2016-05-18 Nr. AB-10939-3-62-3-02313-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-277-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02313-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. gruodžio 10 d. buvo gautas pareiškėjo G. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2015 m. gruodžio 31 d. skundo trūkumams pašalinti.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui G. Ž..

Teismas nurodė, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas nepateikė teismui naujo skundo, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, todėl laikytina, kad pareiškėjas nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Dėl nurodytų aplinkybių tolimesnis teismo procesas negalimas, todėl skundas grąžintinas pareiškėjui. Ši nutartis neužkerta pareiškėjui kelio kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.

II. Pareiškėjas G. Ž. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį ir priimti nagrinėti jo teikiamą skundą.

Pareiškėjas išdėsto, jog teismas tyčia siekia nenagrinėti jo teikto skundo, kadangi Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra išnagrinėti analogiški skundai. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė trūkumus. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-1061/2014. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Jei pareiškėjo skunde nebūtų pateikta pakankamai įrodymų, teismas tokį skundą galėtų laikyti nepagrįstu ir galėtų atmesti, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, tačiau skundo priėmimo stadijoje teismas nevertina pareiškėjo įrodymų pagrįstumo ir negali vien tuo remiantis atsisakyti priimti skundą. Atsižvelgiant į bylų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, specifiką, konkrečius įrodymus pateikti gali būti objektyviai neįmanoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu dėl to, jog jis nepašalino ankstesne teismo nutartimi nustatytų trūkumų (ABTĮ 37 str. 1 d.).

ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ numato, jog teismui pateikiamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24, 39 straipsniuose numatytus reikalavimus. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Būdamas nešališku, teismas pats savo iniciatyva negali šalinti pareiškėjo skunde esančių trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-427/2009). Atitinkamai ABTĮ nustato procedūrą, kurios metu pareiškėjui sudaroma galimybė pašalinti nustatytus skundo trūkumus. Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, terminas trūkumams pašalinti nustatomas, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Bylos duomenimis patvirtinta, jog Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo G. Ž. skundas dėl neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atlyginimo. Kadangi skundas neatitiko ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo nustatytas terminas pareiškėjui iki 2015 m. gruodžio 31 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti tikslias aplinkybes su jas patvirtinančiais įrodymais, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie konkrečius neteisėtus Alytaus pataisos namų veiksmus (neveikimą) pareiškėjo atžvilgiu (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 8 p.); pateikti turimus įrodymus neturtinės žalos pasireiškimo aplinkybėms pagrįsti bei nurodyti konkrečias teisės aktų nuostatas, kurių atsakovas galimai nevykdė ar netinkamai vykdė ir tuo galimai pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.; 24 str. 1 d.); prie skundo pridėti kreipimusis į Alytaus pataisos namų administraciją (skunde nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai) ir gautus atsakymus (jei tokie buvo gauti); pateikti prašymą, kuriuo kreipėsi į instituciją dėl įrodymų pateikimo bei institucijos atsisakymą teikti prašomus dokumentus (ABTĮ 24 str. 1 d.). Taip pat buvo pažymėta, jog nėra aišku, ar pareiškėjas yra rūkantis, kuo ir dėl kokių konkrečių atsakovo veiksmų (neveikimo) pasireiškė sveikatos pablogėjimas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje iš esmės pagrįstai sprendė, jog skundas neatitinka esminių šiam dokumentui keliamų reikalavimų, ir pagrįstai pasinaudojo skundo trūkumų šalinimo institutu. Pareiškėjo skunde dalis neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, su kuriais siejamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, įvardinti itin apibendrintai: pavyzdžiui, nurodoma, kad praktiškai visi pataisos namų pareigūnai turi sadistinių polinkių, tačiau nenurodoma nė vieno iš pareigūnų pavardė, nėra įvardijama, kokias neteisėtas veikas, su kuriomis pareiškėjas sieja jam padarytos neturtinės žalos atsiradimą, jie atliko. Kadangi prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra itin didelė (40 000 Eur), galima manyti, kad būtent su tokiais neteisėtais veiksmais (tyčiojimasis, žeminimas, asmeninių daiktų gadinimas ir pan.) pareiškėjas ir sieja didesnės dalies prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat pareiškėjui dėstant argumentus, jog gyvenamosiose patalpose ir koridoriuose beveik visi asmenys rūko, neaišku, ar pats pareiškėjas yra rūkantis. Dėl to teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė pašalinti šios skundo dalies trūkumus.

Atskirajame skunde pareiškėjas išdėsto nesutikimo su Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, argumentus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nutartis, kuria buvo nustatyti skundo trūkumai, laikytina aiškia, joje buvo išsamiai atskleista, kokius trūkumus pareiškėjas turėtų pašalinti. Minėtos nutarties motyvuojamoje dalyje teismas išsamiai aptarė pareiškėjo skunde nurodytus faktus ir išdėstytas aplinkybes, taip pat išsamiai nurodė skundo trūkumus, kuriuos pareiškėjui pasiūlė pašalinti, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog jam nepagrįstai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

Nors kiti nutartyje nurodyti skundo pagrindo netikslumai savaime ir nebūtų kliūtis priimti jį nagrinėti, jie, atsižvelgiant į žemiau aptariamus įrodinėjimo ypatumus tokio pobūdžio bylose, nurodyti pagrįstai bei tai buvo padaryta pareiškėjo interesais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-59-624/2016).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įrodinėjimo ypatumus viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose, kurie ne kartą akcentuoti tiek nacionalinių teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad tokio pobūdžio bylose pareiškėjas, nurodęs reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, savaime neturėtų būti vertinama kaip skundo trūkumas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimas savo pobūdžiu visuomet siejasi su poreikiu kompensuoti materialiai sunkiai įkainojamoms vertybėms padarytą žalą, todėl ir konkrečius įrodymus, bylojančius apie tai, kokiu būdu ir kaip minėta žala pasireiškė, kartais pateikti gali būti objektyviai neįmanoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

Iš bylos duomenų matyti, jog per nustatytą terminą pareiškėjas nepateikė teismui naujo skundo, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, t. y. pareiškėjas neįvykdė jam keliamos pareigos, nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, todėl Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi pagrįstai nutarė skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Pastebėtina, jog nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24 ir 39 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. Ž. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan