2020-12-30 Nr. CB-12889-2-55-3-00983-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-5814

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00983-2019-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. gruodžio 22 d. gautu ieškovų Z. R. ir L. D. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovai Z. R. ir L. D. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. R. ir L. D. ieškinį atsakovei L. G. dėl bendrovei padarytų nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Alzida“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos 2017 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.78 straipsnio 5 dalį, 2.87 straipsnio 7 dalį, ko pasekoje neteisingai nustatė atsakovei taikytinos atsakomybės rūšį (civilinė ar materialinė atsakomybė). Kasatoriai nesutinka, kad atsakovės atsakomybė šiuo atveju turi būti nustatoma pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nustatytas materialinės atsakomybės normas. Šiuo atveju byloje yra susiklosčiusi išskirtinė situacija, kai atsakovės atsakomybės dėl bendrovei padarytų nuostolių klausimas gali būti sprendžiamas ir kaip faktinės bendrovės vadovės atsakomybės klausimas, tačiau tuo pat metu ir kaip pašalinio asmens, padariusio bendrovei nuostolius, atsakomybės pagal bendrąsias civilinės atsakomybės normas (CK 6.246 – 249 straipsniai) klausimas, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinus atsakovės paskyrimus bendrovės direktore negaliojančiais ab initio, laikytina, kad atsakovė nuostolius bendrovei sukėlė apskritai neturėdama direktorės įgaliojimų, neteisėtai, kaip pašalinis asmuo. Teismai neteisingai nustatė atsakovės kaltės formą, nevertino reikšmingų susijusių bylos įrodymų, taip pažeidė DK 154 straipsnio 1 punkto, CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasatoriai nesutinka, kad atsakovės kaltės forma yra neatsargumas – byloje esantys įrodymai ir duomenys aiškiai patvirtina, kad atsakovė nuostolius bendrovei padarė tyčia, taip elgėsi sąmoningai ir aiškiai suvokdama savo veiksmų galimas pasekmes, todėl net ir taikant materialinės atsakomybės normas bendrovei iš atsakovės turi būti priteista visa nuostolių suma. Teismai taip pat pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies procesinės teisės normą, nes neišnagrinėjo visų ieškovų ieškinio reikalavimų. Ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės trečiojo asmens naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas šio ieškinio reikalavimo neišsprendė, motyvų dėl to nepateikė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atkreiptinas kasatorių dėmesys, kad savo pažeistas teises dėl neišspręstų ieškinio reikalavimų jie gali apginti pasinaudodami kitais CPK įtvirtintais institutais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti už ieškovus žyminį mokestį sumokėjusiam V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 923 Eur (devynių šimtų dvidešimt trijų eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gruodžio 17 d. SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 190.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas