005ce67a-ecb7-4acd-9beb-29a1595e8d36 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-1830-302/2018 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00579-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DNB bankas, dėl netesybų priteisimo ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl neteisėtai priskaičiuotų koncesijos mokesčių, vienkartinės iÅ¡mokos, delspinigių ir nuostolių priteisimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu buvo iš dalies patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kamesta“ ieškinys atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (atsakovė) dėl netesybų priteisimo - ieškovei iš atsakovės priteista 10 783,59 Eur delspinigių bei 5 procentų metinės palūkanos nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Minėtu teismo sprendimu iš dalies buvo tenkintas ir atsakovės priešieškinis dėl neteisėtai paskaičiuotų koncesijos mokesčių, kuriuo teismas:

1) pripažino, kad ieškovė mokesčius už 2012 m. II-IV ketvirčius ir 2013 m. I-IV ketvirčius apskaičiavo pažeidžiant šalių 2005 m. rugpjūčio 1 d. pasirašytos Koncesijos sutarties Nr. 1717 ir 6 priedo „Mokėjimo tvarka“ nuostatas;

2) nustatė, kad atsakovės mokėtinas ieškovei Koncesijos mokesčio dydis yra mažesnis nei apskaičiavo ieškovė ir nurodė teismo nustatytus šio mokesčio dydžius;

3) pripažino, kad vienkartinė išmoka dėl padidintos eksploatacijos už 2012 bei 2013 metus yra apskaičiuota pažeidžiant Koncesijos sutarties Nr. 1717 ir 6 priedo „Mokėjimo tvarka“ nuostatas ir nustatė, kad ši išmoka už 2012 bei 2013 metus yra lygi nuliui;

4) priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei be pagrindo įgytÄ 251 474,67 Eur sumÄ ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; likusioje dalyje ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai buvo atmesti.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi abiejų Å¡alių apeliacinius skundus atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

3. PareiÅ¡kėja UAB „Kamesta” Kauno apygardos teismui pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 ir, iÅ¡nagrinėjus atnaujintÄ bylÄ , atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, o kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

4. PareiÅ¡kėja procesÄ prašė atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės. PareiÅ¡kėja nurodė, kad minėtoje iÅ¡nagrinėtoje byloje teismas sumažino koncesininkui mokėtino koncesijos mokesčio dydį. Teismas minėtoje byloje nustatė, kad:

1) ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji pagal Koncesijos sutartį pastatė (įrengė, rekonstravo ar pan.) keliÄ - gatvę Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgÄ Veiverių g. Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio ilgis 0,37 km;

2) byloje taip pat nėra pateikta jokių kitų įrodymų - tarybos sprendimo, kito administracinio akto, sutarties ir kt., apie tai, jog kelias - gatvė Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas Veiverių g., Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio ilgis 0,37 km buvo perduotas ieÅ¡kovei. Vadovaudamasis minėtomis iÅ¡vadomis, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė Å¡ios koncesijos ruožo gatvės nepastatė, todėl Veiverių ir O. ir H. Minkovskių gatvių sankryžoje negalėjo įrengti automobilių skaičiavimo daviklių LOP1, LOP2, LOP3, LOP4 ir LOP5 ir neturėjo teisinio pagrindo apskaityti juose užfiksuotus automobilius ir teikti atsakovei apmokėjimui sÄ skaitas faktÅ«ras už per Å¡iÄ sankryÅ¾Ä pravažiavusius automobilius.

Todėl teismas iš dalies tenkino atsakovės priešieškinį ir pripažino, kad koncesijos mokesčiai už 2012 m. II ketvirtį, 2012 m. III ketvirtį, 2012 m. IV ketvirtį, 2013 m. I ketvirtį, 2013 m. III ketvirtį bei 2013 m. IV ketvirtį yra priskaičiuoti, pažeidžiant 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties 6 priedo „Mokėjimų tvarka” nuostatas, nes į juos nepagrįstai buvo įtraukti Veiverių ir O. ir H. Minkovskių gatvių sankryžoje įrengtų automobilių skaičiavimo daviklių duomenys.

Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, ar atsakovė teisėtai nuo 2016 m. kovo 14 d. nutraukė Koncesijos sutartį dėl koncesininko padaryto esminio Å¡ios Sutarties pažeidimo, konstatavo, kad UAB „Kamesta” yra pastačiusi koncesijos ruoÅ¾Ä - Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad byloje, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, teismas yra konstatavęs, kad Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Veiverių gatvės ieÅ¡kovė nepastatė, t. y. nepastatė dalies koncesijos ruožo, o kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018 konstatuota, kad UAB „Kamesta” yra pastačiusi koncesijos ruoÅ¾Ä - Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgÄ .

5. PareiÅ¡kėja tvirtino, kad nagrinėjamu atveju naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, kurioje buvo nustatyti faktai, jog ieÅ¡kovė yra pastačiusi koncesijos ruoÅ¾Ä - Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgÄ ir tinkamai įvykdžiusi Koncesijos 27.1.2 punkte nustatytÄ pareigÄ Ä¯rengti koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemÄ ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimÄ . PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad, nors Å¡ios aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau konstatuotos buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje, kuri buvo priimta jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Kamesta“ praÅ¡ymÄ civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes neatitinka visų įtvirtintų požymių.

8. Visų pirma, teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės buvo jai žinomos. Antra, teismo nuomone, pareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje konstatuota, jog UAB „Kamesta” yra pastačiusi koncesijos ruoÅ¾Ä - Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgÄ . Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi klausimo, ar Veiverių g. ruožas patenka į koncesijos ruoÅ¾Ä , netyrė ir dėl jo nepasisakė. Be to, teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi net ir negalėjo kitaip vertinti Å¡ioje byloje teismo sprendimais nustatytų aplinkybių, nes Å¡ios aplinkybės jau yra nustatytos įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka netikrino civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 priimtų žemesnės instancijos teismų sprendimų.

9. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 38 punkte nurodytas teiginys, jog koncesininkas yra įvykdęs koncesijos ruožo įrengimÄ , nelaikytinas naujai nustatytomis esminėmis aplinkybėmis, turinčiomis reikÅ¡mę iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016, kurioje ginčas buvo sprendžiamas dėl neteisėtai priskaičiuoto koncesijos mokesčio.

10. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėja taip pat nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamoje byloje ir minėtoje kasacinio teismo byloje buvo nustatytos kardinaliai prieÅ¡ingos aplinkybės ir dėl automobilių skaičiavimo sistemos įrengimo tinkamumo bei apskaitos duomenų teisingumo, ir kad naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, kurioje buvo nustatyti faktai, jog ieÅ¡kovė yra ir tinkamai įvykdžiusi Koncesijos 27.1.2 punkte nustatytÄ pareigÄ Ä¯rengti koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemÄ ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimÄ (nutarties 35 punktas).

11. Teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti esminę aukščiau nurodytų Å¡ių aplinkybių reikÅ¡mę iÅ¡nagrinėtai bylai. Be to, teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 19 d. nutarties 35 punkte tik pasisakė dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo, nurodydamas, jog bÅ«tent atsakovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad UAB „Kamesta“ įrengta pravažiavusių automobilių skaičiavimo sistema buvo netinkama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra nustatyta, kad atsakovė neįrodė ar teismai įsiteisėjusiais teismų sprendimais nepagrįstai nustatė, kad Veiverių g. ruožas nepatenka į koncesijos ruoÅ¾Ä .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. PareiÅ¡kėja UAB „Kamesta“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 bei bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo Å¡iuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus: 12.1 Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės nepripažintinos naujai paaiÅ¡kėjusiomis, nes neva neatitinka naujų aplinkybių požymių.

Å i teismo iÅ¡vada yra akivaizdžiai nepagrįsta, nes kasacinio teismo nutartis, kurioje konstatuotas faktas, kad ieÅ¡kovė yra pastačiusi koncesijos ruoÅ¾Ä â€“ Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgÄ ir tinkamai įvykdžiusi Koncesijos 27.1.2 punkte nustatytÄ pareigÄ Ä¯rengti koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemÄ ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimÄ (nutarties 35 ir 38 punktai), buvo priimta tik 2018 m. liepos 19 d. Todėl akivaizdu, kad Å¡i Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuri ir buvo nurodyta kaip naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, negalėjo bÅ«ti žinoma bylos, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, nagrinėjimo metu.

Teismas praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ atmetė formaliais argumentais, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismas neatskleidė nei ginčo, nei pateikto praÅ¡ymo esmės. 12.2 Aplinkybę, kad ieÅ¡kovė yra pastačiusi Veiverių g. 0,37 km ruoÅ¾Ä , iÅ¡nagrinėtoje byloje, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, patvirtina Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai: 2008 m. gegužės 26 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas; VÄ® „Registrų centras“ duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, kuriame įraÅ¡yta, kad Kelias (gatvė) – Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas, Kaunas, Veiverių g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ilgis 0,37 km, prie žymos „Juridiniai faktai“ nurodyta, kad dėl Å¡io nekilnojamojo daikto yra sudaryta 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutartis, o minimame nekilnojamojo daikto iÅ¡raÅ¡e, dalyje „Daikto registravimas ir kadastro žyma“ 10.4 punkte 2008 m. gegužės 26 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas nurodytas kaip pagrindas padarytai žymai, kad 0,37 km Veiverių kelias (gatvė) – „suformuotas naujas“ daiktas; 2012 m. vasario 6 d. teismo ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad koncesijos ruožo įrengimo darbus ieÅ¡kovė atliko laikydamasi teisės aktų reikalavimų, pagal projektÄ faktiÅ¡kai atliktų darbų kiekiai atitinka sÄ matinius skaičiavimus ir įkainius; koncesijos ruožo Techninio projekto – pagrindinis brėžinys, kuriame yra ir Veiverių g. 0,37 km ruožas.

Kasacinis teismas, vadovaudamasis 2008 m. gegužės 26 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareigÄ pastatyti koncesijos ruoÅ¾Ä ieÅ¡kovė įvykdė, todėl yra pagrindas atnaujinti procesÄ ir iÅ¡taisyti teismų padarytÄ klaidÄ dėl Veiverių g. 0,37 km statybos. 12.3 Proceso atnaujinimo institutas, kuriuo siekiama užtikrinti teisingumÄ , privalo bÅ«ti taikomas kartu su kitais teisės principais, tokiais kaip protingumas, sÄ Å¾iningumas, koncentruotumas, ekonomiÅ¡kumas ir kt.

Paprastai Å¡is proceso institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės bÅ«dais. Nagrinėjamu atveju kaip tik ir susiklostė tokia situacija, kai ieÅ¡kovė nebeturi jokios kitos galimybės apginti savo pažeistas teises, t. y. įrodyti, kad ji pastatė Veiverių g. 0,37 km ruoÅ¾Ä ir gauti už tai koncesijos sutartyje numatytÄ atlygį koncesijos mokesčių forma. BylÄ nagrinėję teismai, klaidingai žemės sklypo neperdavimo faktÄ laikydami statybos faktÄ paneigiančiu įrodymu, konstatavo, kad ieÅ¡kovė Veiverių g. 0,37 km nepastatė, bei iÅ¡ neteisėtų atsakovės veiksmų sukÅ«rė jai teisę nemokėti dalies koncesijos mokesčio už minimos gatvės pastatymÄ .

Be to, teismai iÅ¡nagrinėtoje byloje peržengė bylos dalyko ribas, nes klausimas, ar Veiverių g. ruožas ir Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių g. sankryža patenka į koncesijos ruoÅ¾Ä , nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.

13. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad dėl žodinio bylos nagrinėjimo neprieÅ¡tarauja, tačiau pažymi, kad tokiu praÅ¡ymu apeliantė tik nesÄ Å¾iningai didina proceso iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus: 13.1 Kasacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad UAB „Kamesta“ įrengė koncesijos ruoÅ¾Ä , nėra esminės reikÅ¡mės turinti aplinkybė, nes ji nepatvirtina to, kad Veiverių g. ruožas ir Veiverių g. ir H. ir O.

Minkovskių g. sankryža patenka į koncesijos ruoÅ¾Ä . IÅ¡vada, kad Veiverių g. ruožas ir Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių g. sankryža nebuvo Koncesijos sutarties objektas, yra svarbi, nes jos pagrindu teismai byloje, kuriÄ praÅ¡oma atnaujinti, nustatė, kad UAB „Kamesta“ neteisėtai skaičiavo pravažiavusius automobilius per Veiverių g. ruoÅ¾Ä ir Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių g. sankryÅ¾Ä bei neteisėtai tokių duomenų pagrindu apskaičiavo koncesijos mokestį. Teismai iÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų nustatė, kad dar iki Koncesijos sutarties sudarymo buvo įrengtas Veiverių g. ruožas ir Veiverių g. ir H. ir O.

Minkovskių g. sankryža ir Å¡ie statiniai, kaip reikalingi UAB „Kamesta“ Koncesijos sutarties vykdymui, nebuvo iÅ¡nuomoti. Be to, UAB „Kamesta“ nepateikė duomenų, kad transporto mazgas patenka į žemės plotÄ , dėl kurio buvo susitarta Koncesijos sutartimi, todėl teismai pagrįstai priteisė iÅ¡ UAB „Kamesta“ pastarosios sumokėtÄ permokÄ . 13.2 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartyje net ir negalėjo nustatyti, ar Veiverių g. ruožas ir Veiverių g. ir H. ir O.

Minkovskių g. sankryža patenka į koncesijos ruoÅ¾Ä , nes tai nebuvo nagrinėtos bylos dalykas. Kasacinis teismas negalėjo kitaip įvertinti įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų aplinkybių - iki koncesijos buvęs savivaldybės turtas – statiniai Veiverių g. ruožas ir Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių g. sankryža, nėra Koncesijos sutarties objektas ir nepatenka į koncesijos ruoÅ¾Ä , nes Å¡ios aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose (Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis). 13.3 Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai pripažino, kad 2008 m. gegužės 26 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas nėra nei naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, nei esminės reikÅ¡mės iÅ¡nagrinėtai tarp Å¡alių bylai aplinkybė.

Minėtas aktas buvo iÅ¡nagrinėtos bylos dalis ir teismai vertino minėtÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ . Teismai iÅ¡nagrinėtoje byloje pripažino, kad 2008 m. gegužės 26 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas nepatvirtina, kad Veiverių g. ruožas ir Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių g. sankryža patenka į koncesijos ruoÅ¾Ä . Apeliantė nepagrįstai teigia, kad tokia iÅ¡vada bylÄ nagrinėję teismai padarė akivaizdžiÄ klaidÄ . Teismų iÅ¡vada, kad Veiverių g. ruožas ir Veiverių g. ir H. ir O.

Minkovskių g. sankryža nepatenka į koncesijos ruoÅ¾Ä yra fakto, o ne teisės klausimas. Bet kuriuo atveju, kadangi byla buvo peržiÅ«rėta apeliacine tvarka, tai galimybės atnaujinti procesÄ dėl padarytos klaidos nėra. 13.4 Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad teismai iÅ¡nagrinėtoje byloje peržengė bylos dalyko ribas, nes klausimas, ar Veiverių g. ruožas ir Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių g. sankryža patenka į koncesijos ruoÅ¾Ä , nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Klausimas, ar Veiverių g. ruožas ir Veiverių g. ir H. ir O.

Minkovskių g. sankryža patenka į koncesijos ruoÅ¾Ä , buvo tiesiogiai susijęs su savivaldybės pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu, todėl teismai dėl to pasisakydami neišėjo už ieÅ¡kinio ribų. 13.5 Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje, atsižvelgęs į visus byloje esančius įrodymus (įskaitant ir tuos, kuriuos skunde nurodo apeliantė), padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Veiverių g. ruožas ir Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių g. sankryža nepateko į koncesijos ruoÅ¾Ä .

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).

15. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjos UAB „Kamesta” praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016, teisėtumas ir pagrįstumas. Dėl praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka 16. PareiÅ¡kėja UAB „Kamesta“ atskirajame skunde praÅ¡o skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. PraÅ¡ymÄ grindžia tuo, kad ginčas yra kilęs dėl visuomeninės paskirties objekto – Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo, ieÅ¡kovė į šį projektÄ yra investavusi didžiules skolintas pinigines lėšas, o byloje, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, priimtu sprendimu yra nepagrįstai apribota jos teisė gauti didelę koncesijos mokesčio dalį ir tokiu bÅ«du yra žlugdoma jos veikla.

PareiÅ¡kėjos teigimu, kadangi priimtų procesinių sprendimų apimtis didelė, o Å¡alims visos ginčo aplinkybės yra gerai žinomos, tai bÅ«tų tikslinga koncentruotai ir racionaliai visas aplinkybes paaiÅ¡kinti žodinio teismo posėdžio metu. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės dėl žodinio bylos nagrinėjimo neprieÅ¡tarauja, tačiau pažymi, kad tokiu praÅ¡ymu apeliantė tik nesÄ Å¾iningai didina proceso iÅ¡laidas.

17. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Taigi, iÅ¡ minėtos normos akivaizdu, kad atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė.

18. Atsižvelgiant į atskirajame skunde ir atsiliepime į skundÄ pateiktas pakankamai detaliai ir aiÅ¡kiai Å¡alių suformuluotas pozicijas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju apeliantės nurodyti deklaratyvaus pobÅ«džio argumentai nepatvirtina iÅ¡imtinio bÅ«tinumo skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl Å¡ios priežasties apeliantės praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo/neteisėtumo 19. Proceso atnaujinimo institutÄ reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali bÅ«ti atnaujintas Å¡iame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

20. Teismų praktika, aiÅ¡kinant proceso atnaujinimo institutÄ , suformuota taip, kad Å¡is institutas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ . Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – iÅ¡vengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumÄ , apginant ne tik privatų Å¡alių, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ . Dėl to teismas proceso atnaujinimÄ reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į Å¡io instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus.

Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

21. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas. Dėl Å¡ios priežasties asmuo, besikreipiantis su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ , privalo įrodyti esant bent vienÄ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikÅ¡mę bylai ir bÅ«tų neatskiriamai susijusi su iÅ¡nagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip bÅ«tų užtikrintas Å¡io proceso instituto tikslas ir reikÅ¡mė.

22. Nagrinėjamoje byloje praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, t. y. kai naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.

23. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka Å¡iuos požymius:

1) egzistavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018).

24. Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius galėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiÅ¡kia, kad dėl naujų duomenų gavimo gali bÅ«ti pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) arba teismo sprendimÄ pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

25. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, buvo sprendžiamas tarp ieÅ¡kovės UAB „Kamesta” ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos kilęs ginčas dėl priskaičiuotų ir mokėtinų koncesijos mokesčių už 2012 m. II, III, IV ketvirčius, 2013 m. I – IV ketvirčius ir dėl vienkartinės metinės iÅ¡mokos už 2012 m. dydžio bei netesybų mokėjimo. Atsakovė minėtoje byloje laikėsi pozicijos, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai skaičiuoja transporto priemones pravažiavusias per O. ir H.

Minkovskių – Veiverių g. sankryÅ¾Ä , kurias fiksuoja įrengti davikliai Loop3, Loop4, Loop5 ir Loop6, nes jie yra įrengti ne koncesijos ruože. Minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016, įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus, Kauno apygardos teismas sprendė, jog davikliai Loop1, Loop2, Loop3, Loop4, Loop5 ir Loop6, fiksuojantys per O. ir H. Minkovskių g. – Veiverių g. sankryÅ¾Ä pravažiuojančių automobilių skaičių, yra įrengti ne ieÅ¡kovei UAB „Kamesta“ pagal Koncesijos sutartį perduotame koncesijos ruože, todėl ieÅ¡kovė neturi jokio teisinio pagrindo apskaityti Å¡iuos automobilius ir teikti atsakovei apmokėjimui sÄ skaitas faktÅ«ras už per O. ir H.

Minkovskių g. – Veiverių g. sankryÅ¾Ä pravažiavusius automobilius. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi, kurioje taip pat konstatuota, kad UAB „Kamesta“ neįrodė, jog Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas Veiverių g. Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio ilgis 0,37 km, buvo Å¡alių sudarytos Koncesijos sutarties objektas, buvo paliktas nepakeistas.

26. PareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydama, kad naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, kurioje neva buvo nustatytas faktas, kad ieÅ¡kovė yra pastačiusi koncesijos ruoÅ¾Ä - Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgÄ , ir tinkamai įvykdžiusi Koncesijos 27.1.2 punkte nustatytÄ pareigÄ Ä¯rengti koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemÄ ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimÄ .

27. Atskirajame skunde apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018, 38 punktu: “<…> Koncesijos sutartis yra ilgalaikė sutartis, kurios objektas susideda iÅ¡ dviejų esminių dalių: koncesijos ruožo įrengimo ir koncesijos ruožo eksploatacijos ir priežiÅ«ros, iÅ¡ kurių vienÄ dalį koncesininkas jau yra įvykdęs (pasiraÅ¡ytas statinio pripažinimu naudoti aktas). Taigi pagal Koncesijos sutartį vykdoma antroji Koncesijos sutarties dalis – teikiamos koncesijos ruožo eksploatacijos ir priežiÅ«ros paslaugos.

Pažymėtina, kad Koncesijos sutartyje yra aiÅ¡kiai įvardyta, jog koncesininkas privalo eksploatuoti ir prižiÅ«rėti koncesijos ruoÅ¾Ä savo jėgomis ir lėšomis pagal parengtÄ ir suteikiančiajai institucijai, atsakovei byloje, pateiktÄ Koncesijos ruožo eksploatacijos koncepcijÄ (Koncesijos sutarties 30–31 punktai). Atsakovė neįrodinėjo, kad ieÅ¡kovė neparengė eksploatacijos koncepcijos ar jÄ vykdė iÅ¡ esmės netinkamai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Koncesijos sutarties ilgalaikiÅ¡kumÄ ir atsakovės nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, tinkamai vertino, kad nėra pagrindo Koncesijos sutarties pažeidimus, susijusius su koncesijos ruožo stebėjimu ir tinkamu palaikymu, kvalifikuoti kaip esminius.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo paneigti šias apeliacinės instancijos teismo išvadas.“.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės samprotavimas, kad minėtame nutarties punkte esanti iÅ¡vada, jog UAB „Kamesta“ įrengė koncesijos ruoÅ¾Ä , neva reiÅ¡kia tai, kad kasacinis teismas konstatavo, jog Veiverių g. ruožas ir Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių g. sankryža patenka į koncesijos ruoÅ¾Ä , niekuo nepagrįstas.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartyje pripažino, kad UAB „Kamesta“ dalį Koncesijos sutartyje numatytų darbų atliko, tačiau nenustatė ir net neužsiminė, jog Veiverių g. ruožas ir Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių sankryža yra Koncesijos sutarties objektas ir patenka į koncesijos ruoÅ¾Ä . Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje net ir negalėjo nustatyti, ar Veiverių g. ruožas ir Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių sankryža patenka į koncesijos ruoÅ¾Ä , nes tai nebuvo minėtos bylos dalykas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018 nebuvo sprendžiama dėl to, ar Veiverių g. ruožas ir Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių sankryža patenka į koncesijos ruoÅ¾Ä . Kasacinis teismas minėtoje byloje pasisakė tik dėl to, ar Kauno miesto savivaldybė teisėtai ir pagrįstai 2016 m. kovo 14 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Koncesijos sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų.

30. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018 negalėjo kitaip vertinti jau įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuotos aplinkybės, kad Veiverių g. ruožas ir Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių sankryža nėra Koncesijos sutarties objektas ir nepatenka į koncesijos ruoÅ¾Ä (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

31. Siekdama įrodyti bylos atnaujinimo pagrindo egzistavimÄ , apeliantė remiasi ir minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties 35 punktu: „Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir sprendė, kad bÅ«tent atsakovė turėjo įrodyti, kad ieÅ¡kovės teikiami koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo duomenys yra neteisingi. Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl atsakovė, teigdama, kad ieÅ¡kovė pažeidė Koncesijos sutarties 27.1.2 punkte nustatytÄ pareigÄ Ä¯rengti koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemÄ ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimÄ atsakovei, turi įrodyti Å¡ias aplinkybes.

Kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, kad automobilių skaičiavimo sistema yra netinkama, klaidingai – ir tik į didesnę pusę – skaičiuoja automobilius, taip pat kad ieškovė ar tretieji asmenys daro tyčinį poveikį (jei tai įmanoma) iškraipant sistemos duomenis.“.

32. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės subjektyvi interpretacija, kad kasacinio teismo teiginys, jog Kauno miesto savivaldybė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti automobilių skaičiavimo sistemos neteisingumÄ , neva reiÅ¡kia, kad UAB „Kamesta“ pagrįstai skaičiavo pravažiuojančias transporto priemones Veiverių g. ruože ir Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių sankryžoje, todėl tinkamai buvo apskaičiuotas koncesijos mokestis ir nebuvo pagrindo atsakovei priteisti koncesijos mokesčio permokÄ , taip pat negali bÅ«ti vertinama kaip pagrįsta.

33. Minėtame nutarties 35 punkte kasacinis teismas tik nurodė, kaip turėjo bÅ«ti paskirstoma įrodinėjimo naÅ¡ta, ir pripažino, kad bÅ«tent Kauno miesto savivaldybė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog UAB „Kamesta“ įrengta pravažiavusių automobilių skaičiavimo sistema buvo netinkama. NeaiÅ¡ku, kuo remdamasi apeliantė daro iÅ¡vadÄ , jog kasacinis teismas nutarties 35 punkte neva pripažino, jog UAB „Kamesta“ turėjo teisę įrengti automobilių skaičiavimo daviklius Veiverių g. ruože ir Veiverių g. ir H. ir O.

Minkovskių sankryžoje. Kasacinis teismas konstatavo tik tai, kad Kauno miesto savivaldybė nagrinėjamoje Aukščiausiojo teismo byloje nepateikė pakankamai duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog UAB „Kamesta“ įrengta automobilių skaičiavimo sistema tik į didesnę pusę skaičiuoja pravažiavusius automobilius, taip pat kad UAB „Kamesta“ daro tyčinį poveikį gautiems duomenims. Niekur minėtoje pastraipoje nėra nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybė neįrodė, jog Veiverių g. ruožas ir Veiverių g. ir H. ir O.

Minkovskių sankryža nepatenka į koncesijos ruoÅ¾Ä .

34. Apeliantė atskirajame skunde taip pat akcentuoja, kad nagrinėdami bylÄ , kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, teismai nepagrįstai nesivadovavo 2008 m. gegužės 26 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktu. IÅ¡ bylos, kuriÄ praÅ¡oma atnaujinti, medžiagos matyti, kad apeliantės nurodomas 2008 m. gegužės 26 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas buvo bylos dalis, be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutarties 113 punkte šį dokumentÄ vertino ir pasisakė dėl jo įrodomosios reikÅ¡mės. Taip pat buvo įvertinti ir kiti apeliantės nurodyti dokumentai (VÄ® „Registrų centras“ duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, 2012 m. vasario 6 d. teismo ekspertizės aktas, koncesijos ruožo Techninis projektas). Tai reiÅ¡kia, kad aplinkybės, kurias patvirtina Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai, tiek Å¡alims, tiek bylÄ nagrinėjusiems teismams buvo žinomos bylos, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, nagrinėjimo metu.

35. Ä®vertinus praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ ir atskirojo skundo argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja UAB „Kamesta“ iÅ¡ esmės siekia revizuoti įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas jai nepalankias aplinkybes, o proceso atnaujinimo institutas negali bÅ«ti naudojamas kaip priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymÄ .

36. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ , buvo žinomos civilinės bylos 2-583-657/2016 nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, tik dėl įrodymų trÅ«kumo nebuvo teismo konstatuotos, todėl Å¡ie duomenys nelaikytini naujai paaiÅ¡kėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis.

37. Vien Å¡io fakto konstatavimas sudaro pakankamÄ pagrindÄ atmesti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau nepasisako dėl kitų proceso atnaujinimo sÄ lygų bei kitų skundo argumentų, neturinčių įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui. Dėl procesinės bylos baigties 38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad klausimÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, tinkamai motyvavo bei sprendė, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ nėra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu, todėl pagrįstai atsisakė atnaujinti procesÄ .

Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos netinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas ar nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pareiÅ¡kėjos atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 39. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

40. Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , apeliantės Å¡ios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nekompensuotinos. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija, nors prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių realiai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Romualda Janovičienė