00667ff5-e510-4ed3-8b1c-1cb450127eaf · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Lietuvos Respublikos teism¸ ( teis?j¸ ), Baudžiamoji byla Nr. 1-21-971/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22759-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.25.4.2.2.; 2.3.6.4.2. (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 7 d. Telšiai Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Odetai Krasauskienei, dalyvaujant prokurorams Gintarui Girgždžiui, Arūnui Laukaičiui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I.

G., jos atstovui advokatui RamÅ«nui Dobrovolskiui, kaltinamajai R. S., jos gynėjai advokatei Rasai Valiukienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio iÅ¡silavinimo, naÅ¡lė, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje. Teismas n u s t a t ė :

R. S. 2017-05-11 apie 12 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama lengvÄ jį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2016-11-04 iki 2018-06-27) (toliau - KET) 9, 30 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus – tai yra, važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) namu, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties (KET 127 p.), nesulėtino greičio ir nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“ praleisti iÅ¡ deÅ¡inės pusės per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusios pėsčiosios I.

G., taip pat nesiėmė papildomų atsargumo priemonių bei neįsitikino, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti (KET 30 p.), – ir dėl to kliudė pėsčiÄ jÄ I. G., tokiu bÅ«du įvyko eismo įvykis, dėl kurio I. G. buvo padaryti sužalojimai: nubrozdinimai kairio antakio ir nosies srityje, kraujosruva po kaire akimi, L3, L4 (su dislokacija) slankstelių lūžiai su nugaros smegenų maiÅ¡o kompresija L4 lygyje labiau iÅ¡ kairės, atviras skeveldrinis kairės blauzdos kaulų lūžis su dislokacijomis, o dėl kairės blauzdos kaulų lūžių I.

G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamoji R. S. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino. Parodė, kad įvykis buvo 2017 metais, pavasarį ar vasaros pradžioje, tikslesnės datos neatsimena, buvo apie 12 val. dienos, ji važiavo automobiliu „Toyota Yaris“ (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) link miesto. Kelias buvo sausas, matomumas geras. Važiavo ne viena, buvo dar vienas asmuo, kurį turėjo nuvežti iki autobuso stotelės. I. G. ėjo priešinga kryptimi.

Pamatė jÄ jau iÅ¡ toli (pravažiavusi tiltelį), kad ji ateina. Ji skeryčiojo rankomis, kalbėjo telefonu. I. G. sustojo prie perėjos ir toliau kalbėjosi telefonu. Ji (R. S.) pristabdė automobilį (pristabdė greitį iki 40 km/h). IÅ¡ visų I. G. veiksmų (kalbėjo telefonu, žvalgėsi į prieÅ¡ingÄ pusę, link stoties, o į tÄ pusę, iÅ¡ kurios ji atvažiavo nė karto nežvilgtelėjo) suprato, kad pastaroji nesiruoÅ¡ia eiti per perėjÄ , todėl padidino greitį ir pradėjo važiuoti.

Ä®važiavo į perėjÄ ir I. G. staiga įšoko į perėjÄ lyg pastumta, įpuolė į gatvę tiesiai, net nepažvelgė. Nebegalėjo niekaip sustoti, kadangi jau buvau įvažiavusi į perėjÄ . Jei bÅ«tų stabdžiusi tuo metu, kai pamatė pėsčiÄ jÄ , tikrai bÅ«tų spėjusi sustabdyti ir pėsčioji bÅ«tų galėjusi du kartus praeiti gatvę, tačiau iÅ¡ I. G. elgsenos ir kÅ«no judesių suprato, kad ji per gatvę nesiruoÅ¡ia eiti, todėl padidino greitį ir važiavo.

Nepastebėjo, ar dar buvo važiuojančių automobilių. Lyg ir buvo prieÅ¡ingoje eismo juostoje vienas automobilis, bet, ar jis važiavo, ar stovėjo, neprisimena. Po to buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, policija. Policijos pareigÅ«nai viskÄ apžiÅ«rėjo, iÅ¡matavo. I. G. iÅ¡vežė su greitÄ jÄ . Buvo nuvykusi į ligoninę pas nukentėjusiÄ jÄ ir pastaroji pasakė, kad nesiruošė eiti per gatvę, nes laukė draugės. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka. Nukentėjusioji I. G. parodė, kad 2017-05-11 12 val. išėjo iÅ¡ darbo, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pastato, pietauti.

Ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini). Prie dažų parduotuvės sustojo, nes ketino pereiti per perėjÄ . PrieÅ¡ žengdama į perėjÄ , norėjo įsitikinti, ar saugu, ar gali eiti per perėjÄ . Žvilgtelėjo į kairę pusę, pamatė iÅ¡ kairės pusės judantį automobilį. Automobilis buvo gana tolokai, buvo tik pervažiavęs tiltelį, galėjo bÅ«ti apie 80 m atstumas. Tada žvilgtelėjo į kitÄ kelio pusę, ar nejuda automobilis iÅ¡ kitos pusės, bet ten jau buvo sustojęs taksi automobilis jos praleisti.

Tada dar kartÄ stabtelėjo, dirstelėjo į abi puses ir tada, įsitikinusi savo saugumu, drÄ siai žengė į perėjÄ . Tik įžengusi į perėjÄ , buvo nuėjusi jau maždaug 1,5 metro, pajuto smÅ«gį iÅ¡ kairės pusės. Atsimerkė, kai jau gulėjo ant asfalto, juto didžiulį skausmÄ , mėgino pakelti galvÄ , negalėjo pajudėti. TÄ dienÄ oro sÄ lygos buvo geros, nelijo, nebuvo saulėta, matomumas buvo labai geras. Ji į perėjÄ Å¾engė neskubėdama. Ä®bėgti į perėjÄ tiesiog neturėjo galimybių, nes tÄ dienÄ buvo su aukÅ¡takulniais bateliais ir toje pėsčiųjų perėjoje Å¡aligatvio bortelis yra pakankamai aukÅ¡tas.

TelefonÄ nešėsi rankoje, nes telefonas netilpo į striukės kiÅ¡enę, o rankinės nesinešė, telefonu tikrai nekalbėjo. Ji buvo sustojusi arti perėjos kraÅ¡to, o ne Å¡aligatvyje, todėl pagrindo susidaryti vaizdÄ , kad ji nesiruoÅ¡ia eiti per perėjÄ , nebuvo. Dėl eismo įvykio patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o atlyginti. Neteko 45 proc. darbingumo, po avarijos patyrė didžiulį potrauminį Å¡okÄ , juto didžiulius skausmus, negalėjo laisvai judėti, gydymas ir reabilitacija truko ilgÄ laikÄ , iÅ¡gulėjo keturis mėnesius, daugiau nei pusę metų negalėjo savarankiÅ¡kai vaikščioti.

Å iai dienai dar nėra pasveikusi, vis dar konsultuojasi su medikais (su traumatologu ortopedu, neurochirurgu), galimai dar bus daromos operacijos. Kojoje likęs strypas ir varžtai. Negali laisvai judėti, važiuoti su dviračiu, dirbti fizinio darbo, bÅ«ti pasilenkusi, Å¡iai dienai turi labai daug apribojimų dėl savo sveikatos. Kad bus visiÅ¡kai sveika, prognozių nėra, gydytojų teigimu, situacija gali tik blogėti. Liudytojas A. M. parodė, kad įvykio datos tiksliai nepamena, gal tai buvo 2017 m. vasarÄ , dienos metu, apie 12 val., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, sustojo prie buvusios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, matė, kad stovi moteris ir nori pereiti per gatvę.

IÅ¡ kitos pusės maÅ¡inų nebuvo, bet jis vis tiek privalėjo sustoti praleisti moterį, nes ji norėjo pereiti per gatvę. Moteris gana ilgai (apie pusę minutės) stovėjo prie perėjos ir dvejojo eiti ar neiti per gatvę, net ir buvo pradėjęs kiek nervintis, kad pėsčioji neina per gatvę, nors jis jau buvo sustojęs ir laukė. Negali pasakyti, ar moteris kÄ nors turėjo rankose, telefonu tikrai nekalbėjo. Pėsčioji dairėsi tai į vienÄ pusę, tai į kitÄ pusę, ji stovėjo ties pėsčiųjų perėja.

Po to moteris nutarė eiti per gatvę, o iÅ¡ priekio parvažiavo maÅ¡ina, bet atstumas buvo gana didelis (atvažiuojantį automobilį pamatė maždaug toje vietoje, kur yra tiltukas). Kokiu greičiu važiavo automobilis, negali pasakyti. Pastebėjo, kad automobilis lyg ir pristabdė, matė, kad moteris pradėjo eiti per gatvę. Jis buvo sustojęs, matė parvažiuojančiÄ maÅ¡inÄ , galvojo, kad ta maÅ¡ina sustos, nes juk kaip gali nematyti priekyje žmogaus. Bet matyt ten kažkoks nesusipratimas įvyko, gal vairuotoja stabdžių pedalÄ sumaišė su greičio pedalu.

Negali pasakyti, kodėl taip įvyko, kodėl toks didelis smÅ«gis gavosi. Pamatė, kad moteriai trenkė per kojas. Moteris persivertė ore, su galva iÅ¡daužė stiklÄ , ore persivertusi nukrito ant žemės. Jis, bÅ«damas labai jautrus, iÅ¡ maÅ¡inos neiÅ¡lipo, pavažiavau gal 10 m į priekį ir iÅ¡kvietė policijÄ bei greitÄ jÄ . PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ jam atrodė, kaip kad bÅ«tų vairuotoja sumaiÅ¡iusi pedalus – vietoj stabdžių paspaudė greičio pedalÄ . Lyg ir buvo automobilio stabdymas, po to automobilio greitis padidėjo ir įvyko susidÅ«rimas.

PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilio greitis padidėjo. Niekas negalėjo vairuotojai užstoti einančios pėsčiosios, gatvė buvo tuščia, nebuvo nei vienos maÅ¡inos. Liudytoja I. B. parodė, kad tai įvyko pavasarį, prieÅ¡ pusantrų metų, tikslios datos nepamena. Buvo apie 12 val. dienos, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve pasiimti vaiko iÅ¡ mokyklos. PrieÅ¡ jÄ sustojo taksi automobilis praleisti moters, einančios per pėsčiųjų perėjÄ . Ji tos moters nepastebėjo, nematė, kaip ji priėjo prie pėsčiųjų perėjos, kaip žengė į pėsčiųjų perėjÄ .

Ji (I. B.) sustojo, nes prieÅ¡ jÄ sustojo automobilis prie pėsčiųjų perėjos. IÅ¡ jos pusės dar buvo lyg ir senukas, kuris taip pat norėjo pereiti gatvę. Ir tada pamatė tÄ momentÄ , kai moterį partrenkė – moteris „užšoko“ ant automobilio, atsitrenkė į langÄ , pakilo į viršų ir nukrito ant žemės. Užsifiksavo, kad pirma nukrito moters telefonas, nes pabyrėjo juodo telefono detalės ant žemės, o po to pati moteris. Kas pirmiau, ar automobilis į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯važiavo, ar pėsčioji įėjo, negali pasakyti.

Kai pastebėjo iÅ¡ priekio atvažiuojantį automobilį, iki perėjos gal buvo keli metrai. Automobilį pamatė, kai jis jau buvo beprivažiuojantis prie perėjos. Kad iÅ¡ toli parvažiuoja automobilis, nematė, negali pasakyti, kokiu greičiu jis važiavo. Automobilį matė tik prieÅ¡ pat perėjÄ per patį susidÅ«rimo momentÄ . Tada ji pasuko į kitÄ gatvelę pasistatyti automobilio, taksi automobilis kažkur toliau pavažiavo. IÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio ir nuėjo padėti tai moteriai.

Buvo daug žmonių, visi pradėjo greitajai skambinti. Vairuotoja apimta panikos greitai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, buvo pasimetusi. Liudytojas R. K. parodė, kad važiavo su R. S. nuo „(duomenys neskelbtini)“ rajono pusės link miesto. Važiavo su R. S. automobiliu, pastaroji buvo už vairo, jis sėdėjo Å¡alia keleivio pusėje. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Bevažiuojant R. S. „pritrenkė“ žmogų prie pėsčiųjų perėjos. Pėsčioji buvo moteris. Jis pasimetė, nelabai kÄ atsimena.

Neatsimena tiksliai, kur yra ta pėsčiųjų perėja, prieÅ¡ kiek laiko tai įvyko, taip pat neprisimena. Matė, kad moteris turėjo rankoje telefonÄ , o, ar kalbėjo telefonu, ar ne, neatsimena Å¡ito. Atsakydamas į prokuroro klausimÄ parodė, kad moteris nekalbėjo telefonu, bet rankoje turėjo telefonÄ , o atsakydamas į gynėjos klausimÄ nurodė, kad moteris telefonu kalbėjo. Taip pat parodė, kad R. S. važiavo normaliai, negali pasakyti, ar greitai, ar negreitai, ji važiavo normaliai. PrieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ ji bandė sustabdyti automobilį, buvo sustojusi, bet pradėjo važiuoti, ir moteris įšoko į gatvę.

Matė, kaip pėsčioji stovėjo, ji stovėjo ant Å¡aligatvio ir po to staigiai įšoko į gatvę. Moteris nežiÅ«rėjo į tÄ pusę, iÅ¡ kurios jie parvažiavo. Buvo ir daugiau automobilių, buvo ir vienoje pusėje, ir kitoje. Kitos maÅ¡inos stovėjo, norėdamos praleisti pėsčiÄ jÄ . Liudytoja apklausta L. K., liudytojo R. K. mama, parodė, kad jos sÅ«nus, bÅ«damas 7 metų, pateko į eismo įvykį, patyrė galvos traumÄ , nuo to laiko jis turi psichikos negaliÄ , jis nenusikalba, bet jo protavimas kaip 7 metų vaiko, nežino, ar jis gali kÄ nors apie tÄ Ä¯vykį papasakoti.

Po to įvykio sÅ«naus elgesys pasikeitė: einant per pėsčiųjų perėjÄ , jis jai visada sako „palauk, neskubėk, pasižiÅ«rėk“ ir tai sako garsiai su pykčiu. Anksčiau jis taip niekada nesakydavo. Liudytoja I. P. parodė, kad eismo įvykių bÅ«na daug, Å¡io konkretaus eismo įvykio neprisimena ir nieko papasakoti negali, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu I. P. parodė, kad dirba TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigose. Dėl eismo įvykio, įvykusio 2017-05-11, TelÅ¡ių mieste, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), gali paaiÅ¡kinti, kad budėtojo nurodymu reagavo į minėtÄ Ä¯vykį. Tikslių įvykio aplinkybių neprisimena, nes praėjo daug laiko ir per minėtÄ laikÄ daug kartų reagavo į kitus įvykius. Nepamena nei oro, nei kelio dangos sÄ lygų.

Nežino, ar Å¡iuo metu minėtoje kelio dalyje yra kokie nors pakeitimai. Ä®vykio metu, kiek pamena, Å¡viesoforų Å¡alia nebuvo (1 t., b. l. 195). IÅ¡ eismo įvykio pažymos matyti, kad eismo įvykis įvyko 2017-05-11, 12.09 val., (duomenys neskelbtini), įvykio rÅ«Å¡is ir schema – užvažiavimas ant pėsčiojo pėsčiųjų perėjoje, užfiksuotos važiavimo sÄ lygos, transporto priemonės savininkas (R. S.), draudimo bendrovė (ADB „Gjensidige“) ir kiti duomenys (1 t., b. l. 50-53).

Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole bei papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyti eismo įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), požymiai, užfiksuota automobilio padėtis po eismo įvykio už pėsčiųjų perėjos, iÅ¡matuoti atstumai (nuo pėsčiųjų perėjos iki priekinio automobilio rato - 5,4 m, stabdymo pėdsakas - 8,2 m), nurodyti automobilio sugadinimai. Papildomai apžiÅ«rint įvykio vietÄ užfiksuota, kad pėsčiųjų perėja gerai matoma, matomumas geras iÅ¡ abiejų (duomenys neskelbtini) pusių (1 t., b. l. 54-65, 66-72).

IÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, atlikus objektų (eismo įvykio aplinkybių) tyrimÄ , pateiktos iÅ¡vados, jog:

1) Å ioje eismo situacijoje prieÅ¡ pat stabdymÄ R. S. vairuojamas automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 44 km/h greičiu;

2) Jeigu nurodytoje eismo situacijoje automobilio „Toyota Yaris“ vairuotoja R. S., važiuodama 44 km/h greičiu link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, pėsčiajai I. G. įžengus į kelio važiuojamÄ jÄ dalį pėsčiųjų perėjoje, buvo neprivažiavusi pėsčiosios partrenkimo vietos didesniu nei 21,7 m atstumu, tai automobilio „Toyota Yaris“ vairuotoja R. S., iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, pėsčiajai I. G. įžengus į kelio važiuojamÄ jÄ dalį nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, laiku nestabdė vairuojamo automobilio bei partrenkė pėsčiÄ jÄ I.

G. ir techniniu požiÅ«riu tai buvo pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti. Jeigu nurodytoje eismo situacijoje automobilio „Toyota Yaris“ vairuotoja R. S., važiuodama 44 km/h greičiu link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, pėsčiajai I. G. įžengus į kelio važiuojamÄ jÄ dalį pėsčiųjų perėjoje, buvo neprivažiavusi pėsčiosios partrenkimo vietos mažesniu nei 21,7 m atstumu, tokiu atveju pėsčioji I. G., įžengdama į kelio važiuojamÄ jÄ dalį pėsčiųjų perėjoje, sudarė kliÅ«tį automobilio „Toyota Yaris“ judėjimui ir techniniu požiÅ«riu tai buvo pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti (1 t., b. l. 79-84).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog I. G. nustatyta: 1.1. Nubrozdinimai kairio antakio ir nosies srityse, kraujosruva po kaire akimi, L3, L4 (su dislokacija) slankstelių lūžiai su nugaros smegenų maišo kompresija L4 lygyje, labiau iš kairės, atviras skeveldrinis kairės blauzdos kaulų lūžis su dislokacijomis, pagal medicininius dokumentus, padaryta kietu buku daiktu (daiktais) iki hospitalizacijos, t. y. VšĮ Regioninę Telšių ligoninę 2017-05-11 12:21 val. 1.2.

Galvos operacija kaktinėje-momeninėje srityse kairėje, pagal medicininius dokumentus, padaryta medicininių manipuliacijų metu iki hospitalizacijos, t. y. VÅ¡Ä® Regioninę TelÅ¡ių ligoninę 2017-05-11 12:21 val., iÅ¡ VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos - dėl galvos smegenų meningiomos prieÅ¡ keletÄ metų. Kadangi medicininiuose dokumentuose trÅ«ksta iÅ¡samaus kaulinio trÅ«kumo kaukolės kairėje apraÅ¡ymo, todėl apie tikslesnį operacijos padarymo laikÄ pasakyti negalima.

2. I. G. nustatyti sužalojimai, iÅ¡vardinti specialisto iÅ¡vados 1.1. punkte, visumoje dėl kairės blauzdos kaulų lūžių, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13. punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyta galvos operacija kaip sužalojimas nekvalifikuojamas (1 t., b. l. 120-121). IÅ¡ 2018-02-19 nukentėjusiosios I. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusioji parodė, iÅ¡ kur ji atėjo (nuo miesto centro pusės link (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ kur atvažiavo įtariamosios automobilis (iÅ¡ prieÅ¡ingos pusės), kur ji įžengė į pėsčiųjų perėjÄ (nuo pėsčiųjų perėjos pradžios 90 cm atstumas), kur įvyko susidÅ«rimas (1,30 m atstumas nuo Å¡aligatvio bortelio), kur matė įtariamosios automobilį (88 m atstumas) (1 t., b. l. 108-114).

IÅ¡ 2018-06-01 liudytojo R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog R. K. parodė vietas, kur R. S. pristabdė automobilį (atstumas iki perėjos 18 m), kur bÅ«damas jis pamatė pėsčiÄ jÄ , kur pėsčioji tuo metu stovėjo (1 t., b. l. 161-170). IÅ¡ 2017-07-07 ir 2018-03-20 liudytojo A. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad A. M. parodė, jog atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) miesto centro pusės, o R. S. iÅ¡ prieÅ¡ingos pusės nuo (duomenys neskelbtini) pusės, taip pat parodė vietas, kur įžengė pėsčioji, kur įvyko susidÅ«rimas, kur, kaip jam pasirodė, R.

S. buvo pradėjusi pirmÄ kartÄ stabdyti automobilį (atstumas iki perėjos 5 m), kurioje vietoje pirmÄ kartÄ pamatė kaltinamosios vairuojamÄ automobilį, taip pat parodė vietas, kur įžengė pėsčioji ir kur tuo metu buvo įtariamosios automobilis (atstumas 11,30 m) (1 t., b. l. 176-180, 183-187). IÅ¡ alkotesterio parodymų matyti, kad po eismo įvykio (2017-05-11 12.16 val.) R. S. buvo blaivi (1 t., b. l. 200). IÅ¡ R. S. pateikto jai iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo, kurio kopija prijungta prie bylos, matyti, kad R.

S. teisė vairuoti kelių transporto priemones suteikta 1979-12-31 (2 t., b. l. 1-3). IÅ¡ 2017-07-07 ir 2018-03-28 kaltinamosios R. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad R. S. parodė vietas, kur ji buvo, kai pamatė pėsčiÄ jÄ (atstumas iki pėsčiųjų perėjos pradžios 49,20 m), kur įžengė pėsčioji į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, kur įvyko susidÅ«rimas, kur po įvykio nukrito pėsčioji, taip pat parodė vietas, kur įžengė pėsčioji į važiuojamÄ jÄ kelio dalį ir kur tuo metu buvo jos automobilis (atstumas 2,15 m) (2 t., b. l. 64-68, 69-73).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – LR BK, BK) 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagal KET (čia ir toliau – KET redakcija, galiojusi nuo 2016-11-04 iki 2018-06-27) 9 punktÄ eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

KET 30 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iÅ¡ vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Vadovaujantis KET 127 punktu vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Taigi vairuotojas, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, privalo bÅ«ti atidus ir važiuoti taip, kad nekeltų pavojaus pėstiesiems, juolab vairuodamas padidinto pavojaus Å¡altinį (transporto priemonę). Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje – kaltinamoji R. S., vairuodama automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė per pėsčiųjų perėjÄ einančiÄ pėsčiÄ jÄ I. G., dėl ko pastarajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Nors kaltinamoji savo kaltės dėl jai inkriminuoto kaltinimo nepripažino, teigė savo kaltės įvykyje nematanti, tik pripažįstanti patį eismo įvykio faktÄ , tačiau tokius kaltinamosios parodymus teismas vertina kaip jos gynybinę pozicijÄ , bandymÄ pasiteisinti ir suÅ¡velninti savo atsakomybę. Kaltinamosios kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais aukščiau iÅ¡dėstytais įrodymais – nukentėjusiosios, liudytojų A. M., I. B., R. K., iÅ¡ dalies pačios kaltinamosios parodymais, specialistų iÅ¡vadomis, kita bylos medžiaga.

Kaltinamoji parodė, kad jai artėjant prie pėsčiųjų perėjos ji jau iÅ¡ toli, tik pravažiavusi tiltelį, matė ateinančiÄ nukentėjusiÄ jÄ I. G.. Parodymų patikrinimo vietoje metu R. S. parodė vietÄ , kur ji buvo, kai pamatė pėsčiÄ jÄ , ir buvo iÅ¡matuotas atstumas iki pėsčiųjų perėjos pradžios – 49,20 m (2 t., b. l. 64-68). Kaltinamoji taip pat patvirtino mačiusi, kad I. G. sustojo prie pėsčiųjų perėjos. R. S. teigia pristabdžiusi automobilį – sulėtinusi greitį iki 40 km/h, bet iÅ¡ I.

G. veiksmų supratusi, kad pastaroji nesiruoÅ¡ia eiti per perėjÄ , padidino greitį ir važiavo toliau, o tada pėsčioji staiga neapsižvalgiusi įšoko į perėjÄ , o ji nebespėjo sustabdyti. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamosios vairuojamÄ automobilį pamatė pakankamai iÅ¡ toli, galėjo bÅ«ti apie 80 m atstumas, o į perėjÄ ji teigia žengusi neskubėdama ir apsižvalgiusi. Tokius nukentėjusios parodymus patvirtino ir liudytojas A. M. parodęs, kad pėsčioji dairėsi tai į vienÄ pusę, tai į kitÄ pusę, ji stovėjo ties pėsčiųjų perėja, tada nutarė eiti per gatvę, o iÅ¡ priekio parvažiavo maÅ¡ina, bet atstumas buvo gana didelis ir jis manė, kad maÅ¡ina tikrai sustos praleisti pėsčiosios.

Å is liudytojas taip pat parodė, kad lyg ir buvo kaltinamosios vairuojamo automobilio stabdymas, tačiau po to automobilio greitis padidėjo ir įvyko susidÅ«rimas, jam pasirodė, kad vairuotoja galėjo sumaiÅ¡yti pedalus – vietoj stabdžių paspaudė greičio pedalÄ . Liudytojo A. M. parodymai buvo nuoseklÅ«s tiek ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 172-173), tiek teisminio nagrinėjimo metu ir netikėti Å¡io liudytojo parodymais, kurie sutapo su kitais byloje esančiais įrodymais, nėra pagrindo, jis nėra suinteresuotos bylos baigtimi ir tokių aplinkybių nagrinėjant bylÄ teisme nenustatyta.

Nors liudytojo R. K. parodymai dėl liudytojo psichikos sveikatos bÅ«klės negali bÅ«ti vertinami kaip visiÅ¡kai patikimi, tačiau nėra pagrindo ir visai jais nesiremti. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 157, 159-160), tiek teisme jis parodė, kad įvykio dienÄ važiavo kartu su R. S., matė prie perėjos sustojusiÄ nukentėjusiÄ jÄ , taip pat parodė, kad R. S., artėdama prie pėsčiųjų perėjos, pristabdė (stabdė) automobilį, o tada vėl pradėjo važiuoti, kad eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje.

Bylos duomenimis (eismo įvykio pažyma, kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, specialisto iÅ¡vada) nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Å¡viesiu paros metu (apie 12 val. dienos), buvo giedra, kaltinamoji važiavo tiesiu horizontaliu asfaltuotos gatvės ruožu, kelio danga buvo sausa, prieÅ¡ pat stabdymÄ R. S. vairuojamo automobilio greitis buvo 44 km/h (leistinas važiavimo greitis 50 km/h). Taip pat nustatyta, kad R. S. artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kitoje (prieÅ¡ingoje) eismo juostoje prie pėsčiųjų perėjos jau buvo sustoję du automobiliai, vairuojami A.

M. ir I. B., praleisti pėsčiosios I. G. (galimai ir dar vieno tyrimo metu nenustatyto pėsčiojo). Pati R. S. patvirtino pamačiusi I. G. prie pėsčiųjų perėjos, kai atstumas iki pėsčiųjų perėjos pradžios buvo apie 49 m, tačiau ji tik sulėtinusi greitį (kaip pati nurodė iki 40 km/h) ir neva supratusi, kad I. G. per gatvę neis, vėl greitį padidino ir važiavo toliau. Vienas iÅ¡ KET 127 punkto, kurio pažeidimas inkriminuotas R. S., reikalavimų numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, net nevirÅ¡ijantį maksimalaus leistino, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Å iuo atveju, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties kurios bet kuria vieta, bet kuriuo momentu į važiuojamÄ jÄ dalį gali įeiti pėstieji, juo labiau matydama, kad I. G. stovi prie pėsčiųjų perėjos, o prieÅ¡ingoje eismo juostoje prie pėsčiųjų perėjos sustojus dviem transporto priemonėms, kaltinamoji R. S., vykdydama KET 9, 30, 127 punktų reikalavimus, privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir pasirinkti tokį važiavimo greitį, kuris pėsčiojo įžengimu į važiuojamÄ jÄ dalį ar kitos kliÅ«ties atsiradimo kelyje atveju, užtikrintų jai galimybę saugiai ir laiku sustabdyti vairuojamÄ automobilį, tačiau to nepadarė.

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 281 straipsnį priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad eismo įvykio metu I. G. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡is yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis.

Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, autoavarijos priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiÅ¡koje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebÅ«tų įvykęs. BÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis bÅ«tų įvykęs, jeigu nebÅ«tų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iÅ¡ eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalga, „Teismų praktika“ Nr. 30, 2009 m.).

Remiantis Å¡ia priežastinio ryÅ¡io nustatymo taisykle, eliminavus iÅ¡ įvykių sekos nustatytus R. S. pažeidimus – artėdama prie pėsčiųjų perėjos nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“ praleisti iÅ¡ deÅ¡inės pusės per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusios pėsčiosios I.

G., nesiėmė papildomų atsargumo priemonių bei neįsitikino, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti – vertinant įvykių eigÄ R. S. elgesio modeliu, kuomet ji, įvertindama tai, kad prie pėsčiųjų perėjos stovi pėstysis, sumažina greitį, prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ pristabdo automobilį, o pamačiusi einančiÄ pėsčiÄ jÄ ir visiÅ¡kai sustoja, akivaizdi iÅ¡vada, kad tokiu atveju eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Pažymėtina, kad remiantis aukščiau aptartomis KET nuostatomis, pamatęs įžengiantį ar besiruoÅ¡iantį įžengti į pėsčiųjų perėjÄ pėsčiÄ jį, vairuotojas privalo sustoti prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ ir praleisti pėsčiÄ jį.

TokiÄ galimybę, pagal byloje surinktus duomenis, kaltinamoji turėjo, tai patvirtino ir ji pati, nurodydama, kad nukentėjusiÄ jÄ pamatė esant apie 49 m. atstumui, tačiau laiku nesulėtino greičio ir nesustojo. Tai leidžia konstatuoti, kad R. S. veiksmai buvo kilusių pasekmių priežastis. Tuo tarpu kaltinamosios nurodoma aplinkybė, jog nukentėjusioji, laukdama prie pėsčiųjų perėjos ir įžengdama į pėsčiųjų perėjÄ , žvalgėsi tik į prieÅ¡ingÄ pusę, kalbėjo telefonu (nors byloje nėra neabejotinų tai patvirtinančių įrodymų), teismo vertinimu, nėra susijusi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, jog pėstieji, kirsdami nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , privalo įvertinti atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu, tačiau pagal teismų praktikÄ eismo įvykių bylose vertinant KET nuostatas, vis tik pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems (kasacinės nutartys Nr. 2K-655/2007, 2K-196/2009, 2K-202/2009, 2K-195/2011, 2K-402/2012, 2K-31/2013, 2K-25-489/2017).

Be to, nors kaltinamoji tvirtina, kad nukentėjusioji staiga įžengė (įšoko) į perėjÄ , kad ji neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su ja, tačiau tai, kad važiavo pasirinktu nesaugiu greičiu pėsčiųjų perėjos zonoje, neatleidžia kaltinamosios nuo atsakomybės, o tik įrodo, kad buvo nesilaikoma saugaus eismo taisyklių. Nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 3 dalyje gali bÅ«ti padaroma tik kaltininkui veikiant neatsargiai (BK 281 straipsnio 8 dalis). Kaltinamasis gali veikti nusikalstamai nerÅ«pestingai ar dėl nusikalstamo pasitikėjimo.

Nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 3 dalyje, padaroma dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jei jÄ padaręs asmuo nesupranta daromos veikos rizikingumo ir nenumato, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmės, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Ä®vykio metu R. S. vairavo transporto priemonę, todėl jos pareiga veikti pagal KET ir numatyti galimas pasekmes teismui abejonių nekelia, juo labiau, kad R.

S. turėjo didesnį nei 36 m. vairavimo staÅ¾Ä . Eismo įvykis įvyko Å¡viesiu paros metu, esant geram matomumui. Ä®vykio vieta yra tiesi kelio atkarpa, pati kaltinamoji nurodė, kad ji jau iÅ¡ toli gerai matė ateinančiÄ , o po to prie perėjos sustojusiÄ pėsčiÄ jÄ . Automobilio vairuotoja R. S., artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, tinkamai neįvertino susidariusios eismo situacijos, nesulėtino greičio (kaip pati nurodė, sulėtino, o tada vėl padidino, tÄ patvirtino ir liudytojas A.

M.), neįsitikino, kad neturi praleisti pėsčiosios, o pamačiusi į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯Ä—jusiÄ pėsčiÄ jÄ laiku nesustojo, nors bÅ«dama pakankamai atidi tokiÄ galimybę turėjo, dėl ko jÄ partrenkė, nukentėjusiajai I. G. padarydama sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du veikė nusikalstamai nerÅ«pestingai. IÅ¡nagrinėjus baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad R. S., vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė KET 9, 30, 127 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

R. S. veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamosios asmenybę (BK 54 straipsnis). Padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamoji anksčiau nebuvo teista, administracine tvarka nebausta (3 t., b. l. 10-12), nedirba, yra pensininkė, naÅ¡lė.

Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamoji, nors ir apgailestauja dėl paties eismo įvykio, visgi savo kaltės tame neįžvelgia ir savo veiksmų kritiÅ¡kai nevertina. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, tai, kad nėra nei kaltinamosios atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant ir į byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dydį, kaltinamosios turtinę padėtį, darytina iÅ¡vada, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus Å¡velniausiÄ BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytÄ baudos bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už vidurkį (BK 55 straipsnis).

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo laikÄ , nustatant bausmės dydį taikytina BK 47 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017-10-06, be to, MGL dydis taikytinas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu – 37,66 Eur (kasacinė nutartis Nr. 2K-64/2011). Analizuojant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitÄ , ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Ä®statymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, tai, kad kaltinamoji yra pensininkė, gaunama pensija, tikėtina, nėra didelė, nustatytinas ilgesnis – 10 mėn. baudos sumokėjimo terminas, per kurį kaltinamoji gali mokėti baudÄ dalimis ar sumokėti visÄ baudÄ iÅ¡ karto (BVK 22 straipsnio 2 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ ir motyvuotai nuspręsti taikyti jÄ ar ne. Å i baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog R. S. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, sunkių padarinių kaltinamoji sukelti nesiekė, nusikalstamÄ veikÄ ji padarė pirmÄ kartÄ . KET pažeidimus, dėl kurių kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, kaltinamoji padarė nebÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamoji sistemingai pažeidinėja KET ar piktnaudžiauja jai suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ pažymos apie asmens baustumÄ matyti, kad iki aptariamo eismo įvykio kaltinamoji apskritai nebuvo bausta administracine tvarka nei už KET, nei už kitus pažeidimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad po aptariamo įvykio praėjo daugiau nei pusantrų metų (veika buvo padaryta 2017-05-11) ir byloje nėra duomenų, jog per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones R. S. bÅ«tų padariusi naujų KET pažeidimų. Å ios aplinkybės rodo, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir R.

S. padaryti KET pažeidimai nėra jos ankstesnio, įstatymams ir visuotinai priimtoms elgesio normoms priešingo elgesio padarinys. Įvertinusi šias aplinkybes, teismo vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – paskyrimas šiuo atveju nėra tikslingas, bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti ir be šios priemonės taikymo. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t., b. l. 77-78).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – LR BPK, BPK) 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji I. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 437,71 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos, o iš kaltinamosios R.

S. 15000 Eur neturtinės žalos, taip pat iÅ¡ kaltinamosios prašė priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad dėl R. S. nusikalstamo veiksmo patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ (1 t., b. l. 127-129). Nukentėjusioji ir jos atstovas teisiamojo posėdžio metu civilinį ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad dalį žalos draudimo bendrovė jai atlygino. Mano, kad draudikas turėtų atlyginti visÄ praÅ¡omÄ Å¾alÄ , kadangi dėl eismo įvykio neteko 45 proc. darbingumo, jai buvo reikalingos papildomos priemonės, po avarijos patyrė didžiulį potrauminį Å¡okÄ , kentė didžiulius skausmus, negalėjo laisvai judėti, buvo priversta ilgai gulėti lovoje.

Prasidėjus reabilitacijos procesui buvo reikalingi vitaminai, kad galėtų atstatyti organizmÄ ir grįžti į normalų gyvenimÄ . PatirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 20000 Eur, kadangi gydymas tęsėsi ilgÄ laikÄ , patyrė fizinį skausmÄ , kurį jaučia iki Å¡iol, taip pat nepatogumus, nebegali dirbti fizinio darbo, ir Å¡iai dienai nėra pilnai pasveikusi, pergyvena dėl ateities, negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Kaltinamoji R. S. su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutiko. Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, pateikė įrodymus, kad 2018-04-03 iÅ¡mokėjo nukentėjusiajai I.

G. 387,46 Eur turtinei ir 4200 Eur neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ viso 4587,46 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , o likusioje dalyje nukentėjusios reikalavimus ADB „Gjensidige“ atžvilgiu prašė atmesti (2 t., b. l. 133-140). Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu ADB „Gjensidige“ buvo apdraudusi transporto priemonės „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos R. S. civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (2 t., b. l. 6-7, 137), todėl ADB „Gjensidige“ pagrįstai į bylÄ Ä¯traukta civiliniu atsakovu (BPK 111 straipsnis).

Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ ir draudimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – LR CK, CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) visiÅ¡kai nepadengia iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ dalį atlygina jÄ padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo.

Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis (kasacinė nutartis Nr. 2K-502/2011, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-77-116/2014). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-11-29) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Å¡iuo metu galiojančioje minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijoje (apibrėžtas laikotarpis nuo 2012-06-11 iki 2018-10-31). Atsiliepime į ieÅ¡kinį ADB „Gjensidige“ nurodė, kad neatlygino nukentėjusiajai I. G. iÅ¡laidų už maisto papildus ir vitaminus, kai kuriuos kitus vaistus (depresijai, osteoporozei gydyti, raminamuosius), dantų Å¡epetėlį, servetėles. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad vaistus nuo depresijos ir raminamuosius vartojo pasikonsultavusi su gydytojais, kad galėtų ramiai iÅ¡simiegoti, palengvinti emocinę bÅ«senÄ .

Ligoninėje ir namie naudojo servetėles kaip higienos priemonę. Ligoninėje neturėjo galimybės naudotis namie likusiais daiktais, pavyzdžiui, kaip dantų Å¡epetukas. Ko prireikdavo, praÅ¡ydavo nupirkti artimųjų. Ä®vertinus nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus, jos patirtus sužalojimus, gydymosi ir reabilitacijos trukmę, tai, kad dėl sunkios bÅ«klės buvo reikalingos visapusiÅ¡kai efektyvios priemonės, užtikrinančios efektyvesnį ir greitesnį gijimÄ bei poilsį, bendros bÅ«klės pagerinimÄ , teismo vertinimu, ADB „Gjensidige“ nepagrįstai neatlygino nukentėjusiajai likusios 50,25 Eur sumos (437,71 Eur - 387,46 Eur) turtinės žalos, kuri įrodyta į bylÄ pateiktais įrodymais (1 t., b. l. 130-139), todėl nukentėjusiajai iÅ¡ civilinio atsakovo priteistina likusi neatlyginta turtinės žalos suma – 50,25 Eur.

Dėl nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėtina, kad teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum – visiÅ¡kas teisių atkÅ«rimas) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus:

1) įvykio pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymÄ , paprastai priteisiamas nuo 5000 Eur iki 23 962 Eur neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017). Baudžiamojoje byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji I.

G. dėl eismo įvykio patyrė sužalojimus, dėl kurių jai konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 1053/2017(03) nurodyta, kad nukentėjusiajai dėl nubrozdinimų kairio antakio ir nosies srityse, kraujosruvos po kaire akimi, L3, L4 (su dislokacija) slankstelių lūžių su nugaros smegenų maiÅ¡o kompresija L4 lygyje, labiau iÅ¡ kairės, atviro skeveldrinio kairės blauzdos kaulų lūžio su dislokacijomis buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nekyla abejonių, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dėl patirtų sužalojimų ilgai gydėsi ligoninėje, po to vyko reabilitacijos procesas, kaip nurodė I.

G., ir Å¡iai dienai ji nėra visiÅ¡kai pasveikusi, galimai dar bus daromos operacijos, kojoje likęs strypas ir varžtai, teigia jaučianti nerimÄ dėl ateities ir negalinti gyventi pilnaverčio gyvenimo. Nurodyti neigiami iÅ¡gyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma.

Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008 ir kt.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje, objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ . Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, atsižvelgtina į nusikalstama veika sukeltas pasekmes – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, nemalonÅ«s iÅ¡gyvenimai, ji patyrė didelių nepatogumų, neteko dalies darbingumo – nuo 2018-01-18 iki 2019-01-17 jai buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, koks darbingumo lygis nustatytas Å¡iuo metu, byloje duomenų nėra.

Tačiau taip pat įvertintina ir tai, kad nukentėjusiosios bÅ«klė po reabilitacijos ženkliai pagerėjo, 2018 m. sausio pabaigoje ji grįžo į darbÄ , eina tas pačias pareigas (duomenys neskelbtini), dirba pilnu etatu visÄ darbo dienÄ . Nors nukentėjusioji nurodė, kad jai dar bus reikalingos operacijos, tačiau kada, kiek ir kokios operacijos dar bus daromos, tokių duomenų nukentėjusioji nepateikė. Teismų praktikoje ir teorijoje laikytina, jog neatsargios veikos atveju padaroma mažesnė neturtinė žala nei asmeniui veikiant tyčia, nes neatsargiais asmens veiksmais sÄ moningai sukelti dvasinių iÅ¡gyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes ir remdamasis susiklosčiusia teismų praktika tokios kategorijos bylose už analogiÅ¡kas veikas, siekdamas nukentėjusiosios ir eismo įvykio kaltininkės interesų pusiausvyros, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, sumažinant nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį iki 12000 Eur.

Kadangi civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ dalį neturtinės žalos (4200 Eur) nukentėjusiajai yra atlyginęs, vadovaujantis minėta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, CK 6.250, 6.263 straipsniais nukentėjusiajai iÅ¡ civilinio atsakovo priteistina 800 Eur neturtinės žalos, o iÅ¡ kaltinamosios R. S. 7000 Eur neturtinės žalos. Nukentėjusiosios atstovas taip pat prašė priteisti iÅ¡ kaltinamosios nukentėjusiajai 1200 Eur iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ .

LR BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nors nukentėjusiosios atstovas nurodė, kad I. G. turėjo 1200 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, tačiau į bylÄ pateikti įrodymai tik dėl 700 Eur turėtų iÅ¡laidų už advokato paslaugas – tai 2018-05-18 pinigų priėmimo kvitas 200 Eur sumai, 2018-09-19 sÄ skaita už teisines paslaugas 500 Eur sumai ir 2018-09-27 mokėjimo nurodymas dėl Å¡ios sumos apmokėjimo (2 t., b. l. 144, 145, 3 t., b. l. 6).

Atsižvelgiant į tai, kad advokatas R. Dobrovolskis atstovavo nukentėjusiÄ jÄ tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, ikiteisminio tyrimo metu teikė skundÄ , įvairius praÅ¡ymus, paruošė civilinį ieÅ¡kinį, nagrinėjant bylÄ teisme dalyvavo trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose, raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįsta 700 Eur suma už advokato paslaugas yra protinga, atitinkanti advokato darbo sÄ naudas, todėl Å¡ios nukentėjusiosios turėtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ kaltinamosios.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimas, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelė, R. S. vairuotojo pažymėjimas buvo grÄ Å¾inti R. S. ikiteisminio tyrimo metu, prijungus prie bylos minėtų dokumentų kopijas (2 t., b. l. 1-9), o kompaktinis diskas, laikomas pakete Nr. 1, prisegtame prie bylos 1 tomo virÅ¡elio, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : R. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti bausmę – 50 MGL dydžio, t. y. 1883 Eur baudÄ . R. S. privalo sumokėti 1883 Eur baudÄ (baudÄ galima mokėti ir dalimis) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801, per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir kvitÄ (kvitus) apie baudos sumokėjimÄ pateikti į teismo raÅ¡tinę (elektroninis paÅ¡tas: telsiu.apylinkes@teismas.lt).

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. R. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Priteisti iÅ¡ ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai I. G. 50,25 Eur turtinei žalai ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ R. S. nukentėjusiajai I. G. 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ R. S. nukentėjusiajai I. G. 700 Eur turėtų iÅ¡laidų už advokato paslaugas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diskÄ , laikomÄ pakete Nr. 1, palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ . Teisėja Kristina SuÅ¡inskaitė