005d4709-315f-453c-9e4e-e6c449de2244 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-171-817/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45736-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.1.; 2.4.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Teresai Darulienei,

dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,

išteisintajam M. K. ir jo gynėjui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Lauryno Butvido (toliau – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. Š., D. G., UAB „M.“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas proceso išlaidomis pripažinti automobilio „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidomis – 156 Eur, ir jas priteisti iš kaltinamojo – paliktas nenagrinėtu.

S. Š. 2019 m. spalio 1 d. rašytinis pasižadėjimas (originalas), kuriame nurodyta, kad M. K. visiškai išmokėjus UAB ,,M,“ už transporto priemonę ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji ateityje neturės pretenzijų M. K., nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas S. Š., o jai neatsiėmus – paliktinas saugoti byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslÄ apgaule įgyti UAB „M.“ priklausantį 3 320 Eur vertės turtÄ , piktnaudžiaudamas S. Å . (buvusi pavardė – M., toliau – Å .) pasitikėjimu, žadėdamas su ja gyventi, praÅ¡ydamas S. Å ., kad ji per UAB „M.“ įsigytų automobilį, už kurį jis vėliau mokėtų įmokas, 2019 m. rugpjūčio 20 d. bendrovėje UAB „M.“ (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), S. Å . sudarius transporto priemonės „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 3 320 Eur, valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), M. K., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ S. Å . perėmė minėtÄ automobilį bei automobilio dokumentus ir taip buvo kaltinamas apgaule savo naudai įgijęs 3 320 Eur vertės UAB „M.“ priklausantį turtÄ â€“ automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2020 m. vasario mėnesį, tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini) pardavė M. L..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 parų areÅ¡tÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti jam galutinę bausmę – 90 parų areÅ¡tÄ . Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti atliktÄ bausmę pagal Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. sausio 20 d. nuosprendį. S. Å . civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. D. G. ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

2.1 Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus bei teisme iÅ¡tirtus įrodymus, dėl to neteisingai nustatė kaltinamojo atliktų veiksmų pobÅ«dį, jo atliktų veiksmų kryptingumÄ , kas sukliudė teismui priimti teisingÄ sprendimÄ , dėl to teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimÄ bei netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai susiaurino ir aiÅ¡kino nusikalstamo pasitikėjimo, kaip nusikalstamos apgaulės rÅ«Å¡ies, turinį, atsietai vienas nuo kito vertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis, nevertino jų visumos, taip pat neteisingai nurodė byloje surinktÄ informacijÄ , vertindamas kaltinamojo bei liudytojų parodymus, juos interpretavo savaip, neatsižvelgdamas į bylos medžiagÄ , dėl ko, apelianto nuomone, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados neatitinka baudžiamosios bylos aplinkybių bei prieÅ¡tarauja byloje esantiems duomenims.

2.2 Apeliantas skunde akcentuoja, jog iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. lapkričio 17 d. UAB „M.“ pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, jog Å¡i bendrovė iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi buvo perdavusi automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuometinei S. M. (vėliau – Å .), kuri turėjo kas mėnesį mokėti sutartas įmokas ir negalėjo automobilio perleisti kitiems asmenims (iÅ¡skyrus Å¡eimos narius) be bendrovės žinios ir leidimo. IÅ¡ automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo matyti, kad kaip automobilio savininkas buvo registruota UAB „M.“, o kaip Å¡io automobilio naudotoja – S. Å .. IÅ¡ S. Å . parodymų matyti, kad sutartį su UAB „M.“ dėl automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo ir nuomos ji sudarė papraÅ¡yta M. K. ir automobilis buvo paimtas naudotis bÅ«tent jam. M. K. žadėjo jai, kad jis sumokės UAB „M.“ už šį automobilį. Kaip skundžiamame nuosprendyje nurodyta, M. K. neneigė ir pripažino, jog automobilis iÅ¡ UAB „M.“ buvo paimtas naudotis jam, kad jis buvo įsipareigojęs žodžiu S. Å . sumokėti UAB „M.“ už šį automobilį. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog automobilis vėliau buvo parduotas M. L., o po to pastarasis pardavė automobilį D. G.. IÅ¡ 2020 m. lapkričio 16 d. susiraÅ¡inėjimo su UAB „M.“ elektroniniu paÅ¡tu matyti, kad UAB „M.“ nežinojo apie automobilio perleidimÄ M. L., o po to D. G..

2.3 Apeliantas skunde pažymi, jog vienas iÅ¡ apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų bÅ«dų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris nėra savarankiÅ¡kas sukčiavimo požymis, o tik vienas iÅ¡ apgaulės bÅ«dų, naudojamų siekiant įgyti turtÄ . Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nustatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryÅ¡iais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-327/2014, 2K-152-942/2015, 2K-188-719/2018 ir kt.).

Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena Å¡alis, įgijusi kitos Å¡alies pasitikėjimÄ , įtikina jÄ suteikti atlygintinÄ materialinę pagalbÄ . Kita Å¡alis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtÄ , tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogiÅ¡kÄ materialinį atlygį, tačiau, kadangi kita Å¡alis to daryti nesiruoÅ¡ia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje nustatytomis priemonėmis yra pasunkintas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264-895/2016).

Nagrinėjamu atveju S. Å . parodė, kad ji su M. K. pažįstama nuo vaikystės, todėl juo pasitikėjo. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad M. K., žinodamas, kad neturi jokių realių galimybių mokėti įmokų už automobilį „Audi A6“, naudodamasis S. Å . patiklumu bei pasitikėjimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji laukėsi jo vaiko, prašė S. Å . sudaryti naujÄ sutartį ir žadėjo jai mokėti įmokas už automobilį, nors realiai jokių galimybių tam neturėjo, todėl jis iÅ¡ anksto žinojo, kad tokių įsipareigojimų nevykdys.

Aplinkybę, kad M. K. esant poreikiui gali gauti pinigų, nurodė jis pats S. Å ., teigdamas, jog jis ima paskolas, sumoka ir vėl ima, taip pat, kad jis turi geras sÄ lygas paskolų refinansavimui. Tokį S. Å . įspÅ«dį galėjo sustiprinti ir mokėjimo aplinkybės už pirmÄ jį automobilį „VW Passat“, kuomet M. K., paprašęs jos paimti pirmÄ jį automobilį, už jį iÅ¡ pradžių mokėjo įmokas, taip sudarydamas įspÅ«dį S. Å ., kad jis gali ir yra finansiÅ¡kai pajėgus mokėti už S. Å . prisiimtas finansines prievoles.

Kaip matyti, vėliau M. K. nurodžius, kad automobilis yra sugedęs ir reikia jį perraÅ¡yti M. K. brolio vardu, 2019 m. rugpjūčio 16 d. S. Å . paėmė 7 475 Eur paskolÄ (M. K. praÅ¡ymu sudarė dar vienÄ piniginę prievolę sau) ir tÄ pačiÄ dienÄ UAB „M.“ pervedė 2 902,04 Eur, nuo to momento buvo laikoma, kad automobilis priklauso S. Å ., kuris tÄ pačiÄ dienÄ buvo perraÅ¡ytas M. K. brolio vardu, o tai patvirtina Kelių transporto priemonės registracijos duomenys, jog automobilis „VW Passat“ tÄ pačiÄ dienÄ buvo perraÅ¡ytas Å .

K. vardu, o automobilio valdytojas nurodytas M. K.. Å ios aplinkybės rodo, kad S. Å . itin pasitikėjo M. K., nes be jokio faktinio piniginio atlygio ar kokio nors atlygio už perleidžiamÄ turtÄ užtikrinimo, jai priklausantį turtÄ , t. y. automobilį „VW Passat“ (už kurį sumokėjo paskolos bÅ«du gautais pinigais), M. K. praÅ¡ymu perrašė pastarojo broliui Å . K.. Kadangi M. K. jau buvo sudaręs įspÅ«dį, kad jis gali mokėti įmokas už automobilį „VW Passat“, jis paprašė S. Å . sudaryti kitÄ sutartį dėl automobilio „Audi A6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), su UAB „M.“, kuri buvo sudaryta 2019 m. rugpjūčio 19 d., tai yra, praėjus vos 3 dienoms po to, kai prieÅ¡ tai 2019 m. rugpjūčio 16 d. S. Å . iÅ¡mokėtas ir įgytas automobilis „VW Passat“ buvo perregistruotas M. K. brolio vardu. Taigi, M. K. suvokė ir iÅ¡ anksto žinojo, kad už automobilį jis nesugebės sumokėti įmokų. Be to, M. K., praÅ¡ydamas S. Å . paraÅ¡yti pasižadėjimÄ , kuriame nurodyta, kad M. K. visiÅ¡kai iÅ¡mokėjus UAB „M.“ už transporto priemonę „Audi A6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ji ateityje neturės pretenzijų M. K., kuri ir buvo pasiraÅ¡yta 2019 m. spalio 1 d., kas sudarė tik dar didesnį įspÅ«dį, jog M. K. ketina sumokėti visas įmokas, nors, kaip minėta, jokių galimybių realiai to padaryti jis neturėjo ir to daryti neketino. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina tai, kad praėjus vos 5-6 mėnesiams po sutarties pasiraÅ¡ymo, ir 3-4 mėnesiams po tokio pasižadėjimo iÅ¡ S. Å . gavimo, M. K. pardavė automobilį. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad M.

K. mokėjo įmokas už automobilį tik iki tol, kol automobilį jis pardavė, kas rodo, kad jam svarbu buvo iÅ¡laikyti galiojančiÄ sutartį tarp S. Å . ir UAB „M.“ tik iki tol kol jis parduos automobilį, o visos prievolės dėl automobilio iÅ¡mokėjimo liks S. Å .. Automobilio pardavimo sumos nepervedė UAB „M.“, nes pirko kitÄ automobilį „Opel“, nors žinojo, kad tas automobilis jam dar nepriklauso. Kaip matyti iÅ¡ S. Å . parodymų, realiai pasiraÅ¡yti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį jÄ Ä¯kalbėjo M.

K.. Dar daugiau, ji tik pasirašė pardavėjo vietoje, nežinodama, kam, už kiek ir kada automobilis bus parduotas, taigi, nors ji dalinai ir supildė pirkimo-pardavimo sutarties dalį, tačiau faktiÅ¡kai automobilio pardavime nedalyvavo, jokių aplinkybių apie Å¡io automobilio pardavimÄ nežinojo ir nežino. Taigi, realiai ji sudarė sÄ lygas M. K. automobilį parduoti už bet kokiÄ pinigų sumÄ , kas tik patvirtina, kad ji besÄ lygiÅ¡kai pasitikėjo M. K.. Pažymėtina, kad po to, kai su S. Å . dėl nesumokamų įmokų susisiekė UAB „M.“, jai su M.

K. susisiekti tapo nebeįmanoma ir jis bet kokio kontakto su ja vengė, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad su S. Å . jis palaikė kontaktÄ tik iki tol, kol automobilis buvo parduotas ir kol reikėjo palaikyti jos įsitikinimÄ , kad už automobilį jis atsiskaitys su UAB „M.“.

2.4 Apeliantas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog „Be to, nėra užkirstas kelias S. Å . savo teises ginti civilinio proceso tvarka, nes M. K. neneigė ir pripažino, kad automobilis iÅ¡ UAB „M.“ paimtas naudotis jam, kad jis buvo įsipareigojęs žodžiu S. Å . sumokėti UAB „M.“ už šį automobilį. Byloje yra pateiktas ir S. Å . 2019 m. spalio 1 d. raÅ¡ytinis pasižadėjimas, suraÅ¡ytas praÅ¡ant kaltinamajam, kuriame nurodyta, kad M. K. visiÅ¡kai iÅ¡mokėjus UAB „M.“ už transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji ateityje neturės pretenzijų M. K.. Taigi, S. Å . savo galimai pažeistas teises gali apginti civilinio proceso tvarka“. Vis tik, prokuroro pažymima, kad Å¡iuo pasižadėjimu įtvirtinta tik sÄ lyginė vienaÅ¡alė S. Å . prievolė, kad, jeigu M. K. iÅ¡mokėtų už automobilį, pastaroji jam turėtų perleisti šį automobilį. Tačiau Å¡iuo S. Å . pasižadėjimu M. K. nesukuriama imperatyvi sutartinė prievolė ar M. K. įsipareigojimas mokėti įmokas pagal S. Å . ir UAB „M.“ sudarytÄ sutartį. Taigi, Å¡is pasižadėjimas vertintinas tik kaip garantas M. K., kad jeigu jis sugalvotų įmokas mokėti, automobilis priklausytų jam, ir, tuo pačiu, pasitarnavo kaip apgaulės instrumentas įtikinti S. Å ., kad jis ketina mokėti įmokas už automobilį. Å ios aplinkybės patvirtina, kad S. Å . galimybės ginti savo teises ir teisėtus interesus civilinio proceso tvarka yra itin apsunkintas ir tai yra vienas iÅ¡ apgaulės, kaip nusikalstamos veikos sukčiavimo, elemento požymių.

2.5 Prokuroro vertinimu, iÅ¡ baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų matyti, kad M. K., piktnaudžiaudamas S. Å . pasitikėjimu, įkalbėjo jÄ sudaryti sutartį dėl automobilio įsigijimo valdymui ir naudojimuisi, žadėdamas mokėti įmokas už automobilį, po ko automobilį persiraÅ¡yti savo vardu, nors galimybių ir ketinimų mokėti už automobilį net neturėjo ir tokiu bÅ«du iÅ¡ jos perėmė UAB „M.“ priklausantį automobilį savo faktiniam valdymui, o vėliau jį realizavo, tai yra, jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, mano, kad Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendis yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas, naujas – apkaltinamasis – teismo nuosprendis.

2.6 Prokuroras, vadovaudamasis BK 41 straipsnio, 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad M. K. anksčiau teistas, taip pat ir už sukčiavimÄ , tačiau yra dirbantis, turi (duomenys neskelbtini) vaikÄ , yra (duomenys neskelbtini), praÅ¡o skirti bausmę, susijusiÄ su trumpalaikiu laisvės atėmimu, tai yra, areÅ¡tÄ . Taip pat praÅ¡o S. Å . civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, o D. G. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , nes D. G. atžvilgiu M. K. jokių tiesioginių nusikalstamų veiksmų neatliko ir pastarojo veiksmais D. G. žala padaryta nebuvo. Pažymi, jog D. G. turi teisę savo teises ir teisėtus interesus ginti civilinio proceso tvarka.

2.7 Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kurie buvo iÅ¡tirti teisme, taip pat, įvertinęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kėjusias naujas aplinkybes bei gavęs naujus duomenis, kurie ikiteisminio tyrimo įstaigai ir (ar) prokurorui ikiteisminio tyrimo metu pateikti bei žinomi nebuvo, turėjo bÅ«ti aktyvus ir spręsti klausimÄ , ar kaltinamojo veiksmuose nėra kitos nusikalstamos veikos požymių, tačiau to nepadarė ir taip padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus.

2.8 Prokuroras skunde akcentuoja, jog iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. lapkričio 17 d. UAB „M.“ pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad Å¡i bendrovė iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi buvo perdavusi automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuometinei S. M. (vėliau – Å .), kuri turėjo kas mėnesį mokėti sutartas įmokas ir negalėjo automobilio perleisti kitiems asmenims (iÅ¡skyrus Å¡eimos narius) be bendrovės žinios ir leidimo.

Iš automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo matyti, kad, kaip automobilio savininkas, buvo registruota UAB „M.“, o kaip šio automobilio naudotoja – S. Š.. Iš S. Š. parodymų matyti, kad ji sudarė sutartį su UAB „M.“ dėl automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo ir jo nuomos paprašyta M. K., automobilis buvo paimtas naudotis būtent jam. M. K. jai žadėjo, kad jis sumokės UAB „M.“ už šį automobilį.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, jog M. K. neneigė ir pripažino, kad automobilis iÅ¡ UAB „M.“ buvo paimtas naudotis jam, kad jis buvo įsipareigojęs žodžiu S. Å . sumokėti UAB „M.“ už šį automobilį. IÅ¡ 2020 m. lapkričio 16 d. susiraÅ¡inėjimo su UAB „M.“ elektroniniu paÅ¡tu matyti, kad UAB „M.“ nežinojo apie automobilio perleidimÄ M. L., o po to D. G.. Taigi, automobilio savininkas UAB „M.“ nebuvo davęs leidimo jokiam trečiajam asmeniui realizuoti šį automobilį.

Kaip matyti, M. K. nurodė, kad iÅ¡ pradžių jis mokėjo už automobilį, o kai iÅ¡siskyrė, už jį mokėjo S. Å .. M. K. pardavė automobilį dar prieÅ¡ iÅ¡siskiriant su S. Å .. Pardavimo sumos jis nepervedė UAB „M.“, nes pirko kitÄ maÅ¡inÄ â€žOpel“. Jis žinojo, kad tas automobilis jam dar nepriklauso. Kaip matyti, realiai pasiraÅ¡yti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį S. Å . įkalbėjo M. K.. Ji tik pasirašė pardavėjo vietoje, nežinodama kam, už kiek ir kada automobilis bus parduotas, taigi, nors ji ir užpildė pirkimo-pardavimo sutarties dalį, tačiau faktiÅ¡kai automobilio pardavime nedalyvavo, jokių aplinkybių apie Å¡io automobilio pardavimÄ nežino, tai yra, faktiÅ¡kai automobilį realizavo M.

K., nors puikiai žinojo, kad automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui – UAB „M.“, ir, kad kol už jį nėra (nebus) iÅ¡mokėta, automobilis negalės bÅ«ti registruojamas jokio naujo savininko vardu. Taip pat jis žinojo ir suprato, kad teisėtas automobilio valdytojas yra S. Å .. IÅ¡ to seka, kad parduodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. K. žinojo, jog parduoda nurodytam trečiajam asmeniui – UAB „M.“, priklausantį turtÄ , kurio teisėta valdytoja buvo S. Å ..

Taigi, prokuroro vertinimu, jei pirmosios instancijos teismas nenustatė M. K. iÅ¡ankstinės tyčios įgyti svetimÄ automobilį tikslu jį realizuoti (kas sudarytų apgaulės požymį piktnaudžiaujant pasitikėjimu BK 182 straipsnio prasme), tai pirmosios instancijos teismas tuomet turėjo M. K. veiksmus vertinti kaip jo tyčiÄ parduoti svetimÄ , trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Taigi, M. K. valdė jam patikėtÄ , trečiajam asmeniui priklausantį, turtÄ ir jį, neturėdamas tam teisės, realizavo, kas savaime sudaro kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, požymius.

2.9 Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju UAB „M.“ priklausantis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris valdymui buvo perduotas S. Å ., pastarosios buvo patikėtas M. K.. Automobilis M. K. buvo realizuotas – parduotas, nors tokios teisės M. K. neturėjo, o automobilio savininkui už tai nebuvo atlyginta. Taigi, nenustatęs iÅ¡ankstinės M. K. tyčios pasisavinti svetimÄ turtÄ â€“ automobilį, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimÄ , ar jo veiksmuose nėra kitos nusikalstamos veikos – svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymo, požymių. Tai, kad vėliau automobilis buvo surastas ir grÄ Å¾intas savininkui, nepaneigia aplinkybės, kad galėjo bÅ«ti padaryta nusikalstama veika. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatas, nesprendė veikos perkvalifikavimo klausimo, t. y. neinformavo kaltinamojo apie tai, kad nagrinėjant bylÄ jo veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal kitÄ straipsnį. Pirmosios instancijos teismas, užuot buvęs aktyvus procese, eliminavęs vienos nusikalstamos veikos požymį – apgaulę, nesprendė klausimo, ar tokiu atveju kaltinamojo (iÅ¡teisintojo) veiksmuose nėra kitos nusikalstamos veikos – turto iÅ¡Å¡vaistymo – požymių ir sudėties. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimÄ . Å iuo aspektu pažymima, kad baudžiamasis procesas pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį taip pat gali bÅ«ti tęsiamas, nes 2020 m. lapkričio 17 d. UAB „M.“ pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėto pardavimo. Tokiu atveju S. Å . pripažinimas nukentėjusiÄ jÄ turėtų bÅ«ti panaikintas, o jos galimas baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl galimai neteisėto jai patikėto automobilio perdavimo M. K. ir leidimo jį parduoti, galėtų ir turėtų bÅ«ti sprendžiamas atskirame baudžiamajame procese, o jos atsakomybės turinį sudarytų tik jos atlikti individualÅ«s veiksmai. Tad spręsti M. K. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ pagal BK 184 straipsnio 1 dalį Å¡ioje baudžiamojoje byloje jokių kliūčių nebÅ«tų.

2.10 Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors Å¡iuo atveju prokuroro pozicija lieka nepakitusi, vertinant aplinkybę, kad M. K. panaudojo apgaulę, siekdamas įgyti svetimÄ turtÄ , ir, prokuroro manymu, M. K. turėtų bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, bei prokuroras nepraÅ¡o keisti kaltinimo apeliacinės instancijos teisme, tačiau jeigu apeliacinės instancijos teismas su prokuroro pozicija nesutiktų, siekdamas teisingumo principo įgyvendinimo, jis negali bÅ«ti pasyvus ir nevertinti aplinkybių, susijusių su tuo, kad tokiu atveju, jei bÅ«tų eliminuotas apgaulės elementas asmens veiksmuose, atsižvelgiant į pirminiame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, M. K. veiksmuose lieka galimai kitos nusikalstamos veikos – turto iÅ¡Å¡vaistymas – požymiai.

2.11 Prokuroras skunde akcentuoja, kad BPK nenumato prokurorui galimybės teikti alternatyvaus veiksmų kvalifikavimo pagal BK dispozicijas, tačiau teismas, nesutikdamas su prokuroro pateiktu veiksmų kvalifikavimu ir (ar) eliminavęs vienÄ iÅ¡ prokuroro įrodinėtinų aplinkybių, reikÅ¡mingų vienokiam ar kitokiam veikos kvalifikavimui, matydamas kitos galimos nusikalstamos veikos požymius, turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ Ä¯vertinti visas galimas asmens padarytų veiksmų kvalifikavimo galimybes, atnaujinęs įrodymų tyrimÄ , teisme praneÅ¡ti apie galimÄ kitokį nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ , parinkti tinkamÄ veikos kvalifikavimÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ byloje. Kadangi pirmosios instancijos teismas to nepadarė, tÄ gali padaryti apeliacinės instancijos teismas. Pažymima, kad tokio klausimo neiÅ¡sprendimas ateityje gali užkirsti keliÄ vykdyti baudžiamÄ jį persekiojimÄ M. K. atžvilgiu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, nes taip galimai butų pažeistas non bis in idem principas.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintojo M. K. gynėjas advokatas Gintaras Algirdas Perednis praÅ¡o Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Lauryno Butvido apeliacinį skundÄ atmesti, baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinio proceso tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, įpareigoti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorÄ LaurynÄ ButvidÄ iÅ¡taisyti apeliacinio skundo klaidÄ (trÅ«kumÄ ) ir apeliaciniame skunde žodžius „Vilniaus apylinkės teismas“ pakeisti žodžiais „Vilniaus miesto apylinkės teismas“.

3.1 Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines teisės normas, teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas.

3.2 Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog jis skundžia Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-2266-1133/2022, nors tokio teismo iš viso nėra. Pirmosios instancijos teismo pavadinimas yra Vilniaus miesto apylinkės teismas, todėl ši klaida apeliaciniame skunde turėtų būti ištaisyta.

3.3 Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nuosprendį. Be to, nors apeliantas apeliaciniame skunde yra nurodęs, kad jo apeliacinis skundas yra paduotas dėl esminio BPK pažeidimo ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, tačiau nėra nurodęs, kas sudaro esminį proceso pažeidimÄ ir koks baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.

3.4 Atsiliepimu sutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog nepakanka įrodymų, patvirtinančių, jog M. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje, kadangi nėra teisinio pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , jog S. Å . su UAB „M.“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarant Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį dėl automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo lizingu, prieÅ¡ S. Å . buvo panaudota apgaulė, lėmusi sutarties pasiraÅ¡ymÄ ir automobilio pardavimÄ trečiajam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. K., praÅ¡ydamas S. Å . su UAB „M.“ sudaryti automobilio įsigijimo lizingu sutartį, neturėjo iÅ¡ankstinės tyčios neteisėtai užvaldyti automobilį. Abu asmenys, ne vėliau, kai M. K. įgijo teisę vairuoti transporto priemonę, gyveno atskirai, tačiau palaikė artimus ryÅ¡ius iki sutarties dėl automobilio „Audi A6“ su UAB „M.“. S. Å . imti paskolas ir iÅ¡ jų gyventi, dengti kitus įsiskolinimus nebuvo naujiena. Be to, paskutinis M. K. įmokėjimas už automobilį buvo padarytas 2020 metų sausį, o automobilis buvo parduotas tų pačių metų vasarį. Taip pat S. Å . nurodė, jog prieÅ¡ parduodant automobilį, ji žinojo, kad M. K. iÅ¡ karto pirks kitÄ automobilį. Be to, nustatyta kad santykiai tarp S. Å . ir M. K. nutraukti S. Å . sprendimu, jai sužinojus, kad M. K. dar palaiko santykius su žmona, nors M. K. norėjo toliau gyventi su S. Å .. Å ios pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės paneigia, neva M. K. turėjo iÅ¡ankstinę tyčiÄ ir neva jis panaudojo apgaulę prieÅ¡ S. Å .. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavo teismų praktikÄ , aptarė apgaulės kriterijus ir nustatė, kad S. Å . turi teisę ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, juolab, kad M. K. neneigia, jog automobilis iÅ¡ UAB „M.“ paimtas jam naudotis.

3.5 Atsiliepime nurodoma, kad prokuroras nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nes pirmosios instancijos teismo padarytas pagrįstas iÅ¡vadas vertina neobjektyviai, neva teismas nevertino duomenų dėl automobilio pardavimo. VisiÅ¡kai klaidingas prokuroro teiginys ir tai, kad S. Å . pasiraÅ¡inėjo pirkimo-pardavimo sutartį, neva įkalbėta M. K., jog jokių aplinkybių apie Å¡io automobilio pardavimÄ nežinojo. Taip pat gynėjui visiÅ¡kai nesuprantami prokuroro teiginiai, neva pasižadėjime įtvirtinta sÄ lyginė vienaÅ¡alė S. Å . prievolė, jei M. K. iÅ¡mokėtų už automobilį, S. Å . turėtų perleisti automobilį ir M. K. nesukuriama imperatyvi sutartinė prievolė ar jo įsipareigojimas mokėti įmokas pagal S. Å . ir UAB „M.“ sudarytÄ sutartį. Nagrinėjamu atveju S. Å . turi teisę ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka ir Å¡i jos teisė nėra ribojama.

3.6 Atsiliepime akcentuojama, kad prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje. Apelianto praÅ¡yme nėra alternatyvų, kad tuo atvejų, jeigu apeliacinės instancijos teismas netenkintų Å¡io praÅ¡ymo, bÅ«tų nurodytas kitas apelianto praÅ¡ymas. Apeliantas tik nurodė, kad teismas kitaip galėjo kvalifikuoti M. K. veiksmus, o bÅ«tent – pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.

Taip teikdamas apeliantas pripažino, jog prokuroras neturi teisės teikti alternatyvaus veiksmų kvalifikavimo pagal BK nurodytus straipsnius, bet teismas, nesutikdamas su prokuroro pateiktu veiksmų kvalifikavimu, turi teisę ir pareigÄ parinkti tinkamÄ veikos kvalifikavimÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ , prokuroro teigiama, kad taip apeliacinės instancijos teismui Å¡io klausimo neiÅ¡sprendus, bus pažeistas teisės principas ir Å¡i aplinkybė ateityje turės pasekmes. Taigi, apeliantas iÅ¡ esmės pateikė teismui dar vienÄ alternatyvų praÅ¡ymÄ , nors pats pripažino, jog tokios teisės neturi.

Gynėjas nurodo, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo jokių aplinkybių vertinimo taikyti M. K. baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 184 straipsnį, prokuroras nepraÅ¡o M. K. pripažinti kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai „Dėl galimo kitokio nusikalstamo veikos kvalifikavimo“ neatitinka BPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes apeliantas tik pateikia apeliacinės instancijos teismui argumentus, kaip jis nori perkvalifikuoti M.

K. veiksmus, tačiau nepraÅ¡o jo veiksmų perkvalifikuoti. Todėl Å¡is apelianto reikalavimas negali bÅ«ti tenkintas. Apeliacinės instancijos teismas gali kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, kai to praÅ¡oma prokuroro, nukentėjusiojo (jo atstovo) apeliaciniame skunde. Kasacinio teismo praktika Å¡iuo atveju numato, jog iÅ¡teisintojo padėtis negali bÅ«ti pasunkinta, jeigu to nepraÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs naujus įrodymus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus ir vertintus įrodymus, taip pat gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ ir savo iniciatyva, kai nustato tokiÄ bÅ«tinybę, tačiau tokiu atveju nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinė padėtis negali bÅ«ti pasunkinama, jeigu to nepraÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-25-495/2020, 2K-31-895/2020, 2K-7-162-303/2019, 2K-7-66-648/2018, 2K-72-1073/2018, 2K-57-696/2017, 2K-327-788/2017, 2K-403-648/2016).

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis M. K. ir jo gynėjas advokatas Gintaras Algirdas Perednis prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lauryno Butvydo apeliacinis skundas atmestinas

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundÄ ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Å ia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ spręsti, kokios iÅ¡vados darytinos remiantis byloje esančiais įrodymais. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų nepadarė.

8. BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimÄ . Teismų praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar iÅ¡vengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto savininko ar valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo arba prievolės iÅ¡vengimo bÅ«das. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje iÅ¡skiriamos vadinamosios aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyviÄ , tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamųjų supratimu, iÅ¡ tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie Å¡iuos faktus turėjo teisinę pareigÄ praneÅ¡ti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517/2004, Nr. 2K-307-648/2016, Nr. 2K-251-594/2022 ir kt.). Apgaulė gali pasireikÅ¡ti įvairiais veiksmais. Apgaulė gali pasireikÅ¡ti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimÄ . Turto savininkas ar valdytojas gali bÅ«ti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais bÅ«dais, tačiau visų jų esmė – pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtÄ , nustatymÄ arba padaryti problemiÅ¡ku pažeistos teisės atkÅ«rimÄ .

9. Vienas iÅ¡ apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų bÅ«dų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryÅ¡iais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327/2014, 2K-152-942/2015, 2K-188-719/2018, Nr. 2K-6-976/2023). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena Å¡alis, įgijusi kitos Å¡alies pasitikėjimÄ , įtikina jÄ suteikti atlygintinÄ paslaugÄ , perduoti turtÄ . Kita Å¡alis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtÄ , tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogiÅ¡kÄ materialinį atlygį, tačiau kadangi kita Å¡alis to daryti nesiruoÅ¡ia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje nustatytomis priemonėmis yra pasunkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-895/2016, 2K-188-719/2018, 2K-71-976/2022). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu nuo kitų apgaulės bÅ«dų skiriasi tuo, kad turtas užvaldomas neklastojant jokių dokumentų, neklaidinant nukentėjusiojo dėl skolininko asmenybės. Todėl įrodinėjant sukčiavimÄ , svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar sandorio sudarymo metu (pvz., imant paskolÄ ) asmuo turėjo tyčiÄ jos negrÄ Å¾inti, turtÄ pasisavinti ir pasunkinti prievolės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kaltininko. Kaltininko sumanymas paprastai lydymas tam tikrų veiksmų, kurie daromi po to, kai turtas jam perduodamas. Jie atskleidžia, ar kaltininkas, sudarydamas sandorį, turėjo tyčiÄ piktnaudžiaujant kito asmens pasitikėjimu užvaldyti turtÄ ir jo negrÄ Å¾inti teisėtam valdytojui ar tokios tyčios nebuvo. Jei sumanymas nevykdyti sutarties, negrÄ Å¾inti paskolos kilo dėl iÅ¡kilusių sunkumų vykdant sutartį ar kitų po sutarties sudarymo atsiradusių aplinkybių, neturėjus iÅ¡ankstinio tikslo paskolos negrÄ Å¾inti, tokia paskolos gavėjo veika iÅ¡ viso neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių iÅ¡ankstinę M. K. tyčiÄ apgaulės bÅ«du, piktnaudžiaujant nukentėjusiosios pasitikėjimu įgyti svetimÄ automobilį, byloje nėra.

11. IÅ¡ S. Å . bei M. K. parodymų matyti, kad nuo 2018 m. juos siejo artimi ryÅ¡iai (vėliau gimė duktė), kurie iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „M.“ (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiosios sudarymo jau tęsėsi apie metus. S. Å . teisme nurodė, kad M. K. jai buvo minėjęs, jog ima paskolas, sumoka ir vėl ima. IÅ¡ M. K. ir S. Å . parodymų matyti, kad S. Å . buvo žinoma, jog M. K. negali paimti paskolų, nes dėl turimų finansinių įsiskolinimų, jos jam nebÅ«tų suteiktos. Å ie duomenys, o taip pat iÅ¡ dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos kito automobilio – automobilio „VW Passat“ įsigijimo ir atsiskaitymo už jį aplinkybės, akivaizdžiai patvirtina, kad sudarydama su UAB „M.“ sutartį dėl automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir „Audi A6“), valdymo ir naudojimo, S. Å . žinojo tiek M. K. finansinę padėtį, tiek aplinkybę, kad jis turi skolų, tačiau nepaisydama to bei fakto, kad už pirmÄ iÅ¡ UAB „M.“ paimtÄ automobilį dalį pinigų sumokėjo pati paimdama paskolÄ , M. K. praÅ¡ymu 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarė su UAB „M.“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio „Audi A6“ valdymo ir naudojimo (su galimybe jį įsigyti).

12. Nukentėjusioji S. Å ., taip pat M. K. teisme nurodė, kad jie susitarė, jog įmokas už automobilį „Audi A6“ mokės M. K.. M. K. teigė, kad iÅ¡ pradžių minėtas įmokas mokėjo jis, o vėliau, po to, kai iÅ¡siskyrė su nukentėjusiÄ ja – mokėjo nukentėjusioji. S. Å . ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad M. K. įmokas už automobilį „Audi A6“ mokėjo iki Å¡io automobilio pardavimo. IÅ¡ UAB „P.“ 2020 m. vasario 4 d. raÅ¡to „Dėl informacijos pateikimo“, atliktų mokėjimų UAB „M.“ pagal sutartį (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ banke esančios UAB ,,M.“ vardu atidarytos sÄ skaitos 2019 m. rugpjūčio 28 d.

– 2020 m. lapkričio 25 d. išrašo matyti S. Š. vardu sumokėtos įmokos pagal sutartį: 2019 m. lapkričio, gruodžio, 2020 m. sausio mėnesiais mokėjimai padaryti (duomenys neskelbtini) (gyvena išteisintasis); 2020 m. kovo (du mokėjimai), balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais mokėjimai buvo padaryti (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiosios gyvenamoji vieta); 2020 m. spalio mėnesį – (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) (gyvena nukentėjusioji).

Taip pat matyti, kad S. Š. vardu atlikti mokėjimai 2020 m. gruodžio 23 d. (150 Eur pavedimas padarytas (duomenys neskelbtini), „M.“), 2021 m. sausio 15 d. (136,38 Eur pavedimas padarytas (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 154-155). Šie duomenys patvirtina išteisintojo ir nukentėjusiosios parodymus, kad įmokas iki jiems susipykstant mokėjo išteisintasis (paskutinis mokėjimas 2020 m. sausio mėnesį (duomenys neskelbtini), automobilis parduotas 2020 m. vasarį), o vėliau – nukentėjusioji. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad M.

K. mokėjo įmokas (nors ir nedidelę jų dalį), taip pat byloje esantys duomenys apie jo, nors ir nedideles, bet į banko sÄ skaitÄ gaunamas pajamas (t. 3, b. l. 4 – 12), nukentėjusiosios nurodyti duomenys, kad jai iÅ¡teisintasis buvo sakęs, jog remontuoja (duomenys neskelbtini), užsiima pirkimais – pardavimais, taip pat ir įvertinus darbingÄ iÅ¡teisintojo amžių, neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kad, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, M. K. suvokė ir iÅ¡ anksto žinojo, kad realių galimybių mokėti už automobilį neturės.

13. IÅ¡ byloje surinktų duomenų nustatyta, kad nukentėjusioji, žinodama, kad yra sudariusi Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios Bendrųjų nuostatų 8.4.4 punktu aiÅ¡kiai įsipareigojo neperleisti transporto priemonės ir neleisti, kad ji bÅ«tų perleista, sutiko, kad automobilis „Audi A6” bÅ«tų parduotas, pasirašė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų teisme matyti, kad ji prieÅ¡ automobilio „Audi A6“ pardavimÄ Å¾inojo, jog M.

K. iÅ¡ karto pirks kitÄ automobilį, t. y. žinojo, kad visa paskolos dalis už automobilį „Audi A6“, šį automobilį pardavus, nebus padengta. Aplinkybės, kad nukentėjusioji pasitikėjo iÅ¡teisintuoju, tikėjo, kad jis mokės įmokas už automobilį, savaime nereiÅ¡kia, kad iÅ¡teisintasis turėjo tyčiÄ piktnaudžiaujant jos pasitikėjimu užvaldyti turtÄ . Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant iÅ¡teisintojo iÅ¡ankstinės tyčios klausimÄ , ne mažiau svarbu ir tai, kad po automobilio „Audi A6” pardavimo iÅ¡ esmės S. Å . sprendimu buvo nutraukti M.

K. ir S. Å . santykiai (iÅ¡ S. Å . parodymų, duotų teisme matyti, kad ji nurodė, jog po automobilio pardavimo, jie pradėjo pyktis dėl paskolų, o iÅ¡ brolio sužinojo, kad M. K. nėra nutraukęs ryÅ¡ių su žmona. S. Å . nurodė, kad ji tokių dalykų nenorėjo, todėl pati nutraukė santykius. M. K. teisme nurodė, kad norėjo gyventi su S. Å .). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, S. Å . nurodė, kad, jei jie nebÅ«tų iÅ¡siskyrę, M. K. minėjo, kad remontuoja tetos nupirktÄ namÄ , reikia baldų, bÅ«tų gyvenę kartu ir mokėję už automobilį (t. 4, b. l. 94).

Å ie duomenys, visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintasis įmokų už automobilį „Audi A6” po Å¡io automobilio pardavimo nemokėjo ne todėl, kad turėjo iÅ¡ankstinę tyčiÄ apgauti nukentėjusiÄ jÄ , o dėl kitų, po Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei Å¡ios sutarties pagrindu valdomo automobilio „Audi A6” pardavimo atsiradusių aplinkybių, tai yra, dėl to, kad jo ir nukentėjusiosios santykiai nutrÅ«ko.

14. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, jog iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintasis jokių galimybių mokėti įmokų realiai neturėjo ir to daryti neketino, patvirtina tai, kad praėjus vos 5-6 mėnesiams po sutarties pasiraÅ¡ymo, ir 3-4 mėnesiams po 2019 m. spalio 1 d. raÅ¡ytinio pasižadėjimo iÅ¡ S. Å . gavimo, M. K. pardavė automobilį. Teisėjų kolegija su tokia prokuroro pozicija nesutinka. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra paneigta iÅ¡teisintojo nurodyta automobilio pardavimo priežastis. IÅ¡teisintasis nurodė, kad automobilį nusprendė parduoti, nes jis buvo techniÅ¡kai netvarkingas. Nukentėjusioji S. Å . teisme parodė, kad, kai tik pasiėmė iÅ¡ UAB „M.“ automobilį, Å¡is sunkiai užsivedė, o vėliau M. K. pylė į automobilį daug tepalų, dar vėliau pasakė, kad automobilį reikia parduoti, nes užkals variklį. Kad automobilis buvo techniÅ¡kai netvarkingas patvirtino ir civilinis ieÅ¡kovas D. G., kuris nurodė, kad su nupirktu automobiliu „Audi A6“ buvo neįmanoma važiuoti, jis buvo netvarkingas, automobilis pradėjo gesti, prastai dirbo variklis, keitė purkÅ¡tukus, nes variklis nedirbo, keitė generatorių, nes nekrovė akumuliatoriaus, keitė stabdžių kaladėles, pastebėjo, kad reikia keisti ir diskus, po to pakeitė tepalus, pusaÅ¡ius, ratus, remontui iÅ¡leido 1 027 Eur. Tai pagrindžia iÅ¡teisintojo nurodytas aplinkybes, kad automobilis buvo techniÅ¡kai netvarkingas, todėl bÅ«tų daug kainavęs jo remontas. Neabejotinų aplinkybių, kurios paneigtų iÅ¡teisintojo versijÄ , kad automobilį bÅ«tent dėl to ir buvo nuspręsta parduoti – byloje nėra.

15. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentu, kad byloje pateiktu S. Å . 2019 m. spalio 1 d. raÅ¡ytiniu pasižadėjimu, kuriame nurodyta, kad M. K. visiÅ¡kai iÅ¡mokėjus UAB „M.“ už transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji ateityje M. K. neturės pretenzijų, M. K. nėra sukuriama imperatyvi sutartinė prievolė ar M. K. įsipareigojimas mokėti įmokas pagal S. Å . ir UAB „M.“ sudarytÄ sutartį. Tačiau įvertinus byloje surinktus duomenis, patvirtinančius, kad iÅ¡teisintasis iki minėto automobilio pardavimo iÅ¡ tiesų mokėjo įmokas UAB „M.“, nėra pagrindo neabejotinai teigti, kad Å¡is dokumentas buvo ne tam tikra garantija iÅ¡teisintajam, jog jam sumokėjus visas įmokas už automobilį, automobilis bus perleistas jam, o tik apgaulės instrumentas įtikinti S. Å ., kad jis ketina mokėti įmokas už automobilį.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. Å . galimybės ginti savo teises ir teisėtus interesus civilinio proceso tvarka yra itin apsunkintos ir tai yra vienas iÅ¡ apgaulės, kaip nusikalstamos veikos sukčiavimo, elemento požymių. Vis tik teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji, žinodama M. K. finansinę padėtį (taip pat ir jo įsiskolinimus), galimai planuodama su juo bendrÄ ateitį, pati prisiėmė finansinę prievolę pagal Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat, žinodama Å¡ios sutarties sÄ lygas, sutiko dėl automobilio „Audi A6” pardavimo, net nepaisydama to, jog iÅ¡ už minėtÄ automobilį gautų lėšų M. K. planavo įsigyti kitÄ automobilį. Toks nukentėjusiosios elgesys, įvertinus jos pakankamai didelę gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, neatitinka protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio, nes pažadas neužtikrina prievolės įvykdymo, o S. Å . tikėjimas M. K. pažadais mokėti įmokas pagal minėtÄ sutartį gali bÅ«ti vertinamas, ir kaip jos itin nerÅ«pestingas elgesys. Å i aplinkybė, visų byloje surinktų duomenų kontekste, tik patvirtina, jog nėra pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kad M. K. tyčia apgavo nukentėjusiÄ jÄ ir piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu įgijo svetimÄ turtÄ .

17. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 21 d. teismo posėdyje, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 1, 2 dalimis, proceso dalyviams pranešė, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos, nurodant, kad M. K. iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ UAB „M.“ priklausantį 3 320 Eur vertės turtÄ â€“ jo praÅ¡ymu S. Å . su UAB „M.“ (duomenys neskelbtini) sudarius transporto priemonės „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 3 320 Eur, valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), M. K. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ S. Å . perėmė minėtÄ automobilį, automobilio dokumentus ir 2020 m. vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ (duomenys neskelbtini) pardavė minėtÄ automobilį M. L., taip iÅ¡vaistydamas 3320 Eur vertės UAB „M.“ priklausantį turtÄ â€“ automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Proceso dalyviams taip pat praneÅ¡ta, jog gali bÅ«ti pakeistas veikos kvalifikavimas ir tokia veika kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.

18. Turto iÅ¡Å¡vaistymas (BK 184 straipsnis) – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus. Turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai (nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos) ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, 2K-152-303/2017, 2K-241-942/2022). Neatlygintinis svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymas reiÅ¡kia, kad Å¡is turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant jÄ aiÅ¡kiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-241-942/2022, 2K-138-1073/2023).

19. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad S. Å ., žinodama M. K. finansinę padėtį, taip pat iÅ¡ anksto žinodama, kad automobilį „Audi A6“ įgyja valdyti ir naudotis M. K., su UAB „M.“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad S. Å . ir M. K. buvo sutarę, jog įmokas už automobilį mokės M. K., automobilis „Audi A6“ buvo parduotas su S. Å . sutikimu ir pastarajai žinant, kad už automobilį „Audi A6“ dar neiÅ¡mokėta ir, kad pagal minėtÄ sutartį ji įsipareigojo transporto priemonės neperleisti ir neleisti ir kad ji bÅ«tų perleista. Taip pat iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų teisme matyti, kad ji prieÅ¡ parduodant M. K. automobilį „Audi A6“ žinojo, jog jis iÅ¡ karto pirks kitÄ automobilį, t. y. žinojo, kad visa paskolos dalis už automobilį, pardavus automobilį „Audi A6“, nebus padengta. Å ie duomenys leidžia spręsti, kad M. K. automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdė bei jį pardavė su Å¡io turto teisėto valdytojo – S. Å . žinia ir jos sutikimu. IÅ¡ M. K., M. L. parodymų teisme matyti, jog jie parodė, kad automobilis „Audi A6“ buvo parduotas apytiksliai už 1000 Eur, taip pat buvo sutarta per kiek laiko už automobilį bus sumokėta UAB „M.“. UAB „M.“ byloje pateikė informacijÄ , kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu buvo rastas, atsiimtas, realizuotas, be to S. Å . atliko papildomus mokėjimus pagal sutartį, taip padengdama likusiÄ UAB „M.“ patirtos turtinės žalos sumÄ , todėl UAB „M.“ patirta turtinė žala yra atlyginta (t. 4, b. l. 65 – 66).

20. Pagal teismų praktikÄ , patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sÄ lygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-508-976/2015, 2K-46-699/2018). Å ios sÄ lygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena Å¡alių sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas, neperspektyvus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kartu yra pateikiami ir galimi teisių gynimo bÅ«dų civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo pavyzdžiai: be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalÄ arba kitaip teisės atkÅ«rimÄ padarė neperspektyvų; sÄ moningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtÄ ; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie turimas dideles skolas ar nemokumÄ ; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymÄ ; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiÅ¡kai nepagrįstus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-93/2013, 2K-7-388/2007, 2K-285/2013, 2K-46-699/2018, 2K-241-942/2022).

21. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta nė viena iÅ¡ pirmiau teismų praktikoje suformuotų aplinkybių. PrieÅ¡ingai, automobilį „Audi A6“ perdavęs ir už jo pardavimÄ pinigus gavęs asmuo yra žinomas, jis neginčija pinigų gavimo ir automobilio perleidimo fakto. Turtas buvo parduotas su S. Å . žinia ir su jos sutikimu. UAB „M.“ žala yra atlyginta. S. Å . turi galimybę ginti savo galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Kartu tikslinga pažymėti ir tai, kad aplinkybės, jog skolingas asmuo neatlygina padarytos žalos, su juo nepavyksta susitarti, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisintojo elgesys, kai jis po iÅ¡siskyrimo su nukentėjusiÄ ja nusprendė nebesilaikyti tarpusavio susitarimo ir, pardavęs automobilį, pinigus panaudojo sau, vertinamas kaip amoralus ir netoleruotinas, tačiau nenustatyta, kad M. K. bÅ«tų atlikęs veiksmus, iÅ¡ esmės pasunkinančius S. Å . galimai pažeistų teisių gynybÄ civilinio proceso tvarka.

22. Teismų praktikoje įtvirtinta tai, kad in dubio pro reo taisyklė savo ruožtu reiÅ¡kia, kad visos proceso metu nepaÅ¡alintos abejonės ir neaiÅ¡kumai dėl nusikaltimo padarymu įtariamo (kaltinamo) asmens kaltės ar kitų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių turi bÅ«ti vertinami nusikalstamos veikos padarymu įtariamo (kaltinamo) asmens naudai. Å i taisyklė yra vienas iÅ¡ nekaltumo prezumpcijos principo turinio elementų. Kadangi kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, privalo bÅ«ti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, kurie patikimai patvirtintų kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.

23. Įvertinusi apeliacinio skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įstatymų nepažeidė bei nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai bei pagrįstai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Tuo tarpu pagal Vilniaus apygardos teismo posėdyje nurodytas veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, faktines aplinkybes M. K. taip pat negali būti pripažintas kaltu bei nuteistas. Skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti arba keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Lauryno Butvido apeliacinį skundÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ieva Gavelytė-Kalytienė

Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė

Nida Vigelienė