2022-06-01 Nr. AB-14415-3-61-3-00843-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2673-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00843-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. N. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis, Prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 21S50291 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kadangi jis priklauso anglakalbių mažumai, kuri diskriminuojama prancūzakalbių, pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes persekiojamas dėl savo veiklos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), kuri rengė demonstracijas. Pareiškėjas buvo atsakingas už demonstracijų organizavimą, jaunimo verbavimą ir įdarbinimą (duomenys neskelbtini), todėl buvo suimtas, tardomas, kankinamas, žeminamas, laikomas kalėjime, iš kurio pabėgo, pasislėpė ir vėliau išvyko iš šalies.

2.2. Atsakovas Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.

2.3. Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas Migracijos departamento vykdyto tyrimo metu buvo nurodęs faktinių duomenų visumą, kuri pagrindė prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

2.4. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką, nesudaryta galimybė pareiškėjui savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

4.2. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog jis negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes yra (duomenys neskelbtini) narys, dėl to gali būti suimtas, kankinamas ir nužudytas. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimą, nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

4.3. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

4.4. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimą (buvo abstraktaus pobūdžio, paviršutiniškas, neatitinkantis kilmės valstybės informacijos) apie priklausymą (duomenys neskelbtini) partijai, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas priklauso minėtai partijai, todėl jis buvo atmestas dėl patikimumo stokos.

4.5. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

5. Teismo posėdyje pareiškėjas patikslino pasakojimą, kad jis neorganizavo demonstracijų, bet dalyvavo jose, buvo areštuotas 2021 m. gegužės 18 d., vėliau pabėgo iš kalėjimo, slapstėsi, (duomenys neskelbtini) nariai padėjo gauti dokumentus ir jis išvyko į Baltarusiją, bei atvyko į Lietuvą. Migracijos departamentas neteisingai suprato jo pasakojimą, netyrė (duomenys neskelbtini) situacijos, kai iš esmės visą informaciją galima patikrinti internete pagal paiešką Google.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „3. Uždrausti J. N. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „4. Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi J. N. 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; bei atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma skirtinga pareiškėjo pavardė laikytina rašymo apsirikimu, nes pareiškėjas skunde teismui nurodo savo pavardę N..

7. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė:

7.1. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. spalio 21 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jam (duomenys neskelbtini) nesaugu dėl jo veiklos (duomenys neskelbtini). Prie jos prisijungė, kadangi priklauso anglakalbių mažumai, diskriminuojamai prancūzakalbių (duomenys neskelbtini) gyventojų. Prieglobsčio prašytojas papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) rengdavo demonstracijas, o jis pats buvo atsakingas už jų organizavimą ir jaunimo verbavimą, įdarbinimą ir priėmimą į (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalį buvo suimtas žandarmerijos, kurios buvo tardomas ir kankinamas, taip pat turėjo pasirašyti pasižadėjimą, kad nebedalyvaus (duomenys neskelbtini) veikloje. 2020 m. gegužės 20 d. buvo suimtas vėl. Šio suėmimo metu prieglobsčio prašytojas buvo kankinamas, mušamas, žeminamas ir laikomas kalėjime, tačiau iš jo pabėgo. Prieglobsčio prašytojas, siekdamas pagrįsti savo pasakojimą, pateikė papildomą medžiagą, dvi nuotraukas ir tris vaizdo įrašus.

7.2. Atsakovas Migracijos departamentas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus, tyrimo metu surinktus duomenis, 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 21S50291 nusprendė pareiškėjui J. N. nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

8. Teismas byloje vadovavosi 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkto, 12 straipsnio 1 dalies, Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalių, 87 straipsnio 1 ir 2 dalių, 88 straipsnio nuostatomis, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 115, 116 straipsnių nuostatomis; aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog jis negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes yra (duomenys neskelbtini) nacionalinės tarybos narys, dėl to gali būti suimtas, kankinamas ir nužudytas, ir tą patvirtinta pareiškėjo pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašai, kurių atsakovas nevertino.

10. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl pareiškėjo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Tyrimo metu rinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) vykstančią „anglofonų krizę“ ir apie (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nustatė, kad tam tikruose anglakalbių regionuose vyksta smurtiniai veiksmai prieš asmenis, kurie dalyvauja ar siekia dalyvauti įstatymų leidžiamojoje valdžioje, vietos institucijų rinkimuose, yra kandidatai rinkimuose, rinkimų procesų organizatoriai, aktyvistai. Taip pat, remiantis 2016 m. Tarptautinės mažumų teisių grupės paskelbtu straipsniu, (duomenys neskelbtini) nariai dažnai suimami ir sulaikomi. (duomenys neskelbtini) nario kortelės yra išduodamos (duomenys neskelbtini), t. y. angliškai kalbantiems asmenims iš (duomenys neskelbtini)ir Šiaurės vakarų regiono, kurie priima įsipareigojimą kovoti ir ginti buvusių britų suverenitetą. Priėmus ištikimybės pasižadėjimą, šalininkams ar aktyvistams išduodamas nario pažymėjimas. Nario kortelės turi tokias identifikavimo savybes: (duomenys neskelbtini) pavadinimas; (duomenys neskelbtini)žemėlapis, nupieštas pirmame puslapyje; paukštis kortelės viduryje arba centre; (duomenys neskelbtini) nacionalinės tarybos šūkis „argumentų jėga, o ne jėgos argumentas“.

11. Teismas nurodė, kad byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia pripažinti tikimybę, kad pareiškėjas, kaip vienišas vyras, priskirtinas socialinėms grupėms, kurios labiau pažeidžiamos tiek ekonomiškai, tiek socialiai, tačiau pareiškėjo pasakojimo abstraktumas ir neįtikinamumas lemia, kad individualiai pareiškėjo atžvilgiu diskriminaciniai ar panašaus pobūdžio pažeidimai nenustatyti.

12. Teismo vertinimu, atsakovas aplinkybes dėl pareiškėjo pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašų išsamiai išanalizavo priimdamas Sprendimą, t. y. nustatė, kad nėra aiški nei jų kilmė, nei turinys, nėra galimybės patikrinti jų metaduomenų, todėl yra abejonių dėl jų tikrumo. Be to, nei vaizdo įrašuose, nei nuotraukose nesimato prieglobsčio prašytojo, o jis pats nepateikė informacijos apie savo atsiųstos medžiagos reikšmę, pateikta medžiaga nėra susijusi su pareiškėju nei tiesiogiai, nei asmeniškai.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo apklausose nurodytą informaciją apie patirtus grasinimus, padarė išvadą, kad jo pasakojimas nėra detalus, aiškus ir išsamus. Be to, kai kurie paaiškinimai, susiję su pareiškėjo persekiojimu, yra painūs, prieštaringi, abstraktūs. Pareiškėjas teigė, kad jis (duomenys neskelbtini) narys nuo 2016 m. sausio 1 d., tačiau apie (duomenys neskelbtini) partiją nežino esminių dalykų: (duomenys neskelbtini) simbolių (nurodė visiškai realybės neatitinkančią simboliką), partijos nario kortelės turinio (nors apklausos metu teigė, kad tokią kortelę turėjo, bet ją prarado), organizacijos lyderio vardo ir pavardės. Teismas pažymėjo, kad atsakovas apklausų metu siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl jo pateikto prašymo suteikti prieglobstį, o pareiškėjas, teikdamas painius atsakymus, turėjo suprasti, kad jų turinys negali būti laikomas išsamiu ir detaliu paaiškinimu. Pareiškėjas jokių naujų duomenų ar patikslinančių paaiškinimų nei atsakovui, nei teismui nepateikė, todėl dėl aptartų trūkumų kyla pagrįstų abejonių.

14. Teismas atkreipė dėmesį, jog prieš atvykdamas į Lietuvą, Prieglobsčio prašytojas nepateikė savo asmens pilietybę ir tapatybę pagrindžiančių dokumentų, keliavo su grupe asmenų, nors teisme paaiškino, kad išvykimui iš šalies dokumentus jam padėjo gauti minėtos partijos nariai.

15. Teismas sprendė, kad bylos rašytiniai įrodymai nepatvirtina faktinių duomenų, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, pagrindžiančius tariamą grėsmę būti persekiojamam jo kilmės valstybėje. Teismui nekilo abejonių, jog atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo nuodugniai ir išsamiai.

16. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, ir ši baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

17. Teismas pripažino, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo aplinkybių atskleidimo yra jo pozicija, kurios negalima vertinti kaip pagrindo abejoti prašymo tyrimo išsamumu. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir apklausos įrašą, pažymėjo, kad vertėjai tiksliai ir nuosekliai vertė pareiškėjo pasakojimą, pareiškėjas nei apklausoje, nei po jos dėl netinkamo vertimo pretenzijų nereiškė.

18. Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo, pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų (apie galinčią kilti asmeninę grėsmę pareiškėjui jo šalyje) nepateikta. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

19. Teismas nustatė, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jo prašymas buvo pagrįstai netenkintas.

20. Teismas konstatavo, kad Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįstas ir atitinkantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

21. Teismas, įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 2 dalies, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3K-128 redakcija) (toliau – ir Tvarka), 5 punkto, 44 punkto nuostatas, nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus, todėl pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

22. Teismas, vertindamas atsakovo sprendimą įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atsižvelgdamas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 15 punkto, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnių nuostatas, pažymėjo, kad Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, todėl yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

23. Teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies, sumažindamas aptartus laikotarpius iki dvejų metų, t. y. pakeisdamas ginčijamo Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, likusią skundo dalį teismas atmetė.

III. 24. Pareiškėjas J. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo tokius argumentus:

25.1. Pareiškėjas nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 –3 punktus.

25.2. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje dėl persekiojimo politiniais motyvais, nes savo kilmės šalyje dalyvauja opozicinės partijos veikloje, organizavo protestus prieš valdžią, už politinę veiklą yra persekiojamas ir ieškomas policijos, todėl jo laisvei, sveikatai ir gyvybei kyla reali individuali grėsmė. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės kontekste. Anglakalbių dalis (duomenys neskelbtini) jaučiasi politiškai, ekonomiškai ir kultūrine identiteto prasme marginalizuojami. (duomenys neskelbtini) anglakalbiai 2016 pradėjo protestuoti, atsirado ekstremistai, kurie pasisakė už anglakalbių regiono atskyrimą nuo (duomenys neskelbtini) ir naujos vyriausybės (duomenys neskelbtini) sukūrimą. 2017 m. konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) palaikančių frakcijų ir Vyriausybės peraugo į ginkluotą konfliktą. (duomenys neskelbtini) separatistai taikosi į valstybės tarnautojus, grobia žmones, reikalauja išpirkų, degina namus. Civiliai dažnai tampa atsitiktinėmis atakų (tiek organizuotų vyriausybės, tiek separatistų) aukomis, griaunami ir deginami vietinių gyventojų kaimai, grobiami ir žudomi žmonės. Vyriausybė į protestus reaguoja griežtai, juos persekioja ir vykdo represijas. Ši valstybės kilmės informacija sutampa su pareiškėjo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais, bei patvirtina, kad pareiškėjas gali būti persekiojamas dėl dalyvavimo opozicinės partijos veikloje ir protestų organizavimo.

25.3. Pareiškėjas mano, kad nebuvo objektyviai įvertinta nustatytų faktinių aplinkybių visuma. Pareiškėjo pasakojimas neturi formos ir turinio trūkumų, o atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, yra nustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrindžia tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra ne hipotetinio pobūdžio, o laikytina visiškai pagrįsta. Taigi, „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra įvykdyta ir pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o Migracijos departamentas asmeniui nepagrįstai nesuteikė pabėgėlio statuso.

25.4. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo atitikties įstatymo 86 straipsnio nuostatoms buvo neteisingai įvertinti visi aspektai bei aplinkybės, neatsižvelgta į individualią pareiškėjo situaciją.

25.5. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPBB nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes. Šiuo atveju atsakovas privalėjo atsižvelgti, kad pareiškėjas, kaip protestuotojas ir opozicijos aktyvistas, priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes aktyviai, nepaisydamas grasinimų, daug kartų dalyvavo protestuose, prisidėjo prie jų organizavimo, todėl jam kyla didesnė individuali grėsmė.

25.6. Kilmės valstybės informacija sutampa su pareiškėjo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais bei patvirtina grėsmę pareiškėjo laisvei, gyvybei ir sveikatai, todėl prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai.

25.7. Pareiškėjas savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies.

25.8. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką, nes pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, pareiškėjas laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

25.9. Pareiškėjui prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo ir sprendimo formos bei turinio trūkumų.

26. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimą (buvo abstraktaus pobūdžio, paviršutiniškas, neatitinkantis kilmės valstybės informacijos) apie priklausimą (duomenys neskelbtini) partijai, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas priklauso minėtai partijai, kadangi pareiškėjas nežinojo pagrindinių partijos simbolių, vadovų ir kt. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių narystę minėtoje partijoje, nors apklausos metu teigė, kad turi nario pažymėjimą. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo.

26.2. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas privalėjo atsižvelgti, kad pareiškėjas, kaip protestuotojas ir opozicijos aktyvistas priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes aktyviai, nepaisydamas, grasinimų daug kartų dalyvavo protestuose, prisidėjo prie jų organizavimo, todėl jam kyla didesnė individuali grėsmė, ir pažymi, jog Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (toliau – ESPA) ESPA išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo Irako Respublikos piliečiams, tačiau pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl skunde minimi ESPA išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjo atveju nėra aktualūs ir netaikytini. Pareiškėjo pasakojimas apie priklausymą (duomenys neskelbtini) partijai buvo atmestas dėl patikimumo stokos. Kaip nurodė pats prieglobsčio prašytojas, (duomenys neskelbtini) jis gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, kur beatodairiško smurto lygis yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Įvertinus pareiškėjui gresiantį pavojų „slankiojančio skalės“ testo kontekste, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Atsižvelgiant į tai, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

26.3. Ginčijamame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą, ir pareiškėjas nenurodė jas paneigiančių argumentų, be to, pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

26.4. Pareiškėjas legaliai atvyko į Baltarusiją, joje kurį laiką gyveno, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo jose nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 21S50291, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjęs, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, minėtą terminą bei terminą įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, skaičiuojamą nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki dvejų metų.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo teiu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neatliko tinkamo individualaus tyrimo, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių, todėl nepagrįstai teigė, kad pareiškėjo prašymas yra nekonkretus, abstraktus, ir jam kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

33. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

34. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

35. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

36. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

37. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovavosi Tvarkos aprašo redakcijos, galiojusios iki 2021 m. liepos 28 d., trečiojo skirsnio „Prašymo suteikti prieglobstį motyvų vertinimas“ 115 ir 116 punkto nuostatomis, bei pažymi, kad minėtos nuostatos iš esmės atitinka nuo 2021 m. liepos 28 d. galiojančios Tvarkos aprašo redakcijos antrojo skirsnio „Prašymo suteikti prieglobstį motyvų vertinimas“ 97 ir 99 punktų nuostatas.

38. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

39. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

40. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) jam nesaugu dėl jo veiklos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prie jos prisijungė, kadangi priklauso anglakalbių mažumai, diskriminuojamai prancūzakalbių (duomenys neskelbtini) gyventojų. Prieglobsčio prašytojas papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) rengdavo demonstracijas, o jis pats buvo atsakingas už jų organizavimą ir jaunimo verbavimą, įdarbinimą ir priėmimą į (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalį buvo suimtas žandarmerijos, kurios buvo tardomas ir kankinamas, taip pat turėjo pasirašyti pasižadėjimą, kad nebedalyvaus (duomenys neskelbtini) veikloje. 2020 m. gegužės 20 d. buvo suimtas vėl. Šio suėmimo metu prieglobsčio prašytojas buvo kankinamas, mušamas, žeminamas ir laikomas kalėjime, tačiau iš jo pabėgo, ir 2020 m. spalio 10 d. išvyko į Baltarusiją.

43. Iš Departamento Sprendimo matyti, kad tyrimo metu buvo surinkta ir vertinama informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini). Departamentas nustatė, kad dėl (duomenys neskelbtini) vykstančios „anglofonų krizės“ yra persekiojamos šios asmenų grupės: politikai ar politiniai aktyvistai, mokytojai, asmenys, turintys ryšių su vyriausybe. Departamentas taip pat surinko informaciją apie (duomenys neskelbtini). Departamentas nustatė, kad tam tikruose anglakalbių regionuose vyksta smurtiniai veiksmai prieš asmenis, kurie dalyvauja ar siekia dalyvauti įstatymų leidžiamojoje valdžioje, vietos institucijų rinkimuose, yra kandidatai rinkimuose, rinkimų procesų organizatoriai, aktyvistai. (duomenys neskelbtini) nariai dažnai suimami ir sulaikomi. (duomenys neskelbtini) nario kortelės yra išduodamos (duomenys neskelbtini), t. y. angliškai kalbantiems asmenims iš (duomenys neskelbtini) Pietvakarių ir Šiaurės vakarų regiono, kurie priima įsipareigojimą kovoti ir ginti buvusių britų suverenitetą.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apklausų metų duotus paaiškinimus, sutinka su Departamento vertinimu, kuriam pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo pasakojimas dėl grasinimų ir persekiojimo nėra detalus, aiškus ir išsamus, o kai kurie paaiškinimai, susiję su pareiškėjo persekiojimu, yra painūs, prieštaringi, abstraktūs. Pareiškėjas teigė, kad jis (duomenys neskelbtini) narys nuo 2016 m. sausio 1 d., tačiau apie (duomenys neskelbtini) partiją nežino esminių dalykų: (duomenys neskelbtini) simbolių, partijos nario kortelės turinio, organizacijos lyderio vardo ir pavardės, todėl Departamentas padarė išvadą, jog prieglobsčio prašytojo teiginiai, jog jis priklausė (duomenys neskelbtini) partijai nelaikomi pagrįstais, nes nebuvo patvirtinti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir kilmės valstybės informacija. Įvertinusi Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją ir tai, kad pareiškėjo pasakojimas turėjo trūkumų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo prašymą, pareiškėjas nepateikė.

45. Pareiškėjas teigia, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPPB nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio, turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes. Pareiškėjas nurodė, kad kilmės valstybėje jis gali patirti persekiojimą dėl priklausymo padidintos rizikos grupei, t. y. dėl savo politinės veiklos opozicinėje partijoje, bei dėl to, kad jis organizavo ir aktyviai dalyvavo demonstracijose, nors vėliau paneigė aplinkybę, kad jis organizuodavo demonstracijas, ir teigė buvęs tik jų dalyvis, ir dėl to buvęs sulaikytas ir kankinamas.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad EPPB neišskiria padidintos rizikos asmenų grupių (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju, įvertinus Prieglobsčio prašytojo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu Prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų tikrumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, ir ši baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo nurodoma kilmės šalies informacija apie (duomenys neskelbtini) anglakalbių, priklausančių opozicinei partijai, persekiojimą, nenustačius, jog pareiškėjas priklausė opozicinei (duomenys neskelbtini) partijai, nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjui jo kilmės valstybėje kyla individualaus pobūdžio grėsmė patirti persekiojimą.

47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimą. Iš pareiškėjo pasakojimo negalima daryti išvados, kad grįžus į kilmės valstybę jo sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus. Akcentuotina, jog į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko ne iš kilmės valstybės, o iš Baltarusijos Respublikos, į kurią atvyko dar 2020 m. spalio 10 d., o į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtęs sieną.

48. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.).

49. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nagrinėjamu atveju Departamentas vertino, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai ir nustatė, kad beatodairiško smurto lygis anglofoniškoje (duomenys neskelbtini) dalyje ir (duomenys neskelbtini) mieste yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojui gresiantį pavojų „slankiojančio skalės“ testo kontekste, nenustatė individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, kad Prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į ISIS sistemą terminų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nurodytais aspektais, jų nekartodama, ir šias sprendimo dalis palieka nepakeistas.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomų duomenų, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

52. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė