2023-05-10 Nr. AB-9713-3-62-3-00554-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-365-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00554-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. L. kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2021 m. birželio 1 d. atliko Pravieniškių PN-AK 1-ajame, 2-ajame, 3-ajame sektoriuose. Pareiškėjo teigimu, gyvenamosiose patalpose jam buvo paskirta miegamoji vieta lovos antrame aukšte, tačiau nebuvo įrengtos kopėtėlės užlipti, todėl jam, kaip stambiam asmeniui, kildavo dėl to problemos, t. y. būdavo labai sunku užlipti į antrą lovos aukštą, ne kartą yra nukritęs bei nusibrozdinęs koją. Pareiškėjas nurodė, kad, neįrengusi kopėtėlių užlipimui į antrą aukštą, kalinimo įstaiga pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad nebuvo įrengti pavojaus iškvietimo mygtukai, todėl, kai skaudėjo dantį, jis turėjo kęsti skausmus, negalėdamas prisišaukti pareigūnų. Pareiškėjas pabrėžė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius ir fizinius skausmus, psichologinį ir fizinį diskomfortą, papildomus nepatogumus, neigiamus išgyvenimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamą gyvenamųjų patalpų aprūpinimą baldais ir inventoriumi pagal numatytus teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, jog teisės aktai nenumato kalinimo įstaigai prievolės įrengti kopėtėles prie metalinės lovos, tačiau gerinant nuteistųjų gyvenimo sąlygas, atsižvelgiant į nuteistųjų pageidavimą, įstaiga įsigijo dviaukštes lovas su kopėtėlėmis. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13 punktu ir pažymėjo, kad, skirstant nuteistuosius, atsižvelgiama į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi Bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Atsakovas nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas miegoti dviaukštėje lovoje pirmajame aukšte, atsižvelgiant sveikatos būklę, amžių bei kitas asmenines savybes. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog, vadovaujantis teismų praktika dėl kopėtėlių įrengimo, yra konstatuota, jog kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu. Atsakovo vertinimu, įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo), nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog nebuvo įrengti signalizacijos mygtukai, ir pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų nebuvimo pareiškėjui būtų kilę kokie nors padariniai, todėl nesant tokių duomenų, įstaigos atsakomybė šiame kontekste negalima. Atsakovas prašė laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2021 m. birželio 1 d. taikyti ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2021 m. birželio 1 d. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytus bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltus neigiamus padarinius, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo kalinimo Pravieniškių PN-AK pradžios, t. y. 2018 m. liepos 20 d., nes, patirdamas skunde nurodytų nepatogumų, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Pravieniškių PN-AK, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Pravieniškių PN-AK ar kitų institucijų reikiamos informacijos.

7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nurodė dėl nepriimtinų sąlygų patyręs išgyvenimų, nepatogumų, sveikatos sutrikimų, ir pažymėjo, kad, jei pareiškėjas realiai patyrė būtent tokių išgyvenimų, kuriuos jis nurodo, tai akivaizdu, jog jo laikymo pataisos įstaigoje metu jis turėjo galimybę taip pat realiai suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, ir atitinkamai į tai reaguoti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Teismas akcentavo, jog, gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriame buvo prašoma taikyti ieškinio senatį, ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą.

8. Teismas pripažino, kad byloje nėra pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, o jo skunde nurodytam laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 27 d. taikė trejų metų ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimą atmetė. Atitinkamai teismas netyrė ir nevertino pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, sietinų su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu. Pritaikęs trejų metų senaties terminą, teismas vertino, jog, sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2021 m. birželio 1 d.

9. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 10.1 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu, ir pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokio modelio lovos turi būti įrengtos laisvės atėmimo vietų miegamosiose patalpose, taip pat nėra reglamentuoti konkretūs jų parametrai, nėra nurodyta, ar lovos turi būti su kopėtėlėmis, todėl dviaukščių lovų su kopėtėlėmis ar be kopėtėlių įrengimas pats savaime nelaikytinas pareiškėjo teisių pažeidimu.

10. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas miegoti dviaukštėje lovoje pirmajame aukšte atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, amžių bei kitas asmenines savybes. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors pareiškėjas teigė, kad keletą kartų lipdamas į/iš antrą/o lovos aukšto nukrito bei patyrė sužalojimų, tačiau neįvardino kada konkrečiai jam miegojimui buvo paskirtas lovos antras aukštas, taip pat neįvardino, kada konkrečiai jis nukrito ir susižalojo koją, taip pat nepateikė ir jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti (užfiksuotų traumų dėl sužalotos kojos). Teismas įvertino ir tai, kad pareiškėjas, jei kada nors jam ir teko miegoti lovos antrame aukšte, būdamas apdairus ir rūpestingas, žinodamas, jog lova be kopėtėlių, privalėjo būti atsargus ir lipdamas į lovos antrą aukštą ar nusileisdamas iš antro aukšto elgtis atsakingai. Teismas pažymėjo, kad jokie teisės aktai neįpareigoja pataisos namų pareigūnų, jog jie prižiūrėtų nuteistuosius, kada jie lipa į lovos antrą aukštą ar išlipa iš antro aukšto, ar privalėtų veikti kitaip, apsaugant, kad nuteistieji, besinaudojantys gulimu inventoriumi, būtų atidūs ir išvengtų nelaimingų atsitikimų. Teismas darė išvadą, kad atsakovas veikė teisėtai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

11. Teismas, pasisakymas dėl pareiškėjo teiginių, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti iškvietimo mygtuku, vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisnumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 ir 16.11 punktais, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2021 m. birželio 1 d. laisvės atėmimo bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis, todėl gyvenamosiose patalpose, kuriose šiais laikotarpiais pareiškėjas atliko bausmę, pagrįstai nebuvo iškvietimo mygtuko. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo mygtuku, ar dėl to jis būtų patyręs kitokių nepatogumų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Pravieniškių PN-AK metu vertė pasinaudoti iškvietimo mygtuku. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl neįrengto iškvietimo mygtuko kreipėsi su skundais ar prašymais į administraciją.

12. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti iškvietimo mygtuku, vertintini kaip deklaratyvūs, ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Be to, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Teismas atmetė pareiškėjo skundą.

III. 13. Pareiškėjas M. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tvirtina, kad turėjo būti įrengtos kopėtėlės, ir pažymi, kad, nesant kopėtėlių, ir didelis atsargumas neapsaugo nuo susižalojimų lipant į/iš antrą/o lovos aukštą/o. Pareiškėjas paaiškina, jog byloje nėra duomenų, kad jis būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų galima išvengti pasinaudojus pavojaus mygtukais, kadangi nebuvo galimybės jais pasinaudoti.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų įrodymų ir įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo pagrįstumą. Atsakovas pažymėjo, kad teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė teismas, o vien tai, kad teismo sprendimas nepatinka pareiškėjui ar netenkina jo interesų, negali būti pagrindu naikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2021 m. birželio 1 d., neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 27 d. taikė trejų metų ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimą atmetė, o kitoje dalyje atmetė pareiškėjo skundą nenustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad dviaukštėje lovoje turėjo būti įrengtos kopėtėlės, taip pat tvirtina, kad neturtinę žalą jam sukėlė ir pavojaus mygtukų nebuvimas.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nėra jokio pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, kadangi pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų dėl jų netinkamumo. Nesant naujų įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir, ar padarė pagrįstas išvadas jais remdamasis. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nesutiko (nepritarė) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

23. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl kopėtėlių neįrengimo dviaukštėse lovose, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1973-525/2016, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-288-756/2017, 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-575-556/2022). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas susižalojo, taip pat, kad susižalojimas buvo nulemtas atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (t. y. nėra priežastinio ryšio). Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo paskirtas miegoti dviaukštėje lovoje pirmajame aukšte atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, amžių bei kitas asmenines savybes (Turto valdymo skyriaus 2022 m. kovo 30 d. pažyma Nr. 77-444). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino pažeidimo, susijusio su dviaukščių lovų be kopėtėlių įrengimu, o pareiškėjas neįrodė, kad dėl to patyrė neturtinę žalą.

24. Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminio iškvietimo mygtukas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018, 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-41-556/2022). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų buvęs konkretus poreikis pasinaudoti pareigūnų iškvietimo sistema. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas ir dėl šios skundo dalies neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto.

25. Viešoji (valstybės) atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, faktas, kad pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

26. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius