2021-10-06 Nr. AB-20330-3-61-3-02451-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2160-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02451-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas), ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. L. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja K. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA, Agentūra) 2020 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. BR6-3851455 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas dėl išmokos ir sankcijų) ir 2020 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. SP1-458(11.2.12E) „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymo bei dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas dėl teismo sprendimo vykdymo ir dalies skolos), bei priteisti teismo išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad skundžiami NMA sprendimai priimti nesilaikant gero administravimo principo ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjos teigimu, NMA neturėjo teisės priimti skundžiamų sprendimų, nes yra pasibaigęs teisės aktuose nustatytas terminas 2016 m. pateiktoms paraiškoms administruoti iš naujo. Parama gali būti susigrąžinta skaičiuojant nuo tų metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas, tačiau ne daugiau kaip už ketverius metus.

Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. birželio 10 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką Nr. 16-1012281881-1 (toliau – ir Paraiška), todėl ši Paraiška negali būti administruojama iš naujo 2020 m., nes jau eina penkti metai po metų, už kuriuos buvo pateikta paraiška, ir kada neva buvo padaryti deklaravimo pažeidimai. Pareiškėja pažymėjo, kad NMA iki 2020 m. gegužės 22 d., kai raštu kreipėsi į pareiškėją, nebuvo informavusi pareiškėjos apie jos pateiktų žemės valdymą pagrindžiančių dokumentų trūkumus, todėl pareiškėja manė, kad jos teisė gintis nuo nepagrįstų NMA kaltinimų neteisingu deklaravimu buvo apribota, kadangi praėjus tiek daug laiko pareiškėja nebeturi galimybės surinkti papildomų įrodymų, pagrindžiančių deklaravimo teisingumą.

Pareiškėja nurodė, kad Paraiškoje deklaruotas 235,07 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 33,33 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama susietoji parama už baltyminių augalų auginimą. Pagal pateiktą Paraišką pareiškėjai buvo išmokėta 13 248,99 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos suma, 1 501,06 Eur išmokos už pirmuosius hektarus suma, 10 572,35 Eur žalinimo išmokos suma ir 1 936,07 Eur susietosios paramos už baltyminių augalų auginimą suma. Pareiškėja teigė, kad visame 235,07 ha deklaruotame žemės plote buvo vykdyta žemės ūkio veikla ir šios aplinkybės NMA skundžiamuose sprendimuose neginčija, todėl negali būti laikoma, kad pareiškėja atliko neteisingą deklaravimą.

Pareiškėja nurodė nedeklaravusi didesnio žemės ploto, kuriame nebūtų vykdoma ūkinė veikla, todėl NMA argumentai, jog pareiškėjos deklaruoti plotai vertinti kaip neteisingas deklaravimas, yra nepagrįsti. Pareiškėja paaiškino, kad apie L. L. priklausančių žemės sklypų areštus, kuriais buvo apribota disponavimo teisė, jai nebuvo žinoma, nes L. L. pareiškėjos apie tai nebuvo informavęs, todėl pareiškėja nepareikalavo iš L. L. antstolio leidimo išnuomoti žemės sklypus. Pareiškėja pabrėžė su L. L. sudarytų nuomos sutarčių pagrindu žemės sklypuose vykdžiusi žemės ūkio veiklą ir jokių prieštaravimų nei iš antstolio, nei iš kitų asmenų dėl to negavusi.

Pareiškėjos manymu, tai įrodo, kad NMA konstatuoti pareiškėjos pažeidimai yra mažareikšmiai, o taikytos sankcijos neadekvačios ir žlugdančios pareiškėją kaip ūkininkę.

3. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad skundžiamus sprendimus priėmė vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjos skundas ir panaikintas NMA 2018 m. liepos 27 d. sprendimas ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. spalio 5 d. sprendimas. NMA nesutiko, kad praleido Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 84 punkte nustatytą terminą, per kurį galima iš naujo administruoti paraiškas. NMA nurodė, kad vykdydama minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, 2020 m. gegužės 22 d. raštu Nr. BR6-3178 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ (toliau – ir Raštas) kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti NMA trūkstamus dokumentus. Pareiškėja pateikė NMA 2020 m. birželio 8 d. atsakymą, prie kurio pridėjo santuokos liudijimą su R. L. bei nurodė, kad kitų papildomų dokumentų NMA neteiks. Įvertinus tai buvo nustatyta, kad pareiškėja įrodė valdymo teises į dalį Paraiškoje deklaruotų laukų, todėl NMA pakartotinai įvertino pareiškėjos Paraišką. Pasak atsakovo, pareiškėja pati nusprendė nepateikti prašomų dokumentų, todėl, įvertinus pačios pareiškėjos pateiktus dokumentus, santuokos liudijimą ir registro duomenimis, buvo nustatyta, kad pareiškėja neįrodė teisėto žemės valdymo teisės į 78,24 ha ploto, deklaruoto Paraiškoje. Atsakovas pažymėjo, kad areštuotos žemės nuomai (panaudai) turi būti suteiktas antstolio leidimas, o iš pareiškėjos pateiktų nuomos sutarčių, sudarytų su L. L., matyti, kad nebuvo pateiktas antstolio sutikimas areštuotos žemės sklypų nuomai, todėl pareiškėjos pateiktos nuomos sutartys, sudarytos su L. L., pagrįstai laikytos negaliojančiomis. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Taisyklių 78 punktą, už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjos K. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė tokias faktines bylos aplinkybes:

6.1. Pareiškėja pateikė NMA Paraišką, kurioje buvo deklaruotas 235,07 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir 33,33 ha plotas, už kurį mokama susietoji parama už baltyminių augalų auginimą. NMA pareiškėjai išmokėjo (dalimis) 27 258,47 Eur paramos sumą.

6.2. NMA 2017 m. sausio 4 d. pranešimu „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ informavo pareiškėją, kad buvo patikrinti Paraiškos duomenys ir nustatyti neatitikimai, dėl ko pareiškėjos paprašė pateikti visų Paraiškoje deklaruotų plotų žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjai pateikus privačios žemės nuomos sutartis, NMA, įvertinusi Paraiškoje deklaruotus duomenis ir baigusi ją administruoti, priėmė 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2068124 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir pareiškėjai skyrė 6 434,76 Eur dydžio galutinę paramos sumą, bei priėmė 2018 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. SP1-5305 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – 2018 m. liepos 27 d. sprendimas), kuriuo nustatė, kad pareiškėja privalo grąžinti išmokėtą 26 113,01 Eur paramos sumą už neteisingą deklaravimą.

6.3. Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 27 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2018 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 3R-445 (AG-364/06-2018) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu taip pat atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. šį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkino visiškai, panaikino NMA 2018 m. liepos 27 d. sprendimą, Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 3R-445(AG-364/06-2018). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad NMA 2018 m. liepos 27 d. sprendime neišdėstė jokių argumentų, kurie pareiškėjos pateikti dokumentai nepakankami pagrindžia pareiškėjos valdymo teisę į visus jos Paraiškoje deklaruotus plotus (t. y. 235,07 ha), bei dėl kokių priežasčių NMA dalį dokumentų atmetė, kaip neįrodančių pareiškėjos valdymo teisės.

6.4. Vykdydama šį teismo sprendimą, NMA kreipėsi į pareiškėją, nurodydama, kad šiuo metu yra pakartotinai vertinama Paraiška dėl atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams paramai gauti, bei pakartotinai paprašė pareiškėjos pateikti trūkstamus žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus, paaiškinimus dėl žemės plotų, kurių valdymo teisė neįrodyta, bei su R. L. sudarytą santuokos liudijimą. Pareiškėja pateikė 2020 m. birželio 8 d. atsakymą, kuriame pateikė paaiškinimus dėl su jai artimais žmonėmis susijusių žemės sklypų naudojimo žemės ūkio veiklai vykdyti ir deklaravimo.

6.5. NMA, pateiktų dokumentų ir paaiškinimu pagrindu pakartotinai įvertinusi Paraišką, priėmė skundžiamą Sprendimą dėl išmokos ir sankcijų, nusakantį galutinį Paraiškos vertinimo rezultatą, t. y., kad pareiškėjai pagal Paraiškos vertinimo rezultatus apskaičiuota 3 741,74 Eur parama, kadangi pareiškėja neįrodė valdymo teisės į bendrą Paraiškoje deklaruotą 78,24 ha plotą, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, o iš šio ploto valdymo teisės neįrodė į 6,22 ha plotą, už kurį prašoma susietosios paramos už baltyminių augalų auginimą. Pareiškėjai taip pat buvo pritaikytos sankcijos: 6 967,66 Eur sumažinta parama pagrindei tiesioginei išmokai, žalinimo išmoka einamaisiais 2016 m. nemokama, susietoji parama už baltyminių augalų auginimą einamaisiais metais nemokama; už pavėluotą Paraiškos pateikimą – 4 proc. mažinama tiesioginės išmokos (93,73 Eur mažinama tiesioginė išmoka ir 62,17 Eur mažinama išmoka už pirmuosius hektarus).

6.6. Vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą, NMA priėmė Sprendimą dėl teismo sprendimo vykdymo ir dalies skolos, kuriame konstatuota, kad pareiškėjos pateiktos nuomos sutartys, sudarytos su sutuoktiniu R. L., įrodo 95,63 ha deklaruoto ploto valdymą, todėl ši dalis pareiškėjos skolos, t. y. 2 249,61 Eur anuliuojama, bei buvo konstatuota, jog susidarė 11 286,08 Eur grąžintina pagrindinės tiesioginės išmokos suma, 10 617,44 Eur grąžintina žalinimo išmokos suma, 1 944,34 Eur grąžintina susietosios paramos už baltyminių augalų auginimą suma, 15,54 Eur grąžintina išmokos už pirmuosius hektarus suma, viso – 23 863,40 Eur grąžintina suma. Šios sumos susigrąžinimo priežastimis laikomos tos pačios priežastys, dėl kurių buvo priimtas Sprendimas dėl išmokos ir sankcijų.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ginčas kilo iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės, konstatavo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja ne tik nacionaliniai, bet ir Europos Sąjungos teisės aktai, t. y. 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – ir Reglamentas) ir 2016–2020 metų laikotarpiui reikalavimus aktyviems žemės ūkio veiklos subjektams, siekiantiems gauti tiesiogines išmokas (pagrindinę tiesioginę išmoką, žalinimo išmoką, išmoką jaunajam ūkininkui, išmoką už pirmuosius hektarus, susietąją paramą už plotą ir (arba) gyvulius), šių reikalavimų administravimo bei kontrolės tvarką ir bendrąją paraiškos formą, taip pat jos pildymo ir administravimo tvarką nustatančios Taisyklės (2016 m. birželio 3 d. redakcija) bei paraiškos pateikimo metu galiojantis VAĮ, kaip bendruosius viešojo administravimo principus reglamentuojantis teisės aktas.

8. Teismas nustatė, kad NMA pareiškėjai Raštu pateikė išsamią lentelę, kurioje nurodė kontrolinį žemės sklypą, jo deklaruotą plotą, iš to ploto – neįrodytą žemės valdymo teisę į konkretų lauko plotą (ha), duomenis, į kokį žemės sklypą patenka atitinkamas laukas ir prie kiekvieno kontrolinio žemės sklypo nurodė priežastis, kodėl laikoma, kad pareiškėja neįrodė valdymo teisės. Pareiškėja, atsakydama į šį Raštą, selektyviai pasirinko, dėl kurių trūkumų pateiks paaiškinimus, pateikė prašytą santuokos liudijimą, o dėl likusių – abstrakčiai nurodė, kad neturi galimybės pateikti paaiškinimų ir dokumentų, nes praėjo daug laiko, dėl to jos teisė į Paraiškoje pateiktų duomenų pagrindimą buvo apribota ne dėl jos kaltės, o dėl NMA aplaidaus pareigų vykdymo.

9. Teismas vertino, kad pareiškėja, teikdama Paraišką, dar 2016 m. patvirtino, kad joje nurodo ir teikia teisingą informaciją, todėl pareiškėja turėjo pagrįsti duomenis, kuriuos pati nurodė Paraiškoje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios apribojo jos galimybę pateikti prašomus dokumentus. Vien tai, kad praėjo daugiau laiko, teismo vertinimu, neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos pagrįsti Paraiškoje nurodytų duomenų.

10. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos skundo argumentą, kad nei vieno iš pareiškėjos deklaruotų žemės plotų valdymo teisės neginčijo tretieji asmenys, bei konstatavo, kad tai nepaneigia pareiškėjos pareigos pagrįsti Paraiškoje nurodytus duomenis. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 78 punkto taikymui užtenka to, kad asmuo nepateikia žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų, todėl teismas vertino, jog aplinkybė, kad pareiškėja nurodė vykdžiusi žemės ūkio veiklą visuose deklaruojamuose žemės plotuose, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi šis teiginys yra niekuo nepagrįstas, deklaratyvus. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčija to, kad iš tikrųjų nėra pateikusi NMA valdymo teisę patvirtinančių dokumentų dėl dalies Paraiškoje nurodytų ir deklaruotų plotų. Teismas akcentavo, kad tiek teisinis reguliavimas, tiek teismų praktika yra aiški – nepateikus žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų, laikoma, kad deklaruoti didesni naudmenų plotai nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, o tai suponuoja neteisingą deklaravimą, dėl ko NMA įgyja teisę sumažinti mokėtiną sumą, t. y. skirti paramą tik už reikalavimus atitinkančius plotus, atitinkamai taikyti sankcijas už neteisingą deklaravimą. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, bei Rašte pateiktoje lentelėje esančius duomenis, sprendė, kad konstatuotas neteisingas deklaravimas negali būti vertinamas kaip formalus pažeidimas, kadangi būtent nuo tinkamo deklaravimo tiesiogiai priklauso paramos skyrimas, jo lygis.

11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad Sprendimas dėl teismo sprendimo vykdymo ir dalies skolos priimtas praleidus Taisyklių 84 punkte nustatytą terminą pateiktoms paraiškoms administruoti iš naujo, nes jis priimtas einant penktiems metams nuo Paraiškos padavimo ir pažeidimų padarymo, akcentavo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo identiškos teisės normos turinio išaiškinimą, sąvoka „ankstesniais“ metais yra patikslinta taisyklių 84 punkto antrajame sakinyje nurodant, jog „Už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DB5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus“. Teismas pažymėjo, kad nors Paraiška paduota 2016 m., tačiau NMA galimus Paraiškos pažeidimus nustatė tik 2017 m. sausio 4 d., todėl 2020 m. priėmusi skundžiamą sprendimą, nepraleido 4 metų termino nuo metų, kuriais buvo užfiksuotas pažeidimas dėl neteisingo deklaravimo, t. y. nuo 2017 m.

III. 12. Pareiškėja K. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. BR6-3851455 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir 2020 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. SP1-458(11.2.12E) „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymo bei dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus įrodymus.

13. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia tokias argumentais:

13.1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai 4 (keturių) metų terminą skaičiavo nuo 2017 m., t. y. ne nuo tų metų, kuriais buvo pateikta 2016 m. Paraiška, bet nuo metų, kuriais, pasak pirmos instancijos teismo, NMA užfiksavo pažeidimą dėl neteisingo deklaravimo. Pareiškėjos vertinimu, pagal Taisyklių 84 punkto nuostatas, NMA iš naujo gali administruoti paraiškas ir priimti sprendimus išmokėtą paramą susigrąžinti pagal ankstesnių ir einamųjų metų paraiškas, tačiau ne daugiau kaip už ketverius metus. Pareiškėja nurodo Paraišką pateikusi atsakovui 2016 m. birželio 10 dieną ir ja deklaravusi 2016 m. pavasario pasėlius, todėl atsakovas, 2020 m. priimdamas skundžiamus sprendimus, galėjo iš naujo administruoti ir susigrąžinti paramą tik pagal paskutinių 4 (keturių) metų, įskaitant einamuosius metus, paraiškas – pagal 2020, 2019, 2018 ir 2017 metų paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas, o pareiškėjos pateikta 2016 m. Paraiška iš naujo 2020 metais nebegali būti administruojama ir pagal ją išmokėtos paramos atsakovas nebegali susigrąžinti. Pareiškėja nurodo, kad termino paraiškoms iš naujo administruoti ir išmokėtai paramai susigrąžinti nėra savitikslis dalykas. Tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių, susijusių su paramos išmokėjimu, stabilumas ir apibrėžtumas, įpareigojant paramą administruojančią instituciją veikti aktyviai ir savalaikiai, kad paramos gavėjai nebūtų apsunkinami neapibrėžtą laiką kaupti duomenis ir dokumentus, susijusius su gauta parama. Pareiškėjos nuomone, pirmos instancijos teismo motyvas, kad šis terminas skaičiuotinas nuo pažeidimo padarymo, yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes jis prieštarauja Taisyklių 84 punkto nuostatai, kad termino pradžia yra einamieji metai, o termino pradžią siejant su subjektyvia aplinkybe – pažeidimo nustatymu, būtų sudaryta galimybė paramos administratoriui piktnaudžiauti, t. y. net ir po ilgo laiko atlikti paraiškos administravimą iš naujo ir, nustačius pažeidimą, susigrąžinti paramą.

13.2. Pareiškėja nurodo neatlikusi neteisėto deklaravimo, o jei ir buvo padaryti formalūs pažeidimai, jie yra mažareikšmiai ir pareiškėjai netaikytinos sankcijos, todėl pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus.

13.3. Pareiškėja nurodo 2016 m. pateiktoje Paraiškoje deklaravusi 235,07 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; iš jų 33,33 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama susietoji parama už baltyminių augalų auginimą. Pareiškėja pažymi, kad visame 235,07 ha deklaruotame žemės plote vykdė žemės ūkio veiklą ir šios aplinkybės atsakovas skundžiamuose sprendimuose neginčija, todėl negali būti laikoma, kad ji atliko neteisingą deklaravimą, nes neteisingam deklaravimui nustatyti yra būtinas didesnio ploto deklaravimas negu faktinis žemės plotas, kuriame yra vykdoma žemės ūkio veikla.

13.4. Pareiškėja akcentuoja, jog 2016 m. Paraiškoje ji nurodė teisingą informaciją, t. y. deklaravo tokį plotą, kurį tuo metu ji valdė ir kuriame faktiškai užsiėmė žemės ūkio veikla.

13.5. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ji skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios apribojo pareiškėjos galimybę pateikti dokumentus, kurie pagrįstų jos žemės valdymo teisę ir kad tai, jog praėjo daugiau laiko, neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos pagrįsti Paraiškoje nurodytų duomenų, bei pažymi, jog būtent atsakovo vilkinimas vykdyti savo funkcijas ir netinkamas jų vykdymas lėmė tai, kad pareiškėja nebeturi galimybės pateikti papildomų ir tikslių dokumentų (dokumentai neišlikę, žemės sklypų savininkai yra pasikeitę, pasikeitusios jų gyvenamosios vietos ir pan.).

13.6. Pareiškėja, vadovaudamasi aktualia teismų praktika, akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėja vykdė žemės ūkio veiklą visuose deklaruojamuose žemės plotuose, ir nei vieno iš pareiškėjos deklaruotų žemės plotų valdymo teisės neginčijo tretieji asmenys – šių žemės sklypų savininkai / valdytojai. Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nevykdė jam nustatytos pareigos būti aktyviam ir padėti paramos gavėjams tinkamai įgyvendinti teisę į paramą, suteikiant visokeriopą pagalbą, todėl pareiškėjos padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai, o taikytos sankcijos neadekvačios ir žlugdančios pareiškėją kaip ūkininkę.

13.7. Pareiškėja taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjos nesutikimo su atsakovo argumentais, jog pareiškėjos valdymo teisė pagal su L. L. (pareiškėjos sutuoktinio broliu) sudarytas žemės nuomos sutartis laikoma neįrodyta, kadangi nebuvo pateiktas šiam asmeniui priklausančius žemės sklypus areštavusio antstolio sutikimas nuomoti žemę. Pareiškėja nurodo, kad apie L. L. priklausančių žemės sklypų areštus, jai nebuvo žinoma, todėl pareiškėja nepareikalavo iš L. L. antstolio leidimo išnuomoti žemės sklypus, tačiau jokių prieštaravimų dėl areštuotuose žemės sklypuose vykdomos žemės ūkio veiklos nei iš antstolio, nei iš kitų asmenų negavo.

14. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

14.1. NMA nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad ji, priimdama skundžiamus sprendimus, praleido Taisyklių 84 punkte įtvirtintą 4 metų terminą atitinkamiems sprendimams priimti, bei akcentuoja, kad minėti sprendimai buvo priimti vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą. NMA akcentuoja, jog pagal Reglamento 2988/95 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2020 m. priimdama skundžiamą sprendimą, NMA nepraleido 4 metų termino, skaičiuojamo nuo metų, kuriais buvo užfiksuotas pažeidimas dėl neteisingo deklaravimo, t. y. 2017 m.

14.2. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiu, kad ji pateikė NMA reikiamus dokumentus, kurie patvirtina valdymo teisę į visus 2016 m. Paraiškoje deklaruotus laukus, bei pažymi, kad Pareiškėja nepateikė valdymo teisę patvirtinančių dokumentų 78,24 ha 2016 m. Paraiškoje deklaruotam plotui, nes iš pateiktų dokumentų ir Registrų centro duomenų nustatyta, kad Pareiškėja grindė valdymo teisę netinkamais dokumentais arba nepateikė dokumentų, pagrindžiančių valdymo teisę. Atsakovas pažymi teikęs pareiškėjai išsamią lentelę, kurioje nurodė kontrolinį žemės sklypą, jo deklaruotą plotą, iš to ploto – neįrodytą žemės valdymo teisę į konkretų lauko plotą (ha), duomenis, į kokį žemės sklypą patenka atitinkamas laukas ir prie kiekvieno kontrolinio žemės sklypo nurodė priežastis, kodėl laikoma, kad Pareiškėja neįrodė valdymo teisės, nurodant, kokiais duomenimis disponuoja NMA ir kuo remdamasi ji daro atitinkamas išvadas dėl pateiktų dokumentų trūkumų, t. y. bendradarbiavo su pareiškėja. Atsakovas akcentuoja, jog teisės aktai aiškiai nustato pareigą turėti žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus, o pareiškėja tokių dokumentų nepateikė.

14.3. Atsakovas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 686 straipsnio 3 ir 4 dalis, nenaudojamą areštuotą nekilnojamąjį turtą turi teisę išnuomoti antstolis, o areštuoto turto nuomos sutartis, sudaryta nesilaikant šio straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, negalioja, todėl areštuotos žemės nuomai (panaudai) turi būti suteiktas antstolio leidimas. Kadangi iš Pareiškėjos pateiktų nuomos sutarčių, sudarytų su L. L., matyti, kad antstolio sutikimas areštuotos žemės sklypų nuomai nebuvo pateiktas, pareiškėjos pateiktos nuomos sutartys, sudarytos su L. L., laikomos negaliojančiomis.

14.4. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėja, norėdama gauti paramą už visus 2016 m. Paraiškoje deklaruotus plotus, turėjo laikytis Taisyklėse nustatytų reikalavimų, bei pažymi, jog už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo, o pagal teismų praktiką, teisėto pagrindo žemės valdymui nebuvimas yra pagrindas konstatuoti neteisingą deklaravimą. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamų atsakovo sprendimų, kuriais pareiškėjai perskaičiuota tiesioginių išmokų suma ir pritaikytos sankcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, konstatavęs, jog pareiškėja nepateikė žemės valdymo ir naudojimo teisę įrodančių dokumentų, todėl NMA pagrįstai skyrė paramą tik už reikalavimus atitinkančius plotus ir taikė sankcijas už neteisingą deklaravimą.

17. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl termino, iki kada galima iš naujo administruoti paraiškas, bei mano, kad padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai, todėl negalėtų užtraukti tokios atsakomybės.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.).

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja pateikė NMA 2016 m. Paraišką, kurioje buvo deklaruotas 235,07 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir 33,33 ha plotas, už kurį mokama susietoji parama už baltyminių augalų auginimą. NMA pareiškėjai 2016 m. išmokėjo bendrą 27 258,47 Eur paramos sumą. Po to, NMA 2017 m. sausio 4 d. informavo pareiškėją apie nustatytus neatitikimus, ir, įvertinusi pareiškėjos papildomai pateiktus dokumentus, priėmė 2018 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. SP1-5305 (11.2.12E), kuriuo nustatė, kad pareiškėja privalo grąžinti išmokėtą 26 113,01 Eur paramos sumą už neteisingą deklaravimą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus minėtą NMA sprendimą, atsakovas pareiškėjos pateiktų dokumentų ir paaiškinimu pagrindu pakartotinai įvertino Paraišką, ir 2020 m. birželio 25 d. priėmė skundžiamą Sprendimą dėl išmokos ir sankcijų, kuriuo pareiškėjai pagal Paraiškos vertinimo rezultatus apskaičiuota 3 741,74 Eur parama, kadangi pareiškėja neįrodė valdymo teisės į bendrą Paraiškoje deklaruotą 78,24 ha plotą, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, o iš šio ploto valdymo teisės neįrodė į 6,22 ha plotą, už kurį prašoma susietosios paramos už baltyminių augalų auginimą. Pareiškėjai taip pat buvo pritaikytos sankcijos: 6 967,66 Eur sumažinta parama pagrindinei tiesioginei išmokai, žalinimo išmoka einamaisiais 2016 m. nemokama, susietoji parama už baltyminių augalų auginimą einamaisiais metais nemokama; už pavėluotą Paraiškos pateikimą – 4 proc. mažinama tiesioginės išmokos (93,73 Eur mažinama tiesioginė išmoka ir 62,17 Eur mažinama išmoka už pirmuosius hektarus). NMA 2020 m. birželio 25 d. Sprendimu dėl teismo sprendimo vykdymo ir dalies skolos anuliavo pareiškėjos 2 249,61 Eur skolą, bei konstatavo, kad nagrinėjamu atveju susidarė 23 863,40 Eur grąžintina išmokų suma.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog pirmos instancijos teismas 4 (keturių) metų terminą, už kurį galima susigrąžinti paramą, nustačius paramai netinkamą plotą, nepagrįstai skaičiavo nuo 2017 m., t. y. ne nuo tų metų, kuriais buvo pateikta 2016 m. Paraiška, bet nuo metų, kuriais NMA užfiksavo pažeidimą dėl neteisingo deklaravimo.

21. Taisyklių 84 punktas nustato, kad Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DR5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas mažiau nei ketverius metus – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai) skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas tačiau ne ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai, bet ne daugiau kaip už ketverius metus).

22. Kaip matyti iš paminėtų Taisyklių nuostatų, jose nėra numatytas senaties terminas, per kurį Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones, atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Šiuo atveju vadovaujamasi 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, nustatančiame bendrąsias taisykles, reglamentuojančias vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus, įtvirtintomis taisyklėmis. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo.

23. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl pastarosios reglamento nuostatos taikymo valstybėse narėse, 2004 m. birželio 24 d. sprendime Herbert Handlbauer GmbH, C-278/02, EU:C:2004:388, pažymėjo, jog nesant atskirų Bendrijos sektorių taisyklių, numatančių trumpesnį terminą, bet ne trumpesnį kaip treji metai, arba ilgesnį senaties terminą įtvirtinančių nacionalinių teisės aktų, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis valstybėse narėse yra taikoma tiesiogiai. Teisingumo Teismas vėlesniuose savo sprendimuose yra pakartotinai pabrėžęs, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje kalbama apie Bendrijos lygiu nustatytas sektorių taisykles, kaip tai patvirtina šio reglamento penkta konstatuojamoji dalis, o ne apie nacionalines sektorių taisykles; nacionalinėse taisyklėse (nebūtinai specialiuosiuose ir (arba) sektorių teisės aktuose) gali būti nustatomi nauji ar toliau taikomi anksčiau nustatyti tik ilgesni senaties terminai (žr., pvz., 2009 m. sausio 9 d. sprendimą Josef Vosding Schlacht, Kühl und Zerlegebetrieb ir kt., C-278/07 – C-280/07, EU:C:2009:38).

24. Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje „pažeidimas“ apibrėžtas kaip Sąjungos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kuriais Sąjungos bendrajam biudžetui ar jos valdomiems biudžetams padaroma arba gali būti padaryta žala. Pažeidimo padarymas, nuo kurio pradedama skaičiuoti senaties termino eiga, suponuoja dvi sąlygas, t. y. turi būti ūkio subjekto veiksmas ar neveikimas, kuriais pažeidžiama Europos Sąjungos teisė, ir padaryta žala ar ji galima Sąjungos biudžetui. Kai Sąjungos teisės pažeidimas atskleidžiamas tik atsiradus žalai, senaties termino eiga pradedama skaičiuoti nuo pažeidimo padarymo momento, t. y. nuo to momento, kai buvo padaryti ir ūkio subjekto veiksmai ar neveikimas, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė, ir padaryta žala Sąjungos biudžetui ar jos valdomiems biudžetams. Tokia išvada suderinama su Reglamento Nr. 2988/95, kuriuo pagal šio reglamento 1 straipsnio 1 dalį siekiama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, tikslu. Iš tiesų dies a quo (galutinis termino momentas) yra įvykio, kuris padaromas paskutinis, diena, t. y. arba žalos atsiradimo diena, kai ši žala atsiranda atlikus veiksmą ar neveikimą, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė, arba šio veiksmo ar neveikimo diena, kai atitinkama nauda buvo suteikta prieš minėtą veiksmą ar neveikimą. Tai palengvina Sąjungos finansinių interesų apsaugos tikslo siekimą (žr. 2015 m. spalio 6 d. sprendimo Firma Ernst Kollmer Fleischimport und–export prieš Hauptzollamt Hamburg-Jonas, C-59/14, EU:C:2015:660, 23–26 p.).

25. Pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečiąją pastraipą, patraukimo atsakomybėn senaties terminas gali būti nutrauktas, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Nagrinėjamu atveju pareiškėja padarė pažeidimą 2016 m. birželio 10 d pateikdama Paraišką ir joje nurodydama neteisingą informaciją, susijusią su deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotų valdymo teisės pagrįstumu, žala biudžetui buvo padaryta 2016 m. spalio - gruodžio mėnesiais, dalimis išmokėjus pareiškėjai 27 258,47 Eur paramos sumą. Atsakovas jau 2017 m. sausio mėnesį ėmėsi veiksmų išsiaiškinti 2016 m. Paraiškos neatitikimus, pradėjo pažeidimo tyrimą ir apie tai informavo pareiškėją, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tuo metu senaties termino eiga nutrūko iki 2018 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. SP1-5305 (11.2.12E) priėmimo, o tai reiškia, kad atsakovui 2020 m. birželio 25 d. priimant skundžiamus sprendimus, 4 metų senaties terminas dar nebuvo pasibaigęs.

26. Pasisakant dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde pateikto Taisyklių 84 punkto vertinimo, kad NMA iš naujo gali administruoti paraiškas ir priimti sprendimus išmokėtą paramą susigrąžinti pagal ankstesnių ir einamųjų metų paraiškas, tačiau ne daugiau kaip už ketverius metus iš viso (pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju paramą galima susigrąžinti tik už 2020, 2019, 2018 ir 2017 metus), pažymėtina, jog, kaip buvo minėta, Taisyklių 84 punktas nustato, kad už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DR5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas, pažeidimas užfiksuotas 2017 metais, todėl pareiškėjos vertinimas, jog 4 metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo einamųjų metų, o ne nuo pažeidimo padarymo metų, yra nepagrįstas.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog NMA, priimdama skundžiamus sprendimus, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias paraiškų administravimo ir sprendimų susigrąžinti išmokėtą paramą priėmimo terminus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiami atsakovo sprendimai buvo priimti nepraleidus senaties termino.

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat teigia neatlikusi neteisėto deklaravimo, o jei ir buvo padaryti formalūs pažeidimai, jie yra mažareikšmiai ir pareiškėjai netaikytinos sankcijos bei paramos sumažinimas. Pareiškėjos teigimu neteisingam deklaravimui nustatyti yra būtinas didesnio ploto deklaravimas negu faktinis žemės plotas, kuriame yra vykdoma žemės ūkio veikla.

29. Taisyklių 4.20 punkte nurodyta, kad neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas. Kaip matyti iš minėtos nuostatos, neteisingas deklaravimas siejamas ne tik su didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu jame užsiimama žemės ūkio veikla, deklaravimu, bet ir (arba) didesnio minėtų naudmenų ar ploto negu pareiškėjas teisėtai valdo, deklaravimu. Nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, jog pareiškėja neteisingai deklaravo 78,24 ha žemės ūkio naudmenų, kadangi neįrodė teisėto žemės valdymo teisės į minėtą žemės plotą, t. y. pareiškėjos atliktas neteisingas deklaravimas siejamas ne su pareiškėjos deklaruotu ploto, kuriame buvo vykdoma žemės ūkio veikla, dydžiu o su pareiškėjos teisėtai valdomo deklaruoto žemės naudmenų ploto dydžiu.

30. Pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, 4 straipsnio 1 dalies b punktą valda – visi žemės ūkio veiklai naudojami ir ūkininko valdomi vienetai vienos valstybės narės teritorijoje. Pagal Taisyklių 57.1.3 punktą pareiškėjas nuo paraiškos teikimo pradžios iki einamųjų metų birželio 6 d., seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą dirbančiam seniūnijos darbuotojui arba viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biuro (toliau – konsultavimo biuras) darbuotojui pateikia žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais), kai pareiškėjas praėjusiais metais neteikė paraiškos ir, jei pareiškėjo nurodytoje vietoje jau yra įbraižyti kito pareiškėjo laukai ir nepavyksta išspręsti dvigubo deklaravimo; minėtų dokumentų pateikimo faktas pažymimas paraiškos antrojo lapo lentelėje. Remiantis Taisyklių 7.13.4 punktu laikoma, kad yra deklaruojami didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, kai prašoma paramos deklaruojant plotą, kuriame neužsiimama žemės ūkio veikla (nepateikiama žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų). Darytina išvada, kad 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 ir Taisyklių nuostatos aiškiai nustato pareigą deklaruojančiam asmeniui turėti žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus.

31. NMA skundžiamame Sprendime dėl išmokos ir sankcijų išsamiai ir detaliai išnagrinėjo pareiškėjos 2016 m. Paraiškoje deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotų valdymo teisę, bei konstatavo, kad pareiškėja neįrodė žemės valdymo teisės į 78,24 ha žemės ūkio naudmenų, nes nebuvo pateiktos su žemės sklypo savininkais sudarytos nuomos / panaudos sutartys; nepateikti teisėtą žemės sklypo valdymą patvirtinantys dokumentai; nuomos sutartys sudarytos negavus antstolio sutikimo nuomoti areštuotą žemės sklypą. Pareiškėja apeliaciniame skunde sutinka, kad ji nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos valdymo teisę į visą 2016 m. Paraiškoje deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą, t. y. neneigia pažeidimo, tačiau nurodo, jog nei vieno iš pareiškėjos deklaruotų žemės plotų valdymo teisės tretieji asmenys neginčijo, todėl toks pažeidimas turi būti vertinamas kaip mažareikšmis.

32. Pareiškėja skunde ir apeliaciniame skunde nurodomą padarytų pažeidimų mažareikšmiškumą sieja su jų formalumu, taip pat su aplinkybe, jog NMA nebendradarbiavo su pareiškėja, nepadėjo jai, kaip paramos gavėjai, tinkamai įgyvendinti teisės į paramą. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėja, teikdama Paraišką, dar 2016 m. patvirtino, kad joje nurodo ir teikia teisingą informaciją, t. y. patvirtino galinti pagrįsti duomenis, kuriuos pati nurodė Paraiškoje. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja neįrodė teisėto žemės valdymo į 78,24 ha žemės ūkio naudmenų, todėl, atsižvelgiant į nustatytą pažeidimo mastą, t. y., kad pareiškėja nepagrindė valdymo teisės į trečdalį viso 2016 m. Paraiškoje deklaruoto ploto (235,07 ha), bei į tai, kad nuo deklaruoto ploto tiesiogiai priklauso skiriamos paramos dydis, sutiktina, jog nagrinėjamu atveju nustatytas neteisingas deklaravimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ir formalus.

33. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, jog ji nežinojo apie pareiškėjos sutuoktinio brolio valdomų žemės sklypų areštą, todėl nepareikalavo iš antstolio leidimo išnuomoti žemės sklypus, ir jokių prieštaravimų nei iš antstolio, nei iš kitų asmenų dėl to negavo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino minėtas aplinkybes, tačiau jas vertino kritiškai, nurodydamas, jog ši aplinkybė nepaneigia pareiškėjos pareigos pagrįsti Paraiškoje nurodytus duomenis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, jog areštuoto žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta negavus antstolio sutikimo, negali būti pripažįstama teisėta, nes, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o Civilinio proceso kodekso 686 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. kovo 1 d.), 4 dalyje nustatyta, kad areštuoto turto nuomos sutartis, sudaryta nesilaikant šio straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos (antstolis turi teisę išnuomoti nenaudojamą areštuotą nekilnojamąjį turtą, ir tokia nuomos sutartis galioja tik iki vykdymo proceso, per kurį buvo areštuotas turtas, pabaigos), negalioja.

34. Šiame kontekste akcentuotina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje A-1670-520/2016, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

35. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju atsakovo vilkinimas vykdyti savo funkcijas ir netinkamas jų vykdymas lėmė tai, kad pareiškėja neteko galimybės pateikti papildomų ir tikslių dokumentų, pagrindžiančių jos valdymo teisę į 2016 m. Paraiškoje deklaruotą plotą. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja jau teikdama 2016 m. Paraišką turėjo turėti dokumentus, pagrindžiančius jos valdymo teisę į deklaruojamus plotus. Turint omenyje, kad žemės valdymo teisę pagrindžiantys sandoriai turi būti sudaromi bent jau rašytine forma, šiai pareigai įvykdyti negalėjo turėti įtakos atsakovo darbuotojų pareikalavimas pateikti tokius dokumentus ir praėjus ilgesniam laiko tarpui Be to, apie nustatytus Paraiškos neatitikimus pareiškėja pirmą kartą buvo informuota atsakovo 2017 m. sausio 4 d. raštu, vėliau dėl atsakovo priimtų sprendimų vyko teisminiai ginčai, t. y. nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti atsakovo vilkinimo ar netinkamo funkcijų vykdymo.

36. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

37. Atmetus pareiškėjos K. L. apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė