A-492-2065-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-2065/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01906-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja)

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjai Z. P.,

pareiškėjos atstovui T. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. P. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, Valstybinės teritorijų planavimo, statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėja teismui padavė skundą (I t., b. l. 1–9) bei patikslintą skundą (II t., b. l. 159–169), kuriais prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 202 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Paaiškino, kad ginčijamu sprendimu buvo panaikintas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimas, kuriuo buvo tenkintas pareiškėjos prašymas įregistruoti kiemo statinius (tvorą t11, t12, t13, šaligatvį b1, b2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tvorą t7, t9, t10 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (reg. Nr. 20/201263) (toliau – ir Statiniai)) bei nuosavybės teises į juos, ir priėmė naują sprendimą, kuriuo atsisakė tokį prašymą tenkinti, nes nustatė, kad nepateikti įstatymo nustatyti dokumentai nekilnojamajam daiktui įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėja paaiškino, kad žemės sklype Nr. 3 naudojasi kiemo statiniais nuo 1994 m. Jai savivaldybė suteikė žemės sklypą su statiniais ir aptvertu kiemu namų valdoje prie daugiabučio namo su teise naudotis ir valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nurodė, kad dokumentus apie kiemo statinių įregistravimą pareiškėja pateikė 2010 m. gegužės mėn. Teigė, Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 3 d. savavališkos statybos aktas Nr. SA-51 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) surašytas tik dėl dalies tvorų, kurių Nr. t11, t13.

Aiškino, kad statybos darbus ir rekonstrukciją pareiškėja vykdė savivaldybės patikėjimo teise valdomoje teritorijoje pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą, kai nereikėjo naudojimą patvirtinančių dokumentų, taip pat ir raštiško sutikimo. Teigė, kad 2004 m. registruojant statinius pareiškėjai buvo paaiškinta, kad įregistruoti turtą galės bet kada, tik reikalingas bendraturčių pasidalijimas. Dėl nuosavybės teisių įregistravimo kreipėsi į teritorinį registrų centrą ir 2010 m. sausio 28 d. gavo atsakymą, pagal kurį atnaujino kadastro duomenis kadastrinėje byloje ir sugrupavo kiemo statinius pagal priklausomybę bendraturčiams, sudarydama 2010 m. balandžio 28 d. sutarimą.

Pažymėjo, kad kreipėsi į teismą dėl Savavališkos statybos akto ir Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. V-704 „Dėl savavališkos statybos valstybinėje žemėje Miško g. (duomenys neskelbtini), Karmėlavos II k., Karmėlavos sen., Kauno r. padarinių pašalinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl padarinių šalinimo) panaikinimo, tačiau iškelta civilinė byla (Nr. 2-1038-720/2010) buvo sustabdyta iki įsiteisės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas byloje Nr. 3/2009. Pareiškėja aiškino, kad statiniai (tvora t11, t12, b1, b2, k1, k2 ir tvora t7, t9, t10) 2010 m. balandžio 28 d. susitarimo sudarymo metu pareiškėjai priklausė nuosavybės teise.

Šie statiniai pastatyti iki 2002 m. balandžio 16 d., kai Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, (toliau – ir Reglamentas) dar nebuvo numatyto reikalavimo dėl teisinės statinių registracijos. Kadastriniai duomenys buvo nustatyti ir įrašyti 2004 m. vasario 13 d. kadastrinių matavimo metu, ruošiant kadastrinę bylą. Akcentavo, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pareiškėja padavė būdama nekilnojamojo daikto savininke.

Statiniai buvo įsigyti 1999 m., kai pareiškėja nupirko 379 m2 žemės sklypą iš kaimynės, kuri šį plotą pirko iš valstybės kaip bendraturčio namų valdą. Mano, kad atsakovas pažeidė jos teises, nes neatnaujino termino atsiliepimui pateikti nors žinojo, jog pareiškėja serga.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą (I t, b. l. 143–145, II t., b. l. 194–195) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad apie Savavališkos statybos aktą dėl valstybinėje žemėje pastatytos medinių lentelių ant mūro stulpelių su pamatu 1,50 m aukščio tvoros VĮ Registrų centras sužinojo tik nagrinėdamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba, Nacionalinės žemės tarnyba) skundus. Nurodė, kad 2010 m. sausio 26 d. pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydama įregistruoti kiemo statinius, tačiau teritorinis registratorius 2010 m. sausio 28 d. sprendime Nr. KS1-86/2010 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir nurodė, kad kiemo statinius, statytus iki 2002 m. balandžio 16 d., galima būtų įregistruoti pateikus kadastro duomenų bylą ir bendraturčių susitarimą, o kiemo statinius, statytus po 2002 m. balandžio 16 d., būtų galima registruoti pateikus kadastro duomenų bylą ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. 2010 m. balandžio 26 d. atlikus kadastrinius matavimus kadastrinių matavimų byloje nurodoma, kad tvoros t11, t12, t13, t14 statytos 1994 metais.

Teritorinis registratorius 2010 m. balandžio 28 d. gavęs pareiškėjos prašymą įregistruoti Statinius neįvertino kadastro / registro dokumentų byloje esančių kadastro duomenų apie kiemo statinių statybos metus dviprasmiškumo, taip pat nenustatė, kad pateiktos registruoti 2004 m. vasario 13 d. ir 2010 m. balandžio 28 d. kadastro duomenų bylos neatitinka 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 32.2.2 punkto reikalavimų.

Paaiškino, kad žemės sklypas, esantis Miško g. (duomenys neskelbtini), Karmėlavos II kaime, Kauno r., yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 1994 m. spalio 14 d. 2005 m. spalio 28 d. atlikti žemės sklypo patikslinti kadastriniai matavimai, kurių metu nustatytas žemės sklypo plotas – 0,3016 ha. Atsakovas akcentavo, kad matininkas atlikdamas kiemo statinių matavimus tiek 2004 m. vasario 13 d., tiek 2010 m. balandžio 28 d. paruošė pastatų išdėstymo planą nesilaikydamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.2 punkto reikalavimo.

Kauno filialas gavęs prašymą įregistruoti kiemo statinius privalėjo nustatyti šį trūkumą ir vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 14 straipsnio 4 punktu, atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą. Atsakovas taip pat pažymėja, kad pareiškėja nei Centriniam registratoriui, nei VĮ Registrų centro Kauno filialui nepateikė įstatymų reikalavimus atitinkančio statinių išdėstymo plano, todėl nėra galimybės nustatyti, ar ginčo kiemo statiniai yra žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar yra už šio sklypo ribos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į skundą (I t., b. l. 124–127) nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Tam, kad pastatytus statinius būtų galima įregistruoti nekilnojamojo turto registre, jie turi būti pripažinti tinkamais naudoti, t. y. turi būti surašytas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Pažymėjo, kad kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjos apskųstų Savavališkos statybos akto ir Įsakymo dėl padarinių šalinimo teisėtumo, šie aktai yra galiojantys, o nepasibaigus teisminiams ginčams, ginčo objektai – statiniai – negalėjo būti įteisinti. Teigė, kad ginčo kiemo statiniai yra pastatyti / įrengti ant valstybinės žemės, o nei Kauno apskrities viršininko administracija, nei jos teisių perėmėja Tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinės, Z. P. nėra davusios sutikimo statyti valstybinėje žemėje. Nurodė, kad po kadastro duomenų patikslinimo plotas tarp Miško g. ir pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taps valstybiniu žemės fondu, todėl 2011 m. rugsėjo 21 d. Tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo sutikimu pareiškėjai buvo leista rengti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Miško g. (duomenys neskelbtini), Karmėlavos II k. Kauno r., detalųjį planą. Detalusis planas turi būti rengiamas kartu su žemės sklypo bendraturčiais arba gavus jų raštišką sutikimą. Aiškino, jog tai, kad pareiškėja nepasinaudojo galimybe pateikti atsiliepimą, nesudaro pagrindo laikyti Sprendimo negaliojančiu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į skundą (I t., b. l. 137–141) nurodė, kad taip pat su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad II grupės nesudėtingiems statiniams turi būti rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Teigė, kad Z. P. tvoros pastatytos pažeidžiant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Miško g. (duomenys neskelbtini), Karmėlavos II k., Kauno r., ribas, t. y. valstybinėje žemėje, todėl norint atlikti teisinę registraciją, buvo privaloma pateikti supaprastintą statinio projektą su savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo raštišku pritarimu bei valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą. Pareiškėjai tokių dokumentų nepateikus, buvo surašytas Savavališkos statybos aktas. Akcentavo, kad pareiškėja ir kiti namų valdos Miško g. (duomenys neskelbtini), Karmėlavos II k., Kauno r., savininkai susitarimą dėl kiemo statinių priklausomybės visiems namų valdos savininkams sudarė jau po bylos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo iškėlimo teisme, todėl neteisėtos statinių teisinės registracijos atlikimas po bylos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo iškėlimo teisme užkerta kelią teismui tenkinti priešieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir įpareigoti nugriauti savavališkai statytas tvoras, nes nepanaikinta ir nenuginčyta jų teisinė registracija. Teigė, kad neišsprendus ginčo, ar susitarimas yra tinkamas statinių teisinės registracijos atlikimo juridinis pagrindas, negali būti nagrinėjama civilinė byla dėl Savavališkos statybos akto bei Įsakymo dėl padarinių šalinimo panaikinimo ir Z. P. įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 12 d. sprendimu (b. l. 153–155) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad VĮ Registrų centro Kauno filialui pateiktas 2010 m. balandžio 28 d. namų valdos Miško g. (duomenys neskelbtini), Karmėlavos II k., Kauno r., savininkų sudarytas susitarimas (toliau – Susitarimas) neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 7 straipsnio 3 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Teismas vadovavosi Registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir konstatavo, kad teritorinis registratorius, gavęs Z. P. prašymą įregistruoti nekilnojamojo turto registre statinius kaip nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos, turėjo atsisakyti tokį prašymą tenkinti. Teismas nurodė, kad teritorinis registratorius tvorų teisinę registraciją atliko neteisėtai, nes Susitarimas nėra viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti tvoras kaip nekilnojamąjį daiktą. Nesant tokio sprendimo, tvoros negalėjo būti registruojamos nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, o nesant įregistruoto nekilnojamojo daikto negalėjo būti registruojamos ir daiktinės teisės į jį. Teismas konstatavo, kad Z. P. tvorų statybą pateisinančių dokumentų neturi.

Teismas nustatė, kad pagal statybos metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, (toliau – ir Reglamentas) redakcijos 1 priedo 2 lentelės 12 punktą, ginčo tvoros priskiriamos I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. To paties priedo 2 lentelės pastabose yra numatyta, kad bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Bendrose pastabose 1 ir 2 lentelėms nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Taip pat nustatyta, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Teismas pažymėjo, kad nei Kauno apskrities viršininko administracija, nei jos teisių perėmėja Tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinės, Z. P. nėra davusios sutikimo statyti valstybinėje žemėje.

Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad 2010 m. gegužės 3 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimas, kuriuo buvo tenkintas jos prašymas įregistruoti kiemo statinius, yra teisėtas, nes ginčo tvora buvo pastatyta dar iki Reglamento įsigaliojimo, todėl nebuvo būtina pripažinti statinį tinkamu naudoti. Teismas pažymėjo, kad Kauno rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-360-720/2011 pagal ieškovės Z. P. ieškinį Inspekcijai dėl 2009 m. gruodžio 3 d. savavališkos statybos akto Nr. SA-51 ir Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. V-704 „Dėl savavališkos statybos valstybinėje žemėje Miško g. (duomenys neskelbtini), Karmėlavos II k., Karmėlavos sen., Kauno r., padarinių šalinimo“ panaikinimo bei Inspekcijos priešieškinį ieškovei Z. P. dėl įpareigojimo per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai prie nuosavybės teise priklausančios namų valdos, esančios Miško g. (duomenys neskelbtini), Karmėlavos II k., Kauno r., valstybinėje žemėje pastatytą medinių lentelių ant plytų mūro stulpelių su pamatu 1,50 m aukščio tvorą. Teismas pažymėjo, kad šis ginčas nėra išspręstas, todėl Savavališkos statybos aktas ir Įsakymas dėl padarinių šalinimo yra galiojantys. Teismas vertino, kad nepasibaigus teisminiams ginčams, ginčo objektai – statiniai – negalėjo būti įteisinti.

Teismas taip pat atmetė pareiškėjos skundo argumentą, kad atsakovas nesuteikė jai galimybės pateikti atsiliepimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nebuvo užkirsta galimybė pateikti atsiliepimus, o tai, kad ji galimai dėl buvimo gydymo įstaigose šia teise nepasinaudojo, nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimo.

III. Pareiškėja Z. P. padavė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 1–8), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Mano, kad turėjo būti įvertinta jos papildomai pateikta medžiaga. Teigia, kad naujai pateikti įrodymai galėjo turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui. Paaiškina, kad naujus įrodymus pateikė po teismo posėdžio, nes atsakovas visos medžiagos nebuvo pateikęs, o teismas jos nebuvo išsireikalavęs.

2. Pažymi, kad 2004 m. gegužės 31 d. buvo surašytas žemės sklype atliktų statybos darbų perdavimo aktas, kurio pagrindu kieme esantys pastatai prie butų Nr. 2–3 2004 m. birželio 14 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Mano, kad vadovaujantis statybos darbų perdavimo metu galiojusiu Reglamentu, kiemo statiniai turi būti įregistruoti, kaip priklausiniai prie suformuotų ir įteisintų pastatų.

3. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog 2004 m. vasario 3 d. kontrolinis žemės sklypo planas buvo suderintas ir patvirtintas 2005 m. gruodžio 29 d. Pareiškėja mano, kad tai svarbu nustatant statybos metus. Nurodo, kad kiemo statiniai, taip pat ir tvora t11; t13 pertvarkyti 1994 m. vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 20 straipsnio 2 dalimi ir 23 straipsniu, pagal statinio projektavimo sąvadą, suteiktoje naudotis namų valdoje. Teigia, kad 2 tvoros prie buto Nr. 2 jau buvo, kai 1999 m. jį įsigijo pareiškėja.

4. Nesutinka su teiginiu, kad statinių išdėstymo planas patvirtina, kokioje žemėje yra kiemo statiniai. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog kiemo statiniai yra pažymėti už suformuoto ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo valstybinėje žemėje.

5. Teigia, kad 1994 metais pagal jos prašymą patikslinus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kiemo statiniai t12; t11; k1; k2; b1; b2; ir t7; t9; t10 yra žemės sklypo ribose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gali būti įteisinti ir kaip žemės sklypo priklausiniai.

6. Mano, kad 2005 m. spalio 28 d. patikslintas geodezinis žemės sklypo planas ir 2005 m. spalio 28 d. Paženklinimo-parodymo aktas Nr. 2 yra esminiai dokumentai būtini teisingam bylos nagrinėjimui norint nustatyti esamas sklypo ribas.

7. Pareiškėja mano, kad turėjo teisę kreiptis dėl klaidos ištaisymo vadovaujantis Registro įstatymo 33 straipsnio 1–2 dalimis ir 32 straipsnio 1 dalimi. Teigia, kad pateikė VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. sausio 28 d. sprendime nurodytus dokumentus.

8. Pažymi, kad 2011 m. birželio 1 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimu Nr. 4-443 buvo atmestas Tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus prašymas išregistruoti nuosavybės teisę į ginčo kiemo statinius Šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas 2011 m. liepos 1 d. Centrinio registratoriaus sprendimu Nr. 171.

9. Mano, kad teismas, atmetęs patikslintą skundą ir palikęs galioti 2010 m. rugpjūčio 9 d. VĮ Registro centro sprendimą Nr. 202, kuriuo buvo panaikintas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimas ir nustatęs kad visi kiemo statiniai yra valstybinėje žemėje už sklypo ribos pareiškėjai užkerta kelią įrodyti, jog ginčo statiniai nėra savavališka statyba.

10. Teigia, kad Susitarimas yra vienas iš Kadastro įstatymo 12 straipsnyje numatytų dokumentų. Aiškina, kad Susitarimui taikomas Kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 4 dalis. Mano, kad neturi būti taikomas Registro įstatymas 29 straipsnio 2 punktas, taip pat ir 29 straipsnio 3 punktas, nes sandoris atitiko šalių nustatytą formą.

11. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė kiemo statinių statybos metų, neįvertino, jog 61 m2 valstybinės žemės plote esantys kiemo statiniai t11; t13; b2 negali būti atskiri objektai, nes yra prie pastatų, įteisintų 2004 metais, todėl yra priklausiniai ir turi būti įregistruoti kaip daiktai. Taip pat neįvertinta, kad kiemo statiniai t11; t12; b1; k1; k2; ir t7; t9; t10 nėra valstybinėje žemėje, o pastatyti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Neįvertinta ir tai, kad galioja VĮ Registrų centro Kauno filialo 2011 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 4-443 ir 2011 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. 3.1.6S-1706. Teigia, kas Susitarimas yra tinkamas dokumentas įregistruoti nuosavybės teises į ginčo statinius. Mano, kad neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimą.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 69–70) prašo jį atmesti.

Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad apeliantės pateikti teritoriniam registratoriui dokumentai nėra tinkami suformuoti ir įregistruoti nekilnojamąjį daiktą. Remiasi Reglamento (redakcija, galiojusi registracijos atlikimo metu, t. y. 2010 m. gegužės 3 d.) 1 priedo 2 lentelės 12 punktu, 12.1.3 punktu ir Kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsižvelgęs į tai, kad ginčo statiniai yra I grupės nesudėtingi statiniai ir jų statybai nereikalingas statybos leidimas, mano, kad šie statiniai nėra nekilnojamojo turto kadastro objektai, todėl jie neformuotini kaip nekilnojamojo turto kadastro objektai ir atitinkamai neregistruotini nekilnojamojo turto registre. Akcentuoja, kad siekiant nesudėtingus statinius įregistruoti nekilnojamojo turto registre, turėjo būti įvykdyti teisės aktuose keliami reikalavimai nekilnojamojo turto objektų suformavimui ir jų registravimui. Nurodo, kad sąlygos įregistruoti nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą, o tuo pačiu ir suformuoti patį nekilnojamąjį daiktą, nustatytos Registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir Kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, pagal kurias nekilnojamasis daiktas nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotas tik, kai jis yra suformuojamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Nurodo, kad tam, jog pastatytą statinį būtų galima įregistruoti nekilnojamojo turto registre, jis turi būti nustatyta tvarka, kompetentingų institucijų, pripažintas tinkamu naudoti, t. y. statiniams turi būti surašytas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Pažymi, kad tokią poziciją yra išreiškęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-630/2008). Mano, kad apeliantė nepateikė dokumentų, kurių pagrindu būtų galima suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, taip pat ji nuslėpė faktą, kad yra surašytas Savavališkos statybos aktas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 46–47) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Pažymi, kad sutinka su teismo argumentais, jog pareiškėja nepateikė ir neturi dokumentų pateisinančių tvorų statybas. Teigia, kad Susitarimas, kurio pagrindu buvo įregistruotos daiktinės teisės į nesuformuotą ir neįregistruotą nekilnojamąjį daiktą pažeidžia Kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 dalis, Registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 13 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad tvora t11, t12, t13, šaligatvis b1, b2, tvora t7 ir t10 yra pastatyti / įrengti ant valstybinės žemės. Pažymi, kad nei Kauno apskrities viršininko administracija, nei jos teisių perėmėja Tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinės pareiškėjai nėra davusios sutikimo statybai valstybinėje žemėje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 52–56) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog teritorinis registratorius turėjo atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 29 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto pagrindu. Teigia, kad ir pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas, Z. P. tvorų statybą pateisinančių dokumentų neturi, o Susitarimas nėra teisėtas tvorų kaip nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir daiktinių teisių į tvoras įregistravimo pagrindas. Aiškina, kad nepagrįsti ir atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog Sprendimas neteisėtas, nes galioja VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 171, kuriuo buvo paliktas galioti VĮ Registrų centras Kauno filialo 2011 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 4-443.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 202 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo sprendimu buvo panaikintas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimas, kuriuo buvo tenkintas Z. P. prašymas įregistruoti kiemo statinius – tvorą t11, t12, t13, šaligatvį b1, b2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tvorą t7, t9, t10 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (reg. Nr. 20/201263) bei nuosavybės teisę į juos ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti Z. P. prašymą įregistruoti kiemo statinius bei nuosavybės teises į juos pateiktų dokumentų (kadastro duomenų byla ir 2010 m. balandžio 28 d. sutikimas) pagrindu, nes nepateikti įstatymo nustatyti dokumentai nekilnojamajam daiktui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o neįregistravus nekilnojamojo daikto nėra galimas ir nuosavybės teisės į jį įregistravimas (Kadastro įstatymo 13 str. 2 d., Registro įstatymo 13 str. 1 d.).

Nekilnojamojo turto registre statiniai registruojami, jeigu jie Kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą (Registro įstatymo 9 str. 1 d., 2 d.). Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą (Registro įstatymo 10 str. 1 d.). Žemės sklypo priklausiniu gali būti tik statinys. Statinys gali būti įregistruotas tik kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys (Registro įstatymo 10 str. 3 d.).

Pareiškėja, siekdama įregistruoti pagrindinio nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. sav. Karmėlavos II k. Miško g. (duomenys neskelbtini) priklausinius – kiemo statinius – tvorą t11, t12, t13, šaligatvį b1, b2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tvorą t7, t9, t10 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre, turėjo pateikti įrodymus (dokumentus), patvirtinančius kad šie nesudėtingi statiniai yra suformuoti laikantis teisės aktuose keliamų reikalavimų nekilnojamojo turto objektų suformavimui ir jų registravimui, bei įrodymus, patvirtinančius jos teises į žemės sklypą, kuriame yra šie statiniai.

Pareiškėja teritoriniam registratoriui pateikė kadastro duomenų bylą bei 2010 m. balandžio 28 d. bendraturčių susitarimą dėl nuosavybės teisių į registruojamus statinius. Pareiškėja teigia, kad registruojami kiemo statiniai – tvoros t11, t12, t13, šaligatvis b1, b2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei tvoros t7, t9, t10 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pastatyti 1994 m. – 1996 m., todėl nesutinka su atsakovo bei pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jų sukūrimui turi būti taikomi Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, reikalavimai. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjos argumentus, atsižvelgia į aplinkybę, kad Kauno rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-360-720/2011 pagal ieškovės Z. P. ieškinį Inspekcijai dėl 2009 m. gruodžio 3 d. savavališkos statybos akto Nr. SA-51 ir Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. V-704 „Dėl savavališkos statybos valstybinėje žemėje Miško g. (duomenys neskelbtini) Karmėlavos II k., Karmėlavos sen., Kauno r., padarinių šalinimo“ panaikinimo bei Inspekcijos priešieškinį ieškovei Z. P. dėl įpareigojimo per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai prie nuosavybės teise priklausančios namų valdos, esančios Miško g. (duomenys neskelbtini), Karmėlavos II k., Kauno r., valstybinėje žemėje pastatytą medinių lentelių ant plytų mūro stulpelių su pamatu 1,50 m aukščio tvorą. 2009 m. gruodžio 3 d. Savavališkos statybos aktu Nr. SA-51 nustatyta, kad tvora, I-os grupės nesudėtingas statinys, pastatytas valstybinėje žemėje, todėl jam taikomi II grupės statinio reikalavimai – reikalingas žemės savininko (apskrities viršininko) rašytinis sutikimas. Savavališkos statybos akto surašymas patvirtina, kad registracijos metu buvo ginčijamas aukščiau minėtų statinių teisėto sukūrimo faktas, tai reiškia, kad nėra patikimų duomenų, patvirtinančių statinių suformavimą laikantis teisės aktuose keliamų reikalavimų, todėl 2010 m. gegužės 3 d. nebuvo teisinio pagrindo įregistruoti ginčo statinių Nekilnojamojo turto registre (Kadastro įstatymo 7 str. 3–4 d., Registro įstatymo 9 str. 1 d.).

Pareiškėja teigia, kad dalis tvoros (t12, t11, t7, t9 ir t10), kurią atsakovas sprendimu atsisakė registruoti, nėra valstybinėje žemėje, todėl neturi būti laikoma savavališka statyba ir galėjo būti registruota. Teisėjų kolegija, remdamasi 2009 m. gruodžio 3 d. Savavališkos statybos akte Nr. SA-51 nurodytais faktais, negali sutikti su minėtais pareiškėjos teiginiais, nes akte nėra nurodyti kiti tvoras identifikuojantys duomenys, tik konstatuojama, kad šie statiniai pastatyti valstybinėje žemėje.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas vertino, kad kiemo statiniai, dėl kurių vyksta ginčas byloje, yra pažymėti už suformuoto ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje.

Kiemo statinius – tvorą t11, t12, t13, šaligatvį b1, b2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tvorą t7, t9, t10 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorinis registratorius įregistravo 2010 m. parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu. Remiantis Statinių išdėstymo planu, sudarytu pagal 2010 m. balandžio 26 d. kadastrinių matavimų duomenis, nėra galimybės spręsti, ar visi buvę įregistruoti statiniai patenka į žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ribas. Į administracinę bylą suinteresuoto asmens Inspekcijos pateiktame 2010 m. plane nuomos sutarties sudarymui ginčo kiemo statiniai pažymėti už šio žemės sklypo ribų. Pastarajame plane pareiškėja yra pasirašiusi, kad su žemės sklypo ribomis ir plotu sutinka (II t. b. l. 12). Kitų duomenų byloje, kurie paneigtų ginčo kiemo statinių buvimą valstybinėje žemėje, byloje nėra

Tiek ši ginčytina aplinkybė, tiek statinių statybos metai bei su tuo susijusių teisės aktų reikalavimų taikymas statinių kadastro duomenų nustatymui sudaro civilinės bylos dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nagrinėjimo dalyką ir administracinėje byloje neturi būti nustatinėjama ir vertinama. Šioje byloje apsiribojama formalių registro tvarkytojo veiksmų vertinimu. Atsižvelgiant į administracinės bylos nagrinėjimo ribas – formalų statinių kadastro duomenų įtraukimo į nekilnojamojo turto registrą pagrindų vertinimą, kuris nesietinas su faktais, turinčiais įtakos asmens civilinėms teisėms, sprendimo priėmimas šioje byloje pareiškėjai neužkerta kelio civilinėje byloje ginčyti savavališkos statybos aktą ir įrodinėti statinių sukūrimo teisėtumą patvirtinančius faktus bei pašalinti jų registracijai trukdančius prieštaravimus

Nekilnojamųjų daiktų registracijos panaikinimui pakanka konstatuoti, kad buvo įregistruoti suinteresuotų asmenų ginčijami duomenys remiantis kadastro duomenų byla, kuri parengta neįvertinus reikšmingų faktinių duomenų ir nesilaikant tokių duomenų nustatymą reglamentuojančių teisės aktų. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.2 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, statinių išdėstymo planas sudaromas pagal žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis, nurodant panaudotų duomenų šaltinį.

Tais atvejais, kai pastatų kerčių koordinatės nėra nustatytos, statinių išdėstymo planas sudaromas pagal žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka. 2010 m. balandžio 26 d. Statinių išdėstymo planas, kuriuo rėmėsi teritorinis registratorius, neatitinka minėtų reikalavimų. Dėl tų pačių priežasčių nei pareiškėjos nurodytas 1994 m. žemės sklypo planas, parengtas patikslinus kadastrinius matavimus (III t. b. l. 108–109), nei 2005 m. patikslintas geodezinis žemės sklypo planas (I t. b. l.

68) neįrodo ginčo statinių buvimo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribose – nes statinių žymėjimas neatitinka jų kadastro duomenų registravimui keliamų reikalavimų. Apeliantės į bylą pateiktu žemės sklypo planu, kuris buvo 2005 m. gruodžio 29 d. suderintas Karmėlavos seniūno (III t. b. l. 148), taip pat negalima remtis, nes nėra duomenų apie tai, kad plane nurodyto dydžio – 425 kv. m sklypą pareiškėja valdytų nuosavybės teisėmis, registro tvarkytojui šis planas nebuvo pateiktas. Be to, 2010 m. parengtoje kadastro duomenų byloje statinių t11, t12, t14 statybos pabaigos metai nurodyti 1994 m., gi ankstesnio, 2004 m. atlikto kadastrinių duomenų nustatymo metu šių objektų statybos metai buvo nurodyti 2003 m., atitinkamai statinių t7, t9 statybos metai 2010 m. nustatytuose kadastro duomenyse nurodomi 1996 m., o anksčiau, 2004 m. fiksuotuose – 2003 m.

Tokie niekuo nepagrįstų duomenų neatitikimai laikytini objektyvia kliūtimi fiksuoti statinių kadastro duomenis registre ( II t. b. l. 31–50, III t. b. l. 42–46). Pareiškėja kreipėsi į teritorinį registratorių prašydama įregistruoti kiemo statinius ir nuosavybės teises į juos, pateikdama 2010 m. parengtą kadastro duomenų bylą, papildomai dėl klaidingų duomenų ištaisymo ar patikslinimo Registro įstatymo 33 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu nesikreipė, todėl nėra pagrindo 2010 m. nustatytų kadastro duomenų neatitikimo 2004 m. fiksuotiems duomenims vertinti kaip klaidų ar netikslumų taisymo.

Be to, klaidų taisymas ir duomenų patikslinimas turėtų būti grindžiamas objektyviais faktais, kuriuos turi įrodyti pareiškėja.

Pareiškėja įrodinėja, kad faktiškai naudojosi žemės sklypu, į kurį patenka ginčo statiniai, tačiau tai nesukuria teisėtam naudojimui tolygių padarinių. Jos pateikti duomenys, patvirtinantys naudojimąsi sklypu, kaimynų pareiškimai apie pretenzijų nebuvimą, neturi įrodomosios vertės sprendžiant dėl ginčytinų pareiškėjos teisių įregistravimo į statinius žemės sklypo dalyje, besiribojančioje su teisėtai įsigyta namų valda.

Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad kiemo statiniai turėjo būti įregistruoti kaip priklausiniai prie pastatų, kurie buvo suformuoti ir įteisinti remiantis 2004 m. gegužės 31 d. surašytu žemės sklype atliktų statybos darbų pridavimo aktu (II t., b. l. 25). Aktas negali būti vertinamas šioje byloje, nes juo komisija pripažino tinkamu naudoti rekonstruotą gyvenamojo namo dalį bei pastatytą garažą su priestatu, tačiau jame nėra duomenų apie ginčo statinių statybą, kuriuos pareiškėja siekai įregistruoti kaip priklausinius. Dėl šios priežasties minėtas aktas neturi reikšmės nustatant ginčo statinių (priklausinių) kadastro duomenis.

Nagrinėjamu atveju 2010 m. balandžio 28 d. bendraturčių susitarimas dėl nuosavybės teisių į kiemo statinius negali būti vertinamas, nes nesant pačių statinių įregistravimo, daiktinės teisės į juos neregistruojamos (Registro įstatymo 13 str. 1 d.).

Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 171 buvo netenkintas suinteresuoto asmens Tarnybos prašymas išregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į kiemo statinius, neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka suinteresuotiems asmenims ginčyti neteisėtą statinių registraciją.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, apeliacinio skundo netenkina, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos Z. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė