006ef302-a7b6-4dae-88cc-ef555cd616f3 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1352-555/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10082-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10.5.2.17.; 2.6.10.9.; 3.3.1.18.4.; 3.4.3.11.; (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-76-451/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GR verslo grupės“, atstovaujamos bankroto administratoriaus G. G., ieÅ¡kinį atsakovams D. Å . ir E. P. dėl administravimo iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė bankrutavusi UAB „GR verslo grupės“, atstovaujama bankroto administratoriaus G. G., kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama solidariai iÅ¡ atsakovų D.

Š. ir E. P. priteisti 11 780,00 Eur įmonės bankroto administravimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. sausio 26 d. teismo posėdžio metu ieškovė savo ieškinio reikalavimus sumažino, ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 5 480,00 Eur įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurias sudaro bankroto administratoriaus atlyginimas ir faktinės išlaidos.Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, nurodė, kad atsakovas E. P., kaip buvęs įmonės vadovas, o atsakovas D.

Å ., kaip įmonės akcininkas turi atlyginti žalÄ , kuri susidarė vykdant bankroto administravimo procedÅ«ras, kadangi atsakovai laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, o nustačius neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , kaltė yra preziumuojama. Teigė, kad abu atsakovai turi atsakyti solidariai, kadangi jie, kaip įmonės valdymo organai, privalėjo rÅ«pintis įmonės turtu, o nustačius įmonės nemokumÄ , laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Nagrinėjamu atveju yra įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos. Atsakovas E. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad jis neturėjo tikslo sužlugdyti įmonę, norėjo, jog įmonė ir toliau dirbtų pelningai, tačiau jam sutrukdė ekonominė krizė. Atsakovas įrodinėjo, kad jis jokių tyčinių veiksmų neatliko. Atsakovas D. Å . su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad jam vadovaujant įmonė iki 2008 m. balandžio 18 d. dirbo pelningai, buhalterija buvo tvarkinga, o naujas vadovas E. P. jam neturėjo jokių pretenzijų, todėl jam nebuvo jokio pagrindo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Be to, įmonėje jis turėjo tik 49 procentus akcijų, todėl negalėjo priiminėti jokių sprendimų, tuo tarpu E. P. nenorėjo kelti įmonei bankroto. Taip pat teigė, kad nesant jo kaltės dėl nesavalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, jis negali atsakyti solidariai su kitu atsakovu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį patenkino: ieškovės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, naudai iš atsakovo E. P. ir atsakovo D.

Å . priteisė solidariai 5 480,00 Eur administravimo iÅ¡laidų ir 500,00 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų; valstybės naudai iÅ¡ kiekvieno atsakovo priteisė po 82,00 Eur žyminio mokesčio ir po 3,60 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad bankroto administratorius, teigdamas bankrutavusiai UAB „GR verslo grupė“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo iÅ¡laidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė turto neturėjo. Teismas nurodė, kad bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta.

Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymÄ . Teismas nurodė, kad Ä®BÄ® nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kindamas Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad įmonės vadovas ar dalyvis, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Teismas, įvertinęs teismo nutartyje iÅ¡kelti UAB „GR verslo grupė“ bankroto bylÄ bei nutartyje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčia nustatytas aplinkybes, laikė, kad bankrutavusi UAB „GR verslo grupė“ tikėtinai nemokia tapo nuo 2009 metų.

Teismas nurodė, kad atsakovas E. P., bÅ«damas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimÄ , galėjo ir turėjo žinoti kokia yra įmonės finansinė padėtis, be to, jis neginčijo ir įmonės nemokumo nutartyje iÅ¡kelti bankroto bylÄ nurodytu laikotarpiu, laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iniciavimo, be to, teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingos ir netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, atsakovui D. Å ., kaip įmonės akcininkui, taip pat buvo žinoma apie įmonės nemokumÄ .

Teismas sprendė, kad yra visos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos: abu atsakovai yra atsakingi dėl to, kad neužteko įmonės turto bankroto administravimo lėšos apmokėti: jei abu atsakovai bÅ«tų laiku kreipęsi į teismÄ , nelaukdami kol įmonėje faktiÅ¡kai neliks turto, administravimo iÅ¡laidos bÅ«tų apmokėtos iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įmonės turtÄ . Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, tuo tarpu atsakovai nepaneigė savo kaltės prezumpcijos.

Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas D. Å . įmonės veikla nesidomėjo ir nemanė, jog turi tokiÄ pareigÄ atlikti, nepaneigė aplinkybių jog jam nebuvo žinoma apie įmonės nemokumÄ , todėl bÅ«damas įmonės akcininku elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, kad tiek įmonės vadovui, tiek ir atsakovui – akcininkui, turi bÅ«ti taikoma solidari atsakomybė. Dėl žalos dydžio teismas pažymėjo, kad atsakovai praÅ¡omos priteisti sumos neginčijo, į bylÄ nepateikė kitų įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti administravimo iÅ¡laidų sumÄ , tokiÄ iÅ¡laidų apskaičiavimo tvarkÄ nustatė ir įmonės kreditoriai, todėl sprendė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti administravimo iÅ¡laidų sumÄ yra protinga.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas D. Å . praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 20017 m. vasario 15 d. sprendimÄ dalyje, kurioje iÅ¡ jo solidariai yra priteista žala, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį jo atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nagrinėjamu atveju pareigÄ kreiptis į tesimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turėjo bÅ«tent atsakovas E. P., tuo tarpu jis (apeliantas), kaip buvęs įmonės akcininkas, kuriam priklausė 49 procentai akcijų, nebuvo asmuo, turintis įmonėje teisę priimti atitinkamus sprendimus, tame tarpe ir sprendimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t. y. nebuvo asmuo, pagal kompetencijÄ galintis vienasmeniÅ¡kai veikti įmonės vardu.

Nesant jo neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl bankroto bylos bankrutavusiai UAB „GR verslo grupė“ uždelsto iškėlimo, nėra ir jo solidariosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas prielaidomis: byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų kiek įmonė turėjo turto 2009 metais ir kiek turto buvo bankroto bylos iškėlimo metu, kadangi buvęs įmonės vadovas nuo 2009 metų neteikė VMI ir VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų, neišsaugojo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų.

Byloje nėra įrodytas žalos faktas.Administravimo iÅ¡laidų dydis yra nepagrįstai didelis: administravimo iÅ¡laidas sudaro administravimo atlyginimas ir jo darbo vietos patalpų nuomos mokestis – 300 Eur/mėn., tačiau administratorius administruoja ne vienÄ Ä¯monę, todėl kiekvienos įmonės administravimui nėra bÅ«tina nuomotis skirtingas patalpas, o toks reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. IeÅ¡kovė bankrutavusi UAB „GR verslo grupė“, atstovaujama bankroto administratoriaus G.

G., atsiliepimu į atsakovo D. Å . apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Atsakovas D. Å . nesinaudojo savo teisėmis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ Ä¯monei ir nevykdė savo pareigų sumažinti įmonės nuostolių didinimÄ , nors tam visas galimybės turėjo. Be to, jis gerai žinojo įmonės finansinę situacijÄ , su kitu akcininku-atsakovu E. P. buvo artimi, kartu sprendė su įmone susijusius klausimus, tuo tarpu siekiant tinkamai ir pagrįstai inicijuoti įmonei bankroto procedÅ«rÄ , jam (atsakovui D.

Å .) įmonės akcininkų sprendimas nebuvo privalomas. Atsakovams tinkamai vykdant veiklÄ , įmonė nebÅ«tų tapusi nemokia ir bÅ«tų galėjusi atsiskaityti su kreditoriais, todėl gal net nebÅ«tų reikėję iniciuoti bankroto procedÅ«ros, nebÅ«tų susidariusios ir bankroto administravimo iÅ¡laidos. Tuo tarpu, laiku iniciavus bankroto bylÄ , taip pat bÅ«tų užtekę įmonės turto atsiskaitymui su kreditoriais, kadangi įmonė laikoma nemokia, kai įsiskolinimai virÅ¡ija pusę jos turimo turto.

Bankroto administravimo iÅ¡laidos yra pagrįstos į nagrinėjamÄ bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, tuo tarpu bankroto administratorius sumažino praÅ¡omÄ priteisti žalÄ , nors turėtos iÅ¡laidos administruojant įmonę buvo realiai didesnės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įmonės vadovo ir akcininko atsakomybės, kylančios iÅ¡ pareigos kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo pažeidimo.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė bankrutavusi UAB „GR verslo grupė“, atstovaujama bankroto administratoriaus G.

G. teismui pateiktu pradiniu ieÅ¡kiniu prašė solidariai iÅ¡ atsakovų D. Å . ir E. P. ieÅ¡kovės bankrutavusios UAB „GR verslo grupė“ naudai priteisti 29 455,22 Eur žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kovė grindė Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu, t. y. įrodinėjo, kad atsakovai, bÅ«dami administracijos vadovais ir įmonės savininkais (akcininkais), pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis), tokiais neteisėtais veiksmais įmonei ir jos kreditoriams padarydami žalÄ .

Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė solidariai iÅ¡ atsakovų D. Å . ir E. P. bankrutavusios UAB „GR verslo grupė“ naudai priteisti 11 780,00 Eur administravimo iÅ¡laidų (2017 m. sausio 26 d. pirmosios instancijos teisme įvykusio teismo posėdžio metu reikalavimas sumažintas iki 5 480,00 Eur sumos) ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kovė grindė Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu, t. y. įrodinėjo, kad atsakovai, laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis), neiÅ¡saugojo įmonės turto bei dokumentų ir jų neperdavė bankroto administratoriui, ko pasėkoje UAB „GR verslo grupė“ bankroto proceso metu lėšų administravimo iÅ¡laidoms gauta nebuvo, bankroto procedÅ«ros vykdytos iÅ¡ paties bankroto administratoriaus lėšų.

Ä®vertinus Å¡ios nutarties 17-18 punktuose nustatytas aplinkybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, pradiniu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų įmonei padarytÄ Å¾alÄ dėl nesikreipimo laiku į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, žalos dydžiu laikė sumÄ , kuriÄ sudarė įmonės prarastas turtas, t. y. apskaitytas paskutiniame oficialiame įmonės balanse už 2008 metus. Tuo tarpu, patikslintu ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tas reikalavimas dėl administravimo iÅ¡laidų, kaip žalos, priteisimo, nėra tiesiogiai susijęs su pradiniu ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tais reikalavimais, Å¡ių iÅ¡laidų atsiradimo teisinis ir faktinis pagrindai skiriasi nuo pradiniame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovei pateikus teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, taip pat buvo pakeisti ir ieÅ¡kinio pagrindas bei dalykas (CPK 141 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ , esant Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Ä®monės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ kreditoriams atsako solidariai.

AiÅ¡kindamas nurodytÄ teisės normÄ , kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad įvertinus tai, jog kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius (Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte), o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, tai bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo. Ä®monės naudai priteisus žalos atlyginimÄ , gautos sumos panaudojamos proporcingai tenkinti patvirtintus kreditorių reikalavimus, laikantis Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.

Kasacinis teismas konstatavo, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, tiek, Å¡iam nesikreipus į teismÄ â€“ bankrutuojančios įmonės kreditorius (kreditoriai) – ieÅ¡kinį dėl žalos, padarytos pažeidus pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, reiÅ¡kia bankrutuojančios įmonės vardu, taigi, visais atvejais subjektas, kuriam priteisiamas žalos atlyginimas, yra bankrutuojanti įmonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011.

Teismų praktika. 2011, 35). Kita vertus, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, į tai, kad kaip ir nustatyta Å¡ios nutarties 19 punkte, ieÅ¡kovei patikslinus ieÅ¡kinį, pasikeitė ir ieÅ¡kinio pagrindas bei dalykas, t. y. patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai grindžiami Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalies pagrindu – dėl bankroto administratoriui, teikiančiam BUAB „GR verslo grupė“ bankroto administravimo paslaugas, neapmokėtų bankroto administravimo iÅ¡laidų priteisimo, kaip žalos, dėl to, kad atsakovai, įmonei tapus nemokiai, nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedÅ«ras, turi teisę gauti už tai atlyginimÄ ir iÅ¡laidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimÄ , kompensavimÄ .

Kitaip tariant, administratorius turi galiojančiÄ reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sumÄ , o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtÄ Ä¯sipareigojimÄ administratoriui Å¡iÄ sumÄ sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013). Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalį (bÅ«tent Å¡iuo teisiniu pagrindu patikslintame ieÅ¡kinyje ir buvo grindžiamas reikalavimas dėl administravimo iÅ¡laidų), kreditorius, įmokėjęs pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytÄ sumÄ , ar prisiėmęs rizikÄ administratorius, kuris pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo iÅ¡laidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir iÅ¡registravus įmonę turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti kreditoriui įmokėtÄ sumÄ ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ dėl to, kad Å¡is (Å¡ie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

Taigi pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ administravimo iÅ¡laidų suma teismine tvarka iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad Å¡is (Å¡ie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei. Nagrinėjamu atveju patikslintu ieÅ¡kiniu bÅ«tent ir yra įrodinėjama, kad bankroto administratorius, teigdamas BUAB „GR verslo grupė“ bankroto byloje administravimo paslaugas, turėjo administravimo iÅ¡laidas, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruojama įmonė neturi turto.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, tenkinus įmonės ieÅ¡kinį, administravimo iÅ¡laidų suma buvo priteista bankrutavusios įmonės naudai (t. y. kaip to buvo praÅ¡oma ir patikslintu ieÅ¡kiniu). Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimo teisę dėl bankroto administratoriaus turėtų administravimo iÅ¡laidų atlyginimo, teikiant BUAB „GR verslo grupė“ bankroto administravimo paslaugas, turi ne bankrutuojanti įmonė, o priklausomai nuo bylos aplinkybių kreditorius (jas iÅ¡ anksto apmokėjęs) ar bankroto administravimo paslaugas teikiantis asmuo (prisiėmęs prisėmęs atitinkamÄ rizikÄ ).Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda pažeidusių pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo asmenų atsakomybė prieÅ¡ kreditorių, įmokėjusį pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytÄ sumÄ â€“ Å¡is turi teisę reikalauti jo įmokėtos sumos, ir prisiėmusį rizikÄ administratorių – Å¡io turėtų administravimo iÅ¡laidų apimtyje, t. y. tokius reikalavimus reiÅ¡kiantys subjektai yra kreditorius ar administratorius (o ne bankrutuojanti įmonė) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017).

Taigi, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog patikslinus ieÅ¡kinį (pakeitus ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ ), nurodytÄ reikalavimÄ yra pareiÅ¡kusi įmonė, kaip asmuo, kuriam nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieÅ¡kovas), reikalauti apmokėti patirtas administravimo iÅ¡laidas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu teismo sprendimu patenkinti reikalavimai asmens, neturinčio reikalavimo teisės. Netinkama Å¡alimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieÅ¡kovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančio netinkamos Å¡alies pakeitimÄ tinkama, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ tinkamu ieÅ¡kovu. AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡ias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Å¡ios teisės normos prasmę praÅ¡yti pakeisti netinkamÄ Å¡alį (tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ ) gali bet kuri Å¡alis, taip pat Å¡is pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litesko“ v.

D. Z., bylos Nr. 3K-3-330/2014). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, nagrinėdamas ginÄÄ ir nustatęs, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos Å¡alies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieÅ¡kinį, bet turi iÅ¡naudoti visas bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės galimybes, tarp jų – ir pasiÅ«lyti pakeisti netinkamÄ Å¡alį tinkama (CPK 45 straipsnis).

Kai teismas to nepadaro, t. y. nesiÅ«lo pakeisti netinkamas Å¡alis tinkamomis ir nepaaiÅ¡kina netinkamos Å¡alies nepakeitimo procesinių pasekmių, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015 ir kt.).Å ios nutarties 19, 22 ir 24 punktuose minėta, kad tiek pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalies, tiek pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda pažeidusių pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo asmenų atsakomybė prieÅ¡ įstatyme nurodytus asmenis, pirmu atveju prieÅ¡ visus kreditorius, kurių interesus gina įmonės administratorius, kitu atveju prieÅ¡ konkretų kreditorių, įmokėjusį pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytÄ sumÄ â€“ Å¡is turi teisę reikalauti jo įmokėtos sumos, ar prieÅ¡ prisiėmusį rizikÄ administratorių – Å¡io turėtų administravimo iÅ¡laidų apimtyje, t. y. pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalies tokius reikalavimus reiÅ¡kiantys subjektai yra kreditorius ar administratorius (o ne bankrutuojanti įmonė).

Teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos atveju sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad patikslintu reikalavimu sumažintas praÅ¡omos priteisti žalos dydis, neatitinka CPK 141 straipsnio nuostatų, teismas, priėmęs patikslintÄ ieÅ¡kinį netinkamai kvalifikavo Å¡alių tiesinius santykius, nesprendė ar patikslinus reikalavimus bankrutuojanti įmonė turi reikalavimo teisę į administravimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , o nustatęs, kad teisiniu rezultatu siekiama administravimo iÅ¡laidų, nesprendė klausimo dėl Å¡alies pakeitimo (CPK 45 straipsnio 1 dalis).

Nurodytų procesinės teisės pažeidimų apeliacinės instancijos teismas iÅ¡taisyti negali, nes CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teismo pareigos pasiÅ«lyti pakeisti Å¡alį tinkama nevykdymas pripažįstamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu. Dėl bylos baigties Teisėjų kolegija, konstatavusi procesinės teisės pažeidimus, dėl kurių galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla ir Å¡ių pažeidimų negalėdama iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teisme, skundžiamÄ 2017 m. vasario 15 d. sprendimÄ panaikina ir bylÄ grÄ Å¾ina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir bylÄ perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas turės iÅ¡ naujo paskirstyti Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant ir apeliacinėje instancijoje patirtas iÅ¡laidas, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡ių iÅ¡laidų nepaskirsto. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :             Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Žibutė Budžienė                                                                               Nerijus Meilutis                                                                               Egidijus Tamašauskas