Legislator Case Law & Legislation
007684ce-c008-4a97-8ff9-e11619b5d8b2 AI generated

007684ce-c008-4a97-8ff9-e11619b5d8b2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 007684ce-c008-4a97-8ff9-e11619b5d8b2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2-27160-918/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21149-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Julianus Inkaso“ ieÅ¡kinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 624,49 Eur skolos, 56,21 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 100,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

007684ce-c008-4a97-8ff9-e11619b5d8b2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimÄ buvo informuotas raÅ¡ytiniu 2018 m. spalio 22 d. praneÅ¡imu, iÅ¡siųstu sutartyje nurodytu atsakovo adresu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2-27160-918/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21149-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Julianus Inkaso“ ieÅ¡kinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 624,49 Eur skolos, 56,21 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 100,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas praÅ¡o priimti spendimÄ už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieÅ¡kovo praÅ¡ymas, priimti sprendimÄ už akių. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieÅ¡kinio kopija ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo praneÅ¡imas) buvo laikomi įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Atsakovui jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo paliktas praneÅ¡imas apie įteiktinus procesinius dokumentus. Todėl procesinis dokumentas Å¡iuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Å iuo atveju procesiniai dokumentai laikomi įteiktais 2019 m. spalio 8 d. Kadangi atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismas priima sprendimÄ už akių.

IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad UAB „Mokilizingas“ (toliau – Pradinis kreditorius) su atsakovu V. P. 2018 m. gegužės 3 d. sudarė Paskolos grynaisiais (vartojimo kredito) sutartį Nr. VHN80503SRPA, pagal kuriÄ UAB „Mokilizingas“ suteikė atsakovui 500 Eur vartojimo kreditÄ 12 mėn. terminui, o atsakovas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (t. y. iki 2019 m. gegužės 15 d.) įsipareigojo grÄ Å¾inti sutarties mokėjimo grafike iÅ¡dėstytÄ paskolos sumÄ bei 60 Eur sutarties mokestį, taip pat sumokėti 64,48 Eur metines palÅ«kanas.

Pradinis kreditorius 2018 m. rugsėjo 18 d. nutraukė sutartį su atsakovu, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų mokėti įmokas. 2017 m. kovo 6 d. pradinis kreditorius UAB „Mokilizingas“ ir ieÅ¡kovas UAB „Julianus Inkaso“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę iÅ¡ieÅ¡koti 624,49 Eur skolÄ ir 0,05 procentų delspinigius, o ieÅ¡kovas įgijo nurodytos skolos reikalavimo teisę į atsakovÄ .

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardintam naujajam kreditoriui.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimÄ buvo informuotas raÅ¡ytiniu 2018 m. spalio 22 d. praneÅ¡imu, iÅ¡siųstu sutartyje nurodytu atsakovo adresu.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieÅ¡kovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 500 Eur negrÄ Å¾intas kreditas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti 60 Eur sutarties mokestį. Remiantis Sutarties bendrųjų sÄ lygų 1.15 punktu, sutarties mokestis yra suprantamas kaip Bendrovės imamas mokestis už paskolos (vartojimo kredito) suteikimÄ , dokumentų paruoÅ¡imÄ ir kitus susijusius veiksmus.

IÅ¡ sutarties turinio matyti, kad Å¡is mokestis nėra susietas su tuo, ar atsakovas tinkamai vykdo sutartį, tačiau Å¡ios fiksuotos sumos mokėjimas iÅ¡dėstytas visam kredito laikotarpiui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 60 Eur sutarties mokesčio (CK 6.886 str. 1 d.). IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti 64,48 Eur palÅ«kanų, apskaičiuotų už 2018 m. birželio 5 d. - 2019 m. gegužės 15 d. laikotarpį taikant 23 proc. palÅ«kanų normÄ . Kasacinio teismo praktikoje pelno palÅ«kanos aiÅ¡kinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad paskolos gavėjas negali bÅ«ti atleistas nuo palÅ«kanų kaip atlyginimo už naudojimÄ si paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ ir mokėti sutartas palÅ«kanas nustatytu terminu, iÅ¡skyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015).

Toks aiÅ¡kinimas atitinka ir mokėjimo palÅ«kanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimÄ si pinigais tol, kol toks naudojimasis pinigais tęsiasi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 64,48 Eur palÅ«kanų tenkintinas. Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai.

Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punktas numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento. Vadovaujantis sutarties bendrųjų sÄ lygų 1.3, 8.6, 8.7 p. nutraukus sutartį atsakovas privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ laiku atsiskaityti dienÄ , skaičiuojant nuo pirmos uždelsimo mokėti dienos. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 56,21 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 d. nuo 2018-11-24 iki 2019-05-23, taikant 0,05 proc. normÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovo reikalavimas tenkintinas, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistina 56,21 Eur delspinigių. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å ios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (680,69 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019-07-16) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovui, ieÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas pateikė duomenis apie 100,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡Ä bei 75 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. IeÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 100,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (7,44 Eur) virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (3 Eur), valstybės naudai iÅ¡ atsakovo priteisiama 7,44 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo UAB „Julianus Inkaso“, į. k. 300115639, naudai 500 Eur (penki Å¡imtai eurų) negrÄ Å¾into kredito, 60 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) sutarties mokesčio, 64,48 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturi eurai 48 ct) palÅ«kanų, 56,21 Eur (penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai 21 ct) delspinigių, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019-07-16) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 100,84 Eur (vienas Å¡imtas 84 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,44 Eur (septyni eurai 44 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, nurodytÄ sumÄ mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

IeÅ¡kovas per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Aistė Petrevičienė