2015-11-16 Nr. AB-22355-3-64-3-02460-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1761-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02460-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. spalio 13 d. Minėtu laikotarpiu Šiaulių TI kameroje buvo laikomas mažesnio ploto nei 3,6 kv. m sąlygomis. Šiaulių TI kameroje buvo tik 2 kėdės, skirtos atsisėsti prie stalo, todėl visi kameroje esantys kalinamieji negalėjo pavalgyti kartu tuo pačiu metu. Tualetas kameroje neatitiko teisės aktų nustatytų standartų. Maudydamasis duše pareiškėjas patyrė nepatogumus, nes jame nebuvo jokių pertvarų. Visą laiką pareiškėjas jautė baimę, kad po 20 val. nebus suteikta medicininė pagalba, kadangi tokiu laiku Šiaulių TI medikai nedirbo. Kalinamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją.

Šiaulių tardymo izoliatorius,atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. spalio 13 d. kameroje Nr. 32 kartu su 5–7 asmenimis, vienam asmeniui teko nuo 2,99 kv. m iki 4,18 kv. m ploto, taip pat buvo laikomas kameroje Nr. 82 kartu su 2–3 asmenimis, vienam asmeniui teko nuo 7,63 kv. m iki 11,40 kv. m ploto. Todėl pareiškėjui tam tikru metu galimai teko mažesnis kameros plotas nei 3,6 kv. m, tačiau periodiškai minėta minimali ploto norma netgi buvo viršijama. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimo (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų ir prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.

Šiaulių TI tvirtino, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laiku kalinimo sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų nebuvo atlikta. Pabrėžė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Šiaulių TI laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 1/01-12 „Dėl apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos pareigūnų veiksmų esant suimtųjų (nuteistųjų) sveikatos sutrikimams tvarkos aprašo patvirtinimo“, pareigūnas, gavęs pranešimą apie suimtajam (nuteistajam) reikalingą medicininę pagalbą sveikatos priežiūros tarnybos nedarbo metu, apie skubiosios medicinos pagalbos poreikį telefonu informuoja Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerį. Pareiškėjas nenurodė, kad buvo pažeistos jo teisės dėl nesuteiktos pirmosios medicininės pagalbos.

Šiaulių TI pažymėjo, kad teisme nagrinėjama ne viena byla pagal to paties pareiškėjo skundus Lietuvos valstybei dėl tų pačių dalykų ir tais pačiais pagrindais, todėl pareiškėjas piktnaudžiauja procesu, o tokiu atveju teismas turi teisę tokiam asmeniui skirti baudą. Prašė sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad laisvės atėmimo įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus. Šiaulių TI neveikė išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjas laikytas su pertraukomis teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, todėl pažeidimas buvo mažareikšmis ir pareiškėjui nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 700 Lt (202,73 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI kameroje Nr. 32 buvo laikomas nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. spalio 11 d. su dar 4–6 asmenimis, todėl vienam asmeniui teko nuo 2,98 kv. m iki 4,18 kv. m kameros ploto, taip pat buvo laikomas kameroje Nr. 82 nuo 2014 m. spalio 11 d. iki 2014 m. spalio 13 d. su dar 1–2 asmenimis, vienam asmeniui teko nuo 7,62 kv. m iki 11,44 kv. m kameros ploto. Pareiškėjas iš viso Šiaulių TI buvo laikomas 28 dienas, 2 dienas kameros Nr. 32 plotas atitiko reikalavimus, o 26 dienas – tik iš dalies. Iš pateiktų byloje duomenų tiksliai nustatyti, kada ir kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 32 nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, teismas neturėjo galimybių. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad tik vieną dieną šioje kameroje buvo laikomi 5 asmenys, kitomis dienomis – 7 asmenys, o Šiaulių TI atstovas šio pareiškėjo teiginio teismo posėdyje nei patvirtinti, nei paneigti negalėjo. Todėl teismas laikėsi pozicijos, kad visas 26 dienas pareiškėjas kameroje Nr. 32 buvo kalinamas pažeidžiant minimalaus kameros ploto reikalavimus.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Šiaulių apygardos administracinis teismas yra konstatavęs, kad laikotarpiais nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2014 m. liepos 31 d. ir nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių TI jau buvo pažeidusi pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, tačiau Šiaulių TI ir toliau pažeidinėja pareiškėjo teises ir laiko jį kamerose, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų, teismas konstatavo, jog toks besitęsiantis pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl yra nesuderinamas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais duomenimis, kitus pareiškėjo teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų (tualetas kameroje neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų; pareiškėjas maudydamasis duše patyrė nepatogumus, nes jame nebuvo jokių pertvarų; pareiškėjas visą laiką jautė baimę, kad po 20 val. jam nebus suteikta medicininė pagalba, kadangi tokiu metu Šiaulių TI medikai nedirbo), laikė nepagrįstais. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, todėl priteisė mažesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

III. Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

Nurodo, kad pagal suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, grindžiant patirtą neturtinę žalą tuo, jog laisvės atėmimo vietoje kalinamam asmeniui buvo suteiktos netinkamos kalinimo sąlygos, net kai pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas yra šiurkščiai pažeidžiamos, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo suma vidutiniškai siekia 12,75 Lt už vieną kalinimo neatitinkančiomis sąlygomis dieną. Šiaulių TI vertinimu, nagrinėjamu atveju, nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų ar tiesioginės kaltės, buvo priteista per didelė neturtinės žalos atlyginimo suma, kadangi pareiškėjas savo skundo nepagrindė jokiais tiesioginiais įrodymais, o tik išdėstė bendro pobūdžio, prielaidomis grindžiamus teiginius. Pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių sąlygų yra abstraktus ir nepakankamai detalizuotas. Pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta neturtinių teisių pažeidimo konstatavimą kaip tinkamą būdą pažeistoms asmens neturtinėms teisėms apginti ir visuomet sprendžia, ar žalos atlyginimas pinigais, kaip išimtinė kompensavimo priemonė, konkrečiu atveju turėtų būti taikoma. Šiaulių TI taip pat teigia, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminiu administraciniu procesu, trukdydamas ekonomiškai, operatyviai ir teisingai išnagrinėti bylą, todėl teismas turėjo įpareigoti pareiškėją sumokėti žyminį mokestį arba jam turėjo būti skirta bauda.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo teismo įpareigoti Šiaulių tardymo izoliatorių jam užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas.

Pareiškėjas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Nurodo, kad jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas yra pažeidinėjama iki šiol. Pabrėžia, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą su tikslu apginti savo teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas jam padarytą žalą grindžia suteiktomis netinkamomis kalinimo sąlygomis Šiaulių tardymo izoliatoriuje, dėl kurių jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui neturėtų būti atlyginta patirta neturtinė žala pinigais.

Pareiškėjas A. K. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Įvertinusi bylos medžiagą, pažymėdama, kad pareiškėjas nagrinėjant šią bylą dalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, o prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka iš esmės nemotyvavo, teisėjų kolegija neturi pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-619-442/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga.

Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu minimalią ploto normą, turinčią tekti vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje, nustatė (galioja iki dabar) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124). Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte įtvirtinta, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-442/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietoje buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka Šiaulių TI. Vadovaudamasi byloje pateikta Šiaulių TI informacija apie pareiškėjo Šiaulių TI kalinimo laiką, gyvenamųjų kamerų plotą bei jose laikomų asmenų kiekį (b. l. 14), teisėjų kolegija nustatė, kad 25,5 paros pareiškėjui tenkantis plotas svyravo, todėl pareiškėjas minėtu laiku galėjo būti kalinamas ir tinkamomis, ir netinkamomis sąlygomis, neužtikrinant vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto normos. Kadangi iš minėtų bylos duomenų nėra aišku, kada pareiškėjui tekęs plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, o kada jų neatitiko, aptariama informacija vertinama pareiškėjo naudai, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas iš 28 parų, praleistų Šiaulių TI, 25,5 paros gyveno vienam asmeniui tenkančio ploto sąlygomis, kurios neatitiko nustatytos 3,6 kv. m minimalios ploto normos (2,5 paros pareiškėjui tenkantis kalinimo plotos buvo didesnis už 3,6 kv. m minimalią ploto normą).

Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2344-257/2014 pripažino, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2014 m. liepos 31 d. Šiaulių TI periodiškai buvo kalinamas netinkamomis ploto sąlygomis. Atsižvelgiant į minėtą teismo sprendimą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių TI toliau pažeidžia Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte numatytą reikalavimą, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto, todėl Šiaulių TI neveikia taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalo veikti. Įvertinusi, kad pareiškėjas sąlygomis, pažeidžiančiomis minimalią ploto normą, Šiaulių TI jau buvo kalinamas 220 dienų (pažeidimas konstatuotas minėtame įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendime), o nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas po neilgo laiko tarpo 25,5 paros vėl buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasikartojantis pareiškėjo kalinimas netinkamomis ploto sąlygomis sudarė prielaidas jam patirti neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, o patirtų neigiamų išgyvenimų intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, dėl to yra nesuderinamas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui kompensuoti patirtą neturtinę žalą pinigais, o pirmosios instancijos teismo priteista pinigų suma yra adekvati pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių TI nepagrindžia, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis pasireiškia pareiškėjo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo veiksmų neteisėtumo administraciniame procese neįžvelgia.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Šiaulių TI jam užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas. Pabrėžtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme šio reikalavimo nekėlė, todėl šiuo aspektu yra reikšminga ABTĮ 130 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kadangi pareiškėjas aptariamo reikalavimo nepareiškė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, reikalavimas įpareigoti Šiaulių TI pareiškėjui užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas apeliacinio proceso stadijoje nenagrinėtinas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė