2020-06-23 Nr. AB-12593-3-62-3-01248-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-942-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01248-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. (M. R.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. (M. R.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2015 m. gruodžio 20 d. ne kartą buvo gydomas LAVL netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. LAVL palatose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Patalpų plotą dar labiau mažino baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Sanitariniame mazge buvo įrengti klozetai, kurie nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirti tik pertvara. Sanitarinis mazgas įrengtas be durų, dėl ko naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas privatumas. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas nurodė patyręs sveikatos pablogėjimą, pažeminimą, diskomfortą, dvasines kančias.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. LAVL nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas buvo gydomas LAVL Chirurgijos skyriuje, palatoje Nr. 1, o nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. – Vidaus ligų skyriuje, kamerų tipo patalpoje Nr. 16. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis buvo gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Kameros sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas 1,5 m sienele, kas užtikrino privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. LAVL akcentavo, kad apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių. Taip pat niekuo nepagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui M. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį LAVL netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis laikotarpiais nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2015 m. gruodžio 20 d., atlyginimo priteisimo.

7. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.4 punktu ir pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotą. Teismas darė išvadą, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotą, visas jos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

8. Remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose LAVL kamerose: nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. (2 paros) – Chirurgijos (bendrojo) skyriaus kameroje Nr. 1, kurios plotas 32,6 kv. m, įrengtos 8 vieno aukšto lovos, ir laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. (7 paros) – Vidaus ligų (bendrojo) skyriaus kameroje Nr. 16, kurios plotas 7,33 kv. m, įrengtos 2 vieno aukšto lovos (b. l. 22–23).

9. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą pažymėjo, jog Chirurginiame skyriuje gulėjo ilgiau nei dvi paras, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovo atstovo pateikti oficialūs dokumentai – LAVL Ūkio skyriaus komendanto pasirašyta 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-985 apie kamerų / palatų plotą ir inventorių Chirurgijos skyriuje (b. l. 22), LAVL Ūkio skyriaus komendanto pasirašyta 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-983 apie kamerų / palatų plotą ir inventorių Rėžiminiame korpuse (b. l. 23), LAVL direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, pasirašyta 2018 m. spalio 9 d. pažyma Nr. 52-3952 (b. l. 31), patvirtino atsakovo atsiliepimuose nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo apgyvendinimo laikotarpio, vietos ir jam tekusio gyvenamojo ploto, todėl teismas neturėjo pagrindo jais netikėti ir vertino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,66 iki 4,07 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad palatos baldai ir sanitarinis mazgas ribojo jo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Pripažinęs, kad patalpų ploto reikalavimai buvo pažeisti, teismas minėtas aplinkybes dėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto vertino Taisyklių 111.4 punkto reikalavimų pažeidimo kontekste.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentų dėl atviro sanitarinio mazgo atsakovo atstovas į bylą pateiktais dokumentais nepaneigė, todėl konstatavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu neturėjo galimybės privačiai naudotis sanitariniu mazgu.

11. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas darė išvadą, kad LAVL iš viso 9 paras neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos bei tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, todėl konstatavo, kad LAVL pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgęs į byloje konstatuoto pažeidimo ilgą trukmę ir mastą, įvertinęs tai, kad gyvenamojo ploto trūkumą dar labiau mažino baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas, taip pat konstatavęs pažeidimus sanitariniame mazge (neužtikrintas privatumas), teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 13. Pareiškėjas M. R. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad teismas nustatė pareiškėjo teisių pažeidimą, kurį sunkino tai, jog jis padarytas gydant pareiškėją ligoninėje, tačiau priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas 9 paras buvo laikomas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą ir neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Pareiškėjas akcentuoja, kad administracinėje byloje Nr. I-4261-422/2018 jam buvo priteista 100 Eur už 5 paras ir panašius pažeidimus, tik tuo atveju pareiškėjas buvo laikomas atviroje ligoninėje ir galėjo laisvai judėti.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. LAVL nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo pareiškėjo ir LAVL pateiktus argumentus ir įrodymus, priimtą sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, todėl priimtas sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisingas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo naujų argumentų ar motyvų, dėl ko nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pareiškėjas taip pat nepateikia jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų ir nepagrindžia priežastinio ryšio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas M. R. kildina iš neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų laikymo sąlygų, atlyginimo.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas, atsižvelgiant į patirtus sunkumus ir išgyvenimus. Argumentų dėl teismo nustatytų / nenustatytų pažeidimų, pareiškėjas nenurodo.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-615-525/2020). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.).

21. Sprendžiant klausimą dėl asmens neturtinės žalos, patirtos LAVL, atlyginimo, svarbu įvertinti ir šios įstaigos specifiką, jos režimą bei joje laikomų asmenų sveikatos būklę. Šiuo aspektu aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. EŽTT yra nurodęs, jog sergančio asmens laikymas nepriimtinomis sąlygomis iš esmės gali prilygti elgesiui, kurį draudžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kadangi nuo įvairių sveikatos sutrikimų kenčiantys nuteistieji stipriau išgyvena sunkumus, kuriuos sukelia nepriimtinos kalinimo sąlygos ir į šią aplinkybę svarbu atsižvelgti sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą (žr., pvz., EŽTT 2004 m. vasario 10 d. sprendimą byloje Naumenko prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 42023/98), 2001 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Price prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 33394/96), 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Ilhan prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 22277/93).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu LAVL kamerų tipo palatose 9 paras neužtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma bei tinkamas sanitarinio mazgo įrengimas, dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

23. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, tai, kad gyvenamojo ploto reikalavimas ir privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais pareiškėjui nebuvo užtikrintas jam būnant gydymo įstaigoje, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas padidinti pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 200 Eur.

24. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, tačiau neįvertino visų šios žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant pareiškėjui priteistą 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. R. (M. R.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti, pareiškėjui M. R. (M. R.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį padidinant iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų).

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė