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Savo atsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad yra neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjui padarytos žalos, todėl pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjų skundÄ visa apimtimi.

2. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nesivadovavo 2007-06-28 ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nes 2009-05-21 LVAT nutartyje buvo aiškiai išdėstyti ekspertinio akto trūkumai, kurie vėliau nebuvo pašalinti.

Â

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė - turtinės žalos dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų ir neveikimo jiems vykdant jų kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas atlyginimas.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (straipsnio 1 dalis). Valdžios institucija – bet koks vieÅ¡osios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (straipsnio

2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1281 redakcija) nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Taigi konstatuotina, kad minėtame Civilinio kodekso straipsnyje įtvirtinta speciali valstybės ir savivaldybių (viešosios) atsakomybės sistema, numatanti specialius valstybės ir savivaldybių atsakomybės principus.

Nors Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali vieÅ¡osios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kuriÄ inter alia asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos vieÅ¡ojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to Å¡iuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrÄ sias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtini keturi elementai: neteisėti veiksmai (CK 6. 246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK

6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK

6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK

6. 249 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo kaltės nustatymas nebūtinas (CK 6.271 straipsnio 4 ir 1 dalys).

Neteisėti veiksmai

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi nereikalaujama, kad aktas bÅ«tų tiesiogiai skirtas (adresuotas) nukentėjusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų nurodyti vieÅ¡ojo administravimo veiksmai (projektavimo sÄ lygų iÅ¡davimas, Nuolatinės statybos komisijos iÅ¡vadų priėmimas, statybos leidimų iÅ¡davimas, pareiÅ¡kėjų skundų nagrinėjimas, kt.) tiesiogiai darė įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Akivaizdu, kad administracinis aktas, suteikiantis atitinkamas teises jo adresatui, gali sukelti tam tikrų teisinių pasekmių ir tretiesiems asmenims, kuriems aktas nėra skirtas. Tačiau nepasisakius dėl visų vieÅ¡osios atsakomybės pagrindų buvimo, nėra galimybės konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjų nurodomi aktai nedaro įtakos jų interesams.

Nagrinėjamoje byloje analizuojant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovų darbuotojai, atlikdami pareiÅ¡kėjų nurodomus veiksmus (neveikimÄ ), iÅ¡ kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Dėl to byloje pirmiausia turi bÅ«ti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamiesi atsakovai privalėjo veikti priimdami atitinkamus aktus, susijusius su gyvenamojo namo statyba gretimame pareiÅ¡kėjams žemės sklype, ar atsakovai pareiÅ¡kėjų atžvilgiu veikė laikydamiesi Å¡ių reikalavimų.

Viešojo administravimo subjektai savo veikloje pirmiausia turi vadovautis bendraisiais teisės principais, taip pat bendraisiais viešojo administravimo principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje. Šios bylos kontekste paminėtini įstatymo viršenybės principas, be kita ko, reiškiantis, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, ir objektyvumo principas, reiškiantis, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Pastarasis principas reikalauja įvertinti, kokius interesus tenkinant buvo priimti administraciniai aktai, iš kurių kildinama žala.

Dėl neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų iÅ¡duodant statybos leidimÄ konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2003 m. rugpjūčio 22 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duotas nesilaikant 2001 m. kovo 1 d. patvirtinto detaliojo plano ir jame nurodytų privalomųjų (užstatymo intensyvumas) ir pasirinktųjų (pastatų (statinių) statybos vieta, statybos linija, statybos riba) teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų, pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies ir Detaliųjų planų sprendinių reglamento 7 ir 9–11 punktų reikalavimus.

Taip pat iÅ¡duodant statybos leidimÄ nebuvo atsižvelgta į galimus padarinius ir esminę reikÅ¡mę statybos leidimui iÅ¡duoti turinčius dokumentus. Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 388V buvo patvirtinti sklypo dalies (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendiniai: gyvenamasis mažaaukÅ¡tis žemės naudojimo bÅ«das, sklypo ribos ir statybos reglamentas pagal pridedamÄ brėžinį. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodoma, kad projektuojami teritorijos statybiniai reglamentai pateikti detaliojo plano teritorijos užstatymo reglamentų brėžinyje.

Reglamente nurodytas statinių aukÅ¡tingumas, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, pažymėta užstatyti leidžiama teritorija, užstatymo riba ir kt. Pagal galiojusio Detaliųjų planų sprendinių reglamento 9 punktÄ pasirinktieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai yra privalomi. Tačiau statinio projekte numatyti statybos sprendiniai neatitiko detaliuoju planu patvirtintų teritorijos užstatymo reglamentų. Techninio projekto sprendiniuose buvo padidintas užstatymo intensyvumas, suprojektuotas namas neatitiko detaliajame plane patvirtintos užstatyti leidžiamos teritorijos ir užstatymo ribų.

Taigi statinio projekte buvo numatoma keisti teritorijos užstatymo režimÄ , todėl pagal galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ buvo bÅ«tina keisti detaliajame plane numatytus sprendinius. Techninės ekspertizės akte pagrįstai konstatuotas leistino užstatymo intensyvumo virÅ¡ijimas. Pagal Detaliųjų planų sprendinių reglamento 7.4 punktÄ užstatymo intensyvumas reglamentuoja visų pastatų bendro ploto santykį su viso sklypo plotu. Dėl to Å¡iuo atveju vertinamos ir mansardinio, ir cokolinio aukÅ¡tų patalpas, juolab kad jose suprojektuotos gyvenamosios patalpos, o pagal aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. 310 patvirtinto organizacinio statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka 14 punktÄ rÅ«sio, pusrÅ«sio ar pastogės patalpų, į kurias patenkama tiesiog iÅ¡ buto, plotas įskaičiuojamas į Å¡io buto bendrÄ jį plotÄ . Gyvenamojo pastato gyvenamasis plotas yra visų jo butų gyvenamųjų plotų suma. Gyvenamojo pastato bendrasis plotas yra visų jame esančių patalpų, tarp jų – ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų suma (Å¡io reglamento 15,

17 punktai). Nustatyta, kad atsakovo Miesto plėtros departamento Nuolatinė statybos komisija be pastabų pritarė projektavimo sÄ lygų įvykdymui ir projekto atitikimui teritorijų planavimo dokumentams bei inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektavimo sÄ lygų įvykdymui, nors buvo pažeistas projektavimo sÄ lygų 3 punktas ir nesilaikyta detaliojo plano sprendinių nustatyto teritorijos tvarkymo režimo reglamento.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2003 m. spalio

16 d. įstatymo Nr. IX-1780 redakcija) 27 straipsnio 3 dalis nustato, kad apskrities virÅ¡ininko administracija atlieka visų statinių statybos valstybinę priežiÅ«rÄ . Apskrities virÅ¡ininko pareigos atliekant statybos valstybinę priežiÅ«rÄ yra nustatytos to paties straipsnio 4 dalyje, kurios 2 punkte be kita ko nurodyta, jog apskrities virÅ¡ininkas privalo tikrinti, ar statinio statyba nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų, kai jie yra privalomi. Dėl neteisėtų Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmų ir neveikimo konstatuotina, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos pareigÅ«nai, nagrinėdami gyventojų skundÄ dėl daugiabučio namo statybos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iÅ¡ esmės tikrino tik tai, ar statyba vykdoma pagal iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ ir ar statomas statinys atitinka Å¡iame leidime nurodytus pagrindinius statinio techninius rodiklius bei statinio naudojimo paskirtį (Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 1 punktas), kaip tÄ patvirtina Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2003 m. lapkričio 24 d. (t. I, b. l. 31) ir 2003 m. gruodžio 9 d. (t. I, b. l. 12) raÅ¡tai, kai tuo tarpu pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas minėti pareigÅ«nai privalėjo patikrinti ir tai, ar statinio statyba minėtame žemės sklype nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų, ypač atsižvelgiant į tai, kad prielaidÄ apie galimus detaliojo plano pažeidimus galima buvo daryti iÅ¡ minėtų gyventojų raÅ¡tų turinio.

Apskrities virÅ¡ininko administracijos įgalioti pareigÅ«nai, veikdami Statybos įstatymo 27 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytos kompetencijos ribose turi teisę sustabdyti statinio statybÄ ir kreiptis į teismÄ Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais (Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Sustabdyti statinio statybÄ turi teisę bet kuris statybos valstybinę priežiÅ«rÄ atliekantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas (nurodydamas statybos ar griovimo sustabdymo terminÄ ), kai yra pateiktas praÅ¡ymas (pareiÅ¡kimas) teismui dėl statybos leidimo panaikinimo pagal Å¡io Ä®statymo 23 straipsnio 19 dalį (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal Å¡ioje nuostatoje nurodytÄ Statybos įstatymo 23 straipsnio 19 dalį apskrities virÅ¡ininko administracija arba Vyriausybės atstovas, arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos turi teisę sustabdyti savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus ar kito savivaldybės administracijos tarnautojo) iÅ¡duoto statybos leidimo galiojimÄ nuo praÅ¡ymo (pareiÅ¡kimo) dėl Å¡io leidimo panaikinimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo, jei Å¡ie vieÅ¡ojo administravimo subjektai kreipėsi į teismÄ dėl leidimo panaikinimo. Darytina iÅ¡vada, jog bÅ«tent Å¡ioje nuostatoje yra įtvirtinta apskrities virÅ¡ininko teisė, o Å¡iÄ nuostatÄ vertinant sisteminiu teisės aiÅ¡kinimo metodu Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punkto kontekste, ir pareiga, kreiptis į teismÄ dėl statybos leidimo panaikinimo, kai statinio statyba pažeidžia teritorijų planavimo dokumentus bei sustabdyti statybos leidimo galiojimÄ ir tuo pačiu vykdomus statybos darbus.

Žala ir priežastinis ryšys

PareiÅ¡kėjų praÅ¡oma atlyginti žala pasireiÅ¡kė ne sunaikinant ar sužalojant turtÄ , ne paneigus jų teisę gauti tam tikras pajamas (negautos pajamos), o sumažinus turto, kaip visumos, vertę. Dėl turto nuvertėjimo atsirandantys nuostoliai yra turto vertės sumažėjimas (Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2007). Tačiau byloje nepakanka nustatyti pareiÅ¡kėjų turto vertės sumažėjimÄ pastačius minėtÄ statinį.

BÅ«tina tokį sumažėjimÄ susieti su konkrečiais neteisėtais atsakovų veiksmais (neveikimu). Žalos faktas kildinamas iÅ¡ statybos leidimo įgyvendinimo. Statybos leidimus iÅ¡davė atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, o Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos pareigÅ«nai nesiėmė veiksmų, galinčių sustabdyti statybos leidimo įgyvendinimÄ . Minėta, kad atsakovų veiksmų neteisėtumas iÅ¡duodant statybos leidimus pasireiÅ¡kė tuo, jog nebuvo atsižvelgta į detaliojo plano sprendinių nustatytÄ teritorijos tvarkymo režimo reglamentÄ .

Todėl turto vertės sumažėjimas turi bÅ«ti pagrindžiamas dėl konkrečių pažeidimų padarymo, t. y. dėl statinio statybos vietos, statybos linijos, statybos ribos nesilaikymo ir leistino užstatymo intensyvumo virÅ¡ijimo. Žalos atlyginimas nagrinėjamoje byloje reiÅ¡kia turto nuvertėjimo kompensavimÄ , t. y. turto visumos (jo vertės) atstatymÄ Ä¯ padėtį, kuri bÅ«tų, jei nebÅ«tų buvę pažeidimo. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 5 dalies bendroji taisyklė, pagal kuriÄ Å¾ala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dienÄ , skirta tam, kad gavęs žalos atlyginimÄ nukentėjęs asmuo pasiektų restitutio in integrum, t. y. jo turto bÅ«klė bÅ«tų tokia, lyg pažeidimo nebÅ«tų buvę.

Tačiau turto vertė kinta priklausomai nuo rinkos sÄ lygų, turto bÅ«klės pokyčių ir kitų aplinkybių. Kintant turto vertei, kinta ir dėl neteisėtų veiksmų atsiradusi turto vertės sumažėjimo suma. Kadangi pareiÅ¡kėjų turtas nebuvo nei sunaikintas, nei sužalotas, reikalaujama žalos atlyginimo suma nebÅ«tų skirta turto fizinės bÅ«klės atstatymui į ankstesnę padėtį. Tuo tarpu vien dėl turto vertės pokyčių pakitusi turto nuvertėjimo suma leistų arba nepagrįstai praturtėti žalÄ patyrusiam asmeniui (jei turto vertė nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo dienos padidėtų), arba, atvirkščiai, neatlygintų patirtos žalos (jei turto vertė nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo dienos sumažėtų).

2005 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Å¡ioje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija grÄ Å¾indama bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nurodė, kad byloje nepakanka nustatyti pareiÅ¡kėjų turto vertės sumažėjimÄ pastačius minėtÄ statinį, o bÅ«tina tokį sumažėjimÄ susieti su konkrečiais neteisėtais atsakovų veiksmais (neveikimu), todėl turi bÅ«ti pagrindžiamas turto vertės sumažėjimas dėl konkrečių pažeidimų padarymo, t. y. dėl statinio statybos vietos, statybos linijos, statybos ribos nesilaikymo ir leistino užstatymo intensyvumo virÅ¡ijimo. Siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje yra skyręs teismo ekspertizę, kurios rezultatai buvo įtvirtinti 2007 m. birželio 28 d. ekspertizės akte (t. IV, b. l. 78–98).

Vertinant minėtÄ ekspertizės aktÄ , atkreiptinas dėmesys į jo 2.8 punktÄ , kuriame nurodoma, jog neigiamÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kėjų turto vertei daro Å¡alia pastatytas daugiabutis namas, kurio fasadinė pusė (langai, balkonai, terasos) yra tiesiogiai orientuotos į prieÅ¡ais esančio namo (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ dalies (duomenys neskelbtini) vidinius kiemus ir pagrindinius namų fasadus. Ekspertų teigimu, Å¡ios aplinkybės sÄ lygoja sumažėjusį Å¡ių namų gamtovaizdžio matomumÄ , pažeistÄ namų jaukumÄ , gyventojų privatumÄ , gražaus gamtovaizdžio matomumÄ . NeigiamÄ poveikį minėtų nekilnojamojo turto objektų vertei ekspertų teigimu lėmė ir aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisėmis valdomi žemės sklypai atsidÅ«rė daugiabučio namo papėdėje. Remdamiesi Å¡iomis aplinkybėmis, ekspertai iÅ¡vadose iÅ¡ esmės konstatavo, kad detaliojo plano sprendinių pažeidimai lėmė minėtų neigiamų faktorių atsiradimÄ ir tuo pačiu – pareiÅ¡kėjų nekilnojamojo turto objektų vertės sumažėjimÄ .

Pažymėtina, kad pagal statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojusius detaliojo plano sprendinius, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo numatyta iÅ¡ esmės tokio paties aukščio gyvenamojo namo statyba, o pastatyto daugiabučio namo užstatymo ribos atitinka apie 50 procentų detaliajame plane nustatytos užstatymo zonos (t. III, b. l. 24). Tai leidžia teigti, kad net pastačius statinį laikantis detaliajame plane nustatytos užstatymo ribos, dalis pastato vis tiek bÅ«tų toje pačioje vietoje, kaip ir Å¡iuo metu pastatytas daugiabutis namas, kas taip pat sÄ lygotų (ar galėtų sÄ lygoti) gamtovaizdžio matomumo sumažėjimÄ . Be to, iÅ¡ detaliojo plano brėžinio (t. I, b. l. 48) matyti, kad užstatymo zona taip pat buvo reljefiÅ¡kai aukÅ¡tesnėje vietoje, nei pareiÅ¡kėjams priklausantys žemės sklypai. Pastebėtina ir tai, kad detaliojo plano sprendiniuose nėra nustatomi tokie statinio reikalavimai, kaip langų, balkonų, terasų kryptis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartyje Å¡ioje administracinėje byloje yra konstatavęs, kad ekspertizės akto tiriamojoje dalyje neapraÅ¡yti atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, siekiant nustatyti ar minėti faktoriai nulėmę turto vertės sumažėjimÄ bÅ«tų eliminuoti, jei nebÅ«tų padaryta su užstatymo ribos ir intensyvumo nesilaikymu susijusių pažeidimų. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nepažeidžiant detaliojo plano sprendinių statinio statybos pasekmės gretimų sklypų bei juose esančių statinių rinkos vertei ekspertizės akte nemotyvuojamos jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl to iÅ¡vadas dėl turto vertės pokyčių laikė nepagrįstomis.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodyti trÅ«kumai dėl 2007 m. birželio 28 d. ekspertizės akto taip ir nebuvo paÅ¡alinti. 2009 m. spalio 19 d. vykusiame teismo posėdyje (t. VI, b. l. 189–190) buvo apklausta 2007 m. birželio 28 d. ekspertizės aktÄ suraÅ¡iusi ekspertė I. K., kuri paaiÅ¡kino, kad yra mažesnė paklaida ieÅ¡kant skirtumo tarp neužstatytų sklypų, nei tarp užstatytų, nurodė, kad, kiek sumažėjo vertė dėl kiekvieno pažeidimo, nustatyti yra neįmanoma, o jaukumÄ ir privatumÄ Ä¯vertino pagal langus.

Teismo pavedimu ekspertai pateikė paaiÅ¡kinimÄ dėl 2007 m. birželio 28 d. ekspertizės akto (t. VII, b. l. 12-13). IÅ¡ Å¡io paaiÅ¡kinimo turinio pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodyti trÅ«kumai dėl 2007 m. birželio 28 d. ekspertizės akto nepaÅ¡alinti. Minėtame paaiÅ¡kinime dėl 2007 m. birželio 28 d. ekspertizės akto ekspertai nurodė, kad atliekant ekspertizę nebuvo vertintas kiekvienas pažeidimas atskirai, t. y. statybos vieta, statybos linija, statybos ribos, virÅ¡ytas užstatymo intensyvumas, iÅ¡ Å¡io paaiÅ¡kinimo akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ekspertai vertino visų iÅ¡orinių veiksnių (t. y. veiksnių, esančių už vertinamo objekto ribų) poveikį vertinamo objekto vertės kitimui, o skaičiavimai atlikti panaudojant neužstatytus sklypus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, 2007 m. birželio 28 d. ekspertizės aktas negali būti laikomas tinkamu turto vertės sumažėjimo dėl konkrečių pažeidimų, pripažintų nagrinėjamoje byloje neteisėtais veiksmais, padarymo įrodymu, t. y. jis neįrodo, kad vertė sumažėjo dėl statinio statybos vietos, statybos linijos, statybos ribos nesilaikymo ir leistino užstatymo intensyvumo viršijimo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, t. y. netinkamai vertino minėtos ekspertizės išvadas.

Su tokiais teiginiais sutikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai, pasisakė dėl visų pareiÅ¡kėjų nurodytų aplinkybių. Ä®rodymų vertinimo taisyklės suformuluotos Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje. Jų esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas, vadovaudamasis įstatymu ir pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo netinkamu įrodymų vertinimu, nėra pagrįsti ir pakankami pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui.

PareiÅ¡kėjų atstovas 2009 m. spalio 19 d. teismo posėdyje nurodė, kad dar vienos ekspertizės skirti nepraÅ¡o, jiems pakanka ankstesnių (t. VI, b. l. 190). Taigi nauji įrodymai pareiÅ¡kėjų nebuvo pateikti. Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog žalÄ (nuostolius) privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-180/2007, 2008 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1796/2008), tuo tarpu pareiÅ¡kėjai neįrodė turtinės žalos padarymo, o neturtinės žalos atlyginti neprašė.

Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , jog pirmos instancijos teismas priimė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo

140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

pareiÅ¡kėjų R. R. ir S. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                               Â

Stasys Gagys

                                                                                                           Â

Dainius Raižys

                             Â

                                                                                                           Â

Skirgailė Žalimienė