005cd054-acea-47a6-bcbb-2aeb291d427d · Kauno apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-187-584/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15907-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.1. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 12 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant Živilei Radavičiūtei, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių servisas ir Ko“ atstovui A.

B., trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovei J. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šančių servisas ir Ko“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys: AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Ž. K., Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, J. S.. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2523,19 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 69,68 Eur kompensacines palÅ«kanas, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., e. l. 1–4).

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė yra tinkama, nes atsakovė vykdė krovinio kėlimo darbus. Kokiu bÅ«du automobilis dėl priverstinio nuvežimo bus transportuojamas, savininkas negalėjo spręsti, jo veiksmai žalos kilimo neįtakojo. Atsakovė turėjo vertinti automobilio stovį ir parinkti tinkamÄ transportavimo bÅ«dÄ bei imtis kitų atsargumo priemonių dėl aplinkiniams grėsmės nekėlimo, Å¡iuo atveju policijos automobiliui. Savininko veiksmai, dėl kurių buvo taikomas priverstinis nuvežimas yra per daug nutolę nuo žalos priežasčių.

Policijos veiksmuose nemato kaltės dėl įvykio. Atsakovė turi įsivertinti, kaip ji teiks paslaugÄ . Pati atsakovė turi aiÅ¡kintis su draudimo bendrove, todėl įtraukti į bylÄ atsakove draudimo bendrovės nėra pagrindo, ieÅ¡kovė gali pasirinkti, kurį solidarų atsakovÄ traukti į bylÄ . Kad įvykis pripažintas nedraudiminiu, daro iÅ¡vadÄ iÅ¡ trečiojo asmens draudimo bendrovės atsiliepimo. Atsakovė traukdama automobilį, turėjo bÅ«ti rÅ«pestingesnė. Policijos atžvilgiu jokių pasekmių nekils, nes žalos tyrimo metu, jokių kaltų policijos veiksmų nebuvo nustatyta, draudėjo veiksmai neįtakojo žalos atsiradimo, jie negali duoti jokių nurodymų atsakovei dėl automobilio nuvežimo bÅ«dų parinkimo.

Net kai kablys nutrÅ«ko, automobilis vis tiek buvo pakrautas ir transportuotas, tai reiÅ¡kia, kad yra įvairių bÅ«dų automobilį užkelti ant keltuvo. Pagal sutarties 10.1 p. atsakovė įsipareigojo dėl saugaus ir kokybiÅ¡ko transporto priemonės nuvežimo. Policija neįsipareigojo užtverti teritorijos, riboti eismÄ ar imtis kitų veiksmų. Transporto priemonės užtempimas ant keltuvo yra techninis veiksmas. Atsakovės draudimas yra savanoriÅ¡kas. Tai, kad atsakovės draudimo bendrovė nepripažino įvykio draudiminiu, nereiÅ¡kia, kad žala nekilo ir atsakovės atsakomybė neegzistuoja.

Policija nutraukė ikiteisminį tyrimÄ , tai reiÅ¡kia, kad nenustatė baudžiamosios atsakomybės. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad neatsirado civilinė atsakomybė. Byloje nėra įrodymų, kad policijos automobilis stovėjo nesaugiu atstumu nuo kraunamo automobilio. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti (1 t. bl.l.47-53). Atsakovės atstovas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos 16 lapas patvirtina, kad traukiamo automobilio gamyklinis kablys yra surÅ«dijęs, todėl trÅ«ko.

Atsakovas netinkamas, nes įvykio priežastis yra dėl trečiojo asmens Ž. K. kaltės surÅ«dijęs kablys. Savininkas privalo užtikrinti, kad eisme dalyvautų techniÅ¡kai tvarkinga priemonė. Kablys turi bÅ«ti tvarkingas ir atlaikyti bet kokį techninį krÅ«vį. Jų praktikoje toks įvykis yra pirmas, vairuotojas tokių aplinkybių, kad kablys gali trÅ«kti, negalėjo numatyti, nes nėra ekspertas. Atsakovė neatliko kitų veiksmų dėl įvykio priežasties nustatymo, viskÄ darė policija.

Policijos patruliai iÅ¡kvietė atsakovę dėl automobilio nuvežimo, todėl policijos pareigÅ«nai privalėjo tinkamai organizuoti transporto priemonės pakrovimÄ , jie privalo numatyti rizikas, jei reikia, liepia pasitraukti paÅ¡aliniams, aptverti teritorijÄ , patraukti savo automobilį saugiu atstumu ir kt. Mano, kad dėl įvykio yra policijos pareigÅ«nų kaltė, nes nepasiÅ¡alino iÅ¡ krovimo vietos saugiu atstumu, o vairuotojas jiems nurodymų duoti negali. Atsakovės automobilis buvo tvarkingas, vairuotojas iÅ¡klausęs tam tikrus kursus.

Atsakovės atstovas atvažiuoja ir vykdo darbus, kaip su techniÅ¡kai tvarkingu automobiliu. Atvažiavus vairuotojui, policijos pareigÅ«nai pasako dėl ko automobilis yra sulaikytas, Å¡iuo atveju aplinkybių, kad jis techniÅ¡kai netvarkingas, nebuvo nurodyta. Policijos pareigÅ«nai po įvykio tyrimÄ atliko labai detaliai, paėmė kraujÄ iÅ¡ atsakovės vairuotojo, pasiėmė kablį. Kai kablys nutrÅ«ko, automobilis buvo užkeltas ant keltuvo su dviem kabliais ir grandine, užkabinant už važiuoklės skersinio balkio ertmių.

Transporto priemonė gali bÅ«ti transportuojama tik traukiant už gamyklinės kablio, kai parenkamos kitos priemonės, tai atsakovė prisiima sau rizikÄ , nes gali bÅ«ti kas nors sulankstyta ar pažeista. Gamintojas numatęs kablį, apskaičiuoja automobilio svorį, apkrovas. Ginčo automobilis buvo konfiskuotas, niekas nenustatinėjo ar buvo padaryta jam kokia kita žala dėl jo pakrovimo. Kai policija suraÅ¡o priverstinį transporto priemonės nuvežimo aktÄ , tada jie gali pradėti krovimo darbus. Vairuotojas neturi galimybių vertinti automobilio techninį stovį, tÄ daro Regitros darbuotojai.

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko (1t., bl.l.88-90), teismo posėdžio metu atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Draudimas atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes nenustatė jokių pažeidimų iÅ¡ atsakovės pusės. TrÅ«ko kraunamo automobilio surÅ«dijęs kablys, o ne draudėjo koks nors mechanizmas. Visus veiksmus atsakovė atliko teisingai, nebuvo jokių autovežio vairuotojo veiksmų neteisėtumo, tai nedraudiminis įvykis.

Atsakovė numatė, kad besalyginė iÅ¡skaita yra 1450 Eur , todėl žalÄ atlyginant, šį dydį turi pasidengti pati atsakovė. Policijos pareigÅ«nai privalėjo apžiÅ«rėti automobilį ir galėjo ir turėjo numatyti rizikas, kad automobilyje gali kas nutrÅ«kti ir jis gali nuriedėti. Policijos pareigÅ«nai elgėsi neatsargiai ir neapdairiai. Trečiasis asmuo Ž. K. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kinį prašė tenkinti (2t. bl.l. 59-63), į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta teismo praneÅ¡imu, neatvykimo priežastys nežinomos.

Trečiojo asmens Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta teismo pranešimu, neatvykimo priežastys nežinomos. Trečiasis asmuo J. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta teismo pranešimu, neatvykimo priežastys nežinomos. Teismas k o n s t a t u o j a : Šalių paaiškinimais, civilinės bylos rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad tarp atsakovės UAB „Šančių servisas ir Ko“ ir trečiojo asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. rugsėjo 30 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 20-IL-1584 dėl sulaikytų automobilių transportavimo (t. 1, e. b. l. 56-60). 2016 m. liepos 10 d.

Servitutų g. 32, Kaunas, Kauno AVPK Kauno PK pareigÅ«nams įforminus eismo įvykį (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-6236-358/2016, 2 tomas) ir atsakovės UAB „Šančių servisas ir Ko“ įmonės darbuotojui J. S. ant tralo MAN 8.185, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tempiant konfiskuotÄ automobilį M. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Ž. K. (automobilio techninė apžiÅ«ra įvykio metu galiojo), trÅ«ko rÅ«džių pažeistas automobilio M. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gamyklinis kablys ir automobilis nuriedėjo bei atsitrenkė į už tralo stovėjusį tarnybinį policijos patrulių automobilį D.

D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Kauno miesto savivaldybės administracijai, perduotÄ Kauno AVPK Kauno PK patikėjimo teise valdyti ir naudoti (1 t., e. b. l. 19-27, 34; 2 t. e. b. l. 53-56, 20-24, 17, 28, 65). Gavus 2016 m. liepos 10 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 20-PR2-35328 dėl tarnybinio automobilio apgadinimo, Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės PK veiklos skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimÄ , tačiau nutarimu atsisakyta jį pradėti nesant nusikaltimo sudėties (2 t., e. b. l. 2-11, 18-23).

Tarnybinis policijos automobilis D. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas Kasko draudimu AB „Lietuvos draudimas“, įvykis pripažintas draudžiamuoju (1 t., e. b. l. 6-8, 11-13, 35). Autoservisas UAB „Sostena“ Kauno vyriausiajam policijos komisariatui iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ 2523,19 Eur už tarnybinio policijos automobilio D. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontÄ (1 t., e. b. l. 14-29). Kauno AVPK nurodymu 2016 m. rugpjūčio 2 d. AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo autoservisui UAB „Sostena“ draudimo iÅ¡mokÄ (1 t., e. b. l. 33, 37-38; 2 t. e. b. l. 31).

Atsakovė UAB „Šančių servisas ir Ko“ 2015 m. spalio 12 d. yra sudariusi draudimo polisÄ Nr. BCAD 010518 su draudiku AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (1 t., e. b. l. 63-67). 2018 m. kovo 7 d. raÅ¡te „Dėl priimto sprendimo byloje Nr. BCAD/17/000177“ AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje draudėjai UAB „Šančių servisas ir Ko“ nurodė, jog žala padaryta ne dėl draudėjo kaltės, todėl draudimo iÅ¡moka nebus iÅ¡mokama (2 t., e. b. l. 146-147).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Asmuo naudoja pavojingÄ objektÄ (daiktÄ , įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklÄ (vežimus, transporto veiklÄ , tam tikros rÅ«Å¡ies gamybÄ , tam tikrų pramoginių paslaugų teikimÄ bei kt.), kurių jis nepajėgus visiÅ¡kai kontroliuoti.

Tai reiÅ¡kia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo rizikÄ , tačiau asmuo, jÄ suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimÄ Å¡ios rizikos materializavimÄ si – žalos atsiradimÄ , net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktÄ , nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo kalte; neturi reikÅ¡mės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne.

Didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu, tačiau gali įrodinėti nukentėjusiojo kaltę kaip turinčiÄ Ä¯takos jo civilinei atsakomybei aplinkybę. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas Å¡alina didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo civilinę atsakomybę. Tai reiÅ¡kia, kad už žalÄ , kuriai atsirasti turėjo įtakos nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, žalos sukėlėjas nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto iÅ¡laidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).

Pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. Paslaugų teikimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovės ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsakovė teikė transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo (transporto priemonių iÅ¡kėlimo, užkėlimo, transportavimo, nukėlimo) paslaugas. Å ių paslaugų teikimui atsakovė įsipareigojo naudoti hidraulinius įrenginius (kranus), skirtus saugiai iÅ¡kelti ir užkelti vežamÄ transporto priemonę ant vilkiko platformos (Paslaugų teikimo sutarties 10.1.1. punktas).

Teismo vertinimu, atsakovės vykdomoje veikloje naudojami įrenginiai skirti transporto priemonių užkėlimui ant vilkiko platformos, kelia didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams, vykdant tokiÄ veiklÄ iÅ¡lieka didelė žalos atsiradimo rizika, todėl tokio įrenginio naudojimas atitinka įstatymuose ir teismų praktikoje formuojamÄ didesnio pavojaus Å¡altinio sampratÄ . Taigi, nustačius didesnio pavojaus Å¡altinio egzistavimÄ atsakovės vykdomoje veikloje bei tarp Å¡alių nekylant ginčui dėl padarytos žalos fakto bei dydžio (2523,19 Eur), svarbu įvertinti, ar nėra aplinkybių, Å¡alinančių atsakovės civilinę atsakomybę.

Kaip nurodyta anksčiau, didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas neatsako už padarytÄ Å¾alÄ , jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusios transporto priemonės D. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų, t. y. policijos pareigÅ«nų tyčinius veiksmus ar didelį neatsargumÄ nulėmusį žalos atsiradimÄ . Atsakovė policijos pareigÅ«nų didelį neatsargumÄ Ä¯rodinėjo teiginiais apie jų pastatytos transporto priemonės nesaugų atstumÄ nuo atsakovės transporto priemonės ir kraunamo automobilio, tačiau juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Atsakovė kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytoja, privalėjo imtis visų galimų priemonių, kurios turėjo užtikrinti viso transporto priemonės tempimo proceso saugumÄ . Å iuo atveju atsakovei neįsitikinus, akivaizdžiai pakankamai senos transporto priemonės M. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) technine bÅ«kle, traukimas lynu užkabinus tik už traukiamos transporto priemonės priekinio kablio ir nesiėmus jokių papildomų saugumo užtikrinimo priemonių (papildomų lynų ar tempimo diržų pritvirtinimo, teritorijos aptvėrimo ar kitokių judėjimÄ toje zonoje ribojančių priemonių taikymo), neleidžia konstatuoti žalos atsiradimo dėl nenugalimos jėgos.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas nenustato atsakovės kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojos civilinę atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių. CK 6.270 straipsnio 4 dalis nustato, kad tuo atveju jeigu žala trečiajam asmeniui padaryta dėl kelių didesnio pavojaus Å¡altinių sÄ veikos, tai Å¡ių didesnio pavojaus Å¡altinių valdytojai atsako solidariai. Ä®statyme yra įtvirtinta, kad valdoma transporto priemonė yra didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis).

Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalis). Trečiasis asmuo Ž. K. nuosavybės teise valdydamas transporto priemonę M. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neužtikrino techniÅ¡kai tvarkingos automobilio traukimo kablio bÅ«klės, dėl ko atsakovei į techninės pagalbos vežtuvÄ tempiant transporto priemonę ant vilkiko MAN 8.185, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) platformos, Å¡is iÅ¡trÅ«ko, o transporto priemonė M.

G. atsitrenkė į kitÄ automobilį D. D., dėl ko pastarasis buvo apgadintas. Teismo vertinimu, atsakovės kaip didesnio pavojaus Å¡altinio – įrenginio valdytojos ir trečiojo asmens kaip transporto priemonės M. G., kuri taip pat yra didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams asmenims, valdytojo, veiksmai ir tam tikrų veiksmų neatlikimas (nepriežiÅ«ra) sÄ lygojo žalos atsiradimÄ transporto priemonei D. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu atveju abiejų didesnio pavojaus Å¡altinių valdytojai atsako solidariai (CK 6.270 straipsnio 4 dalis).

Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek visÄ prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju kreditorė – ieÅ¡kovė, pagal turto draudimo sutartį iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ bei perėmusi teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ solidariai atsakingų už padarytÄ Å¾alÄ asmenų (atsakovės ir trečiojo asmens Ž.

K.), ieÅ¡kinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kė tik vienam iÅ¡ Å¡ių solidarių skolininkų – atsakovei, todėl iÅ¡ jos priteistina 2523,19 Eur turtinė žala (CK 6.38 str., 6.59 straipsnis, 6.1015 straipsnis). Ä®statymų leidėjas įtvirtino prezumpcijÄ , kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Kompensuojamosios palÅ«kanos gali bÅ«ti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovės priteistina ieÅ¡kovei 69,68 Eur kompensacinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos. Pažymėtina, kad prie kompensavimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų priskiriamos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos palÅ«kanos. Tai vadinamos „procesinės“ palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, o jų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje.

IeÅ¡kovės reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo laikytinas pagrįstu ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisiamos 513,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro: 58 Eur žyminis mokestis (1 t., e. b. l. 5), 455,58 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (1 t., e. b. l. 31, 36).

Trečiasis asmuo Ž. K. buvo ieÅ¡kovės pusėje, patyrė 350 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų (2t. bl.l.67-69), kurios priteistinos iÅ¡ atsakovės trečiajam asmeniui (CPK 88 straipsnio 1 d. 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). IeÅ¡kovei sumokėjus per daug žyminio mokesčio, jai grÄ Å¾intina 1 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalis 1 punktas). IeÅ¡kinį patenkinus, valstybei iÅ¡ atsakovės priteisiamos 8,42 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių servisas“ ir Ko, juridinio asmens kodas 135786941, ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 2523,19 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų dvideÅ¡imt trijų eurų 19 ct) turtinės žalos atlyginimÄ , 69,68 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynių eurų 68 ct) kompensacines palÅ«kanas, 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2592,87 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 513,58 Eur (penkių Å¡imtų trylikos eurų 58 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių servisas“ ir Ko, juridinio asmens kodas 135786941, 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų ) bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių servisas“ ir Ko, juridinio asmens kodas 135786941, 8,42 Eur (aštuonių eurų 42 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660). GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 1 Eur (vieno euro) žyminio mokesčio permokÄ . Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Diana Jasaitienė