0066f60d-a072-4c65-b786-33de2e2d1da2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-977-806/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03577-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 9.46 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2021 m. balandžio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, sekretoriaujant Laurai Mikelskytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. I. (nuotoliniu bÅ«du), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje D.

I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį. Teismas n u s t a t ė : D. I., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, per nustatytÄ laikotarpį, t.y. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m.

Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kito termino.

Å iuo savo neveikimu D. I. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 223 straipsnio 2 dalyje. D. I., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, per nustatytÄ laikotarpį, t.y. ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, ABÄ® 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis praneÅ¡imas (konsoliduotasis metinis praneÅ¡imas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi bÅ«ti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kito termino.

Å iuo savo neveikimu D. I. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 223 straipsnio 2 dalyje. RaÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime D. I. nurodė, jog nesutinka su jam pareikÅ¡tu kaltinimu. 2018 metais pardavė bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ kitam asmeniui -V. D. Buvo pasiraÅ¡yta akcijų pirkimo pardavimo sutartis. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio pradėjo dirbti kitoje įmonėje samdomÄ darbÄ . Nuo to laiko nieko bendro su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi ir jokios veiklos nevykdo. Iki Å¡iol dirba samdomÄ darbÄ kitoje įmonėje.

Kadangi jokios veiklos nevykdė, jokių sÄ skaitų neiÅ¡raÅ¡inėjo, nesutinka, kad bÅ«tų kaltinamas ir jam bÅ«tų priskirta bauda. LogiÅ¡kai jam yra suprantama situacijos esmė, nes vis dar yra „prikabintas“ prie Å¡ios įmonės Registrų centre. Po įmonės pardavimo į jį kreipėsi FNTT ir jis buvo įtariamas pinigų plovimu su naujÄ ja minėtos bendrovės akcininke, tačiau po FNTT tyrimo buvo nustatyta, kad V. D. suklastojo jo paraÅ¡us ir priiminėdavo PPK ir kitais bÅ«dais pinigus iÅ¡ kitų įmonių jam nieko apie tai nežinant ir naudojantis, kad jis tebėra direktorius Registrų centre.

FNTT panaikino jam kaltinimus ir pasiÅ«lė kreiptis į Registrų centrÄ bei praÅ¡yti, kad bÅ«tų nuimtas nuo pareigybių. Atvykus į Vilniaus Registrų centrÄ konsultantė nurodė, kad turi kreiptis į naujÄ jį akcininkÄ ir praÅ¡yti, kad jis paÅ¡alintų jį nuo pareigų arba atvyktų į Registrų centrÄ ir patvirtintų save kaip naujÄ jį akcininkÄ . To pasekoje kreipėsi į V. D., tačiau ji dėsto, kad sutartis buvo fiktyvi ir ji nieko nedarys. Dėl ilgo bylos tyrimo, nervų, blogos savijautos, psichologinių sunkumų Å¡eimoje, naujų pareigybių atsakomybės atsiribojo nuo tolimesnių sprendimų siekiant baigti Å¡iÄ situacijÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tiesiog dirbo savo darbÄ ir gyveno ramybėje.

Kol negavo laiÅ¡ko apie tai, kad yra kaltinamas deklaracijų nepateikimu. Todėl vėl kreipėsi į Registrų centrÄ . Atvykus į Registrų centrÄ konsultantė pasiÅ«lė bandyti kitÄ variantÄ , kuris dažniausiai bÅ«na patenkinamas, pateikti raÅ¡ytinį laisvos formos praÅ¡ymÄ . Surinko visÄ medžiagÄ , parašė praÅ¡ymÄ ir pateikė Registrų centrui, tačiau Å¡is Å¡abloniÅ¡kai atrašė, kad praÅ¡ymo netenkins ir tokia forma negalima, jį turi atleisti V. D. Iki Å¡iol ne savo noru tebėra UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius ir vienintelis akcininkas.

Nesutinka su kaltinimu ir baudos skyrimu, nes veiklos nevykdė, neplanuoja vykdyti, įmonę pardavė, buvo apgautas naujojo akcininko. Visi bendrovės dokumentai yra pas naujÄ jį akcininkÄ , tÄ gali patvirtinti ir FNTT tyrimo medžiaga, nes joje minima, kad jie rasti pas V. D. Kartu su paaiÅ¡kinimu pateikė teismui akcijų pardavimo sutarčių kopijas, susiraÅ¡inėjimÄ su V. D. ir su VÄ® Registrų centras, darbo sutarties nuoraÅ¡Ä (b.l. 14-26). Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. I. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog 2018 metais „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas V.

D. Buvo pasiraÅ¡ytos pirkimo ir pardavimo sutartys ir visos akcijos Å¡imtu procentu perleistos minėtai V. D. Ä®monei sunkiai sekėsi, ir 2018 m. pavasarį jis užsiminė V. D., kad ketina parduoti įmonę. Ji prašė neskubėti, siÅ«lė ieÅ¡kotis darbo. VisÄ 2018 m. vasarÄ jis ieÅ¡kojosi darbo. Rugsėjį įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir tada buvo pradėtos dalimis pasiraÅ¡yti akcijų pardavimo-pirkimo sutartys. Paskutinė buvo pasiraÅ¡yta spalio mėnesį, tačiau jau nuo rugsėjo jis visiÅ¡kai niekaip nebedalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. 2018 m. lapkritį naujame darbe atvyko FNTT tyrėjai ir jį iÅ¡sivežė.

Jam buvo pareikÅ¡ti kaltinimai dėl pinigų plovimo. Tyrimas vyko pusantrų metų, iki 2019 m. pabaigos. Buvo paimti jo paraÅ¡ai, vyko ekspertizės, galiausiai jis buvo iÅ¡teisintas, kaltinimai nuimti, įrodžius, kad V. D. po jo išėjimo pasiraÅ¡inėjo jo vardu, jo padirbtu paraÅ¡u ir ėmė pinigus iÅ¡ kitų asmenų, vykdė veiklÄ . Jis nuo 2018 m. rugsėjo su „(duomenys neskelbtini)“ nebeturi jokių sÄ sajų, tik Registrų centre ir Rekvizituose yra paliktas kaip vadovas, nes V. D. nesutinka jo atleisti iÅ¡ Å¡ių pareigų.

Tyrėjai patys tuoj po kaltinimų panaikinimo parekomendavo kreiptis į Registrų centrÄ . Nuvyko į minėtÄ institucijÄ , paklausė, kokie bÅ«tų bÅ«dai panaikinti direktoriaus statusÄ . Jo paprašė užpildžius atneÅ¡ti JAR 1 ir berods JAR 2 formas. Kai pateikė užpildytas formas, jas Registrų centras atmetė, nurodydamas, jog reikia naujojo vadovo paraÅ¡o, kad jis atleidžiamas iÅ¡ pareigų. Jis elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į naujÄ jį juridinį asmenį, praÅ¡ydamas atstovÄ nuvykti į Registrų centrÄ ir patvirtinti, jog pasikeitė įmonės akcininkai arba pateikti užpildyta reikiamÄ formÄ .

IÅ¡ V. D. gavo atsakymÄ , kad sutartis yra fiktyvi ir ji nieko nedarys. Paliko šį reikalÄ pusei metų, nes tebevyko ikiteisminis tyrimas, nežinojo, kaip jis baigsis. Kai iÅ¡ VMI vėl gavo skambutį su klausimais, kas yra įmonės vadovas, vėl kreipėsi į Registrų centrÄ bandydamas savo jėgomis save paÅ¡alinti iÅ¡ įmonės direktorių. Registrų centre jo iÅ¡klausė ir nurodė paraÅ¡yti laisvos formos paaiÅ¡kinimÄ ir pateikti jį administracijai. Grįžęs namo paruošė visus popierius, nuvežęs pateikė dokumentus.

Sumokėjo už iÅ¡registravimÄ . Po savaitės jo praÅ¡ymas vėl buvo atmestas motyvuojant, jog reikia V. D. paraÅ¡o. Savo praÅ¡yme aiÅ¡kiai nurodė, jog jis nežino, kur yra V. D., FNTT raÅ¡tuose taip pat nurodoma, jog visi bendrovės dokumentai buvo paimti iÅ¡ V. D. ofiso. Jo namuose ir aplinkoje jokių įmonės popierių nebuvo. Visa įmonės buhalterija liko pas V. D. Net jei teismas įpareigotų jį atlikti atsistatydinimo iÅ¡ direktorių procedÅ«rÄ , jis to padaryti negalėtų, nes neturi jokių įmonės dokumentų.

Viskas taip ir liko iki Å¡ios bylos. Nesutinka su kaltinimu, nes nuo 2018 m. jis nevykdo jokios veiklos „(duomenys neskelbtini)“. PasiraÅ¡ydamas akcijų pardavimo sutartis teiravosi V. D., kokiu bÅ«du reikia pakeisti juridinį asmenį, ji nurodė, jog po sutarties pasiraÅ¡ymo ji pati nuvyks į Registrų centrÄ ir sutvarkys. Tam reikia tik dviejų žingsnių. PasiraÅ¡yti sutartį ir nuvykti į Registrų centrÄ padaryti vadovo pakeitimÄ . Ji ten tiesiog nenuvyko. Jo nuvykimas į Registrų centrÄ nieko nesprendžia, nes ten reikia naujojo vadovo.

Jis pažinojo tÄ Å¾mogų 4 metus, jis toje įmonėje, kur ji dirbo, buvo vadybininkas. Pasitikėjo ja. Pats tikslios vadovo pakeitimo procedÅ«ros nežinojo. Pasitikėjo V. D. PraÅ¡o atsižvelgti, kad jis bÅ«damas jaunas žmogus atidarė įmonę, neturėjo jokios vadovavimo patirties, neatsargiai paklausė netinkamų žmonių, nesudėliojo taÅ¡kų perduodamas įmonę ir neatliko atsistatydinimo procedÅ«rų pats. Jis suklydo. Gailisi. Turi didelę pamokÄ . ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio praneÅ¡imo (konsoliduotojo metinio praneÅ¡imo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimÄ Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio praneÅ¡imo (konsoliduotojo metinio praneÅ¡imo), veiklos ataskaitų, auditoriaus iÅ¡vados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimÄ Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

IÅ¡ byloje esančio Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinio iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimÄ juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu praneÅ¡imu ir auditoriaus iÅ¡vada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi bÅ«ti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Tokiu būdu, sistemiškai žiūrint į šių teisės normų turinį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 30 d. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog paskutinį kartÄ bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai (2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys) buvo teikti 2018-06-26 (b.l. 5). UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registruota adresu (duomenys neskelbtini), kurios vadovu nuo 2016 m. liepos 21 d. paskirtas (iÅ¡rinktas) D. I. Minėtas asmuo nuo 2016-08-01 yra registruotas vieninteliu įmonės akcininku. Å ie duomenys juridinių asmenų registre nėra pakitę (b.l.5). Tuo tarpu VSDFV duomenimis, D.

I. darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nutrÅ«kę nuo 2018 m. gruodžio 4 d. (b.l. 27). Atitinkamai pagal VSDFV duomenis, jis Å¡ioje bendrovėje nei vadovo, nei jokių kitų pareigų 2019-2020 metais nebėjo. Bendrovės finansinės ataskaitos dokumentai turėjo bÅ«ti pateikti už 2018 m. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. , o už 2019 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., t. y. tuo metu, kai jis įmonėje, VSDFV duomenimis, nebedirbo. Nors D. I. teigė, kad jokių sÄ sajų bylai reikÅ¡mingais laikotarpiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeturėjo, veiklos bendrovėje nebevykdė ir nebeturėjo jokios prieigos prie įmonės dokumentų, tai neÅ¡alina fakto, jog jis tiek Å¡iais laikotarpiais, tiek Å¡iai dienai VÄ® Registrų centras duomenimis tebėra registruotas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius.

IÅ¡ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimų matyti, jog jis painioja juridinio asmens, jo akcininko ir vadovo sÄ vokas. Faktas jog įmonės akcijos buvo parduotos naujai akcininkei, nereiÅ¡kia, jog buvo sukurta nauja įmonė. Pasikeitė tik tos pačios įmonės akcijų savininkas (akcininkas). Taip pat akcijų pardavimas pats savaime nelemia įmonės vadovo pasikeitimo. Akcijų pardavimas naujam akcininkui nereiÅ¡kia, jog asmuo iki jų pardavimo buvęs įmonės vadovu, neteko Å¡io statuso, jei nebuvo atliktos įstatymo numatytos procedÅ«ros – naujieji savininkai neatleido vadovo ir nepaskyrė kito.

Nors iki akcijų pardavimo D. I. buvo vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas viename asmenyje, tai nereiškia, jog naujoji akcijų savininkė V. D. vien dėl akcijų įgijimo de jure tapo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadove. Kadangi naujoji akcininkė nepriėmė ir teisės aktų nustatyta tvarka neįregistravo jokių sprendimų dėl įmonės vadovo pakeitimo, D. I. kaip įmonės vadovo statusas tebėra nepasikeitęs, kol jis neatliks įstatymo numatytų atsistatydinimo procedūrų.

Kaip įmonės vadovas jis ir turėjo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dokumentų, kurių pagrindu daromi įraÅ¡ai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti duomenis apie akcininko pasikeitimÄ ABÄ® ( 41(1) str. 2-3 d.) Jam to nepadarius Registrų centras neturi duomenų net apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų pasikeitimus. BÅ«tent bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ ; bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimÄ juridinių asmenų registro tvarkytojui; kitų ABÄ® ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatose nustatytų pareigų vykdymÄ (ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 2, 10, 16 punktai).

Kol jo kaip bendrovės vadovo įgaliojimai, teisės bei pareigos nėra pasibaigę ABÄ® nustatyta tvarka, tol jis yra atsakingas už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ ; bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimÄ juridinių asmenų registro tvarkytojui. Net jei naujoji įmonės akcininkė atsisako paskirti naujÄ vadovÄ ir atleisti senÄ jį ABÄ® nustatyta tvarka, tokiam atvejui yra numatyta vadovo atsistatydinimo galimybė. ABÄ®  37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas raÅ¡ytinį atsistatydinimo praneÅ¡imÄ jį iÅ¡rinkusiam bendrovės organui.

Bendrovės vadovÄ iÅ¡rinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimÄ atÅ¡aukti bendrovės vadovÄ turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo praneÅ¡imo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo iÅ¡rinktas bendrovės vadovas turi suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ , į kurio darbotvarkę bÅ«tų įtraukti bendrovės vadovo atÅ¡aukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovÄ iÅ¡rinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atÅ¡aukti bendrovės vadovÄ , su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia:

1) Å¡eÅ¡ioliktÄ dienÄ nuo atsistatydinimo praneÅ¡imo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovÄ iÅ¡rinko valdyba arba stebėtojų taryba;

2) kitÄ dienÄ po visuotinio akcininkų susirinkimo, Å¡iam neįvykus, – kitÄ dienÄ po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovÄ iÅ¡rinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Apie bendrovės vadovo iÅ¡rinkimÄ , atÅ¡aukimÄ , taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimÄ kitais pagrindais, bendrovės vadovÄ iÅ¡rinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo praneÅ¡ti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovÄ iÅ¡rinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atÅ¡aukti atsistatydinimo praneÅ¡imÄ pateikusį vadovÄ , apie darbo sutarties su juo pasibaigimÄ juridinių asmenų registro tvarkytojui praneÅ¡a atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo praneÅ¡imo pateikimÄ vadovÄ iÅ¡rinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovÄ iÅ¡rinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ , Å¡iam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimÄ (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisinasi praradęs bet kokius kontaktus su naujÄ ja UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininke, neturintis įmonės dokumentų, dėl ko aukščiau paminėtų procedÅ«rų atlikimas yra apsunkintas, tačiau jis net nebandė inicijuoti Å¡ių procedÅ«rų pats ar su teisininkų pagalba. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad D. I., VÄ® Registrų centro duomenimis tebebÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, yra atsakingas už Å¡io juridinio asmens finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimÄ laiku, todėl pagrįstai traukiamas atsakomybėn už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Aptariami finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimo atvejai yra atskiri savarankiÅ¡ki trunkamieji nusižengimai, kurių atskaitos taÅ¡kas – skirtingi finansiniai metai. Finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas tinkamu laiku užtraukia administracinę atsakomybę, kurios pradžios momento skaičiavimas prasidėjo skirtingu laiku, t. y. atitinkamai 2019 m. birželio 2 d. (kitÄ dienÄ po galutinio termino finansinei ataskaitai pateikti už 2018 m.) ir 2020 m. birželio 2 d. (kitÄ dienÄ po galutinio termino finansinei ataskaitai pateikti už 2019 m.) bei tęsiasi iki atitinkamų duomenų pateikimo dienos.

Ä®monės vadovas pažeidimÄ padaro kiekvienÄ kartÄ pažeisdamas nustatytus finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo terminus ir tai yra atskiri administraciniai nusižengimai (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-20-898/2020). Remdamasis iÅ¡dėstytu teismas konstatuoja, jog D. I. nebuvo pakankamai rÅ«pestingas įmonės vadovas, nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti administracinio nusižengimo kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

Tokiu bÅ«du nagrinėjamus nusižengimus padarė neatsargia kaltės forma. Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobÅ«dį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį (neatsargi kaltės forma), D. I. asmenybę (dirbantis, anksčiau už Å¡ios rÅ«Å¡ies nusižengimus administracinėn atsakomybėn netrauktas), į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais už padarytÄ nusižengimÄ gali bÅ«ti skiriama mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda, Å¡velnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda arba nuobauda gali bÅ«ti visai neskiriama. Vienas iÅ¡ nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas.

Administracinių nusižengimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumÄ . Individualizuodamas pažeidėjui skiriamÄ nuobaudÄ teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Nustačius visumÄ konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatus, prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, pažeidėjui gali bÅ«ti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2017-01-01 ATPK 301 straipsnio) nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartis byloje Nr. 2AT-37-2013, 2AT-54-2014).

Atsižvelgiant į tai, kad D. I. įmonę įkÅ«rė bÅ«damas labai jauno amžiaus, jo teigimu, tai buvo pirma jo vadovaujama įmonė, jis neturėjo vadovavimo patirties, pardavęs bendrovės akcijas sÄ Å¾iningai tikėjosi, jog naujoji įmonės savininkė paskirs naujÄ vadovÄ ir jis iÅ¡ Å¡ių pareigų bus sklandžiai atleistas, to neįvykus ne kartÄ kreipėsi į Registrų centrÄ bandydamas iÅ¡spręsti situacijÄ , tačiau to nepavyko padaryti dėl ABÄ® numatytų procedÅ«rų nesilaikymo, Å¡iuo metu atsistatydinimas iÅ¡ vadovo pareigų iÅ¡ tiesų yra apsunkintas dėl prarastų ryÅ¡ių su bendrovės akcijas nupirkusiu asmeniu, konstatuotina, jog baudos skyrimas nagrinėjamu atveju nebÅ«tų proporcinga priemonė padarytų nusižengimų ir juos padariusio asmens pavojingumui ir D.

I. už kiekvienÄ iÅ¡ nusižengimų skirtina Å¡velnesnė nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas (ANK 34 str. 6 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : D. I. už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimÄ ), paskirti įspėjimÄ .

D. I. už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimÄ ), paskirti įspėjimÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudÄ D. I. paskirti įspėjimÄ . Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė