2023-05-03 Nr. AB-9472-3-61-3-03117-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-412-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03117-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų S. S. ir V. R. (V. S. teisių ir pareigų perėmėjai), Z. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, S. S. ir V. R. (V. S. teisių ir pareigų perėmėjai), Z. G. (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“) dėl įsakymų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir Prokuroras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 89-2704 dėl nuosavybės teisės atstatymo K. G. į 1,14881 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro šiuo metu suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 85 kv. m rajoninio kelio Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimamos žemės dalis ir suformuoto bei įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 106 kv. m rajoninio kelio Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimamos žemės dalis;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (šiuo metu – prie Aplinkos ministerijos) Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 44VĮ-(14.44.2.1-876) „Dėl pil. K. G. žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimo“;

3) pripažinti negaliojančia 2014 m balandžio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. S. ir Z. G. paveldėjo K. G. 1,14881 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro šiuo metu suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 85 kv. m rajoninio kelio Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimamos žemės dalis bei suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 106 kv. m rajoninio kelio Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimamos žemės dalis;

4) panaikinti 2016 m. gegužės 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 44FPĮ-31-(14.44.124.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ dalį ir juo patvirtinto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 85 kv. m dalies ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 106 kv. m dalies, kurias sudaro rajoninis kelias Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė;

5) panaikinti 2016 m. rugpjūčio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 44SK-299-(14.44.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo dalies, kurią sudaro žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 85 kv. m dalis ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 106 kv. m dalis, užimtos rajoninio kelio Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo;

6) pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 5 d. Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį dėl 85 kv. m dalies, patenkančios į žemės sklypą Nr. 1-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 106 kv. m dalies, patenkančios į žemės sklypą Nr. 1-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias sudaro rajoninis kelias Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė;

7) pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 29 d. Žemės sklypo dovanojimo sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria V. S. 0.2450 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padovanojo V. R., 106 kv. m dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė;

8) taikyti restituciją: 8.1) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 85 kv. ploto (0,0085 ha) dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė, grąžinti Lietuvos Respublikai; 8.2) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 106 kv. ploto (0,0106 ha) dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė, grąžinti Lietuvos Respublikai; 8.3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovei V. S. 5 Eur dydžio kompensaciją, atsakovei Z. G. 7 Eur dydžio kompensaciją, V. R. 117 Eur dydžio kompensaciją.

2. Pareiškėjas nurodė, jog rajoninis kelias Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kelias Nr. 4308) nuo 1992 m. gruodžio 31 d. yra valstybinės reikšmės kelias, o jo plotis – 18 m, šiuo keliu užimta žemė išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Teigė, jog Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 89-2704 priėmimo metu rajoninis Kelias Nr. 4308 turėjo tik valstybei nuosavybės teise galinčio priklausyti valstybinio kelio statusą, todėl kelias ir jo užimama žemė, kaip valstybės išimtinės nuosavybės teisės objektai, negalėjo būti perduota asmenų nuosavybės teisių atkūrimui, ji negalėjo būti privatizuota.

Pareiškėjas nurodė, jog valstybės įmonės „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (toliau – ir Kelių direkcija) 2021 m. rugpjūčio 24 d. pareiškime Nr. 2-14104 „Dėl prašymo ginti viešąjį interesą“ ir 2021 m. rugsėjo 8 d. paaiškinimuose Nr. 2-14955 pateikti duomenys (brėžiniai, matininko aiškinamasis raštas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Širvintų skyriaus 2021 m. gegužės 5 d. išvada, valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2021 m. balandžio 16 d. sprendimas ir kadastro žemėlapio ištrauka) patvirtino, kad į atsakovių V.

S., Z. G. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas padalijus Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 89-2704 K. G. nuosavybėn perduotą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patenka rajoninio Kelio Nr. 4308 ir jo užimamo žemės ploto 85 kv. m dalis, o į atsakovės V. R. valdomą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka rajoninio Kelio Nr. 4308 ir jo užimamo žemės ploto 106 kv. m dalis.

Teigė, jog įvertinus laikino žemės sklypo plano, 1994 m. spalio 20 d. akto, abriso, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plano, kadastro žemėlapių ištraukų duomenis, Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 89-2704 grąžinant K. G. nuosavybėn žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), K. G. nuosavybėn buvo perduota Kelio Nr. 4308 ir jo užimamos žemės, viso 191 kv. m (85 + 106 kv.

m) dalis. Nustatyta, kad į privačios nuosavybės teise valdomus žemės sklypus patenkanti Kelio Nr. 4308 dalis yra kelio juostos dalis, sklypų ribos suformuotos neišlaikant keliui Nr. 4308 priklausančio 18 m pločio (nuo kelio ašies palikta 7 metrai). Nurodė, jog Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 89-2704 dalis grąžinant natūra K. G. 1,4881 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), viso 191 kv. m ploto dalį, kurią sudaro suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 85 kv. m dalis ir suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 106 kv. m dalis, kurią sudaro Kelias Nr. 4308 ir jo užimama žemė naikintinos kaip neteisėtos iš esmės, savo turiniu prieštaraujančios aukštesnės galios teisės aktams ( Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas paaiškino, kad tokiu būdu buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 95 straipsnio 2 dalies, 98 1 straipsnio 2 dalies (priimto 1964 m.), Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 751 patvirtintų Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų (toliau – ir Kelių nuostatai) 2 ir 3 punktų nuostatos.

3. Pareiškėjas nurodė, jog panaikinus administracinį aktą turi būti panaikintos ir šio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. Panaikinus Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 89-2704 dalį, turi būti pripažinti negaliojančiais vėlesni jų pagrindu sudaryti sandoriai ir administraciniai aktai. Todėl turi būti panaikinta NŽT Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 44VĮ-(14.44.2.1-876) dalis dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo, pripažinta negaliojančia 2014 m. balandžio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalis, panaikinta NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 44FPĮ-31-(14.44.124.) dalis dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo ir NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 44SK-299-(14.44.110.) dalis dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų patvirtinimo dalis bei pripažinta negaliojančia 2016 m. rugsėjo 5 d. žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu sutarties dalis ir 2016 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo dovanojimo sutarties dalis.

4. Pareiškėjas akcentavo, jog nepriklausomai nuo teismo vertinimo dėl Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 89-2704 galiojimo, aplinkybė, kad nurodyti administraciniai aktai buvo priimti ir sandoriai sudaryti neįvertinus Kelio Nr. 4308 patekimo į žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė atskirą pagrindą juos panaikinti dėl prieštaravimo imperatyvioms Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, CK 4.7 straipsnio, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2, 3, 4 straipsnių, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punkto nuostatoms dėl valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančio turto režimo ir disponavimo juo.

5. Pareiškėjas teigė, jog panaikinus kaip neteisėtus skundžiamus įsakymus, taikytina restitucija. Nurodė, kad taikant restituciją šiuo atveju žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 11, 85 kv. m dalis ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 106 kv. m dalis, kurias sudaro valstybinės reikšmės kelias Nr. 4308 ir jo užimama žemė grąžintina valstybei, o atsakovams V. S., Z. G. ir V. R. iš valstybės, kurią atstovauja NŽT, turi būti priteistina valstybei grąžintinos sklypų dalies dydžio vertės kompensacija, kuri atitinka šių žemės sklypų vidutinę rinkos vertę. VĮ Registrų centro internetiniame puslapyje yra viešai paskelbti duomenys, remiantis kuriais 1,2431 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė paieškos dieną (2021 m. rugsėjo 21 d.) yra 1 810 Eur. Valstybei grąžintinos 85 kv. m (0,0085 ha) dalies žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 12 Eur (0,0085 ha x 1810 Eur):1,2431 ha = ~12 Eur), tad atsakovėms V. S. ir Z. G. už valstybei grąžintiną sklypo dalį priteistina bendro 12 Eur dydžio kompensacija. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota V. S. asmeninės nuosavybės teisė į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį, o Z. G. asmeninės nuosavybės teisė į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį, atsakovams priteistina proporcingai turimai nuosavybės daliai tenkanti 85 kv. m dalis. Atitinkamai atsakovei V. S. priteistina suma sudaro 5 Eur, o Z. G. – 7 Eur. VĮ Registrų centro internetiniame puslapyje viešai paskelbti duomenys, remiantis kuriais 0,2450 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė paieškos dieną (2021 m. rugsėjo 21 d.) yra 2 710 Eur. Valstybei grąžintinos 106 kv. m (0,0106 ha) dalies žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 117 Eur (0,0106 ha x 2710 Eur):0,2450 ha = ~117 Eur), tad atsakovei V. R. už valstybei grąžintiną sklypo dalį priteistina 117 Eur dydžio kompensacija.

6. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo straipsnio (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais. Kelias Nr. 4308 tiek 1992 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 550, tiek 1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 priskirtas valstybinės reikšmės keliams, todėl vadovaujantis Konstitucijos 47 straipsnio 4 dalimi, Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, Kelių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1995 m. gegužės 26 d. iki 1997 m. spalio 24 d.) 10 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turėjo būti 18 metrų pločio ir negalėjo būti perleistas privačion nuosavybėn. Ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo valstybės institucijų ir pareigūnų priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas.

7. Pareiškėjas pažymėjo, jog Vilniaus apskrities valdytojas, 1995 m. rugpjūčio 30 d. priimdamas sprendimą, netyrė kam Kelias Nr. 4308 priklauso nuosavybės teise, nesiaiškino šio kelio reikšmės, nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių kategorijas bei suskirstymą, nuostatomis, todėl neteisingai įvertino kelio juostos, kuri yra valstybės žemė, plotį bei matmenis. Širvintų rajono (duomenys neskelbtini), buv. žemės ūkio įmonės, žemės reformos žemėtvarkos preliminariniame projekte, kuriam buvo pritarta Širvintų rajono valdybos 1992 m. liepos 15 d. protokolu Nr. 15 (toliau – ir Žemėtvarkos projektas), K.

G. suprojektuotas žemės sklypas Nr. 103-1, gretimybėje ribojosi su valstybinės reikšmės keliu Nr. 8H1073 (buvęs Kelio Nr. 4308 numeris), kurio plotis nurodytas 18 m. Apie tai, kad žemės sklypas ribojasi su 18 m. pločio keliu pažymėta ir 1994 m. spalio 20 d. žemės sklypo ribų parodymo akte, 1995 m. kovo 22 d. laikiname žemės sklypo Nr. 103-1 plane, abrise, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planuose, kadastro žemėlapių ištraukose.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1991-89 patvirtintame Vilniaus apskrities Širvintų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško, vandens telkinių plane Kelias Nr. 4308, kuris ribojasi su žemės sklypu, perduotu K. G. nuosavybėn, pažymėtas kaip valstybės išperkamas ir neprivatizuojamas, nurodytas kelio plotis 18 m. Nors pati NŽT, pateikusi Respublikinio projektavimo instituto dokumentų fonde esančių 1952 m. aeronuotraukos negatyvo N-35-39-A-a-2 kopijos, 1966, 1967, 1975, 1976, 1981, 1982 m. aeronuotraukų C-45-24-A-a-2 kopijas ir Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo dokumentų fonde esančių 1995, 1996 m. ortofotografinio žemėlapio kopijas, nurodė, kad tarp ginčo teritorijoje įsikūrusių sodybų kelio ruožo tikslaus pločio neįmanoma nustatyti, tačiau teigė, kad faktinis kelio plotis yra siauresnis negu 18 m, o kelią įrašant į Lietuvos Respublikos rajoninių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. 550, galėjo būti nepagrįstai visame kelio ilgyje (10,3) nustatytas 18 m plotis. Tokie atsakovo teiginiai, atsižvelgiant į nurodytus teritorijų planavimo dokumentus ir sklypo formavimo dokumentus, pareiškėjo nuomone, buvo deklaratyvūs ir nepagrįsti. Todėl buvo pagrindas vertinti, kad tuometis Vilniaus apskrities valdytojas žinojo, kad kelias (duomenys neskelbtini) yra valstybinės reikšmės V kategorijos ir šiam keliui turi būti skirta ne siauresnė nei 18 m pločio žemės juosta ( pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-638-440/2017).

Pareiškėjas konstatavo, kad K. G. negalėjo būti perduota natūra nuosavybėn žemės sklypo dalis, patenkanti į valstybinės reikšmės rajoninio Kelio Nr. 4308 ribas, todėl pareiškėjo nurodyto sprendimo dalis, kuria K. G. įgijo 191 kv. m valstybinės reikšmės kelio dalį bei kitų pareiškėjo nurodytų administracinių aktų dalys priimtos pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir pripažintinos neteisėtomis, todėl naikintinos, kaip prieštaraujančios aukštesnės galios aktams.

8. Pareiškėjas teigė, kad neteisėtai priimtų administracinių aktų pagrindu atsakovės įgijo nuosavybę į valstybei išimtine nuosavybe priklausančio turto dalį, todėl tokie aktai turi būti pripažinti neteisėtais. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti ir sukeltų realias pasekmes, yra prašoma teismo panaikinti priimtus neteisėtus administracinius aktus, žemės dalis grąžinti valstybei, o atsakovėms priteisti kompensacijas. Nurodyti reikalavimai yra pagrįsti viešuoju interesu ir nepažeidžia atsakovių teisių ir interesų. Nustačius, kad ginčijami teisės aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, nebuvo pagrindo teigti, kad neteisėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjams gali susiformuoti teisėti lūkesčiai, nes teisėtų lūkesčių principas suponuoja, kad turi būti ginamos teisėtai įgytos teisės. Pareiškėjas nurodė, jog šioje byloje viena restituciją lemiančių aplinkybių yra ta, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės keliai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn. Ginčo sklypų dalys, užimtos Keliu Nr. 4308, nėra civilinės apyvartos objektai, dėl tokių žemės sklypų pirkimo-pardavimo rinkoje sandorių iš esmės negalėtų būti sudaroma, todėl į šį aspektą privalu atsižvelgti nustatant kompensacijos dydį.

9. Pareiškėjas paaiškino, jog tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Informacija prokurorei apie galimą teisės pažeidimą buvo pateikta 2021 m. rugpjūčio 24 d. (Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pareiškimas Nr. 2-14104 „Dėl prašymo ginti viešąjį interesą“). Medžiaga, reikalinga padaryti išvadai dėl viešojo intereso pažeidimo ir kreiptis dėl to į teismą, buvo surinkta per vieną mėnesį ir pareiškimas teismui pateiktas 2021 m. rugsėjo 22 d. Prokuroras kreipėsi į teismą nepraleidęs įstatyme numatyto termino, todėl nebuvo pagrindo spręsti ir dėl jo atnaujinimo, nes toks terminas praleistas nebuvo. Prokuroras pažymėjo, jog taip pat nepagrįsti atsakovų argumentai, kad teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas pareiškė prašymą panaikinti administracinius aktus, kurie priimti prieš daugiau nei 10 metų privalėjo taikyti naikinamąjį terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018 suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės, pagal kurias bylose, kuriose ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė, ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų terminas netaikomas. Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad bylose, kuriose ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė, taikytinas civilinis teisinis ieškinio senaties institutas nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-81-492/2020 ).

10. Atsakovės V. S., Z. G., V. R. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Atsakovės pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, jog atsakovės įgydamos ginčo žemės sklypą žinojo ar turėjo galimybę žinoti apie pažeistą išimtinę valstybės nuosavybės teisę į žemę skirtą keliui, ar kitais būdais būtų prisidėję prie tokio pažeidimo atsiradimo. Nurodė, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas. Ši ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (33 str. 2 d. 9 p., taikomas kartu su ABTĮ 30 str. 1 d.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-194-552/2020). Atsakovės nurodė, jog apibendrinant tai kas išdėstyta, bei tai, kad Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr.89-2704 buvo priimtas prieš 25 metus šis reikalavimas turi būti arba atmestas arba bylą šioje dalyje nutraukta. Atsakovių manymu, atmetus pagrindinį reikalavimą arba bylą nutraukus dalyje taip pat turi būti atmesti visi išvestiniai reikalavimai.

12. Atsakovės nurodė, jog iš administracinių teismų praktikos buvo matyti, jog net ir tais atvejais, kai administraciniai aktai yra neteisėti dėl to, kad jais privačion nuosavybėn buvo perduoti žemės plotai, kurie yra išimtinė valstybės nuosavybė, sprendžiant dėl šių aktų panaikinimo, be kita ko, turi būti paisoma asmens teisėtų lūkesčių bei asmens nuosavybės teisių apsaugos reikalavimų, įtvirtintų Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) (žr. LVAT 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-2875/2012, 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-2875/2012). Turi būti stengiamasi suderinti pirmiau minėtus interesus. Taigi ginčo žemės sklypo dalys priklauso nuosavybės teise atsakovėms nuo 1995 metų t. y. 25 metus ir kilęs ginčas galimai gali būti sprendžiamas kitu būdu t. y. paimant visuomenės poreikiams (Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1094 redakcija).

13. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovas paaiškino, kad remiantis Respublikinio projektavimo instituto dokumentų fonde esančių 1952 m. aeronuotraukos negatyvo N-35-39-A-a-2 kopijos, 1966, 1967, 1975, 1976, 1981, 1982 m. aeronuotraukų C-45-24-A-a-2 kopijų ir Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo dokumentų fonde esančių 1995, 1996 m. ortofotografinio žemėlapio kopijos duomenimis, ginčo teritorijoje buvo įsikūrusios sodybos, tarp kurių ėjo kelias. Ir nors kelio ruožo tikslaus pločio neįmanoma nustatyti, tačiau akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) kaimo (tarpai tarp buvusių (esamų) sodybų ribose faktinis kelio plotis yra siauresnis negu 18 m.

15. Atsakovas nurodė, jog NŽT nuomone, tai, kad Kelias Nr. 4308 yra V kategorijos kelias, įrašytas į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550, priimtu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 751, patvirtintą Lietuvos Respublikos rajoninių kelių sąrašą, ir jam nustatytas 18 metrų minimalus plotis, o privačių žemės sklypų ribos suformuotos (ir perleistos privačiai nuosavybei 1995 m. rugpjūčio 30 d.) neišlaikant Keliui Nr. 4308 priklausančio 18 m pločio, savaime nereiškia imperatyvių teisės normų pažeidimo. Teigė, jog remiantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys sodybos pastatai yra baigti statyti (Pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dar 1923 m., Pastatas – Viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1965 m., Pastatas – Viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1965 m., Pastatas – Tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1923 m., Pastatas – Tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1923 m., Pastatas – Ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1965 m., Pastatas – Ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1965 m., Pastatas – Ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1965 m., Pastatas – Pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1978 m., Pastatas – Ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1978 m., Pastatas – Ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1978 m., Pastatas – Ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1978 m., Pastatas – Daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1978 m., Pastatas – Ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1978 m., Kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1965 m.). Tai reiškė, kad dar iki Kelio Nr. 4308 priskyrimo (1992 m. gruodžio 31 d.) valstybinės reikšmės rajoniniams keliams, ginčo teritorijoje buvo naudojama sodyba, kurios ribos vėliau buvo suformuotos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

16. NŽT pažymėjo, jog remiantis NŽT Širvintų skyriaus 2021 m. spalio 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-775-(5.63.), buvo akivaizdu, kad ginčo ruože, t. y. 9 metrų atstumu nuo Kelio Nr. 4308 ašies, (duomenys neskelbtini) ties žemės sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro (duomenys neskelbtini)) matomi sodo, bet ne kelio elementai, ties (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) matomi namų valdos elementai, bet ne kelio elementai. Kelio sankasos šlaito apatinė briauna nepatenka į privačių žemės sklypų ribas. Nurodė, kad iš žemės sklypo suformavimo dokumentų pagal pažymėtus situacijos elementus, buvo galima konstatuoti, kad kelias ėjo prie pat sodybos statinių ir sodo, tačiau planinėje medžiagoje, kuri parengta masteliu 1:10000, nėra įmanoma pažymėti tikslios ribos su keliu, kuri šiuo metu skiriasi (persidengia) 2 metrais. Bendrai nurodytas 18 m pločio kelias (Kelias Nr. 4308), einantis per (duomenys neskelbtini) kaimą tarp sodybų, minimalaus 18 m pločio nebuvo ir negalėjo būti visuose savo ruožuose, nes akivaizdu, kad esantys statiniai ir kiti sodybų elementai buvo susiformavę žymiai anksčiau nei Keliui Nr. 4308 suteiktas statusas – išimtine nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikai žemė.

17. Atsakovas pažymėjo, kad Preliminarinio projekto sprendiniuose bei Vilniaus apskrities Širvintų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško, vandens telkinių plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1991-89, nurodytas valstybinės reikšmės kelio bendras minimalus 18 m plotis savaime nereiškia imperatyvaus kelio pločio laikymosi visuose kelio ruožuose privalomumo. Nurodė, kad nei pareiškėjo pareiškime, nei Kelių direkcijos rašte, kuriuo prašoma ginti viešąjį interesą, ar paaiškinime nėra nurodyta, koks konkretus kelio elementas pateko į privačius žemės sklypus. Pareiškėjo teiginiai dėl 18 m kelio pločio laikymosi yra formaliai taikoma Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata. NŽT nuomone, ginčo atkarpoje priešingai nei teigė pareiškėjas, kelio elementų niekada nebuvo ir negalėjo būti, nes šioje dalyje žemė nuo 1923 m. buvo naudojama sodybos poreikiams, statinių padėtis erdvėje matosi nepakitusi per visą turimą archyvinių dokumentų laikotarpį. Tuo tarpu, Kelią Nr. 4308 įrašant į Lietuvos Respublikos rajoninių kelių sąrašą, patvirtintą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550, galėjo būti nepagrįstai visame kelio ilgyje (10,3 km) nustatytas 18 m plotis.

18. NŽT nurodė, kad Kelių direkcijai nuo 2011 m. spalio 3 d., kuomet buvo suderinta žemės sklypo, projektinis Nr. 103-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riba su Keliu Nr. 4308, buvo žinoma apie nagrinėjamas aplinkybes bei galimą viešojo intereso pažeidimą. Tokiu atveju, Kelių direkcijai kreipiantis į prokurorą tik 2021 m. praėjus 10 metų nuo sužinojimo ir 26 metams nuo skundžiamų sprendimų priėmimo, turėjo būti taikomas senaties terminas ir pareiškimas nenagrinėjamas. Teigė, jog atsakovėms V. S., Z. G., V. R. susiformavo teisėtas lūkestis nuosavybės teise priklausantį ir laikantis įstatymų reikalavimų sąžiningai įgytą (CK 4.47 str. 1 p.) turtą valdyti tokia apimtimi, kokia atsakovės jį įgijo dar 2014 m. balandžio 17 d., 2016 m. rugsėjo 29 d. sandorių pagrindu. Visi su turto valdymu susiję veiksmai (kadastriniai matavimai, sandoriai ir pan.) buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų.

19. Atsakovas paaiškino, kad kadastrinius matavimus suderino kelio valdytojas, buvo gauti visi būtini suderinimai bei institucijų buvo atlikti visi būtini tikrinimai susiję su žemės sklypo ribomis ir jokių kliūčių patvirtinti tokio ploto ir tokių ribų žemės sklypus kokie buvo patvirtinti ir nuosavybėn suteikti atsakovėms kliūčių neatsirado. Tik 2017 m. kelias buvo perduotas Kelių direkcijai valdyti, naudotis ir juo disponuoti patikėjimo teise, tačiau ir po to eilę metų jokių pretenzijų naujasis kelio valdytojas, dėl ginčo objektu tapusio žemės sklypo (jo dalies) ribų nekėlė ir viskas jam tiko. 2021 m. kelio valdytojas kreipėsi į prokurorą, kas liudijo, kad šiuo atveju taikytina senatis nepriklausomai nuo to, kad prokuroras formaliai pareiškimą teismui pareiškė ir nepraleidęs teismų (ne įstatymų leidėjo) suformuluoto ieškinio senaties termino. NŽT nuomone, senatis šiuo atveju taip išlaikant viešą ir privatų interesą privalo būti taikoma, o jos netaikius gali būti pažeista atsakovių teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. NŽT nurodė, jog žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribos suformuotos teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgiant į faktiškai buvusių sodybų ribas, vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad minėtų žemės sklypų dalys patenka į valstybinės reikšmės rajoninio kelio „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 4308 ir jam priskirto žemės ploto ribas.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kelių direkcija atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka ir prašė jį tenkinti.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškime ir prie jo pridėtuose dokumentuose užfiksuotos faktinės aplinkybės patvirtino, jog priimant administracinį aktą – 1995 m. rugpjūčio 30 d. Sprendimą ir vėlesnius su tuo susijusius administracinius aktus bei sudarant sandorius, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 85 kv. m dalis ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 106 kv. m dalis neteisėtai pateko į Kelio užimtą žemės plotą, pažeidžiant Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, CK ir kitų įstatymų nuostatas, todėl atitinkamos administracinių aktų dalys savo turiniu prieštaraujančios aukštesnės galios teisės aktams negalioja ab initio ir naikintinos. Pažymėjo, kad panaikinus administracinius aktus, turi būti panaikintos ir šių aktų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės.

22. Kelių direkcija teigė, jog kadangi perleidžiant žemės sklypus privačiai nuosavybei buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikšmės kelio dalis, restitucija turi būti taikoma natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn iš atsakovių kelio dalis, patenkančias į atsakovėms priklausančius žemės sklypus. Kelių direkcija pažymėjo, kad pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, tokiais atvejais valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 165/2012).

23. Rašytiniuose paaiškinimuose Kelių direkcija nurodė, jog valstybei iš atsakovių grąžintina tik nedidelės žemės sklypų dalys, t. y. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 85 kv. m dalis ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 106 kv. m dalis. Nėra duomenų, kad tokios žemės sklypo dalies netekimas apribotų ir pablogintų joms priklausančių žemės sklypų naudojimą, kitaip reikšmingai pažeistų atsakovių teises. Be to, už valstybei grąžinamą žemės sklypo plotą, atsakovėms prašoma priteisti vidutinę rinkos vertę atitinkančią kompensaciją. Dėl praleisto ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, Kelių direkcija pažymėjo, jog prokuroro teisę kreiptis į administracinį teismą ginant viešąjį interesą įtvirtina ne tik ABTĮ, bet ir Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą gindami viešąjį interesą turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (LVAT 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-180/2009, 2007 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

24. Kelių direkcija teigė, kad NŽT argumentas, jog sodybų elementai buvo susiformavę žymiai anksčiau nei Keliui Nr. 4308 suteiktas išimtinės valstybės nuosavybės statusas, byloje nebuvo reikšmingas, nes šiuo atveju sprendžiama dėl aplinkybių, kurios buvo ginčijamų aktų priėmimo metu, t. y. 1995 m. ir vėliau. Kaip jau minėta, 1995 m. Kelias turėjo išimtinės valstybės nuosavybės statusą, todėl jo plotas ir ribos negalėjo būti pažeistos. NŽT atsiliepime pažymėjo, kad Kelių direkcijai nuo 2011 m. spalio 3 d., kuomet buvo suderinta žemės sklypo, projektinis Nr. 103-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riba su Keliu Nr. 4308, buvo žinoma apie nagrinėjamas aplinkybes bei galimą viešojo intereso pažeidimą. Šie argumentai nepagrįsti, nes kelias buvo perduotas Kelių direkcijai valdyti, naudotis ir juo disponuoti patikėjimo teise 2017 m. kai Kelio sklypo kadastriniai matavimai dar nebuvo atlikti. Atmestini NŽT argumentai ir dėl Kelių direkcijos galimai uždelsto kreipimosi dėl teisių pažeidimo gynimo, kadangi apie teisių pažeidimą buvo sužinota tik atlikus tikslius Kelio kadastrinius matavimus kai buvo atsisakyta juos įregistruoti bei administracine tvarka išspręsti susidariusią situaciją. Teigė, kad šiame ginče NŽT nenurodė jokių kitų išskirtinių faktinių ar teisinių aplinkybių, dėl kurių minimalaus kelio pločio reikalavimo neturėtų būti laikomasi ir prokuroro reikalavimai negalėtų būti tenkinami. Be to, NŽT pasikeitusi pozicija argumentuojama klaidingais teiginiais, prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

II.

25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą pareiškimą tenkinti. Teismas nusprendė:

1) panaikinti Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 89-2704 dėl nuosavybės teisės atstatymo K. G. į 1,14881 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro šiuo metu suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 85 kv. m rajoninio kelio Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimamos žemės dalis ir suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 106 kv. m rajoninio kelio Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimamos žemės dalis;

2) panaikinti NŽT Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 44VĮ-(14.44.2.1-876) „Dėl pil. K. G. žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimo“;

3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m balandžio 17 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. S. ir Z. G. paveldėjo K. G. 1,14881 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro šiuo metu suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 85 kv. m rajoninio kelio Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimamos žemės dalis ir suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 106 kv. m rajoninio kelio Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimamos žemės dalis;

4) panaikinti NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 44FPĮ-31-(14.44.124.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ dalį ir juo patvirtino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 85 kv. m dalies ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),106 kv. m. dalies, kurias sudaro rajoninis kelias Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė;

5) panaikinti NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 44SK-299-(14.44.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo dalies, kurią sudaro žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 85 kv. m dalis ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 106 kv. m dalis, užimtos rajoninio kelio Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo;

6) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. rugsėjo 5 d. Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį dėl 85 kv.m dalies, patenkančios į žemės sklypą Nr. 1-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 106 kv. m dalies, patenkančios į žemės sklypą Nr. 1-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias sudaro rajoninis kelias Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė;

7) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. rugsėjo 29 d. Žemės sklypo dovanojimo sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria V. S. 0,2450 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) padovanojo V. R., 106 kv. m. dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė;

8) taikyti restituciją ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 85 kv. m ploto (0,0085 ha) dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė grąžinti Lietuvos Respublikai; žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 106 kv. m ploto (0,0106 ha) dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė grąžinti Lietuvos Respublikai; priteisti iš valstybės, atstovaujamos NŽT, atsakovams V. S. 5 Eur dydžio kompensaciją, Z. G. 7 Eur dydžio kompensaciją; priteisti atsakovei V. R. iš valstybės, atstovaujamos NŽT, 117 Eur dydžio kompensaciją.

26. Teismas nustatė, jog:

27. Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 89-2704 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei K. G.“ Vilniaus apskrities valdytojas nusprendė atstatyti K. G. nuosavybės teises į jos turėtą 6 ha žemę (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 6,00 ha žemės. Širvintų rajono žemėtvarkos tarnyba 1995 m. gegužės 15 d. patvirtino laikiną žemės sklypo planą M 1:10000, kuriame nurodyta, kad K. G. suplanuotas 103 1 sklypas 1,50 ha ploto, nurodytas gretimai esantis kelias, kuris yra 18 m pločio. 1996 m. liepos 2 d. Nekilnojamojo turto registre Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 89-2704 pagrindu buvo įregistruotas 1,4881 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir K. G. nuosavybės teisės į jį.

27.1. NŽT Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 44VĮ-(14.44.2.1-876) „Dėl pil. K. G. žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimo“ nustatė, kad po kadastrinių matavimų K. G. žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), plotas yra 1,4881 ha. Iki sklypo kadastrinių matavimų jis buvo 1,50 ha.

27.2. 2014 m. balandžio 17 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. ir Z. G. paveldėjo mirusios motinos K. G. turtą, tame tarpe po 1/2 dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

27.3. NŽT Širvintų skyriaus vedėjas 2016 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 44FPĮ-31-(14.44.124.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

27.4. Širvintų skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 9 d. NŽT sprendimu Nr. 44SK-299-(14.44.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pertvarkytas padalijimo būdu į du žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 1-1 ir 1-2 ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys pagal matininko G. K. 2016 m. birželio 22 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas.

27.5. 2016 m. rugsėjo 5 d. Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), Z. G. ir V. S. susitarė, sutiko padalinti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, kad V. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. 1-2, kurio plotas 2 450 kv. m, ir V. S. ir Z. G. bendros dalinės nuosavybės teise priklauso sklypas Nr. 1-1, kurio plotas 12 431 kv. m – V. S. – (duomenys neskelbtini) dalių asmeninės nuosavybės teise, o Z. G. – (duomenys neskelbtini) dalys asmeninės nuosavybės teise.

27.6. 2016 m. rugsėjo 8 d. Nekilnojamojo turto registre 2016 m. rugpjūčio 9 d. NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 44SK-299-(14.44.110.) ir 2016 m. rugsėjo 5 d. Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu sutarties pagrindu buvo įregistruotas 1,2431 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir V. S. bei Z. G. nuosavybės teisės į jį. 2016 m. rugsėjo 8 d. Nekilnojamojo turto registre NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 44SK-299-(14.44.110.) ir 2016 m. rugsėjo 5 d. Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu sutarties pagrindu buvo įregistruotas 0,2450 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir V. S. nuosavybės teisės į jį.

27.7. 2016 m. rugsėjo 29 d. Žemės sklypo dovanojimo sutartimi (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinta, jog V. S. 0,2450 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) padovanojo V. R.. Kelio Nr. 4308 ruožo nuo 3,408 km iki 9,920 km, sklypo plotas 118 584 kv. m, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis nustatė ir kelio sklypo planą 2021 m. vasario 17 d. parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas V. J..

27.8. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas V. J. 2020 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į NŽT Širvintų skyrių su prašymu surašyti išvadas apie teisingai sudarytus kelių, tarp jų ir Kelio Nr. 4308, planus. Prašyme pažymėjo, kad žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), riba suformuota neišlaikant keliui Nr. 4308 numatyto 18 m pločio.

27.9. NŽT Širvintų skyriaus vedėjas 2021 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 44SK-184(14.44.110 E) suformuoti žemės sklypą (kelio juostą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti šio žemės sklypo (kelio juostos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nutiestas valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4308 (duomenys neskelbtini), turto patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas Kelių direkcijos, kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko V. J. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1865658.

27.10. NŽT Širvintų skyriaus vedėjas 2021 m. gegužės 5 d. išvadoje Nr. 44IŽ-24-(14.4.111 E.) nurodė, kad patikrino žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nutiestas Kelias Nr. 4308, kadastrinių matavimų bylą ir nustatė, kad žemės sklypo planas parengtas neteisingai; žemės sklypo ir inžinerinio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos turi būti tikslinamos iki žemės sklypų, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribų.

27.11. Kelių direkcija 2021 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimu Nr. 2-14104 „Dėl prašymo ginti viešąjį interesą“ ,motyvuodama tuo, kad kitiems asmenims priklausantys žemės sklypai patenka į valstybinės reikšmės V kategorijos kelio Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimamų žemės sklypų ribas, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą siekiant panaikinti žemės sklypų savininkių nuosavybę į 85 kv. m, 106 kv. m dalis žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančių į kelio Nr. 4308 ir jam priskirto žemės ploto ribas. Kelių direkcija 2021 m. rugsėjo 8 d. paaiškinimuose rašte Nr. 2-14955 nurodė, kad atlikus Kelio Nr. 4308 kadastrinius matavimus siekiant atlikti kelio kadastro duomenų teisinę registraciją nustatyta, kad į Kelio Nr. 4308 ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalys: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 85 kv. m dalis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 106 kv. m dalis. Žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), riba suformuota neišlaikant Keliui Nr. 4308 numatyto 18 metrų pločio (nuo kelio ašies palikta tik 7 metrai).

27.12. Kelias Nr. 4308 yra V kategorijos valstybinės reikšmės rajoninis kelias įrašytas į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550, priimtu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų patvirtinimo“, patvirtintą Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą.

28. Teismas pažymėjo, kad Kelių įstatymas priimtas 1995 m. gegužės 11 d. iki Kelių įstatymo priėmimo automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus bei nuosavybės rūšis reglamentavo Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas ir Kelių nuostatai. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (redakcija iki 2002 m. kovo 20 d.) 4 straipsnio 1 dalis numatė, kad valstybiniai automobilių keliai yra Lietuvos Respublikos valstybinė nuosavybė. Nuo 2002 m. kovo 20 d. galiojusio Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo nuostatos, numatančios, kad valstybinės reikšmės keliai yra Lietuvos valstybės nuosavybė buvo įtvirtintos 6 straipsnio 2 dalyje. Teismas apžvelgė Kelių įstatymo nuostatų (galiojo iki 1995 m. gruodžio 14 d.) 2 ir 5 punktų, Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 4 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 5, 8 punktų, 6 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 2 dalies, bei Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 2 dalies (redakcija nuo 1996 m. birželio 28 d.), Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio (redakcija iki 1995 m. gruodžio 20 d.) 1 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (redakcija nuo 1995 m. liepos 19 d. iki 1997 m. liepos 9 d.) 4 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas.

29. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 89-2704 priėmimo metu rajoninis Kelias Nr. 4308 turėjo tik valstybei nuosavybės teise galinčio priklausyti valstybinio kelio statusą, todėl kelias ir jo užimama žemė, kaip valstybės išimtinės nuosavybės teisės objektai, negalėjo būti perduota asmenų nuosavybės teisių atkūrimui, ji negalėjo būti privatizuota. Teismas pabrėžė, kad Konstitucijos 47 straipsnio (redakcija iki 2003 m. vasario 24 d.) 4 dalis numatė, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 2 dalyje (redakcija nuo 1996 m. birželio 28 d.) nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybiniams keliams. Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio (redakcija iki 1995 m. gruodžio 20 d.) 1 punktas numatė, kad privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama kelių, aerodromų, uostų ir jų įrenginių, karinių dalinių, taip pat valstybinės sienos ir krašto apsaugai reikalinga žemė. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (redakcija iki 2002 m. kovo 20 d.) 4 straipsnio 1 dalis numatė, kad valstybiniai automobilių keliai yra Lietuvos Respublikos valstybinė nuosavybė.

30. Teismas pažymėjo, jog 1992 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 550 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 Kelias Nr. 4308 priskirtas valstybinės reikšmės keliams, todėl priimant administracinį aktą – Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 89-270 ir vėlesnius su juo susijusius administracinius aktus bei sudarant sandorius, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 85 kv. m dalis ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 106 kv. m dalis neteisėtai pateko į Kelio Nr. 4308 užimtą žemės plotą, pažeidžiant Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatas.

31. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities valdytojas, kaip kompetentingas viešojo administravimo subjektas, 1995 m. rugpjūčio 30 d. priimdamas sprendimą Nr. 89-270, privalėjo taikyti aukščiau nurodytas įstatymuose įtvirtintas nuostatas, užtikrinančias, kad žemė, priskirta valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančiam Keliui Nr. 4308, negalėjo būti privačios nuosavybės teisės objektu ir privatizuota. Taigi, Vilniaus apskrities valdytojas, kurio teisių ir pareigų perėmėja yra NŽT, pažeidė imperatyvias Konstitucijos ir kitų įstatymų normas, draudžiančias valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančią žemę perleisti privačion nuosavybėn. Taigi pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 89-270 teismo tenkintas.

32. Teismas nustatęs, kad Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. 89-270 buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas ir panaikinus jo dalį, pripažįstamos negaliojančiomis ir 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 89-270 pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės: NŽT Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 44VĮ-(14.44.2.1-876) „Dėl pil. K. G. žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimo“, 2014 m balandžio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. S. ir Z. G. paveldėjo K. G. 1,14881 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis, kurią sudaro šiuo metu suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 85 kv. m rajoninio kelio Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimamos žemės dalis bei suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 106 kv. m rajoninio kelio Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimamos žemės dalis, 2016 m. gegužės 24 d.

NŽT Širvintų skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 44FPĮ-31-(14.44.124.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ dalis ir juo patvirtinto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto dalis dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 85 kv. m dalies ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 106 kv. m dalies, kurias sudaro rajoninis kelias Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė, 2016 m. rugpjūčio 9 d.

NŽT Širvintų skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 44SK-299-(14.44.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ dalis dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo dalies, kurią sudaro žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 85 kv. m dalis ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 106 kv. m dalis, užimtos rajoninio kelio Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo, 2016 m. rugsėjo 5 d.

Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis dėl 85 kv. m dalies, patenkančios į žemės sklypą Nr. 1-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 106 kv. m dalies, patenkančios į žemės sklypą Nr. 1-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias sudaro rajoninis kelias Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė, 2016 m. rugsėjo 29 d. Žemės sklypo dovanojimo sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria V.

S. 0.2450 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padovanojo V. R., 106 kv. m dalis, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4308 (duomenys neskelbtini)ir jo užimama žemė.

33. Teismas nurodė, kad atsakovės V. S., Z. G., V. R. nurodė, jog net ir tais atvejais, kai administraciniai aktai yra neteisėti dėl to, kad jais privačion nuosavybėn buvo perduoti žemės plotai, kurie yra išimtinė valstybės nuosavybė, sprendžiant dėl šių aktų panaikinimo, be kita ko, turi būti paisoma asmens teisėtų lūkesčių bei asmens nuosavybės teisių apsaugos reikalavimų, įtvirtintų Konstitucijoje bei Konvencijoje. NŽT atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą taip pat nurodė, jog atsakovėms susiformavo teisėtas lūkestis nuosavybės teise priklausantį ir laikantis įstatymų reikalavimų sąžiningai įgytą (CK 4.47 str. 1 p.) turtą valdyti tokia apimtimi, kokia atsakovės jį įgijo dar 2014 m. balandžio 17 d., 2016 m. rugsėjo 29 d. sandorių pagrindu. Teismas pažymėjo, jog pagal suformuotą teisminę praktiką, neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui negali būti teikiamas prioritetas. Nustačius, kad ginčijami administraciniai sprendimai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, ir, atsižvelgus į tai, kad teisėtų lūkesčių principas suponuoja, jog ginamos tik teisėtai įgytos teisės, nebuvo pagrindo teigti, kad nekilnojamojo turto įgijėjams neteisėtų sprendimų pagrindu gali susiformuoti teisėti lūkesčiai.

34. Atsakovas NŽT savo atsiliepime į pareiškėjo skundą taip pat nurodė, jog dar iki Kelio Nr. 4308 priskyrimo valstybinės reikšmės rajoniniams keliams, ginčo teritorijoje buvo naudojama sodyba, nesudarė pagrindo mažinti valstybinės reikšmės kelio juostos pločio ir keliui priklausančio sklypo. Teismas nurodė, jog atsakovo argumentai nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, kadangi šiuo atveju sprendžiama dėl aplinkybių, kurios buvo ginčijamų aktų priėmimo metu, t. y. 1995 m. ir vėliau.

35. Atsakovės pažymėjo, jog ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad informacija prokurorei apie galimą teisės pažeidimą buvo pateikta 2021 m. rugpjūčio 24 d. Kelių direkcijai pateikus pareiškimą Nr. 2-14104 „Dėl prašymo ginti viešąjį interesą“. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, prokuroras pareiškimą elektroninių ryšių priemonėmis teismui padavė 2021 m. rugsėjo 22 d. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas darė išvadą, kad prokuroras 2021 m. rugsėjo 22 d. pareiškimu į administracinį teismą kreipėsi per ABTĮ 29 straipsnio nustatytą terminą. Todėl atsakovų argumentai, jog šiuo atveju reikalavimai turi būti atmesti arba byla dalyje turi būti nutraukta arba taikomas senaties terminas ir pareiškimas nenagrinėjamas teismo atmesti kaip nepagrįsti.

36. Pareiškėjas prašė taikyti restituciją natūra ir grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 85 kv. ploto (0,0085 ha) dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4308 ir jo užimama žemė ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 106 kv. ploto (0,0106 ha) dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4308 ir jo užimama žemė. Taip pat iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteisti atsakovei V. S. 5 Eur dydžio kompensaciją, atsakovei Z. G. 7 Eur dydžio kompensaciją, V. R. 117 Eur dydžio kompensaciją.

37. Teismo vertinimu, konstatavus, jog atkuriant nuosavybės teises į žemę natūra, Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 89-270 privačion nuosavybėn buvo perleista Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė, priskirta valstybinės reikšmės keliui, restitucija turi būti taikoma natūra, t. y. valstybės nuosavybėn grąžinamas neteisėtai perleistas nekilnojamasis turtas, o Lietuvos Respublika turi pareigą teisingai už tai atlyginti atsakovėms V. S., Z. G. ir V. R..

38. Teismas vadovaudamasis LVAT 2018 m. balandžio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-247-264/2018 pateiktu išaiškinimu, pažymėjo, kad, nesant individualaus prarasto turto rinkos vertės įvertinimo, turi būti remiamasi Nekilnojamojo turto registre nurodyta nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte.

39. Pareiškėjas pateikė VĮ Registrų centro internetiniame puslapyje pateiktus viešai paskelbtus duomenys, kuriais remiantis 1,2431 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė paieškos dieną (2021 m. rugsėjo 21 d.) yra 1 810 Eur. Valstybei grąžintinos 85 kv .m (0,0085 ha) dalies žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 12 Eur (0,0085 ha x 1810 Eur):1,2431 ha = ~12 Eur), tad atsakovėms V. S. ir Z. G. už valstybei grąžintiną sklypo dalį priteistina bendro 12 Eur dydžio kompensacija. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota V. S. asmeninės nuosavybės teisė į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį, o Z. G. asmeninės nuosavybės teisė į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį, atsakovėms priteista proporcingai turimai nuosavybės daliai tenkanti 85 kv. m dalis. Atitinkamai atsakovei V. S. priteista suma sudarė 5 Eur, o Z. G. – 7 Eur. VĮ Registrų centro internetiniame puslapyje viešai paskelbti duomenys, remiantis kuriais 0,2450 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė paieškos dieną (2021 m. rugsėjo 21 d.) yra 2 710 Eur. Valstybei grąžintinos 106 kv. m (0,0106 ha) dalies žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 117 Eur (0,0106 ha x 2710 Eur):0,2450 ha = ~117 Eur), tad atsakovei V. R. už valstybei grąžintiną sklypo dalį priteista 117 Eur dydžio kompensacija.

40. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Lietuvos valstybė už jos nuosavybėn grąžinamą nekilnojamąjį turtą privalo atsakovei V. S. sumokėti 5 Eur, atsakovei Z. G. 7 Eur, atsakovei V. R. 117 Eur.

41. Atsakovės V. S., Z. G., V. R. prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos.

III. 42. Atsakovai S. S. ir V. R. (V. S. teisių ir pareigų perėmėjai), Z. G. (toliau – ir atsakovai) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą bei pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

43. Atsakovai apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, grindžia šiais argumentais:

43.1. Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, keliamais reikalavimais iš esmės siekia atgaline data įsiterpti į jau susiklosčiusius teisinius santykius, tikslu pašalinti prieš ketvirtį amžiaus galbūt valstybės institucijų padarytas klaidas. Pareiškėjo reikalavimai pareikšti siekiant pašalinti sukeltas ginčijamo Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 89-2704 dalies teisines pasekmes. Kitaip tariant, ginčas iš esmės kyla dėl 1995 m., t. y. prieš daugiau kaip 25 metų, priimto valstybinės valdžios sprendimo dalies panaikinimo (šio individualaus administracinio akto dalies teisėtumo ir pagrįstumo).

Toks reikalavimas, kartu su reikalavimu panaikinti ginčijamo sprendimo dalimi sukeltas materialines teisines pasekmes, iš esmės vertintinas kaip valstybės siekis atgaline data taisant galimai savo pačių institucijų padarytas klaidas įsiterpti (įsikišti) į 1995 m. nuosavybės atkūrimo teisinius santykius. Analogiškose bylose dėl žemės priklausančios valstybei išimtine teise, kuriose buvo sprendžiamas valstybės institucijų padarytų klaidų ištaisymo klausimas, teismų praktikoje yra konstatuota, kad restitutio in integrum (grąžinimas į buvusią padėtį) principo taikymas, atkuriant tik pažeistą išimtinę valstybės teisę, nepaisant arba visiškai paneigiant sąžiningo naujo teisės įgijėjo teises ir teisėtus interesus, reikštų Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugomų teisių paneigimą.

Valstybės klaidų taisymo kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) nuolat pabrėžia „gero valdymo“ principo svarbą (paprastai aiškindamas Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) nuostatas (žr., pvz., EŽTT 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Bogdel prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 41248/06 ir kt.). Pareiškėjas nenurodo, kad atsakovai įgydami ginčo žemės sklypą žinojo ar turėjo galimybę žinoti apie pažeistą išimtinę valstybės nuosavybės teisę į žemę skirtą keliui, ar kitais būdais būtų prisidėję prie tokio pažeidimo atsiradimo.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės siekia pašalinti galimai padarytą valstybės institucijų klaidą nustatant žemės, priklausančios išimtinei valstybės nuosavybei, ribas, minėto termino atnaujinimo galimybę paneigia vien tai, kad savininko teises į ginčo kelią įgyvendinančiai Kelių direkcijai jau nuo 2011 m. spalio 3 d., kuomet buvo suderinta ginčo žemės sklypo, projektinis Nr. 103-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riba su keliu Nr. 4308, buvo žinoma apie esamą situaciją. Tačiau, pačiai valstybei žinant apie galbūt neteisėtą jos turto perleidimą privatiems asmenims, į savo pačios institucijas (prokurorą) dėl galimai pažeisto viešo intereso gynimo kreipėsi tik po dešimties metų, t. y. ilgą laiką nepagrįstai delsė kreiptis į teismą.

Juk spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos turi veikti greitai, tinkamai ir nuosekliai (žr., pvz., EŽTT 2011 m. spalio 20 d. sprendimą byloje R. prieš Ukrainą (29979/04), 70–71 p.).

43.2. Išimtinė valstybės nuosavybė net nebuvo perleista privatiems asmenims. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo ginčo kelio ruože susiklosčiusią faktinę situaciją apibūdinančią byloje pateiktus duomenis, įskaitant surašytus NŽT atlikus patikrinimą vietoje, kuriuose, be kita ko, aiškiai nurodyta, kad kelio sankasos šlaito apatinė briauna net nepatenka į privačių žemės sklypų ribas, taip pat tai, kad 18 metrų pločio kelio juosta apimtų sodybą su pastatais (pastatytais dar iki 1990 m.), įskaitant užstatytą Valdybos sprendime nurodyto sklypo dalį (konkrečiai ginčo kelio juosta eitų po iki 1990 m. pastatytais ir šiuo metu naudojamais sodybos pastatais, kurie yra arčiau, nei 9 metrai nuo ginčo kelio ašies). Atsakovai pažymi, kad jei teismas vertintų, kad ginčo laikotarpiu galiojusios Kelių įstatymo ir kitos nuostatos nesiejo konkretaus kelio juostos (t. y. valstybinės reikšmės keliui priskirtos žemės) pločio su atitinkamose jo (kelio) ruožo faktine situacija (nagrinėjamu atveju – su tuo, kad tame ruože stovi sodybos pastatai), prašo kreiptis j Konstitucinį Teismą dėl tokios legislatyvinės omisijos atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, 47 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

43.3. Turi būti ginamas realus, o ne „ant popieriaus“ egzistuojantis viešasis interesas. Pažymi, kad vien susisiekimo ministro įsakymas dėl kelio priskyrimo vienai ar kitai kategorijai, kuri nulemia kelio juostos (minimalų) plotą, savaime nereiškia, jog toks kelias ir jo elementai tokį plotą de facto ir užima. Byloje nėra jokių duomenų, kad egzistuoja visuomeninis poreikis esamą kelią plėsti, statyti naujus kelio elementus, bet iš esmės siekiama tik formalaus kelio, kaip inžinerinio statinio, kadastro duomenų patikslinimo pagal Kelių direkcijos užsakymu atliktus kadastrinius matavimus. Kitaip tariant, prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas nėra susijęs su visuomenės interesais naudojantis ginčo keliu, o tik su valstybės institucijų klaidos, galimai padarytos nustatant valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės ribas, pašalinimu. Toks pašalinimas nagrinėjamu atveju akivaizdžiai yra savitikslis ir realiai joks viešas interesas nebus apgintas, jokio realaus intereso nesiekiama apginti.

43.4. Prokuroro reikalavimai turi būti tinkami viešajam interesui apginti bei turi būti pašalinamos visos administracinio akto, kurį siekiama panaikinti tikslu apginti šį interesą, sukeltos materialiosios teisinės pasekmės. Tačiau nagrinėjamu atveju tenkinus pareiškėjo reikalavimus, būtų sukurta neapibrėžta ir teisiškai neaiški situacija, kai kelio juosta eina ne tik per sodybą, bet ir po stovinčiais sodybos pastatais. Toks viešojo intereso gynimo teisme rezultatas nėra galimas.

43.5. Kilus konkrečiam visuomenės poreikiui valstybė gali inicijuoti ginčo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Vien tai, kad prokuroro pareiškimas būtų atmestas, neužkerta kelio valstybei, jei kiltų konkretus visuomenės poreikis išplėsti faktinę ginčo kelio juostą, inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros (Žemės įstatymas). Būtent tokia procedūra, o ne siekis atgaline tvarka ištaisyti prieš ketvirtį amžiaus galimai valstybės institucijų padarytas klaidas, yra tinkamas ir civilizuotas kelias užtikrinti visuomenės poreikius (t. y. viešąjį interesą).

44. Atsakovas NŽT sutinka su atsakovų pateiktu apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais, teisiniu ir faktiniu vertinimu, bei remiantis ABTĮ 135 straipsnio 1 dalimi, teikia pareiškimą dėl prisidėjimo prie pareikšto apeliacinio skundo. NŽT prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą bei pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

45. NŽT pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nurodo:

45.1. Pirmosios instancijos teismo neteisingai ištirtos byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės, neteisingai pritaikytos teisės normos (ABTĮ 147 str.). Teismas visiškai ignoravo ginčo kelio ruože susiklosčiusią faktinę situaciją apibūdinančią byloje pateiktus duomenis. Taip pat atsakovas pritaria apeliacinio skundo teiginiams, kad byloje nėra jokių duomenų, kad egzistuoja visuomeninis poreikis esamą kelią plėsti, statyti naujus kelio elementus, bet iš esmės siekiama tik formalaus kelio, kaip inžinerinio statinio, kadastro duomenų patikslinimo pagal Kelių direkcijos užsakymu atliktus kadastrinius matavimus. Kitaip tariant, prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas nėra susijęs su visuomenės interesais naudojantis ginčo keliu, o tik su valstybės institucijų klaidos, galimai padarytos nustatant valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės ribas, pašalinimu. Toks pašalinimas nagrinėjamu atveju akivaizdžiai yra savitikslis ir realiai joks viešas interesas nebus apgintas, jokio realaus intereso nesiekiama apginti.

45.2. Teismas neįsigilino į faktinę situaciją. NŽT mano, jog faktinės aplinkybės teismo turėjo būti ištirtos ir pripažintos reikšmingomis, nes būtent sodybos elementai egzistavo ginčijamo sprendimo priėmimo metu 1995 m. ir anksčiau, tai nėra naujai įkurta sodyba po to, kai valstybinė žemė buvo privatizuota. Tokiu atveju, teismui teisingai nustačius faktines aplinkybes, kad ginčo teritorija niekada (iki žemės reformos ir privatizavus valstybinę žemę 1995 m.) nebuvo užimta keliu, bet buvo užimta sodybos elementais, dėl ko, Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. 89-270 priimtas teisėtai ir pagrįstai, negalėjo pripažinti, kad ginčo teritorija – išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei ir negalėjo būti taikomos viešojo intereso gynimo priemonės. Jokie teisės aktai nereglamentavo, kad faktiškai egzistuojanti sodyba naudojama su visais sodybos elementais, juo labiau statiniais užstatyta žemės dalis, kuri patenka į 18 metrų pločio kelio ribas, priklauso valstybei išimtinės nuosavybės teise ir negali būti privatizuojama, negali būti atkuriama nuosavybės teisė grąžinant žemę natūra.

45.3. Byloje pateikti įrodymai, kad sodybos elementai, kurie egzistavo iki 1995 m. ir net iki 1992 m. (Pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra baigtas statyti dar 1923 m), buvo susiformavę žymiai anksčiau nei Keliui Nr. 4308 suteiktas statusas – išimtine nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikai žemė. Šie sodybos elementai iš esmės išliko nepakitę ir atliekant Keliui Nr. 4308 kadastrinius matavimus pagal VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymą 2021 metais. Juo labiau, ginčo teritorijoje nebuvo jokių keliui būdingų elementų (Kelių įstatymo 2 str. 5 p. įtvirtintų), tokių elementų nėra konstatuota ir pirmosios instancijos teismo sprendime, tuo tarpu, teismo sprendimas grindžiamas formalia įstatymine nuostata, kad 18 metrų žemės plotis priklauso valstybei išimtine nuosavybės teise.

45.4. Nei pareiškėjo pareiškime, nei Kelių direkcijos rašte, kuriuo prašoma ginti viešąjį interesą, ar paaiškinime nėra nurodyta, koks konkretus kelio elementas pateko į privačius žemės sklypus. NŽT nuomone, žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos suformuotos teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgiant į faktiškai buvusių sodybų ribas, vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad minėtų žemės sklypų dalys patenka į valstybinės reikšmės rajoninio kelio „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 4308 ir jam priskirto žemės ploto ribas.

46. Pareiškėjas Prokuroras atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų skundą atmesti.

47. Pareiškėjas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

47.1. Dėl išimtinės valstybės nuosavybės ir kelio dalies patenkančios į žemės sklypus, pažymi, kad teismas ginčijamame sprendime pažymėjo ir pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550, priimtu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 Kelias Nr. 4308 priskirtas valstybinės reikšmės keliams, todėl 1995 m. rugpjūčio 30 d. priimant valdytojo sprendimą ir vėlesnius administracinius aktus bei sudarant sandorius, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 85 kv. m dalis ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 106 kv. m dalis neteisėtai pateko į Kelio Nr. 4308 užimtą žemės plotą.

Tiek pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (redakcija iki 2002 m. kovo 20 d.) 4 straipsnio 1 dalį ir 1995 m. gegužės 26 d. įsigaliojusio Kelių įstatymo 3 straipsnio nuostatas rajoniniai keliai pagal reikšmę yra priskiriami valstybiniams (valstybinės reikšmės) keliams. Atsižvelgiant į tai, rajoninio kelio Nr. 4308 priskyrimas valstybiniams (valstybinės reikšmės) keliams pagal ginčo teisiniams santykiams aktualų teisinį reguliavimą negali būti siejamas su šio kelio papildomu formaliu įrašymu ar neįrašymu į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamą valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, o tokio sąrašo sudarymas ir tvirtinimas vertintinas tik kaip papildoma kelių apskaitos priemonė, o ne valstybinės reikšmės kelio statuso suteikimo kriterijus.

Valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai pagal CK 4.7 straipsnio 2 dalį yra išimti iš civilinės apyvartos, o tai reiškia, kad šių objektų perleidimas iš valstybės dispozicijos yra draudžiamas. Vilniaus apskrities valdytojas, 1995 m. rugpjūčio 30 d. priimdamas sprendimą, nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių kategorijas bei suskirstymą, nuostatomis, todėl neteisingai įvertino kelio juostos, kuri yra valstybės žemė, plotį bei matmenis. K. G. negalėjo būti perduota natūra nuosavybėn žemės sklypo dalis, patenkanti į valstybinės reikšmės rajoninio Kelio Nr. 4308 ribas, todėl pareiškėjo nurodyta apskrities Sprendimo dalis, kuria K.

G. įgijo 191 kv. m (85 + 106) valstybinės reikšmės kelio dalį bei kitų pareiškėjo nurodytų administracinių aktų dalys priimtos pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir pripažintos neteisėtomis, todėl panaikintos teismo sprendimu pagrįstai. Pareiškėjo vertinimu, teisinis reguliavimas Sprendimo priėmimo metu ir šiuo metu nenumato galimybės minimalaus kelio juostos pločio mažinti. Prokuroras tvirtinimu, pareiškimu prašė ir teismas sprendimą priėmė dėl administracinių aktų panaikinimo ir sandorių dalies pripažinimo negaliojančiais dėl Kelio, patenkančio į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, kuri nėra užimta pastato dalimi ir dėl pastatu užimtos dalies restitucijos nesprendė.

Pareiškime nurodyta Kelio dalis, patenkanti į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (85 kv.

m) ir kelio dalis, patenkanti į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (106 kv.

m) nepatenka į galiojusio Kelių įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodytus ruožus – iškasas ar pylimus, dėl kurių kitaip turėtų būti nustatoma kelio juostos riba.

47.2. Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pareiškėjas nurodo, kad Kelias Nr. 4308 yra išimtinė valstybės nuosavybė, jis egzistavo ir buvo pažymėtas Žemėtvarkos projekte, ginčijamo Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 89-2704 priėmimo metu, todėl yra pagrindas teigti, jog į Kelio dalį negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, atitinkamai ją pagrindžiant, kaip tai numatyta Žemės įstatyme, galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei minimos kategorijos kelią būtų planuojama įrengti teisėtai atsakovų valdomame žemės sklype po nuosavybės teisių atkūrimo.

Nurodytu atveju laikoma, kad neteisėtai priimtų administracinių aktų pagrindu atsakovės V. S., Z. G., V. R. įgijo nuosavybę į valstybei išimtine nuosavybe priklausančio turto dalį, todėl tokie aktai pagrįstai pripažinti neteisėtais. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti ir sukeltų realias pasekmes, teismo buvo prašoma panaikinti priimtus neteisėtus administracinius aktus, žemės dalis grąžinti valstybei, o atsakovams priteisti kompensacijas. Nustačius, kad ginčijami teisės aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, nėra pagrindo teigti, kad neteisėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjams gali susiformuoti teisėti lūkesčiai, nes teisėtų lūkesčių principas suponuoja, kad turi būti ginamos teisėtai įgytos teisės. Valstybinės žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra NŽT prasideda prašymo šios tarnybos teritoriniam padaliniui pateikimu.

Be kita ko, prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turimų įgaliojimų, numatytų Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, ribose negali nurodyti ir įpareigoti valstybės instituciją taikyti konkrečią procedūrą, tame tarpe, įpareigoti pradėti procedūrą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Todėl turimų įgaliojimų ribose ir manydamas, jog atkūrimo metu buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, prokuroras kreipėsi su pareiškimu į teismą. Pagrindas kreiptis į teismą buvo ir dėl to, kad institucijos nesiima jokių priemonių pažeidimams pašalinti, o NŽT neigia padarytus pažeidimus bei nepripažįsta padarytų klaidų.

Šiuo atveju negali būti taikomos Žemės įstatymo VIII skyriaus nuostatos, nes minėtos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius, taikomus skirtingo pobūdžio teisinei situacijai.

47.3. Dėl termino ir viešojo intereso pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovių sąžiningumo, formalaus prokuroro ginamo viešojo intereso, senaties taikymo praėjus ilgam terminui nuo ginčijamų administracinių aktų priėmimo. Šioje byloje viena restituciją lemiančių aplinkybių yra ta, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės keliai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Taip pat nepagrįsti atsakovų argumentai, kad teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas pareiškė prašymą panaikinti administracinius aktus, kurie priimti prieš daugiau nei 10 metų privalėjo taikyti naikinamąjį terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018 suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės, pagal kurias bylose, kuriose ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė, ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų terminas netaikomas. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas iš esmės gina du viešuosius interesus – išimtinę Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į valstybinės reikšmės kelius ir nuosavybės teisių atkūrimą, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Nors atsakovai teigia, kad pareiškimu iš esmės siekiama tik formalaus kelio, kaip inžinerinio statinio, kadastro duomenų patikslinimo, su tuo pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjas, reikšdamas pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, gina valstybės išimtinę nuosavybės teisę į valstybinės reikšmės kelią, kuris yra išimtas iš civilinės apyvartos ir negali būti privačios nuosavybės objektu. Be to, išimtinės valstybės nuosavybės gynimas turi būti neatsiejamas nuo tinkamos tokios nuosavybės naudojimo ir valdymo, apimančio ir tinkamu kadastro duomenų nustatymu bei įregistravimu, kurie nelaikytini tik formaliu viešojo intereso gynimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 48. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 89-2704 dėl nuosavybės teisės atstatymo K. G. į 1,14881 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalies, NŽT Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 44VĮ-(14.44.2.1-876) „Dėl pil. K. G. žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimo“, 2014 m balandžio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 24 d. NŽT Širvintų skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 44FPĮ-31-(14.44.124.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, 2016 m. rugpjūčio 9 d. NŽT Širvintų skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 44SK-299-(14.44.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 5 d. Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies dėl 85 kv. m dalies, patenkančios į žemės sklypą Nr. 1-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 106 kv. m dalies, patenkančios į žemės sklypą Nr. 1-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias sudaro rajoninis kelias Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė; 2016 m. rugsėjo 29 d. Žemės sklypo dovanojimo sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria V. S. 0.2450 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padovanojo V. R., 106 kv. m dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimama žemė ir restitucijos taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

49. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą tenkino. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir Prokuroro pareiškimą atmesti.

50. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas paprastai turėtų būti naikinamas (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

51. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas sureglamentuotas ABTĮ 86 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad: teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.); priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (2 d.); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

52. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

53. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis [teismas] privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., 2008 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-320/2008, nurodyta, pvz., 2023 m. vasario 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-998-789/2023). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

54. Teisėjų kolegija, aptariamu aspektu patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, daro išvadą, kad aptartų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka.

55. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550, priimtu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų patvirtinimo“, patvirtintą Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą įrašytas Kelias Nr. 4308, kuris yra V kategorijos valstybinės reikšmės rajoninis kelias.

56. Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 89-2704 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei K. G.“ Vilniaus apskrities valdytojas nusprendė atstatyti K. G. nuosavybės teises į jos turėtą 6 ha žemę (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 6,00 ha žemės. Širvintų rajono žemėtvarkos tarnyba 1995 m. gegužės 15 d. patvirtino laikiną žemės sklypo planą M 1:10000, kuriame nurodyta, kad K. G. suplanuotas 103-1 sklypas 1.50 ha ploto, nurodytas gretimai esantis kelias, kuris yra 18 m pločio.

57. 1996 m. liepos 2 d. Nekilnojamojo turto registre Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 89-2704 pagrindu buvo įregistruotas 1,4881 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir K. G. nuosavybės teisės į jį.

58. Paveldėjimo teisės pagal testamentą 2014 m. balandžio 17 d. liudijimu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. ir Z. G. paveldėjo mirusios motinos K. G. turtą, tame tarpe po 1/2 dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

59. NŽT Širvintų skyriaus vedėjas 2016 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 44FPĮ-31-(14.44.124.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

60. NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. 44SK-299-(14.44.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pertvarkytas padalijimo būdu į du žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 1-1 ir 1-2 ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys pagal matininko G. K. 2016 m. birželio 22 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas.

61. Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu 2016 m. rugsėjo 5 d. sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), Z. G. ir V. S. susitarė, sutiko padalinti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, kad V. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. 1-2, kurio plotas 2 450 kv. m, ir V. S. ir Z. G. bendros dalinės nuosavybės teise priklauso sklypas Nr. 1-1, kurio plotas 12 431 kv. m – V. S. – (duomenys neskelbtini) dalių asmeninės nuosavybės teise, o Z. G. – (duomenys neskelbtini) dalys asmeninės nuosavybės teise.

62. 2016 m. rugsėjo 8 d. Nekilnojamojo turto registre 2016 m. rugpjūčio 9 d. NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 44SK-299-(14.44.110.) ir 2016 m. rugsėjo 5 d. Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu sutarties pagrindu buvo įregistruotas 1,2431 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir V. S. bei Z. G. nuosavybės teisės į jį. 2016 m. rugsėjo 8 d. Nekilnojamojo turto registre NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 44SK-299-(14.44.110.) ir Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu 2016 m. rugsėjo 5 d. sutarties pagrindu buvo įregistruotas 0,2450 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir V. S. nuosavybės teisės į jį.

63. Žemės sklypo dovanojimo 2016 m. rugsėjo 29 d. sutartimi (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinta, jog V. S. 0,2450 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) padovanojo V. R.. Kelio Nr. 4308 ruožo nuo 3,408 km iki 9,920 km, sklypo plotas 118 584 kv. m, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis nustatė ir kelio sklypo planą 2021 m. vasario 17 d. parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas V. J.

64. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas V. J. 2020 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į NŽT Širvintų skyrių su prašymu surašyti išvadas apie teisingai sudarytus kelių, tarp jų ir Kelio Nr. 4308, planus. Prašyme pažymėjo, kad žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), riba suformuota neišlaikant keliui Nr. 4308 numatyto 18 m pločio.

65. NŽT Širvintų skyriaus vedėjas 2021 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 44SK-184(14.44.110 E) suformuoti žemės sklypą (kelio juostą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti šio žemės sklypo (kelio juostos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nutiestas valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4308 (duomenys neskelbtini), turto patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas Kelių direkcijos, kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko V. J. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1865658.

66. NŽT Širvintų skyriaus vedėjas 2021 m. gegužės 5 d. išvadoje Nr. 44IŽ-24-(14.4.111 E.) nurodė, kad patikrino žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nutiestas Kelias Nr. 4308, kadastrinių matavimų bylą ir nustatė, kad žemės sklypo planas parengtas neteisingai; žemės sklypo ir inžinerinio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos turi būti tikslinamos iki žemės sklypų, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribų

67. Kelių direkcija 2021 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimu Nr. 2-14104 „Dėl prašymo ginti viešąjį interesą“, motyvuodama tuo, kad kitiems asmenims priklausantys žemės sklypai patenka į valstybinės reikšmės V kategorijos kelio Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) ir jo užimamų žemės sklypų ribas, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą.

68. Ginčo dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių nėra.

69. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550, priimtu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 Kelias Nr. 4308 priskirtas valstybinės reikšmės keliams, todėl 1995 m. rugpjūčio 30 d. priimant valdytojo sprendimą ir vėlesnius administracinius aktus bei sudarant sandorius, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 85 kv. m dalis ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 106 kv. m dalis neteisėtai pateko į Kelio Nr. 4308 užimtą žemės plotą.

70. Ginčijamo administracinio sprendimo (Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. 89-2704), kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypo dalį, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, galiojusį minėto ginčijamo administracinio akto priėmimo metu bei faktinę situaciją, buvusią priimant šį administracinį aktą.

71. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (galiojusio iki 1997 m. liepos 19 d.) 12 straipsnio 1 punkte buvo nustatyta, kad valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu užimta kelių, aerodromų, karinių dalinių, taip pat reikalinga valstybinės sienos apsaugai.

72. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (1991 m. spalio 8 d. įstatymo Nr. I-1863 redakcija, galiojusi iki 2002 m. kovo 20 d.) numatė, kad bendrojo naudojimo geležinkeliai, valstybiniai automobilių keliai, jūrų uostų akvatorija ir teritorija, švyturiai ir laivybą reguliuojantys bei jos saugumą garantuojantys įrengimai ir navigacijos ženklai, skrydžių valdymo sistemos aeronavigaciniai įrenginiai, magistraliniai vamzdynai yra Lietuvos Respublikos valstybinė nuosavybė.

73. Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 751, galiojusių iki 1995 m. gruodžio 14 d., 2 punkte buvo nustatyta, kad keliai yra valstybiniai ir vietiniai. Valstybiniai keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius (apskričių). Valstybiniai keliai yra valstybės nuosavybė, vietiniai – gali būti valstybės, savivaldybių, juridinių ar fizinių asmenų nuosavybė.

74. Kaip minėta, Kelias Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550, priimtu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 751 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 75, patvirtintą Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašą.

75. Taigi pagal paminėtą teisinį reguliavimą, galiojusį Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 89-2704 priėmimo metu Kelias Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) buvo valstybinis kelias, todėl, atkuriant nuosavybės teises, šiam keliui priskirta žemė turėjo būti išperkama.

76. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo kelio ruože susiklosčiusią faktinę situaciją apibūdinančią byloje pateiktus duomenis (t. y. kelio elementų ir pastatų bei kitų sodybos elementų padėtį vietovėje per visą turimų dokumentų laikotarpį), kuri buvo pateikta NŽT Širvintų skyriaus 2021 m. spalio 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-775-(5.63.), Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto dokumentų fonde esančių 1952 m. aerofotonuotraukos negatyvo N-35-39-A- a-2 kopijose, 1966, 1967, 1975, 1976, 1981, 1982 m. aerofotonuotraukų C-45-24-A-a-2 kopijų ir Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo dokumentų fonde esančių 1995, 1996 m. Lietuvos respublikos ortofotografinio žemėlapio 73/38 kopijose. Nors pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad atsakovas NŽT savo atsiliepime į pareiškėjo skundą taip pat nurodo, jog dar iki Kelio Nr. 4308 priskyrimo valstybinės reikšmės rajoniniams keliams, ginčo teritorijoje buvo naudojama sodyba, tačiau sprendė, kad tai nesudarė pagrindo mažinti valstybinės reikšmės kelio juostos pločio ir keliui priklausančio sklypo. Teismas nurodė, jog atsakovo argumentai nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, kadangi šiuo atveju sprendžiama dėl aplinkybių, kurios buvo ginčijamų aktų priėmimo metu, t. y. 1995 m. ir vėliau.

77. Tačiau, vertinant Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 89-2704 dėl nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimo pagrįstumą, būtina nustatyti, ar pagal jo priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, kuriuo vadovaujantis buvo nustatomos keliui skiriamos žemės juostos (kelio juostos) ribos, bei faktinę situaciją dalis Kelio Nr. 4308 (duomenys neskelbtini) juostos pateko į ginčo žemės sklypų ribas. Byloje nėra paneigti NŽT teiginiai, kad žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribos suformuotos atsižvelgiant į faktiškai buvusių sodybų ribas. Taigi, byloje turi būti ištirtos ir faktinės aplinkybės ar sodybos elementai egzistavo ginčijamo sprendimo priėmimo metu 1995 m. ir anksčiau, kai valstybinė žemė buvo privatizuota.

78. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų, kad egzistuoja realus visuomeninis poreikis esamą kelią plėsti, statyti naujus kelio elementus, nebuvo vertinta faktinė situacija gyvenamojoje (kaimo) teritorijoje bei galimybė ir būtinybė įrengti būtent 18 m pločio kelią, tačiau, kaip tinkamai pastebėjo atsakovai, iš esmės siekiama tik formalaus kelio, kaip inžinerinio statinio, kadastro duomenų patikslinimo pagal Kelių direkcijos užsakymu atliktus kadastrinius matavimus.

79. Pirmosios instancijos teismas šių bylai reikšmingų aplinkybių nesiaiškino, tuo pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

80. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinto naikinamojo termino, nustatė, kad informacija prokurorei apie galimą teisės pažeidimą buvo pateikta 2021 m. rugpjūčio 24 d. Kelių direkcijai pateikus pareiškimą Nr. 2-14104 „Dėl prašymo ginti viešąjį interesą“. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, prokuroras pareiškimą elektroninių ryšių priemonėmis teismui padavė 2021 m. rugsėjo 22 d. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad prokuroras 2021 m. rugsėjo 22 d. pareiškimu į administracinį teismą kreipėsi per ABTĮ 29 straipsnio nustatytą terminą. Todėl atsakovų argumentai, jog šiuo atveju reikalavimai turi būti atmesti arba byla dalyje turi būti nutraukta arba taikomas senaties terminas ir pareiškimas nenagrinėjamas, teismo atmesti kaip nepagrįsti.

81. Pagal Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2017 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-687/2017).

82. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia (be kita ko) ne kartą yra nurodęs, kad nors ieškinio senaties terminas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, įstatyme įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 str. 2 d.). Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Jei teismas konstatuoja, kad pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002). Atsižvelgiant į išvardytus kriterijus, ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas ir bylose, kuriose ginamas viešasis interesas, ginčijant galbūt neteisėtus aktus ir jų pagrindu atsiradusios nuosavybės perleidimo sandorius, kuriems likus galioti būtų nepaisoma konstitucinių teisinės valstybės imperatyvų, kai iš ne teisės atsirastų teisė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018).

83. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pasisakė dėl naikinamojo termino, tačiau klausimo dėl ieškinio senaties neišsprendė.

84. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

85. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas atsakovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų S. S. ir V. R. (V. S. teisių ir pareigų perėmėjai), Z. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė