0058e65e-080e-4725-9e20-ddf401b64b89 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-527-459/2023

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01040-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.4.3; 3.3.1.18.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo G. P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. A. ieÅ¡kinį atsakovui G. P. dėl leidimo pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, ir atsakovo G. P. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei M. A. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. A. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu teisme pareiškė reikalavimus:

1) Leisti ieÅ¡kovei iÅ¡vežti vaikÄ M. P. (toliau – vaikas), gim. (duomenys neskelbtini), nuolat gyventi į užsienio valstybę (VokietijÄ ) kartu su ieÅ¡kove (pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ be vaiko tėvo sutikimo).

2) Nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ : 2.1) Leisti G. P. (toliau – ir atsakovas) netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiÅ¡kais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). Atsakovas įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų:

1) pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu, 2) nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Vokietijos laiku; 2.2) Leisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų nepilnamečio vaiko vasaros atostogų metu, pasiimant jį nepertraukiamam ne ilgesniam nei 4 (keturių) savaičių ilgio laikotarpiui. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Atsakovas apie numatomÄ atostogų laikÄ ir vaiko paėmimÄ jų metu informuoja ieÅ¡kovę raÅ¡tu ne vėliau nei iki einamųjų metų kovo 1 dienos; 2.3) Leisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, ar pasiimti jį ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui porinių metų nepilnamečio vaiko žiemos atostogų metu.

Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Apie numatomÄ atostogų laikÄ ir vaiko paėmimÄ jų metu ieÅ¡kovė turi bÅ«ti informuojama raÅ¡tu ne vėliau nei prieÅ¡ mėnesį; 2.4) Nepilnamečio vaiko kelionės iÅ¡laidas vasaros ir žiemos atostogų metu keliaujant į atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jam grįžtant į gyvenamÄ jÄ vietÄ pas ieÅ¡kovę apmoka atsakovas; 2.5) Leisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku porinių metų Å v.

Kalėdų metu (gruodžio 25-26 d.), apie vaiko paėmimÄ informuojant ieÅ¡kovę iÅ¡ anksto raÅ¡tu, ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę; 2.6) Leisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku porinių metų katalikų Å v. Velykas, apie vaiko paėmimÄ informuojant ieÅ¡kovę iÅ¡ anksto raÅ¡tu, ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę; 2.7) Leisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku neporiniais metais per jo gimimo dienÄ , apie vaiko paėmimÄ informuojant ieÅ¡kovę iÅ¡ anksto raÅ¡tu, ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę; 2.8) Atsakovas, bendraudamas su nepilnamečiu vaiku turi teisę vaikÄ pasiimti bendrauti pas savo tėvus, t. y. pas vaiko senelius, kitus artimuosius giminaičius; 2.9) Atsakovas įsipareigoja raÅ¡tu informuoti ieÅ¡kovę apie nepilnamečio vaiko iÅ¡vežimÄ iÅ¡ Vokietijos, pateikti duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė), kelionės metu užtikrinti ieÅ¡kovės galimybes susisiekti su atsakovu ar nepilnamečiu vaiku; 2.10) IeÅ¡kovė privalo per 7 kalendorines dienas pateikti atsakovui visus turimus nepilnamečio vaiko dokumentus, kurie bÅ«tini vaiko iÅ¡vykimui iÅ¡ Vokietijos; 2.11) Atsakovui susitikimai nekompensuojami, jei dėl objektyvių priežasčių - darbo grafikas, vaiko liga (esant akivaizdiems ligos požymiams, pavyzdžiui, pakilus temperatÅ«rai ir pan.) ar pan., atsakovas su vaiku negali bendrauti.

Jei nepilnametis vaikas serga, atsakovas negali paimti jo iÅ¡ namų. Vaiko ligos atveju atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku jų gyvenamojoje vietoje tokiu bÅ«du, kuris netrukdo jų gydymo proceso; 2.12) Atsakovui pageidaujant, ieÅ¡kovė informuoja jį apie vaiko auklėjimo, priežiÅ«ros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigÄ , apie ikimokyklinę įstaigÄ lankančio ar besimokančio vaiko numatomų atostogų pradžiÄ ir trukmę, teikia informacijÄ apie vaiko susirgimus ir kitas priežastis, galinčias sutrukdyti tėvui pasiimti vaikÄ ir su jais bendrauti; 2.13) SÄ voka „raÅ¡tu“ apima ieÅ¡kovės ir atsakovo bendravimÄ el. paÅ¡tu, telefonu ar kitomis teksto iÅ¡saugojimo funkcijÄ turinčiomis priemonėmis.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo bendravimo su vaiku tvarka nebuvo nustatyta. Teigė, kad atsakovas nesutiko leisti iÅ¡vežti vaikÄ nuolat gyventi į Vokietija. Nurodė, kad nemato ateities Lietuvoje, nes ilgÄ laikÄ ji gyveno Vokietijoje, Lietuvoje ji neturi ir niekada neturėjo jokio turto, o pragyvenimo ir darbo galimybės ieÅ¡kovei Vokietijoje yra geresnės. IeÅ¡kovės įsitikinimu, nepilnamečio vaiko iÅ¡vežimas gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir iÅ¡ esmės nepažeidžia atsakovo kaip skyrium gyvenančio tėvo interesų. IeÅ¡kovė su savo sutuoktiniu L. A. (toliau – ir sutuoktinis) yra sudariusi gyvenamojo bÅ«sto, kuriame gyventų kartu su vaiku, nuomos sutartį.

3. Atsakovas su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, jog nepilnametis vaikas gyvena Lietuvos Respublikoje, kur yra visiÅ¡kai patenkinami jo augimo, ugdymosi, sveikatos ir kiti poreikiai. Nepilnametis vaikas gali bendrauti su tėvu (atsakovu), kuris taip pat gyvena Lietuvoje, seneliais (tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės, tiek atsakovo pusės). Jis yra Lietuvos pilietis, Å¡ioje Å¡alyje gimė, didelę gyvenimo dalį čia augo. Atsakovo manymu, vaikui iÅ¡vykus gyventi į kitÄ Å¡alį, bÅ«tų pažeistos tėvo teisės lygiaverčiai bÅ«ti vaiko gyvenime, jį auklėti, bendrauti, neabejotinai pradėtų silpti jų ryÅ¡ys. Atsakovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė siekia savo asmeniÅ¡ko tikslo iÅ¡vykti gyventi pas naujÄ draugÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgdama į vaiko poreikius ir interesus.

4. Atsakovas pateiktu patikslintu priešieškiniu teismo prašė:

1) Nustatyti atsakovo tokiÄ bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi: 1.1) Atsakovas (Tėvas) nedelsiant elektroniniu paÅ¡tu arba SMS žinute informuoja ieÅ¡kovę sužinojęs apie ateinančio mėnesio darbo grafikÄ ir bendru sutarimu nusprendžia dėl Tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ateinantį mėnesį. Tėvas per mėnesį su vaiku bendrauja su sÅ«numi 4 dienas, pasiimdamas vaikÄ su nakvyne ir 6 kartus dienos metu, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos. Konkretus laikas derinamas, atsižvelgiant į vaiko ugdymo ir mokymosi režimÄ bei tėvų darbo grafikus; 1.2) Tėvas bendrauja su vaiku 2 savaites savo kasmetinių atostogų metu, elektroniniu paÅ¡tu arba SMS žinute suderindamas atostogų laikÄ su ieÅ¡kove (Motina) ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 savaites; 1.3) Motina bendrauja su vaiku (SÅ«numi) 2 savaites savo kasmetinių atostogų metu, elektroniniu paÅ¡tu arba SMS žinute suderindama atostogų laikÄ su Tėvu ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 savaites; 1.4)Tėvas su SÅ«numi bendrauja elektroninių ryÅ¡ių pokalbių ir vaizdo priemonėmis („Skype“, „Messenger“, „Viber“ ar kt.) kiekvienÄ savaitę du kartus po vienÄ valandÄ , laikÄ ir dienas derinant, atsižvelgus į vaiko ugdymo ir mokymosi režimÄ bei tėvų darbo grafikus.

Motina tokios formos bendravimui užtikrina technines priemones, Tėvo ir SÅ«naus nevaržomÄ , konfidencialų bendravimÄ , nesikiÅ¡ant į SÅ«naus ir Tėvo pokalbius. SÅ«nus turi nevaržomÄ teisę ir galimybę susisiekti su Tėvu; 1.5) Tėvas kiekvienais neporiniais metais, pradedant nuo 2022 m., su SÅ«numi praleidžia Å v. Kalėdas ir Å v. Velykas. Bendravimas Å¡iomis dienomis vyksta tokia tvarka: gruodžio 24 d. Tėvas pasiima SÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grÄ Å¾ina SÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ antrÄ jÄ Å v.

Kalėdų dienÄ (gruodžio 26 d.) iki 19 val. Tėvas Å¡eÅ¡tadienį prieÅ¡ Å v. Velykų sekmadienį pasiima SÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grÄ Å¾ina SÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekančiÄ kalendorinę dienÄ iki 19 val. (praleisdamas su SÅ«numi dvi dienas). Jeigu dėl objektyvių aplinkybių Tėvas negali pasiimti ar grÄ Å¾inti SÅ«naus laiku, jis nedelsiant apie tai informuoja MotinÄ elektroniniu paÅ¡tu arba SMS žinute; 1.6) Tėvas kiekvienais poriniais metais praleidžia su SÅ«numi Naujuosius metus tokia tvarka - gruodžio 31 d.

Tėvas pasiima SÅ«nų iÅ¡ jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos nuo 15 val. ir grÄ Å¾ina SÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ pirmÄ jÄ Naujųjų metų dienÄ (sausio 1 d.) iki 19 val.; 1.7) Tėvas su SÅ«numi poriniais metais bendrauja vaiko gimimo dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini); 1.8) Tėvas kiekvienais metais bendrauja su SÅ«numi tėvo gimimo dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini); 1.9) Tėvas kiekvienais metais bendrauja su SÅ«numi per Tėvo dienÄ , t. y. birželio 1 sekmadienį; 1.10) Tėvas turi teisę lankyti sergantį sÅ«nų ligoninėje; 1.11) Jeigu Tėvo bendravimas su SÅ«numi negalimas dėl vaiko arba tėvo ligos arba kitos svarbios priežasties (darbinio užimtumo), bendravimo laikas perkeliamas į kitÄ dienÄ bendru Å¡alių sutarimu; 1.12) Tėvas ir Motina gali vykti atostogauti į užsienio Å¡alį su SÅ«numi ne ilgiau nei 1 savaitei.

Norint užsienyje likti ilgiau, bÅ«tinas kito iÅ¡ tėvų sutikimas; 1.13) Motina informuoja SMS žinute arba kitomis ryÅ¡io priemonėmis TėvÄ apie SÅ«naus gyvenamosios vietos pasikeitimus, vaiko sveikatos priežiÅ«ros, gydymo, ikimokyklinio ugdymo ir mokymosi įstaigas bei jų pasikeitimus, vaiko ligas, negalavimus ir kitus svarbius įvykius; 1.14) Tėvui, pasiimant vaikÄ , Motina privalo bÅ«ti parengusi visus bÅ«tinus vaiko daiktus, ir esant poreikiui – vaiko asmens dokumentÄ ; 1.15) Tėvas ir Motina bendru susitarimu gali keisti Å¡iÄ bendravimo su SÅ«numi tvarkÄ , atsižvelgdami į objektyvias aplinkybes, SÅ«naus norÄ ir poreikius, taip pat savo galimybes, apie tai nedelsiant informuodami vienas kitÄ elektroniniu paÅ¡tu ar telefonu, ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 dienÄ ;

2) Ä®pareigoti ieÅ¡kovę nedelsiant užregistruoti ir vesti nepilnametį vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ (darželį);

3) Ä®pareigoti ieÅ¡kovę nepilnametį vaikÄ nedelsiant užregistruoti pas vaikų / Å¡eimos gydytoja Lietuvos Respublikoje, ir nustatyti, kad pas užsienio Å¡alies gydytojus galėtų bÅ«ti registruojamas / gydomas tik gavus tėvo sutikimÄ .

5. Atsakovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad siekia lygiaverčiai su ieÅ¡kove ir maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime. Atsakovas siekdamas bÅ«ti arčiau sÅ«naus ir turėti galimybę su juo dažniau bendrauti, kuo mažiau trikdant jo ugdymosi ir mokymosi laikÄ , turėjo galimybę pasirinkti darbo vietÄ bÅ«tent Klaipėdoje, kur gyvena vaikas.

6. IeÅ¡kovė teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovas per metus pakeitė tris gyvenamÄ sias vietas, keturias darbovietes, jis yra labai nepastovus ir labai tikėtina, kad ir esamoje darbovietėje ilgai neužsibus. Jeigu bendravimo su vaiku tvarka (-os) bus keičiamos kiekvienÄ kartÄ pakeitus darbÄ ar gyvenamÄ jÄ vietÄ (nesant nuolatinio darbo / gyvenamosios vietos), tai akivaizdžiai reikÅ¡ ne kÄ kitÄ , bet prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo pažeidimÄ , nes vaikas negalės turėti jokio pastovaus dienos režimo, stabilios namų aplinkos ir kasdienės rutinos, tokiu atveju vieno iÅ¡ tėvų interesai bus laikomi svarbesniais už nepilnamečio vaiko interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino leido ieÅ¡kovei iÅ¡vežti nepilnametį vaikÄ nuolat gyventi į VokietijÄ ir nustatė tokiÄ atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkÄ :

1. Leisti G. P. neribotai bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis), išskyrus pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu ir nakties metu nuo 22-06 val. Vokietijos laiku.

2. Leisti G. P. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P. kiekvienų metų nepilnamečio vaiko vasaros atostogų metu, pasiimant jį nepertraukiamam ne ilgesniam nei 4 (keturių) savaičių ilgio laikotarpiui. G. P. turi teisę bendrauti su vaiku nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. G. P. apie numatomÄ atostogų laikÄ ir vaiko paėmimÄ jų metu informuoja M. A. raÅ¡tu ne vėliau kaip pieÅ¡ du mėnesius iki planuojamų atostogų;

3. Leisti G. P. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P., ar pasiimti jį ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui porinių metų nepilnamečio vaiko žiemos atostogų metu. G. P. turi teisę bendrauti su vaiku nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Apie numatomÄ atostogų laikÄ ir vaiko paėmimÄ jų metu M. A. turi bÅ«ti informuojama raÅ¡tu ne vėliau nei prieÅ¡ mėnesį;

4. Leisti G. P. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P. porinių metų Å v. Kalėdų metu (gruodžio 25-26 d.), apie vaiko paėmimÄ informuojant M. A. iÅ¡ anksto raÅ¡tu, ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę;

5. Leisti G. P. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P. porinių metų katalikų Å v. Velykas, apie vaiko paėmimÄ informuojant M. A. iÅ¡ anksto raÅ¡tu, ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę;

6. Leisti G. P. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P. neporiniais metais per sÅ«naus gimimo dienÄ , apie vaiko paėmimÄ informuojant M. A. iÅ¡ anksto raÅ¡tu, ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę;

7. G. P., bendraudamas su nepilnamečiu vaiku M. P. turi teisę vaikÄ pasiimti bendrauti pas savo tėvus, t. y. pas vaiko senelius, kitus artimuosius giminaičius;

8. G. P. raÅ¡tu informuoja M. A. apie nepilnamečio vaiko M. P. iÅ¡vežimÄ iÅ¡ Vokietijos, pateikia duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė), buvimo su sÅ«numi metu užtikrina M. A. galimybes susisiekti su G. P. ar nepilnamečiu vaiku M. P.;

9. M. A. privalo per 7 kalendorines dienas pateikti G. P. visus turimus nepilnamečio vaiko M. P. dokumentus, kurie būtini vaiko išvykimui iš Vokietijos;

10. G. P. turi teisę pasiimti sūnų 3 (tris) kartus per kalendorinius metus po 3 (tris) kalendorines dienas, tikslus laikas nustatomas bendru šalių sutarimu (šalims suderinant, kad nebūtų pakenkta sūnaus ugdymo procesui) iki kiekvieno sūnaus pasiėmimo pradžios likus ne mažiau nei 1 (vienam) mėnesiui;

11. G. P. turi teisę praleisti su sÅ«numi G. P. gimimo dienÄ , t. y. spalio (duomenys neskelbtini), Tėvo dienÄ , t. y. birželio 1 sekmadienį, taip pat turi teisę lankyti sergantį sÅ«nų (gydymo įstaigose).

12. M. A. įsipareigoja apmokėti 2 (dviejų) G. P. ir M. P. kelionių per kalendorinius metus iÅ¡laidas iÅ¡ savo asmeninių lėšų, pradedant nuo 2023 m. sausio 1 d., iki kol M. P. sulauks pilnametystės ar Å¡alys susitars kitaip. Kelionės yra derinamos ne vėliau kaip 2 (du) mėnesiai prieÅ¡ kelionės pradžiÄ ;

13. Kelionių išlaidos sudro:

a) G. P. skrydžio bilietas iÅ¡ Lietuvos į VokietijÄ ;

b) G. P. ir M. P. skrydžio bilietai iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ ;

c) G. P. ir M. P. skrydžio bilietai iÅ¡ Lietuvos į VokietijÄ ;

d) G. P. skrydžio bilietas iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ . Viso vienos kelionės iÅ¡laidas sudarys 6 lėktuvo bilietai, iÅ¡ kurių 4 lėktuvo bilietai yra skirti G. P. ir 2 lėktuvo bilietai yra skirti M. P.;

14. Kaip alternatyvÄ 13 punkte nurodytoms iÅ¡laidoms M. A. gali pasirinkti, kad pati asmeniÅ¡kai (arba per M. A. parinktÄ lydintį asmenį) atskraidina G. P. į Lietuvos oro uostÄ ir iÅ¡ jo sÅ«nų asmeniÅ¡kai arba per lydintį asmenį (kurį parenka M. A.) pasiima pasibaigus G. P. ir sÅ«naus bendravimo dienoms;

15. Jei dėl vaiko ligos G. P. su sÅ«numi negali bendrauti nustatyta tvarka, bendravimo su vaiku laikas kompensuojamas proporcingai tam laikui, kuris G. P. priklauso pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ .

16. G. P. pageidaujant, M. A. informuoja jį apie vaiko auklėjimo, priežiÅ«ros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigÄ , apie ikimokyklinę įstaigÄ lankančio ar besimokančio vaiko numatomų atostogų pradžiÄ ir trukmę, teikia informacijÄ apie vaiko susirgimus ir kitas priežastis, galinčias sutrukdyti tėvui pasiimti vaikÄ ir su juo bendrauti;

17. SÄ voka „raÅ¡tu“ apima M. A. ir G. P. bendravimÄ el. paÅ¡tu, telefonu ar kitomis teksto iÅ¡saugojimo funkcijÄ turinčiomis priemonėmis. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė ir paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo 2022-07-11 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2022-08-25 nutartimi, ir kuri 2022-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo papildyta, taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

7.1. Teismas vertindamas priežastis, dėl kurių Å¡alių sÅ«naus gyvenamosios vietos valstybė turėtų bÅ«ti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę, nustatė, jog svarbios aplinkybės yra tos, kad berniuko ryÅ¡is su ieÅ¡kove yra nuolatinis ir artimas. Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta beveik dvejus metus yra su ieÅ¡kove. Berniukas yra penkerių metų, tokio amžiaus vaikui mama yra labai svarbus asmuo. Å alių sÅ«nus, bendraudamas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone darbuotoja, pasakojo, kad su mama sutaria gerai, rodė specialistei fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas jis, ieÅ¡kovė ir ieÅ¡kovės sutuoktinis, taip pat jis ir ieÅ¡kovės sutuoktinis. Pasiteiravus vaiko, kaip jam sekasi sutarti su ieÅ¡kovės sutuoktiniu, ar niekas vaiko neskriaudžia, berniukas nurodė, kad gerai, kad niekas jo neskriaudžia. Pokalbio metu berniukas nurodė, kad labiausiai jis norėtų vykti į VokietijÄ . Pasak berniuko, jis nebijo skristi lėktuvu, skristi jam labai patinka ((duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovė, siekdama įrodyti, kad vaiko iÅ¡vežimas gyventi į VokietijÄ atitinka geriausius vaiko interesus, iÅ¡ esmės rėmėsi ženkliai geresnėmis gyvenimo, ekonominėmis sÄ lygomis Vokietijoje, palankesne Å¡vietimo ir sveikatos sistema, socialiniais bei Å¡eimyniniais ryÅ¡iais minėtoje valstybėje. IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ Ä¯rodymus apie tai, kad nuo 2019-04-11 iki 2021-02-25 su vaiku registravo gyvenamÄ jÄ vietÄ Vokietijoje. Pateiktos gyvenamosios vietos registracija taip pat patvirtino tai, kad ieÅ¡kovė 2020-08-25 gyvenamÄ jÄ vietÄ registravo Dobeln mieste, Vokietijoje, kartu su atsakovu. Taip pat tarp Å¡alių nebuvo ginčo, kad jų sÅ«nus laikotarpyje nuo 2020-09-15 iki 2021-03-01 lankė darželį Dobeln mieste, Vokietijoje.

7.2. Teismo vertinimu aptarti įrodymai patvirtino tai, kad Å¡alių vaikas Vokietijoje pradėjo gyventi bÅ«damas jaunesnis nei vienerių metų. IÅ¡ Å¡alių pateiktų susiraÅ¡inėjimų, taip pat vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akto teismas nustatė, kad Å¡alių sÅ«nus ir po Å¡alių santuokos nutraukimo bei prasidėjus teisminiam procesui vyksta į VokietijÄ , todėl teismui buvo akivaizdu, kad vaikui aplinka Vokietijoje nėra svetima. IÅ¡ 2022-04-29 Jėzaus Å¡irdies katalikiÅ¡kos vaikų dienos įstaigos ir Å¡eimos centro patvirtinimo teismas nustatė, kad minėta įstaiga nuo 2022-08-01 įsipareigoja priimti Å¡alių vaikÄ Ä¯ darželį, 2022-08-04 sveikatos centro raÅ¡tas patvirtino tai, kad berniukui atliekami sveikatos patikrinimai be kita ko ir Vokietijoje. Be to, ieÅ¡kovė pateikė įrodymus apie tai, kad turi nuolatinį darbÄ Vokietijoje, dirba operatore-telefoniste. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad jos darbas susijęs su apgyvendinimo paslaugomis. Butų ir namų subnuomos sutartis patvirtino tai, kad ieÅ¡kovė su sutuoktiniu nuo 2021-10-08 nuomojasi 75 kv. m. bÅ«stÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad bÅ«stas yra tvarkingas, Å¡viesus, jaukus, su baldais ir buitine technika, vonios kambariu, vaikas turi atskirÄ jaukiai įrengtÄ kambarį su vaikiÅ¡ka lovele, staliuku, raÅ¡omuoju stalu, kompiuteriu, ant kambario durų užklijuotos raidės su berniuko vardu.

7.3. Teismas įvertino ir tai, kad ieÅ¡kovės iÅ¡vykimo su vaiku gyventi į VokietijÄ priežastis yra svarbi – (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė sudarė santuokÄ su L. A., kuris nuolat gyvena ir dirba Vokietijoje, jokie socialiniai ir ekonominiai ryÅ¡iai ieÅ¡kovės sutuoktinio su Lietuva nesieja, nes jau daug metų su artimaisiais gyvena Vokietijoje, su ieÅ¡kove ir toliau ketina kartu gyventi ir kurti perbÅ«vį Vokietijoje. Teisme apklaustas liudytoju ieÅ¡kovės sutuoktinis paaiÅ¡kino, kad savo vaikų neturi, labai myli sutuoktinės vaikÄ , taip pat supranta, kad vaikas turi tėvÄ , ir tarp jų bÅ«tina puoselėti ryšį. Gerus Å¡alių sÅ«naus ir ieÅ¡kovės sutuoktinio santykius patvirtina tiek vaiko paaiÅ¡kinimai, tiek vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktas, kuriame fiksuoti bendros ieÅ¡kovės, jos sutuoktinio ir berniuko nuotraukos.

7.4. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas neginčijo gyvenimo sÄ lygų Vokietijoje tinkamumo vaikui, tiesiog nurodė, kad vaikui gali bÅ«ti užtikrinamos tinkamos sÄ lygos gyventi ir Lietuvoje, be to, jis baiminosi, kad leidžiant iÅ¡vežti vaikÄ , bus apsunkintas jo ir sÅ«naus bendravimas, gali susilpnėti tarpusavio ryÅ¡ys. Vis dėlto Å¡iame kontekste teismas pažymėjo tai, kad teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylÄ , vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti. Byloje nekvestionuojamas glaudus emocinis atsakovo ir sÅ«naus ryÅ¡ys. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mieste / rajone darbuotoja stebėjo labai artimÄ ir stiprų vaiko ir tėvo emocinį ryšį ((duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Å io pokalbio metu berniukas sakė, kad norėtų gyventi su tėčiu Lietuvoje). Teismas, vertindamas byloje prieÅ¡taringas vaiko nuomones, atsižvelgė į tai, kad Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai apklausė vaikÄ 2022-06-16 atsakovo tuometinėje gyvenamoje vietoje sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tuo tarpu bendraujant su vaiku 2022-07-21 vaikas Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone darbuotojai pasakojo, kad labiausiai jis norėtų vykti į VokietijÄ . Vis dėl to teismas atsižvelgdamas į vaiko amžių (pokalbio su specialistais metu buvo 4 metų), berniuko iÅ¡sakytų teiginių dėl (ne)noro vykti gyvent į VokietijÄ nevertintino, kaip aiÅ¡kiai suvoktos vaiko nuomonės, kadangi teismo nuomone tokia vaiko pozicija tik atspindėjo tai, kad berniukas saugiai ir gerai jaučiasi su abiem tėvais ir abu tėvai jam yra svarbÅ«s.

7.5. Teismas iÅ¡ pateiktų į bylÄ duomenų nustatė, kad atsakovas teisminio proceso metu gyveno tėvų namuose Akmenės mieste, (duomenys neskelbtini) įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje (tolia – UAB) „Lanksmas” (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate eina vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no pareigas, dirba pagal pamaininį darbo grafikÄ . IÅ¡ (duomenys neskelbtini) patalpų nuomos sutarties matyti, kad atsakovas iÅ¡sinuomojo 47,43 kv. m. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis terminuota, sudaryta iki 2023-10-07. (duomenys neskelbtini) Å¡eimos aplinkos sÄ lygos tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakovo namuose vaikas atskirto kambario neturi, svečiuojantis pas tėvÄ berniukas miega viename kambaryje su tėčiu. Gyvenimo ir buities sÄ lygos tinkamos nepilnamečiui vaikui. Vertindamas aukščiau aptartus duomenis, teismas pastebėjo, kad skirtingai, nei ieÅ¡kovė, atsakovas dažniau linkęs keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ , miestÄ , darbÄ , o tai suponavo iÅ¡vadÄ , kad atsakovo aplinka yra kintanti ir nepastovi, todėl vaikui svetima. Teismas pažymėjo ir tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad jo buvimo su vaiku metu, berniukas verkia, praÅ¡o mamos, todėl akivaizdu, kad Å¡alių sÅ«naus ryÅ¡ys su ieÅ¡kove yra pastovus ir glaudus. Teismas nurodė, kad bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad ieÅ¡kovė su sutuoktiniu Lietuvoje nebeturi ekonominių ir socialinių ryÅ¡ių, todėl neleidžiant ieÅ¡kovei su vaiku iÅ¡vykti nuolat gyventi į VokietijÄ , ieÅ¡kovės Å¡eima bÅ«tų priversta gyventi skyriumi, be to, ieÅ¡kovei tektų sugrįžti į nestabiliÄ (ekonomine, gerbÅ«vio prasme) aplinkÄ , kas neabejotinai pažeistų ir Å¡alių vaiko interesus. Ä®vertinęs Å¡io sprendimo 24-32 punkte aptartas aplinkybes teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje situacijoje yra pagrindas teigti, kad leidimas ieÅ¡kovei iÅ¡vežti vaikÄ nuolat gyventi į VokietijÄ atitinka geriausius berniuko interesus.

7.6. Teismas nustatė, kad atsakovo baimė, kad iÅ¡vežus sÅ«nų nuolat gyventi į VokietijÄ bus apribotas atsakovo bendravimas su sÅ«numi, sumažės atsakovo galimybė auklėti sÅ«nų nuolat betarpiÅ¡kai bendraujant, nebus užtikrintas susiformavusio tampraus emocinio ryÅ¡io tarp atsakovo ir sÅ«naus iÅ¡saugojimas, nepagrįsta. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2022-07-11 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2022-08-25 nutartimi, yra nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, kuri 2022-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo papildyta. Teismo posėdžio metu Å¡alys patvirtino, kad stengiasi laikytis teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, tačiau bÅ«na, kad abipusiu sutarimu koreguoja. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad ieÅ¡kovės buvimo su vaiku metu atsakovui nepagrįstai bÅ«tų trukdoma ar kitaip varžoma teisė bendrauti su sÅ«numi. Tiek Skyriaus specialistė, tiek ieÅ¡kovė nurodė, kad, jeigu dėl tam tikrų priežasčių (pavyzdžiui, vaiko ligos) atsakovas negali su vaiku nustatytu laiku susitikti (bendrauti), iÅ¡nykus negalėjimo bendrauti priežastims, atsakovui tas laikas yra kompensuojamas. Teismas akcentavo, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų apibrėžta iÅ¡skirtinai kilmės valstybe, kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju pirmiausia turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai.

7.7. Teismas nurodė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. IÅ¡ Å¡alių teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad tiek Å¡alys, tiek vaikas prie laikinai nustatytos bendravimo tvarkos priprato, jos stengiasi laikytis, todėl itin jÄ koreguoti teismo vertinimu nebuvo tikslinga. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas į numatytus susitikimus su sÅ«numi taip pat gali nuvykti į VokietijÄ . Teismas nurodė, kad susisiekimas su Vokietija oro transportu yra tiesioginis, neilgai trunkantis, santykinai nebrangus, todėl skirtingai nei teigė atsakovas, pateikdamas preliminarias bilietų kainas ir skrydžio trukmę, iÅ¡ anksto žinant darbo grafikÄ , t. y. prieÅ¡ mėnesį, galima planuoti daug pigesnius vykimus į VokietijÄ ir taip maksimaliai sutaupyti ir iÅ¡naudoti numatytus tiesioginius atsakovo ir sÅ«naus susitikimus. Tokiu bÅ«du atsakovas turės realiÄ galimybę auklėti ir ugdyti sÅ«nų nuolat betarpiÅ¡kai bendraujant, bus iÅ¡saugotas ir toliau puoselėjamas jau susiformavęs glaudus emocinis atsakovo ir sÅ«naus ryÅ¡ys. Teismas pritarė atsakovui, kad tiesioginis bendravimas su sÅ«numi, Å¡iam iÅ¡vykus nuolat gyventi į VokietijÄ , atsakovui taps brangesnis dėl kelionės iÅ¡laidų. Kadangi Å¡alių sÅ«naus iÅ¡vykimas nuolat gyventi į VokietijÄ siejamas ir su pasikeitusia ieÅ¡kovės Å¡eimynine padėtimi bei su ieÅ¡kovės apsisprendimu gyventi kartu su vyru Vokietijoje, teismo vertino, kad ieÅ¡kovė turėtų daugiau finansiÅ¡kai prisidėti prie padidėjusių atsakovo tiesioginio bendravimo su sÅ«numi iÅ¡laidų. Todėl teismas turėjo pagrindÄ nustatyti, kad ieÅ¡kovė kompensuotų atsakovui dviejų atsakovo ir sÅ«naus kelionių per kalendorinius metus iÅ¡laidas, iki kol vaikas sulauks pilnametystės ar Å¡alys susitars kitaip. Teismas nurodė, kad kelionės yra derinamos ne vėliau kaip 1 mėnuo prieÅ¡ kelionės pradžiÄ .

7.8. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma nustatyti atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarka esamoje situacijoje sudaro galimybes bendrauti su sÅ«numi tiesiogiai, tačiau teismo vertinimu, sÅ«naus ir tėvo bendravimas kiekvienais metais per atostogas vasaros metu (iki keturių savaičių) ir lyginiais metais per didžiÄ sias Å¡ventes, atsižvelgiant į vaiko amžių, gali turėti įtakos tėvo ir sÅ«naus ryÅ¡io susilpnėjimui, todėl buvo pagrindas nustatyti, kad atsakovas turi teisę pasiimti sÅ«nų 3 (tris) kartus per kalendorinius metus po 3 (tris) kalendorines dienas, tikslus laikas nustatomas bendru Å¡alių sutarimu (Å¡alims suderinant, kad nebÅ«tų pakenkta sÅ«naus ugdymo procesui) iki kiekvieno sÅ«naus pasiėmimo pradžios likus ne mažiau nei 1 (vienam) mėnesiui.

Teismas pažymėjo tai, kad vienas ilgesnis atsakovo ir sÅ«naus susitikimas vasaros atostogų metu suteiktų galimybes labiau atsipalaiduoti, negalvojant apie greitÄ sÅ«naus grįžimÄ Ä¯ VokietijÄ , laisviau ir įvairiau planuoti šį laikÄ , praleisti atostogas ne tik Lietuvoje, bet ir iÅ¡vykti į užsienį, aplankyti Lietuvoje esančius Å¡alių sÅ«naus giminaičius iÅ¡ atsakovo pusės. Atsižvelgiant į vaiko amžių, ilgesnių berniuko su atsakovu bendravimo metu, taip pat iÅ¡vykus iÅ¡ Vokietijos, ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti užtikrintos galimybės susisiekti su vaiku ir atsakovu visÄ jų bendravimo metu laikÄ .

Teismas pritarė atsakovui, kad jis turėtų praleisti su sÅ«numi atsakovo gimimo dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini), Tėvo dienÄ , t. y. birželio 1 sekmadienį, turi teisę lankyti sergantį sÅ«nų (gydymo įstaigose, kaip kad nustatyta 2022-07-11 nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2022-08-25 nutartimi, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir kuri 2022-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo papildyta). Be to, atsakovui turėtų bÅ«ti kompensuojamas bendravimo su sÅ«numi laikas, jei dėl vaiko ligos bendravimas negalėtų įvykti.

Teismas akcentavo, kad atsakovo ir sÅ«naus bendravimas telefonu ir kitomis ryÅ¡io priemonėmis esamoje situacijoje yra alternatyva sumažėjusiam tiesioginiam atsakovo ir sÅ«naus bendravimui, todėl toks bendravimas neturi bÅ«ti ribojamas, iÅ¡skyrus pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu ir nakties metu nuo 22-06 val. Vokietijos laiku. Å iame kontekste teismas atkreipė ieÅ¡kovės dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė turėtų pateikti atsakovui sÅ«naus pamokų / vaiko užimtumo darželyje ir popamokinėje veikloje (bÅ«relių) grafikÄ (tvarkaraÅ¡tį).

7.9. Pasisakydamas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl leidimo iÅ¡vežti vaikÄ nuolat gyventi į užsienio valstybę patenkintas, todėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, sÅ«nui gyvenant Lietuvoje, taip pat įpareigojimo užregistruoti Å¡alių sÅ«nų į ugdymo įstaigÄ Lietuvoje, įpareigojimo užregistruoti pas vaikų / Å¡eimos gydytojÄ Lietuvos Respublikoje ir nustatymo, kad pas užsienio Å¡alies gydytojus galėtų bÅ«ti registruojamas / gydomas tik gavus tėvo sutikimÄ atmestini, kadangi atsakovo reikalavimai visiÅ¡kai nėra pritaikyti, ir dėl to neįgyvendintini, vaikui gyvenant ne Lietuvoje.

III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų į juos argumentai

8. Atsakovas G. P. (toliau – ir apeliantas) pateiktame apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-242-1182/2023 ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

8.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, atsižvelgė tik į ieÅ¡kovės interesus ir jos vedamÄ gyvenimo bÅ«dÄ . Atsakovas sutinka, kad vaiko ryÅ¡ys su mama yra artimas, tačiau nurodo, jog ryÅ¡ys tarp tėvo ir vaiko yra taip pat artimas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodo, jog 5 metų amžiaus vaikui svarbus ryÅ¡ys su mama, tačiau apelianto nuomone ryÅ¡ys tarp tėvo ir sÅ«naus taip pat yra labai svarbus, kadangi tėvo vaidmuo, kaip vyro berniukui (vaikui) yra kaip autoritetas, nes juos sieja panaÅ¡Å«s pomėgiai. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovė siekia, kad sÅ«nus tėvu laikytų jos naujÄ sutuoktinį, o apeliantas bÅ«tų eliminuojamos iÅ¡ jų gyvenimo. Teigia, kad remiamasi vaiko apklausa, kurios metu vaikas nurodė labiausiai norintis vykti į VokietijÄ , nereiÅ¡kia vaiko noro ten gyventi, kadangi tai gali reikÅ¡ti ir pvz., atostogas, pramogas ir pan. Apelianto teigimu, sÅ«nus buvo iÅ¡reiÅ¡kęs nuomonę, kad jam patinka bÅ«ti su tėčiu, tačiau Å¡is momentas pirmosios instancijos teismo liko neįvertintas (sÅ«nus nurodė, kad norėtų gyventi su tėčiu Lietuvoje).

8.2. Apelianto nuomone, ieÅ¡kovė neįrodė, kad vaiko iÅ¡sivežimas į VokietijÄ geriausiai atitinka jo interesus. Teigia, kad ieÅ¡kovė, prasidėjus teisminiam procesui, skubiai sudarė santuokÄ ir tuo naudodamasi grindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ , neva bÅ«tų pažeistos jos teisė į Å¡eimyninį gyvenimÄ , tačiau tokiu atveju pažeidžiamos jo, kaip tėvo, teisės bendrauti su sÅ«numi. Atsakovas viso proceso metu pirmosios instancijos teismui teigė, jog iÅ¡vykus ieÅ¡kovei su sÅ«numi į VokietijÄ , jis bÅ«tų eliminuojamas iÅ¡ sÅ«naus gyvenimo ne tik todėl, kad dėl tolimo atstumo bÅ«tų sudėtinga dažniau susitikti, bet ir dėl ieÅ¡kovės daromų kliūčių bendravimui. Teigia, kad ieÅ¡kovės, kaip mamos, piktnaudžiavimas teisėmis tapo aiÅ¡kus dar prieÅ¡ civilinę bylÄ , kadangi ji iÅ¡vyko gyventi į VokietijÄ su nepilnamečiu vaiku negavusi apelianto sutikimo, o iÅ¡vykusi neleido tėvui su vaiku nei susitikti, nei bendrauti telefonu. Nagrinėjant civilinę bylÄ , buvo nustatytos laikinosios priemonės, t. y. laikina tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarka. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovė jų nevykdo, todėl jis kreipėsi į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, Å¡iuo metu jo teises padeda ginti Lietuvos institucijos, tačiau iÅ¡vykus vaikui į VokietijÄ , Lietuvos teismo sprendimas nebÅ«tų vykdomas ir toliau, o atsakovas neturėtų kur kreiptis dėl pagalbos.

8.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas linkęs keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ , miestÄ , darbÄ , dėl ko atsakovo aplinka yra kintanti ir nepastovi yra nepagrįsta, kadangi jis keitė gyvenamÄ jÄ vietÄ panaÅ¡iai kaip ir ieÅ¡kovė. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovė iÅ¡ Vokietijos grįžo gyventi į LietuvÄ , vėliau, neturėdama atsakovo sutikimo, iÅ¡vyko į VokietijÄ , po pusmečio grįžo į LietuvÄ ir nagrinėjant byla teisme, kas porÄ savaičių skraidydavo. Apelianto nuomone, bÅ«tent tokia aplinka yra nepastovi vaikui. Apeliantas grįžo į LietuvÄ , nieko neturėdamas, su tikslu gyventi Å¡alia vaiko, tikslingai siekė susirasti geriau apmokamÄ darbÄ , baigė kursus ir pasirinko darbÄ Klaipėdos mieste, kur gyvena sÅ«nus. Teigia, kad vaikui iÅ¡laikymÄ teikia tinkamai ir į visus susitikimus su vaiku atvyksta. Apelianto teigimu, skundžiamame sprendime pavirÅ¡utiniÅ¡kai aptariama, kaip Å¡alys stengiasi laikytis teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ir abipusiu sutarimu kartais koreguoja. Teigia, kad ieÅ¡kovė savo nuožiÅ«ra koreguoja nustatytÄ teismo nustatytÄ laikinÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , dėl laiko kompensavimo, tuo atveju, kai dėl jos kaltės tėvas negali bendrauti su sÅ«numi sprendžia ji pati.

8.4. Apelianto teigimu, patenkinus ieÅ¡kinį bÅ«tų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir interesai bei jo, kaip tėvo teisė ir pareiga, lygiaverčiai su motina dalyvauti vaiko gyvenime. Apelianto teigimu, jis siekia lygiaverčiai ir maksimaliai su ieÅ¡kove dalyvauti vaiko gyvenime, todėl jis prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti konkrečiÄ bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ . Apeliantas sutiktų, jei bendravimo tvarkoje bÅ«tų nustatytas ir papildomas laikas, kada galėtų bÅ«ti su vaiku.

9. Atsiliepimu į atsakovo G. P. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė M. A. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

9.1. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovas laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovė neva tai neįrodė, kad vaiko iÅ¡sivežimas į VokietijÄ geriausiai atitinka vaiko interesus, kad neva tai pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ atsižvelgė tik į ieÅ¡kovės interesus ir jos vedamÄ gyvenimo bÅ«dÄ . Tačiau ieÅ¡kovės teigimu, Å¡ie apelianto teiginiai nepagrįsti, nes prieÅ¡ingai negu nurodoma atsakovo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė įvertinęs ne tik vaiko apklausÄ , kurios metu vaikas nurodė labiausiai norintis gyventi Vokietijoje, bet ir kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir visų įrodymų kontekste pagrįstai jos ieÅ¡kinį tenkino, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovės teigimu, byloje nebuvo kvestionuojamas glaudus emocinis atsakovo ir sÅ«naus ryÅ¡ys, prieÅ¡ingai negu nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas įvertino prieÅ¡taringas nepilnamečio vaiko nuomones.

9.2. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai neva tai ji skubiai sudarė santuokÄ prasidėjus teisminiam procesui yra niekuo nepagrįsti, nes atsakovui buvo žinoma, kad jos ir L. A. santykiai yra rimti. Akcentuoja, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jos santuoka bÅ«tų fiktyvi. IeÅ¡kovė atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta ir atitinkamai įvertina tai, kad sÅ«nus laikotarpyje nuo 2020-09-15 iki 2021-03-01 lankė darželį Dobeln mieste, Vokietijoje. Teigia, kad vaikas Vokietijoje pradėjo gyventi bÅ«damas jaunesnis nei vienerių metų ir jis Å¡alių santuokos nutraukimo bei prasidėjus teisminiam procesui vyksta į VokietijÄ , todėl tuo remiantis pagrįstai daryta iÅ¡vada, kad vaikui aplinka Vokietijoje nėra svetima. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį tai, kad atsakovas neginčijo gyvenimo sÄ lygų Vokietijoje tinkamumo vaikui, teigia, kad apeliaciniame skunde taip pat nenurodytos jokios su tuo susijusios aplinkybės. IeÅ¡kovės manymu, nėra jokio pagrindo abejoti, kad vaiko iÅ¡vežimas į užsienio valstybę visiÅ¡kai atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus ir jiems neprieÅ¡tarauja, o priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas. Tuo labiau, kad ir iÅ¡vadÄ teikianti institucija palaikė jos ieÅ¡kinį.

9.3. IeÅ¡kovės teigimu, apeliaciniame skunde atsakovas plačiai pasisako dėl neva tai jos nevykdomos bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau jokių įrodymų leidžiančių spręsti, kad bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeistos skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) teisės, nepateikė. Teigia, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vaiko iÅ¡vežimas nuolat gyventi į VokietijÄ kaip nors pažeistų vaiko teises ar atsakovo interesus, nes nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku niekaip nepažeidžia atsakovo teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti nepilnamečio vaiko gyvenime. Kita vertus, atsakovo interesai neturi bÅ«ti vertinami kaip svarbesni nei vaiko teisės turėti geresnes augimo ir vystymosi sÄ lygas. Tai, kad vaiko tėvas gyvena Lietuvoje savaime neleidžia spręsti, kad jo interesai yra pažeidžiami ir jie yra pažeidžiami iÅ¡ esmės, kaip to reikalauja suformuota teismų praktika. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovo, kaip vaiko tėvo teisės bendrauti su vaiku niekaip nėra pažeidžiamos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

13. Nagrinėjamoje byloje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys buvo tenkintas, o priešieškinis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo

14. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo pridėti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus iÅ¡lygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra iÅ¡skyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi bÅ«ti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: I) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; II) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; III) ar naujai praÅ¡omi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; IV) ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktÄ ).

15. Apeliantas 2023 m. gegužės 17 d. pateikė praÅ¡ymÄ prijungti papildomus įrodymus nagrinėjant civilinę bylÄ apeliacinės instancijos teisme, t. y. antstolės B. T. 2023 m. gegužės 15 d. patvarkymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo laikytis bendravimo tvarkos su vaikais.

16. IeÅ¡kovė su pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, praÅ¡ydama juos prijungti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos, t. y. Vaiko situacijos vertinimo (duomenys neskelbtini) pažyma (anketa) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai teikta informacija, elektroniniai laiÅ¡kai, telefoniniai praneÅ¡imai, foto nuotraukos.

17. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Å ioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo ieÅ¡kinys tenkintas, o prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas. Susipažinus su pateiktų naujų įrodymų turiniu, matyti, kad jie yra susiję su Å¡ios apeliacijos objektu. Taigi pirmiau nurodyti nauji įrodymai Å¡ioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtintÄ sÄ sajumo reikalavimÄ , todėl apelianto ir ieÅ¡kovės pateikti pirmiau paminėti nauji įrodymai priimtini ir pridėtini prie Å¡ios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas turi nepilnametį sÅ«nų M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3680-1071/2021 bendru sutikimu nutraukta Å¡alių santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuokÄ su L. A. (toliau – ir sutuoktinis) (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad nuo 2019-04-11 iki 2021-02-25 ieÅ¡kovė su vaiku registravo gyvenamÄ jÄ vietÄ Vokietijoje. Pateiktos gyvenamosios vietos registracija taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovė 2020-08-25 gyvenamÄ jÄ vietÄ registravo Dobeln mieste, Vokietijoje, kartu su atsakovu. Butų ir namų subnuomos sutartis patvirtina, kad ieÅ¡kovė kartu su sutuoktiniu nuo 2021-10-08 nuomojasi 75 kv. m. bÅ«stÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teisminio proceso metu apeliantas gyveno tėvų namuose Akmenės mieste, (duomenys neskelbtini) įsidarbino UAB „Lanksmas“ (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate eina vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no pareigas, dirba pagal pamaininį darbo grafikÄ . Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas iÅ¡sinuomojo 47,43 kv. m. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-242-1182/2023 pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, kuri Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo papildyta.

Dėl leidimo ieškovei su nepilnamečiu vaiku išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę ir bendravimo tvarkos nustatymo

19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl leidimo pakeisti mažamečio vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Apeliantas tiek pateiktame apeliaciniame skunde, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo jog nesusitinka, kad nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta Vokietijoje, taip pat nesutinka su ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaikÄ , kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, iÅ¡vežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs raÅ¡ytinį antrojo iÅ¡ tėvų sutikimÄ . Jeigu antrasis iÅ¡ tėvų atsisako duoti šį sutikimÄ , ginÄÄ sprendžia teismas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., iÅ¡vykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų bÅ«ti laikoma, kad Å¡iuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Pareiga įrodyti, kad vaiko iÅ¡vežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iÅ¡ esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iÅ¡ tėvų nereiÅ¡kia, kad vaiko gyvenamosios vietos valstybė yra neapibrėžta ir priklauso tik nuo tėvo (motinos) judėjimo, todėl, tėvams nesusitariant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, ginÄÄ sprendžia teismas. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų bÅ«ti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi bÅ«ti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra bÅ«tinas, ar pastovaus ryÅ¡io su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos iÅ¡saugojimas.

22. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl leidimo ieÅ¡kovei su nepilnamečiu vaiku iÅ¡vykti nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę įvertino byloje esančius duomenis, t. y. tai, kad nuo 2019-04-11 iki 2021-02-25 ieÅ¡kovė su vaiku registravo gyvenamÄ jÄ vietÄ Vokietijoje, kad ieÅ¡kovė 2020-08-25 gyvenamÄ jÄ vietÄ registravo Dobeln mieste, kad nepilnametis vaikas laikotarpyje nuo 2020-09-15 iki 2021-03-01 lankė darželį Dobeln mieste, kad Jėzaus Å¡irdies katalikiÅ¡kos vaikų dienos įstaigos ir Å¡eimos centras patvirtino tai, jog nuo 2022-08-01 įsipareigoja priimti Å¡alių vaikÄ Ä¯ darželį, kad berniukui atliekami sveikatos patikrinimai ir Vokietijoje (2022-08-04 sveikatos centro raÅ¡tas), kad ieÅ¡kovė su sutuoktiniu nuo 2021-10-08 nuomojasi 75 kv. m. bÅ«stÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kad ieÅ¡kovė turi nuolatinį darbÄ Vokietijoje, įvertino ir tai, kad ieÅ¡kovės iÅ¡vykimo su vaiku gyventi į VokietijÄ priežastis yra svarbi – (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė sudarė santuokÄ su L. A., kuris nuolat gyvena ir dirba Vokietijoje, jokie socialiniai ir ekonominiai ryÅ¡iai ieÅ¡kovės sutuoktinio su Lietuva nesieja, su ieÅ¡kove ir toliau ketina kartu gyventi ir kurti gerbÅ«vį Vokietijoje. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir tai, kad atsakovas teisminio proceso metu gyveno tėvų namuose Akmenės mieste, (duomenys neskelbtini) įsidarbino UAB „Lanksmas” (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate eina vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no pareigas, dirba pagal pamaininį darbo grafikÄ , kad (duomenys neskelbtini) iÅ¡sinuomojo 47,43 kv. m. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir Å¡alių nepilnamečio vaiko nuomonę.

23. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovÄ . Priimant sprendimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu, raÅ¡tu arba kitais vaiko pasirinktais bÅ«dais. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iÅ¡ jų, tačiau ne visa lemianti. Ä®statymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimÄ , nurodydamas, kad priimant sprendimÄ bÅ«tina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad galutinį sprendimÄ priima vaikas. Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, teisme turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinama kitais bÅ«dais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

24. Vaiko kompetencija priimti sprendimÄ dėl gyvenimo su vienu iÅ¡ tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sÄ moningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiÅ¡kiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylÄ vertino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktÄ Nr. (duomenys neskelbti) ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), minėtuose aktuose vaiko nuomonės iÅ¡siskyrė. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į vaiko amžių (pokalbio su specialistais metu vaikui buvo 4 metai), berniuko iÅ¡sakyti teiginiai dėl (ne)noro vykti gyvent į VokietijÄ nevertintini kaip aiÅ¡kiai suvokta vaiko nuomonė, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog tokia vaiko pozicija tik atspindi, kad berniukas saugiai ir gerai jaučiasi su abiem tėvais ir abu tėvai jam yra svarbÅ«s.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto nuomone, kad ieÅ¡kovė ne va tai neįrodė, jog vaiko iÅ¡sivežimas į VokietijÄ geriausiai atitinka jo interesus, prieÅ¡ingai byloje pakankamai duomenų spręsti tai, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ visų pirmÄ atsižvelgė į vaiko interesų tenkinimÄ , į vaiko amžių ir kitas aplinkybės, kurios tik patvirtino tai, kad leidimas ieÅ¡kovei iÅ¡vežti vaikÄ nuolat gyventi į VokietijÄ atitinka geriausius berniuko interesus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iÅ¡klausiusi Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, vertindama apelianto apeliacinio skundo argumentus pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovo baimė, jog iÅ¡vežus sÅ«nų nuolat gyventi į VokietijÄ bus apribotas atsakovo bendravimas su sÅ«numi, sumažės atsakovo galimybė auklėti sÅ«nų nuolat betarpiÅ¡kai bendraujant, nebus užtikrintas susiformavusio tampraus emocinio ryÅ¡io tarp atsakovo ir sÅ«naus iÅ¡saugojimas yra nepagrįsta, kadangi nagrinėjamu atveju duomenų, kad ieÅ¡kovės buvimo su vaiku metu atsakovui nepagrįstai bÅ«tų trukdoma ar kitaip varžoma teisė bendrauti su sÅ«numi nenustatyta.

Tai, kad ieÅ¡kovė netrukdo atsakovui bendrauti su vaiku patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai, t. y. Vaiko situacijos vertinimo (duomenys neskelbtini) pažyma (anketa) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai teikta informacija, elektroniniai laiÅ¡kai, telefoniniai praneÅ¡imai, foto nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovė bendradarbiauja su atsakovu, atsako į jo užduodamus klausimus, teikia jo praÅ¡omÄ informacijÄ apie vaikÄ . Apelianto į bylÄ pateiktas antstolės B.

T. 2023 m. gegužės 15 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo laikytis bendravimo tvarkos su vaikais niekaip neįrodo fakto, kad ieÅ¡kovė netinkamai laikytųsi civilinėje byloje Nr. e2-242-1182/2023 Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, kuri Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo papildyta, prieÅ¡ingai pirmiau įvertinti ieÅ¡kovės pateikti duomenys tai paneigia. Be to papildomai pasisakytina, kad ieÅ¡kovės ir apelianto pateikti papildomi įrodymai patvirtina tai, kad apeliantas reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ tuo, jog vaikas gyvena su mama Vokietijoje, todėl akivaizdu nevaldo savo emocijų, tai patvirtina užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp Å¡alių foto nuotraukos, kurias pateikė ieÅ¡kovė.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo atsižvelgė į tai, kad Å¡alių sÅ«naus iÅ¡vykimas nuolat gyventi į VokietijÄ siejamas ir su pasikeitusia ieÅ¡kovės Å¡eimine padėtimi, ir su ieÅ¡kovės apsisprendimu gyventi kartu su sutuoktiniu Vokietijoje, todėl ieÅ¡kovė turėtų daugiau finansiÅ¡kai prisidėti prie padidėjusių atsakovo tiesioginio bendravimo su sÅ«numi iÅ¡laidų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tai, kad ieÅ¡kovė kompensuoja atsakovui dviejų atsakovo ir sÅ«naus kelionių per kalendorinius metus iÅ¡laidas, iki kol vaikas sulauks pilnametystės ar Å¡alys susitars kitaip, kas iÅ¡ esmės tikrai palengvino apelianto ir jo sÅ«naus pasimatymus, t. y. tiesioginius susitikimus apeliantui atvykus į VokietijÄ .

26. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, atsižvelgė tik į ieÅ¡kovės interesus ir jos vedamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , be to jo manymu, patenkinus ieÅ¡kinį bÅ«tų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir interesai bei jo, kaip tėvo teisė ir pareiga, lygiaverčiai su motina dalyvauti vaiko gyvenime. Atsakydama į Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokiÄ vieno iÅ¡ tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarkÄ , kuri užtikrintų Å¡io tėvo maksimalų galimÄ dalyvavimÄ auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei bÅ«tų protinga, sÄ Å¾ininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).

27. Taigi tam, kad bÅ«tų užtikrinta vaiko teisė bÅ«ti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis Å¡ios teisės įgyvendinimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 ir 3.175 straipsniuose. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

28. Vaiko Å¡eima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

29. Formuodamas teismų praktikÄ , nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikÄ principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarkÄ reiÅ¡kia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi bÅ«ti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, bÅ«do, sÄ lygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/2003 civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. U. ieÅ¡kinį atsakovei G. U., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo). Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

30. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pirmiau paminėtus atsakovo argumentus, dėl to, kad ne va tai pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieÅ¡kinį, atsižvelgė tik į ieÅ¡kovės interesus ir jos vedamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , atmeta kaip absoliučiai nepagrįstus ir deklaratyvius. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Å¡alių teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus, kuriuos įvertinęs priėjo iÅ¡vados, kad tiek Å¡alys, tiek vaikas prie laikinai nustatytos bendravimo tvarkos (civilinėje byloje Nr. e2-242-1182/2023 Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, kuri Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo papildyta) priprato, jos stengiasi laikytis, todėl itin jÄ koreguoti netikslinga.

31. Antra, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl bendravimo nustatymo tvarkos, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nežymiai koreguodamas laikinai nustatytÄ bendravimo tvarkÄ iÅ¡ esmės tik pagerino apelianto ir jo sÅ«naus bendravimo tvarkÄ , t. y. nustatė ieÅ¡kovei kompensuoti dviejų atsakovo ir sÅ«naus kelionių iÅ¡/į VokietijÄ per kalendorinius metus iÅ¡laidas, nustatė, kad atsakovas turi teisę pasiimti sÅ«nų 3 (tris) kartus per kalendorinius metus po 3 (tris) kalendorines dienas, be kita ko pažymėdamas, kad vienas ilgesnis atsakovo ir sÅ«naus susitikimas vasaros atostogų metu suteiktų galimybes labiau atsipalaiduoti, negalvojant apie greitÄ sÅ«naus grįžimÄ Ä¯ VokietijÄ , laisviau ir įvairiau planuoti šį laikÄ , praleisti atostogas ne tik Lietuvoje, bet ir iÅ¡vykti į užsienį, aplankyti Lietuvoje esančius Å¡alių sÅ«naus giminaičius iÅ¡ atsakovo pusės. O taip pat pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovui, kad Å¡is turėtų praleisti su sÅ«numi atsakovo gimimo dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini), Tėvo dienÄ , t. y. birželio 1 sekmadienį, turi teisę lankyti sergantį sÅ«nų (gydymo įstaigose, kaip kad nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-242-1182/2023 Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, kuri Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo papildyta). Be to pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė ir tai, kad atsakovui turėtų bÅ«ti kompensuojamas bendravimo su sÅ«numi laikas, jei dėl vaiko ligos bendravimas negalėtų įvykti. O taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo ir sÅ«naus bendravimas telefonu ir kitomis ryÅ¡io priemonėmis esamoje situacijoje yra alternatyva sumažėjusiam tiesioginiam atsakovo ir sÅ«naus bendravimui, nustatė, kad toks bendravimas neturi bÅ«ti ribojamas, iÅ¡skyrus pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu ir nakties metu nuo 22-06 val. Vokietijos laiku.

32. Trečia, aptartos situacijos kontekste, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad bÅ«tų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir interesai ir apelianto, kaip tėvo teisė ir pareiga, lygiaverčiai su motina dalyvauti vaiko gyvenime. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir nustatydamas bendravimo tvarkÄ su vaiku, bei nežymiai jÄ koreguodamas atsakovo naudai, atsižvelgė ne tik į vaiko interesus, bet ir į apelianto, kaip vaiko tėvo teisę ir pareigÄ , lygiaverčiai su motina dalyvauti vaiko gyvenime.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

33. Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl Å¡alių ginčo esmės. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

36. IeÅ¡kovė 2023 m. gegužės 5 d. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Su minėtu praÅ¡ymu pateikė tai patvirtinančius įrodymus, t. y. 2023 m. gegužės 2 d. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas; Swedbank mokėjimo nurodymus 2023-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini); 2023-05-04; 2023-05-05. IeÅ¡kovė nurodo, kad patyrė 3 000,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir praÅ¡o jas priteisti iÅ¡ atsakovo.

37. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje.

38. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktÄ , maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamÄ pagalbÄ , rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , nagrinėjamu atveju sudaro 2 470,39 Eur (1,3 × 1 900,30 Eur). PraÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis už suraÅ¡ytÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ virÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog 3 000,00 Eur priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis neatitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo reikalavimų, todėl yra mažintinas iki maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato teikiamÄ pagalbÄ , rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , t. y. iki 2 470,39 Eur, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 2 470,39 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme suma (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 470,39 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt eurų 39 centus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Raimonda Andrulienė

Irma Čuchraj

Larisa Šimanskienė