0070c8f8-981c-4bfb-9487-e20eb3288d6b · Biržų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-116-847/2011(Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00255-2011-7)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1; 1.2.4.8.3 (S) BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 05 d.Biržai          Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė,            sekretoriaujant Linai Strautininkienei,            dalyvaujant            prokurorui Raimundui Binkiui,            gynėjai advokatei Nijolei Petkevičienei,            nukentėjusiajam P. P.,            nukentėjusio P. P. įstatyminei atstovei L.

P.,            VTAS atstovei Virginijai Ruplėnienei,            vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje          S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1973-01-26 Biržuose, lietuvis, LR pilietis, 9 klasių iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairių detalių surinkėju, gyv. Biržų r. RinkuÅ¡kių k., neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 2 d.

                  nustatė:           S. G. 2011 m. liepos 05 d. apie 21 val. 30 min., Biržų r. RinkuÅ¡kių kaime, daugiabučio namo kieme, vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t.y. matant paÅ¡aliniams asmenims, tyčia, iÅ¡ pykčio trenkdamas du smÅ«gius delnu mažamečiui P. P., gim. 2000-06-29, į veidÄ , sukėlė nukentėjusiajam P. P. fizinį skausmÄ .          Ši veika atitinka LR BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 2 d.                  Nors kaltinamasis nurodė, kad dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino iÅ¡ dalies, nepripažino, kad trenkė į veidÄ delnu, nurodydamas, kad sudavė rankos pirÅ¡tais per ausį, teismas tai laiko prisipažinimu.

          Kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad 2011-07-05 d., per langÄ pamatė, kad daugiabučio namo kieme P. ir M. P. tyčiojasi iÅ¡ sÅ«naus. Kartu žaidė ir J. SÅ«nus J. namo grįžo apsiverkęs. Nuėjęs įspėjo vaikus, vėliau išėjęs į laukÄ du kartus nestipriai trenkęs nukentėjusiajam, tai gali paliudyti S. G. ir pats J. Prie J. vaikai negražiai kabinėjosi, per langÄ viskÄ girdėjo. Tai tęsiasi jau visi metai kaip tyčiojasi iÅ¡ sÅ«naus.

Apgailestauja, kad taip įvyko. Retai mato P. tėvus blaivius, tad negalėjo jiems pasakyti apie jų sÅ«naus elgesį. Nepamanė, kad dėl tokių dalykų, taip atsitiks. Ateity daugiau taip nedarys. SÅ«nus lėto bÅ«do, jis metais jaunesnis už P. Trenkė vaikui su rankos pirÅ¡tais, net ne delnu, tik truputį palietė. Neturėjo tikslo pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Buvo tikslas, kad nebelįstų prie sÅ«naus. Kieme daugiau žmonių nebuvo, buvo tik jo žmona.       Nukentėjusysis P. P. parodė, kad atsimena, kaip buvo.

Apie 21 val, žaidė su broliu M., J., R. ir V. , žaidė su dviračiais, buvo taksistais. Prie draugo privažiavo J. ir kažkÄ pasakė, nežino kÄ sakė, tuomet priėjo S. G. ir užrėkė ant jo, liepė pasidėti dviratį, draugas persigando, tuomet pasakėm J., kad su juo nenorim draugauti, jis grįžo namo. Atėjo G. S. su žmona ir ėmė kalbėti, kad nelįstume prie sÅ«naus. S. jam delnu trenkė į veidÄ ir iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, tuomet dar kartÄ trenkė į veidÄ , į kairę pusę ( ranka parodė, kad jam trenkė pirma į deÅ¡inį skruostÄ , po to, po kurio laiko į kairį skruostÄ ).

Parvažiavo namo, labai skaudėjo skruostus. Nuo smÅ«gio buvo paraudę prie ausies. Tėtis iÅ¡kvietė policijÄ . Kai kiekvienÄ dienÄ eidavo per kiemÄ , S. G. užgauliodavo. TÄ vakarÄ J. neskriaudė, jo nevadino necenzÅ«riniais žodžiais. G. du kartus buvo atėjęs tÄ vakarÄ . PirmÄ kart jis atėjo ir užrėkė ant V. ir grįžo namo, o paskui vėl atėjo į kiemÄ .         Liudytojas R. J., parodė, kad įvykio vakarÄ Å¾aidė su draugais dviračiais, buvo P., J., M., žaidė visi kartu.

Atėjo J. tėtis ir ėmė Å¡aukti ant P. Jam išėjus J. pasakė , kad su juo nebedraugaus, tuomet J. grįžo namo. Atėjo J. tėtis, pasikvietė P., ant jo ėmė Å¡aukti, jam trenkė, P. buvo netoliese. Matė kaip trenkė delnu per veidÄ , nepamena tiksliai kaip trenkė. Po trenkimo, J. tėtis vėl Å¡aukė. Atėjo J. mama ir kažkÄ Ä—mė sakyti, J. tėtis mėgino spirti, bet J. mama apgynė. P. mama ėmė pasiÅ¡aukė P., kad Å¡is grįžtų namo. P. grįžo namo apsiverkęs. Jei (vaikai) buvo iÅ¡sigandę.

        Liudytoja S. G. parodė, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė. Ä®vykio vakarÄ P. P. žaidė kartu su jos sÅ«numi, jam spyrė iÅ¡ kojos į galvÄ , perspėjo P. Per langÄ matė žaidžiančius J., P. berniukus, P. rodė gestus, lyg ruošėsi mÅ«sų sÅ«nų muÅ¡ti. SÅ«nus sakė, kad P. spyrė, tuomet išėjo jos vyras ir trenkė P. Ji sakė P., kad nelįstų prie sÅ«naus. Vyras P. vienÄ kart, per ausį uždavė. P. pasikvietė mama, jis puolė į aÅ¡aras, parvažiavo namo.

Pas P. nebuvo nuėjusi, nes ten pastoviai girtaujama, nėra su kuo pasikalbėti. Kelis kartus perspėjo P., kad nesikabinėtų prie sÅ«naus. Tuo metu kieme nebuvo paÅ¡alinių žmonių, tik buvo vaikai ant pievutės.         Liudytojas M. P. parodė, kad įvykio vakarÄ jis žaidė kieme, buvo R., P., J., V. Vėliau priėjo J. tėvas ir ėmė rėkti ant V., jam ėmė grÄ sinti, V. turėjo peiliukÄ , J. tėvai manė, kad lindo prie jų vaiko. Vėliau pasakė J., kad nebenori su juo draugauti, jis grįžęs namo gal pasiskundė, kad jį mušė.

Atėjo J. tėvai, tėvas P. trenkė kumčiu, ėmė grÄ sinti, sakydamas : „Ar nori kad tave griovy rastų“. P. ėmė verkti, atėjo jo mama. P. mama klausė, kodėl mano vaikÄ muÅ¡at. Vėliau parėjo P. namo ir viskÄ Â pasakė tėvams. Grįžus namo, tėtis iÅ¡kvietė policijÄ , mama parašė pareiÅ¡kimÄ . Matė, kad  kaltinamasis P. trenkė keturis kartus: į galvÄ trenkė, spyrė, trenkė į Å¡onÄ , į pilvÄ . Pirmininkaujančiai pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, liudytojas patikslino, kad trenkė daugiau kartų ne du, spyrė į dviratį ir tuomet nugriuvo P. P. buvo ant dviračio.

           2011-07-18 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 755/11 (05) nurodyta, kad P. P. mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, abu nusikaltimai padaryti tais pačiais veiksmais, tai sudaro idealiÄ nusikaltimų sutaptį. .Byloje įrodyta, kad teisiamasis padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. ir yra baustinas. Gynėja prašė S. G. iÅ¡teisinti pagal LR BK 284 str. 1 d., nes kaltinamasis neturėjo tiesioginės tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , įvykio metu kieme nebuvo žmonių, tik vaikai, kurie nelabai suprato , kas vyksta, jis gynė savo vaikÄ , todėl vieÅ¡oji tvarka nebuvo pažeista.

Å is gynėjos praÅ¡ymas nepagrįstas. Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos prieÅ¡ingumÄ teisei. Savo santykiams su nukentėjusiuoju aiÅ¡kintis kaltinamasis pasirinko vieÅ¡Ä vietÄ , į kuriÄ atėjo du kartus, savo veiksmais akivaizdžiai sutrikdė vaikų rimtį- vaikai iÅ¡sigando, buvo nutrauktas jų žaidimas, nukentėjusysis verkdamas išėjo namo. Gynėjos argumentas, kad vietoje nebuvo žmonių, tik mažamečiai vaikai, visiÅ¡kai nesuprantamas, nes buvo pažeista vaikų rimtis, jų teisės, kurioms įstatymų leidėjai skiria ypatingÄ apsaugÄ . Be to, veikos padarinių atžvilgiu kaltininko veika gali bÅ«ti ir neapibrėžta, vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti konkrečiai nesuvokdamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai.

Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas.S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.   Skiriant bausmes kaltinamajam S. G. teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , į tai, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka metų laikotarpyje baustas vienÄ kartÄ už KET pažeidimus, dirba, augina mažametį vaikÄ .

Teismas neturi alternatyvos parinkdamas kaltinamajam bausmės rūšį, nes tik tokia bausmė numatyta LR BK 140 str. 2 d. sankcijoje, tačiau skirdamas laisvės atėmimo bausmę atideda jos vykdymÄ , atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, nes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina galioti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas           n u s p r e n d ž i a :

S. G. pripažinti kaltu: pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį 20 parų areÅ¡to. pagal LR BK 140 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Remiantis LR BK 63 str. 1, 2d. ir 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę bausmę paskirti 8 mėnesius laisvės atėmimo.  Remiantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant kaltinamÄ jį atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo ir be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. G. 31 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.             Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                             Valentina Paliulionienė