0053570b-e7f8-4b68-b976-b4c17acbf498 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-1759-764/2013

Proceso Nr. 3-61-3-03413-2012-9

 Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Nijolės Žalnieriūnienės,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. Å . skundÄ atsakovėms Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nustatė:

PareiÅ¡kėjas I. Å . kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), praÅ¡ydamas panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2012-12-17 sprendimÄ Nr. 1D-8637(11), įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ dėl Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. ir 5 str. nuostatų taikymo nuo                  2010-01-01 iki teismo sprendimo įvykdymo, įpareigoti atsakovę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti pareiÅ¡kėjui 687,83 Lt dydžio pensijÄ .

Skunde nurodė, kad pareiškėjui 2006 metais buvo paskirta 687,83 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri nuo 2010-01-01 buvo apribota vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad paskirtų valstybinių pareigūnų ir karių pensijų ribojimas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas prieštarauja Konstitucijai, todėl pareiškėjas yra įgijęs teisę gauti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį.

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 19–20) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatos prieÅ¡taravo Konstitucijai, Valstybės žiniose buvo paskelbtas tik 2012-09-21. Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos galiojo iki 2012-09-01. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo mokėti pareiÅ¡kėjui paskirto dydžio pensijÄ , taip pat neturi teisės grÄ Å¾inti dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio įstatymo taikymo susidariusios pensijos dalies, nes įstatymas nenumato pensijų kompensavimo. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos nepripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, galioja iki Å¡iol, todėl pareiÅ¡kėjo pensija turi bÅ«ti ir yra perskaičiuojama. Mokėdama pareiÅ¡kėjui perskaičiuoto dydžio pensijÄ , Vidaus reikalų ministerija elgėsi teisėtai, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ .

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010 – 2012 metais.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiÅ¡kėjui I. Å . Vidaus reikalų ministerijos 2006-05-31 sprendimu Nr. 119P-1371 „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ skyrimo“ nuo 2006-05-16 paskirta 687,83 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ (b. l. 14A).

PareiÅ¡kėjas 2012-12-06 kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti             2010–2012 metais neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalį (b. l. 18).

Vidaus reikalų ministerija 2012-12-17 sprendimu Nr. 1D-8637-(11) atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir nurodė, kad I. Å . paskirta 687,83 Lt valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis nuo 2010-01-01 įsigaliojusiu Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. pritaikius pagal Å¡io įstatymo 1 priedÄ apskaičiuotÄ koeficientÄ (0,8593), taip pat pagal Laikinojo įstatymo 5 str. Nurodė, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo nenumato, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti susidariusiÄ nepriemokÄ (b. l. 15 – 16).

I. Å . kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Vidaus reikalų ministerijos              2012-12-17 sprendimÄ Nr. 1D-8637-(11) ir priteisti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 1–4).

Ginčui taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d., pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2010-01-01 iki 2012-08-01) galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. buvo nustatyta, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento (pagal redakcijÄ galiojusiÄ nuo 2010-01-01 iki 2010-11-27 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimÄ taiko valstybinę pensijÄ mokanti institucija.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų

išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1

dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d.     (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas

šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.

Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėje byloje      Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 5 str. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti Å¡iÄ teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iÅ¡ kurių yra kreipimasis į teismÄ Ä¯statymo numatytu terminu (LVAT 2010-10-22 nutartis a.

b.                                 Nr. AS525-575/2010). Bylose dėl

valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos nepriemokos priteisimo ABTÄ® 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismÄ terminas netaikytinas. Ginčo teisinius santykius reguliuojantys Valstybinių pensijų įstatymas bei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nereglamentuoja pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų, todėl, atsižvelgus į pažeistos teisės pobÅ«dį, pagal analogijÄ taikytinos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTÄ® 4 str. 6 d.). Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, pareiÅ¡kėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , o Å¡iam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimÄ teismui. IÅ¡ esmės pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ .

Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta 2010 m. vasario mėnesį. Ä® valstybinę pensijÄ mokančiÄ institucijÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2012-12-06. Teismas, paisydamas iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 30 str. 1 d. nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, ir atsižvelgdamas į tai, kad į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi per trejų metų terminÄ , konstatuoja, kad I. Å . turi teisę teisme reikalauti paÅ¡alinti jo teisių pažeidimÄ , susijusį su visa neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos nepriemoka ir termino kreiptis į teismÄ nepraleido.

Atsakovės teigia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ , nes iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo Vidaus reikalų ministerija, perskaičiuodama pareiÅ¡kėjo pensijÄ elgėsi teisėtai. Taigi, iÅ¡ esmės atsakovės nurodo, kad Konstitucinio Teismo nutarimas yra taikomas santykiams susiklosčiusiems po jo įsigaliojimo.

Konstitucinis Teismas 2012-12-19 sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 str. yra nustatyta 107 str. 1 d. įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, iÅ¡imtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 str. 1 d. nustatytus įgaliojimus, pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiÅ¡kinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ taikyti Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ (jo dalį) bÅ«tų paneigtas jos 7 straipsnio       1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos virÅ¡enybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės vieÅ¡patavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos virÅ¡enybės principo aspektai, inter alia bÅ«tų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismÄ ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.

IÅ¡plėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad teismas, paisydamas įsipareigojimų garantuoti tinkamÄ ir veiksmingÄ konstitucinės teisės į pensijÄ ir nuosavybės teisių gynima, turi taikyti

Konstitucijos                   110 str. nustatytÄ iÅ¡imtį iÅ¡ 107 str. 1 d.

įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama tik į ateitį. IÅ¡imtis taikytina ne tik tais atvejais, kai teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ bei kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar ginčo teisiniams santykiams taikytinas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , bet ir tuomet, kai asmuo į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo kreipiasi po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeistas Konstitucijos 29 str. įtvirtintas lygiateisiÅ¡kumo principas. Nustatyto pažeidimo aptartu bÅ«du nepaÅ¡alinus, bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. bÅ«tų vykdomi Konstitucijai prieÅ¡taraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali bÅ«ti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Tai taip pat nebÅ«tų suderinama su Konstitucijos

110 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str.

1 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04).

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme, atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiÅ¡kėjo valstybinę pensijÄ nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiÅ¡kėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21, taip pat tai, kad į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2012-12-19 pažyma Nr. 11D(P)-6231 tvirtina, kad I. Š. paskirtos pensijos dydis 2010 m. sausio mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo 687,83 Lt, todėl per šį laikotarpį jam būti buvę išmokėta 22010,56 Lt. Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinajam įstatymui ir pritaikius jo 4 str. 1 d. nurodyta suma perskaičiuota iki 20800,00. Ši suma vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis perskaičiuota ir pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. faktiškai išmokėta 16266,45 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (b. l. 17). Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Konstitucijai prieštarauja Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytas valstybinių pensijų ribojimas, darytina išvada, kad pareiškėjui I. Š. nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. turėjo būti išmokėta valstybinės pensijos suma perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, t. y. 20800,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas pripažino, jog pensijų ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 5 str. prieštaravo Konstitucijai, pareiškėjui priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 4533,55 Lt suma. Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, visos pensijos nepriemokos priteisimas yra veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas, visiškai pašalinantis dėl padaryto pažeidimo kilusias pasekmes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ administracinę bylÄ dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nurodė, kad nors ABTÄ® 48 str. 2 d. nuostatų prasme atsakove tokio pobÅ«džio bylose laikytina Vidaus reikalų ministerija, t. y. institucija, kuri yra įgaliota mokėti valstybinę pensijÄ pareiÅ¡kėjui (PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d.), pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. PareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Vadinasi, tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos

mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (2013-03-12 nutartis a. b. Nr. A552-519/2013).

Teismo vertinimu, toks teismo aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui I. Å . pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalis – 4533,55 Lt, pareiÅ¡kėjui priteistina ne iÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos, o iÅ¡ Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, neiÅ¡mokėtų pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ , priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neiÅ¡mokėtos pensijos dalis pareiÅ¡kėjui I. Å . priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Teismas taip pat pažymi, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Nesant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2012-12-20, Nr. XII-92) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo

15 str. 1 d. 2 p. ir nustatyta, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo nuostatos taikomos iki 2013-12-31. Vadinasi, Å¡iuo įstatymu iÅ¡ esmės nustatyta, kad pareigÅ«nų ir karių pensijos pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. gali bÅ«ti ribojamos iki 2013-12-31. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti Vidaus reikalų ministerijÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiÅ¡kėjui mokėti neperskaičiuotÄ valstybinę pensijÄ .

Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad skundžiamas aktas ar jo dalis turi bÅ«ti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai privalo šį aktÄ ar jo dalį panaikinti.

Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, Vidaus reikalų ministerija, priimdama 2012-12-17 sprendimÄ Nr. 1D-8637(11) iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Vis dėlto, tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra Konstitucijai prieÅ¡taraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ teisės sistemos prieÅ¡tarautų teisėtumo principui. PareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas iÅ¡ esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2012-12-17 sprendimo Nr. 1D-8637(11) dalį, kuria atsisakyta iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

                                                                  Â

nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo I. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2012-12-17 sprendimo Nr. 1D-8637(11) dalį, kuria atsisakyta iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo.

Ä®pareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Vidaus reikalų ministerijos, per 4 mėnesius nuo

teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti I. Š. 4533,55 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt

trijų litų ir 55 ct) dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ .

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Kolegijos pirmininkė ir

pranešėja                                                                        Â

Egidija Puzinskaitė

Teisėjai                                                                                                            Â

Raimondas Blauzdžius

Nijolė Žalnieriūnienė