2016-05-25 Nr. AB-11281-3-61-3-03946-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3014-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03946-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 59; 77

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-3014-261/2016 pagal pareiškėjos L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. T. skundą atsakovui Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Turizmo departamentas) direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. P-92 „Dėl tarnybinės nuobaudos L. T. skyrimo“; 2) panaikinti Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. P-93 „Dėl L. T. atleidimo iš pareigų“; 3) grąžinti ją į (duomenys neskelbtini) pareigas; 4) priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Priteisė atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos naudai iš pareiškėjos 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja L. T. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Atsakovas Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, atstovaujamas advokato Justino Usonio, 2016 m. balandžio 26 d. elektroninių ryšių priemonėmis padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo arba papildomo sprendimo priėmimo.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. priėmė nutartį, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartyje pasisakė, kad atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nepagrįstas dokumentais, todėl netenkintinas. Tačiau, atsakovas 2016 m. kovo 24 d. (iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nes posėdis vyko 2016 m. kovo 30 d.) teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus (pridedama elektroninės bylos kortelė).

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau reikalavimas sprendime neišnagrinėtas bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 95 straipsnio 1 dalimi, prašo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš pareiškėjos atsakovo naudai priteisimo. Jeigu teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nespręstų priimdamas papildomą sprendimą, vadovaudamasis ABTĮ 45 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prašo rašytinio proceso tvarka išspręsti klausimą dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pareiškėja L. T., atstovaujama advokato Viliaus Mačiulaičio, atsiliepime į atsakovo prašymą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo netenkinti atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo arba papildomo sprendimo priėmimo ir palikti galioti 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi priimtą sprendimą.

Nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu nepriteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, atlyginimo. Iš atsakovo internetinio tinklapio matyti, kad Turizmo departamente yra Vidaus administravimo skyrius, kuriame dirba 6 darbuotojai. Šio Turizmo departamento skyriaus vadovas, o ne advokatas, atsakovui atstovavo ir teismo posėdžio metu kitoje byloje, kurioje pareiškėja taip pat L. T., o atsakovas – Valstybinis turizmo departamentas. Todėl darytina išvada, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir šioje byloje nebuvo reikalingos, nes Turizmo departamento interesai galėjo būti ginami ir atstovaujant paties Turizmo departamento darbuotojams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pirmiausia, pasisakydama dėl atsakovo prašymo priimti papildomą sprendimą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 95 str.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant teismas, priėmęs byloje sprendimą, savo iniciatyva arba proceso dalyvių pareiškimu gali priimti papildomą sprendimą, t. y.: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti. Pagal ABTĮ 95 straipsnio 1 dalį papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011, 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-371/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-35/2012).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, pateikęs atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, be kita ko, prašė priteisti iš pareiškėjos atsakovo naudai ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi atmetęs pareiškėjos apeliacinį skundą, kartu nurodė, jog atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepagrįstas dokumentais, todėl netenkintas (ABTĮ 45 str. 2 d.). Atsižvelgus į tai, vertintina, jog atsakovo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, dėl kurio jis vėliau pateikė įrodymus ir paaiškinimus, galutiniame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime buvo išnagrinėtas, tačiau atsakovo nenaudai. Vadinasi, šiuo atveju papildomo sprendimo priėmimas, remiantis ABTĮ 95 straipsnio nuostatomis, negalimas.

Sprendžiant atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, pažymėtina, jog proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatas jei sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas, bei atstovavimo išlaidas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. trečiąjį ketvirtį (užpradėjęs ketvirtis šioje byloje teiktų teisinių paslaugų 2016 m. sausio mėn. metu) sudarė 735,1 Eur, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Byloje nėra ginčo, kad galutinis res judicata galią turintis teismo sprendimas dėl nagrinėjamoje byloje kilusio administracinio ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis) priimtas iš esmės atsakovo naudai, todėl jis turi teisę į savo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Remiantis administracinių teismų praktika, pagal ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi, teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovą Valstybinį turizmo departamentą prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos rengiant ir teikiant atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą atstovavo advokatas Justinas Usonis pagal tarp atsakovo ir advokato sudarytą 2015 m. liepos 2 d. atstovavimo sutartį. Pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovo atstovas tiek kartu su 2016 m. kovo 24 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tiek kartu su 2016 m. balandžio 26 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė 2016 m. vasario 19 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. AD 2015/016 ir sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą – banko sąskaitos išrašą, patvirtinančius, kad už atsakovui suteiktas paslaugas – atsiliepimo į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme parengimą ir pateikimą, advokatui J. Usoniui buvo sumokėta 900 Eur.

Įvertinusi pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepaduoti prašymai dėl išlaidų atlyginimo, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą buvo suformulavęs pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą, kurį pasirašė ir teismui teikė jo atstovas advokatas J. Usonis, tačiau su šiuo procesiniu dokumentu teismui nebuvo pateikti tokį prašymą pagrindžiantys įrodymai (buvo nurodyta, kad išlaidas pagrindžiantys dokumentai bus pateikti vėliau). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, vėliau, t. y. 2016 m. kovo 24 d., iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio (2016 m. kovo 30 d.) atsakovo atstovas advokatas J. Usonis pateikė atskirą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kartu su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais. Pakartotinai toks prašymas su jį pagrindžiančiais dokumentais pateiktas ir 2016 m. balandžio 26 d., t. y. po galutinio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo. Todėl, tokiu būdu, kitaip nei konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendime, šiuo atveju buvo laikytasi ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nurodytos prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo padavimo tvarkos ir atsakovas turi teisę į savo prašymo dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimo patenkinimą.

Nustatant priteistiną užmokesčio dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, taikytinas Rekomendacijų 8.11 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), pagal kurį už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus užmokesčio dydis yra 955,63 Eur (1,3 x 735,1 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių))) = 955,63 Eur). Atsakovas nagrinėjamu atveju už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 900 Eur, t. y. sumą, neviršijančią maksimaliai galimos priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo sumos.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Rekomendacijų (redakcija, įsigaliojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktas numato, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat teigia, kad atsakovo, kaip valstybės institucijos, šiuo atveju patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo reikalingos, nes Turizmo departamento interesai galėjo būti ginami ir atstovaujant paties Turizmo departamento darbuotojams. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apskritai teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas. Tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus ir, tai spręsdamas, teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–375/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m., 303 – 316 p.). Be to, pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pralaimėjusi proceso šalis, vadovaujantis bendraisiais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo – principais, gali būti atleista visiškai (ar iš dalies) nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau tik išimtiniais atvejais, tokiu atveju įvertinant ne tik proceso šalies turtinę padėtį, bet ir administracinės bylos proceso šalių procesinį elgesį ir kitas aplinkybes (pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2010 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-302/2010).

Nagrinėjamu atveju iš Turizmo departamento interneto tinklapio (http://www.tourism.lt) matyti, kad jis neturi savarankiško juridinio (teisės) struktūrinio padalinio, tačiau yra tik Vidaus administravimo skyrius. Šiame skyriuje tik vienintelės vyriausiojo specialisto pareigybės (iš 6 darbuotojų pareigybių) aprašyme yra reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir viena iš funkcijų – pagal kompetenciją atstovauti Turizmo departamentui teismuose, valstybės ir savivaldybių institucijose, kitose įstaigose ar organizacijose, dalyvauti kolegialių institucijų (komisijų, darbo grupių ir kt.) veikloje (4 p.). Nors pareiškėja ir nurodo, kad Turizmo departamento skyriaus vadovas, o ne advokatas, atsakovui atstovavo ir teismo posėdžio metu kitoje byloje, kurioje pareiškėja taip pat L. T., o atsakovas – Valstybinis turizmo departamentas, tačiau pastebėtina, kad tose kitose bylose, kuriose taip pat dalyvauja pareiškėja ir atsakovas (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-9040-484/2015 (apeliacinės instancijos teisme bylos Nr. eA-2722-662/2016) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-9686-580/2015 (apeliacinės instancijos teisme bylos Nr. eA-2502-261/2016)), nors teismo posėdžių metu atsakovą Turizmo departamentą ir atstovavo jo skyriaus vadovas, tačiau procesinius dokumentus kaip ir nagrinėjamoje byloje taip pat rengė ir teismui teikė atsakovo pasitelkti atstovai – advokatai, pagal su jais sudarytas atstovavimo sutartis. Todėl šiuo atveju vertintina, jog atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, vidiniai administravimo pajėgumai nebuvo pakankami ir atstovo – advokato – pasitelkimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas Valstybinis turizmo departamentas vis dėlto yra valstybės institucija (viešojo administravimo subjektas), kurioje, kaip matyti, dirba teisinį išsilavinimą turintys asmenys, o byla teisės taikymo požiūriu nereikalavo specifinių tam tikros srities teisinių žinių, buvo kilusi iš tarnybinių teisinių santykių, sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, apskritai byla nebuvo itin sudėtinga, todėl įvertinus advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, racionalumo principą, atsakovo prašoma priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma, sudaranti 900 Eur, teismo vertinimu, yra per didelė ir mažintina iki 400 Eur.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies ir jam iš pareiškėjos priteistinas 400 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. eA-3014-261/2016 nagrinėjimu, atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos naudai iš pareiškėjos L. T. 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. eA-3014-261/2016 nagrinėjimu, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė