00497cc3-0352-4bb7-8ffb-7233f2aa716e · Kauno apygardos administracinis teismas

                                 Administracinė

byla Nr. I-668-428/2010

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00334-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74.

 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,

sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. Š.,

atsakovo Alytaus pataisos namų atstovui Steponui Špogiui viešame

teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . praÅ¡ymÄ atsakovui Alytaus pataisos namams dėl

neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį 810,30 Lt bei įpareigoti Alytaus pataisos namus iÅ¡mokėti susidarysiančius delspinigius nuo 2010 m. balandžio 10 d. iki priklausančio 810,30 Lt darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo dienos.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jam 2007-2008 metais nebuvo iÅ¡mokėta dalis priedų ir priemokų, todėl kad Alytaus pataisos namai, remdamiesi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi bei Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio 1 dalimi taikė 70 procentų priedų ir priemokų ribojimÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010-12-11 paskelbė nutarimÄ , kuriame teigiama, kad Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai ir konstituciniam valstybės principui. Prašė iÅ¡mokėti delspinigius, susidarysiančius nuo 2010-04-10 iki priklausančio darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo dienos.

Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu į praÅ¡ymÄ prašė praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , atsiliepime nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad Konstitucinis teismas pabrėžė tik tai, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijai, tačiau Å¡iame Konstitucinio teismo nutarime neminima apie Kalėjimų departamento pareigÅ«nų bei kitų valstybės tarnautojų ir statutinių pareigÅ«nų pažeistas darbo apmokėjimo teises. Konstitucijos 7 str. 2 d. nurodyta, kad galioja paskelbti įstatymai, o Valstybės tarnybos įstatymas yra teisiÅ¡kai galiojantis ir paskelbtas nepažeidžiant nei Konstitucijos, nei kitų įstatymų normų, todėl atsakovas privalo juo vadovautis ir vykdyti Å¡io įstatymo nuostatas iki tol, kol nebus teisiÅ¡kai priimti įstatymo pakeitimai. PareiÅ¡kėjas nurodė netinkamÄ atsakovÄ , atsakovu turi bÅ«ti Lietuvos valstybė, kurios vardu priimami įstatymai ir ji yra atsakinga dėl neiÅ¡mokėto atlyginimo dalies, o Alytaus pataisos namai yra valstybės biudžetinė įstaiga, kuri vykdo jai valstybės suteiktas funkcijas. Prašė taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senatį. Nesutiko su reikalavimu iÅ¡mokėti delspinigius.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

PareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas ir jo reikalavimai kildinami iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių. PareiÅ¡kėjas A. Å . teismo praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ priemokų ir priedų dalį virÅ¡ijančiÄ 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 810,30 Lt, tačiau kaip matyti iÅ¡ atsakovo Alytaus pataisos namų parengtos pažymos apie darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta priemokų dalis virÅ¡ijanti 60 procentų pareiginės algos sudarė 69,22 Lt, priedų ir priemokų dalis virÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos sudarė 479,72 Lt, viso – 548,94 Lt (b.l. 18-20). Kad pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėta jo praÅ¡oma priteisti priedų ir priemokų dalis 261,36 Lt dydžio (810,30 Lt - 548,94 Lt) minėtos pažymos neįrodo, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dalyje dėl 261,36 Lt priteisimo nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas yra Kalėjimų Departamentui pavaldžios įstaigos Alytaus pataisos namų pareigÅ«nas. Nurodyto pareigÅ«no teisinį statusÄ , taip pat ir darbo užmokesčio mokėjimo tvarkÄ nustatė Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statutas (toliau - Statutas). Statuto 42 straipsnio 1 dalyje (2003-04-29 įstatymo Nr. IX-1545 redakcija, galiojusi iki 2010-01-01) buvo numatyta, kad pareigÅ«nų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , turimÄ pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat priemokos. Pagal Statuto 42(1) straipsnį Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigÅ«nams mokamos priemokos už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, už darbÄ kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis, už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos. Bendra priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Statuto 42 straipsnio 2 dalis numatė, kad Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigÅ«nų pareiginė alga mokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje buvo reglamentuota valstybės tarnautojų darbo užmokesčio struktūra, darbo užmokesčio maksimali riba, darbo

užmokesčio, priedų ir priemokų skaičiavimo tvarka. Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės

tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Pagal Valstybės tarnybos

įstatymo 26 str. 3 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), mokamų priemokų, už darbÄ poilsio bei Å¡venčių

dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų

pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma

valstybės tarnautojui negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, taip pat priedai ir priemokos iÅ¡mokėtos atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatyme numatytÄ priedų ir priemokų ribojimÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio

11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies  nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus  valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio

1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo

72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio

4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,  administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 Linas Å arkis v. Kauno rajono policijos komisariatas iÅ¡dėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo

užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę taikomos ir nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiÅ¡kėjui nesumokėtÄ darbo užmokestį negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Alytaus pataisos namai, o ne valstybė plačiÄ ja prasme, todėl konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje iÅ¡dėstė 2005-12-21 nutartyje iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje A1-638/2005.

PareiÅ¡kėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareiÅ¡kėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio

4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡saugojęs galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma,

prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiškėjo prašymo turi būti priimamas vadovaujantis

sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų

grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs.Â

PareiÅ¡kėjas į teismÄ su praÅ¡ymu kreipėsi 2010-04-10. Atsižvelgiant į atsakovo atstovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir LR Darbo kodekso 27 str. nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas LR Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat LR Civilinio kodekso I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, Sigitui Rimkai iÅ¡ atsakovo Alytaus pataisos namų priteistina neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 priteistina – 548,94 Lt.

Toks priteisimas neprieÅ¡tarauja DK 298 str. nuostatai, kad valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, o toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais yra imperatyvus. LR Civilinio kodekso 1.127 str., reglamentuojančio ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , 1 d. numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kadangi aplinkybę, kad darbo užmokesčio priedas už 2007 m. balandžio mėnesį dirbtÄ laikÄ bus ribojamas, pareiÅ¡kėjas realiai turėjo galimybę sužinoti tik gavęs visÄ darbo užmokestį už 2007 m. balandžio mėnesį, pareiÅ¡kėjas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino reikÅ¡ti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už visÄ 2007 m. balandžio mėn.

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš Alytaus pataisos namų 810,30 Lt neišmokėto darbo užmokesčio tenkintinas iš dalies, priteisiant 548,94 Lt.

Pareiškėjas taip pat prašyme prašo priteisti delspinigius.

Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalis numato, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, kartu su jomis darbuotojui iÅ¡mokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigių už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo sÄ lygas bei tvarkÄ nustato Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymas (toliau - Delspinigių įstatymas). Delspinigių įstatymo

2 str. 1 d. (2000-07-13 įst. Nr. VIII-I846 red.) numatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos (išskyrus Valstybinio socialinio

draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Iš to seka, kad delspinigių

išmokėjimas sietinas su neteisėta darbdavio veikla, susijusia su pavėluotu išmokėjimu darbo užmokesčio ar kitų su

darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų mokėjimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 konstatavo, jog delspinigių priteisimas už pavėluotai sumokėtÄ darbo užmokestį siejamas su darbdavio kalte.Â

 Kadangi darbdavys Alytaus pataisos namai, apskaičiuodamas

ir mokėdamas pareiÅ¡kėjui ne visÄ darbo užmokestį, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, t. y.

veikė teisėtai, todėl reikalavimas priteisti delspinigius netenkinamas.

PareiÅ¡kėjas teismui pateikė teismui praÅ¡ymÄ apmokėti iÅ¡laidas susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje (b.l. 23). Kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė praÅ¡ymo dėl iÅ¡laidų susijusių su bylos nagrinėjimu atlyginimo, atitinkančio LR Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus, `A. Å . praÅ¡ymas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 straipsniais, teisėja n u s p r e n d ž i a :

        PraÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

        Priteisti pareiškėjui A.

Å . iÅ¡ atsakovo Alytaus pataisos namų neiÅ¡mokėtÄ 548,94 Lt (penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus

devyniasdešimt keturis centus) darbo užmokesčio dalį.

        Likusioje dalyje A. Å . praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                    Jolanta

Medevedevienė