Legislator Case Law & Legislation
2015-10-28 Nr. AB-22006-3-61-3-02663-2013-6 AI generated

2015-10-28 Nr. AB-22006-3-61-3-02663-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2015-10-28 Nr. AB-22006-3-61-3-02663-2013-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės atitinkamai: 248 027,57 Lt žalos atlyginimo A. P. naudai; 200 471,54 Lt – A. L. naudai; 195 121,44 Lt – A. L. naudai; 55 865,19 Lt A. V. naudai; 204 774,17 Lt – D. R. naudai; 252 869,40 Lt – D. R. naudai; 252 734,04 Lt – G. K. naudai; 61 724,16 Lt – K. V. naudai; 252 023,40 Lt – L. G. naudai; 314 712,00 Lt – R. S. naudai; 60 695,42 Lt – R. Ž. naudai; 308 417,76 Lt – S. Š. naudai; 116 951,04 Lt – V. L. naudai; 167 888,70 Lt – V. R. naudai; 252 869,40 Lt – V. S. naudai; 252 869,40 Lt – V. L. naudai; 129 336,48 Lt – V. Š. naudai; 252 869,40 Lt – individualios įmonės „Natūrali tekstilė“ naudai; 238 064,40 Lt – mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Aimijus“ naudai; 238 064,40 Lt – MB „Giesole“ naudai; 238 064,40 Lt – MB „Nastelga“ naudai; 252 023,40 Lt – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „AEC Baltic“ naudai; 238 064,40 Lt – UAB „ANIMPEKSAS“ naudai; 238 064,40 Lt – UAB „ANVIGA“ naudai; 63 845,93 Lt – UAB „Dynamic Solar’’ naudai; 252 023,40 Lt – UAB „DS10“ naudai; 252 023,40 Lt – UAB „DS11” naudai; 315 869,33 Lt – UAB „DS2“ naudai; 315 869,33 Lt – UAB „DS3“ naudai; 63 845,93 Lt – UAB „DS6“ naudai; 504 046,80 Lt – UAB „DS7“ naudai; 252 023,40 Lt – UAB „DS8“ naudai; 252 023,40Lt – UAB „DS9“ naudai; 252 869,40 Lt – UAB „ENERGIJA-SAULĖ“ naudai; 63 845,93 Lt žalos atlyginimo UAB „Engera“ naudai; 238 064,40 Lt – UAB „Etipas“ naudai; 63 845,93 Lt – UAB „Gerena“ naudai; 252 023,40 Lt – UAB „Grindukas“ naudai; 250 500,60 Lt – UAB „Henora“ naudai; 250 500,60 Lt – UAB „Hensira“ naudai; 252 023,40 Lt – UAB „Infinity Power“ naudai; 207 709,92 Lt – UAB KLI LT naudai; 251 161,50 Lt žalos atlyginimo UAB „LumaHell“ naudai; 250 500,60 Lt – UAB „Ostira“ naudai; 250 500,60 Lt – UAB „Sandita“ naudai; 250 500,60 Lt – UAB „Sanesetas“ naudai; 250 500,60 Lt – UAB „Sauleda“ naudai; 61 717,73 Lt – UAB „Saulės misija“ naudai; 218 597,94 Lt – UAB „Saulės šviesa“ naudai; 252 869,40 Lt – UAB „Sigerta“ naudai; 312 509,02 Lt – UAB „Stogvyga“ naudai; 250 500,60 Lt – UAB „Tanvira“ naudai; 64 296,00 Lt – UAB „Virtualios sistemos“ naudai.

Legislator headnote

AI generated

2015-10-28 Nr. AB-22006-3-61-3-02663-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. P-122-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02663-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 80.11; 80.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. P., A. L., A. L., A. V., D. R. ir kitų prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P., A. L., A. L., A. V., D. R., D. R., G. K., K. V., L. G., R. S., R. Ž., S. Š., V. L. (V. L.), V. R., V. S., V. L., V. Š., individualios įmonės „Natūrali tekstilė“, mažosios bendrijos „Aimijus“, mažosios bendrijos „Giesole“, mažosios bendrijos „Nastelga“, uždarosios akcinės bendrovės „AEC Baltic“, uždarosios akcinės bendrovės „Animpeksas“, uždarosios akcinės bendrovės „Anviga“, uždarosios akcinės bendrovės „Dynamic solar“, uždarosios akcinės bendrovės „DS10“, uždarosios akcinės bendrovės „DS11“, uždarosios akcinės bendrovės „DS2“, uždarosios akcinės bendrovės „DS3“, uždarosios akcinės bendrovės „DS6“, uždarosios akcinės bendrovės „DS7“, uždarosios akcinės bendrovės „DS8“, uždarosios akcinės bendrovės „DS9“, uždarosios akcinės bendrovės „Energija-saulė“, uždarosios akcinės bendrovės „Engera“, uždarosios akcinės bendrovės „Etipas“, uždarosios akcinės bendrovės „Genera“, uždarosios akcinės bendrovės „Grindukas“, uždarosios akcinės bendrovės „Henora“, uždarosios akcinės bendrovės „Hensira“, uždarosios akcinės bendrovės „Infinity power“, KLI LT, uždarosios akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės „LumaHell“, uždarosios akcinės bendrovės „Ostira“, uždarosios akcinės bendrovės Sandita“, uždarosios akcinės bendrovės „Sanesetas“, uždarosios akcinės bendrovės „Sauleda“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės misija“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės šviesa“, uždarosios akcinės bendrovės „Sigerta“, uždarosios akcinės bendrovės „Stogvyda“, uždarosios akcinės bendrovės „Tanvira“, uždarosios akcinės bendrovės „Virtualios sistemos“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu, kurį tikslindami ir galutinai formuluodami skundo reikalavimus, prašė:

1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės atitinkamai: 248 027,57 Lt žalos atlyginimo A. P. naudai; 200 471,54 Lt – A. L. naudai; 195 121,44 Lt – A. L. naudai; 55 865,19 Lt A. V. naudai; 204 774,17 Lt – D. R. naudai; 252 869,40 Lt – D. R. naudai; 252 734,04 Lt – G. K. naudai; 61 724,16 Lt – K. V. naudai; 252 023,40 Lt – L. G. naudai; 314 712,00 Lt – R. S. naudai; 60 695,42 Lt – R. Ž. naudai; 308 417,76 Lt – S. Š. naudai; 116 951,04 Lt – V. L. naudai; 167 888,70 Lt – V. R. naudai; 252 869,40 Lt – V. S. naudai; 252 869,40 Lt – V. L. naudai; 129 336,48 Lt – V. Š. naudai; 252 869,40 Lt – individualios įmonės „Natūrali tekstilė“ naudai; 238 064,40 Lt – mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Aimijus“ naudai; 238 064,40 Lt – MB „Giesole“ naudai; 238 064,40 Lt – MB „Nastelga“ naudai; 252 023,40 Lt – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „AEC Baltic“ naudai; 238 064,40 Lt – UAB „ANIMPEKSAS“ naudai; 238 064,40 Lt – UAB „ANVIGA“ naudai; 63 845,93 Lt – UAB „Dynamic Solar’’ naudai; 252 023,40 Lt – UAB „DS10“ naudai; 252 023,40 Lt – UAB „DS11” naudai; 315 869,33 Lt – UAB „DS2“ naudai; 315 869,33 Lt – UAB „DS3“ naudai; 63 845,93 Lt – UAB „DS6“ naudai; 504 046,80 Lt – UAB „DS7“ naudai; 252 023,40 Lt – UAB „DS8“ naudai; 252 023,40Lt – UAB „DS9“ naudai; 252 869,40 Lt – UAB „ENERGIJA-SAULĖ“ naudai; 63 845,93 Lt žalos atlyginimo UAB „Engera“ naudai; 238 064,40 Lt – UAB „Etipas“ naudai; 63 845,93 Lt – UAB „Gerena“ naudai; 252 023,40 Lt – UAB „Grindukas“ naudai; 250 500,60 Lt – UAB „Henora“ naudai; 250 500,60 Lt – UAB „Hensira“ naudai; 252 023,40 Lt – UAB „Infinity Power“ naudai; 207 709,92 Lt – UAB KLI LT naudai; 251 161,50 Lt žalos atlyginimo UAB „LumaHell“ naudai; 250 500,60 Lt – UAB „Ostira“ naudai; 250 500,60 Lt – UAB „Sandita“ naudai; 250 500,60 Lt – UAB „Sanesetas“ naudai; 250 500,60 Lt – UAB „Sauleda“ naudai; 61 717,73 Lt – UAB „Saulės misija“ naudai; 218 597,94 Lt – UAB „Saulės šviesa“ naudai; 252 869,40 Lt – UAB „Sigerta“ naudai; 312 509,02 Lt – UAB „Stogvyga“ naudai; 250 500,60 Lt – UAB „Tanvira“ naudai; 64 296,00 Lt – UAB „Virtualios sistemos“ naudai.

2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pateikė prašymą bylą stabdyti ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu (VI t., b. l. 110–118) pareiškėjų A. P., A. L., A. L., A. V., D. R., D. R., G. K., K. V., L. G., R. S., R. Ž., S. Š., V. L. (V. L.), V. R., V. S., V. L., V. Š., IĮ „Natūrali tekstilė“, MB „Aimijus“, MB „Giesole“, MB „Nastelga“, UAB „AEC Baltic“, UAB „Animpeksas“, UAB „Anviga“, UAB „Dynamic solar“, UAB „DS10“, UAB „DS11“, UAB „DS2“, UAB „DS3“, UAB „DS6“, UAB „DS7“, UAB „DS8“, UAB „DS9“, UAB „Energija-saulė“, UAB „Engera“, UAB „Etipas“, UAB „Genera“, UAB „Grindukas“, UAB „Helora“, UAB „Hensira“, UAB „Infinity power“, KLI LT UAB, UAB „LumaHell“, UAB „Ostira“, UAB „Sandita“, UAB „Sanesetas“, UAB „Sauleda“, UAB „Saulės misija“, UAB „Saulės šviesa“, UAB „Sigerta“, UAB „Stogvyda“, UAB „Tanvira“, UAB „Virtualios sistemos“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog advokatas L. Jakas 2014 metų rugsėjo 8 d. pasirašydamas ir teikdamas teismui pareiškėjų vardu apeliacinį skundą nebuvo įgaliotas atlikti tokius procesinius veiksmus, t. y. apeliacinį skundą teismui padavė įgaliojimų neturintis atstovas. Esant tokios aplinkybėms ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei 7 dalimi, teismas apeliacinį procesą byloje nutraukė.

Aplinkybė, kad advokatas L. Jakas šalindamas skundo trūkumus teismui 2014 m. gruodžio 2 d. pateikė patikslintą apeliacinį skundą, reikšmės neturi, nes, viena vertus, tikslinti galima tik tokį apeliacinį skundą, kuris pateiktas atitinkamus įgaliojimus turinčio asmens, kita vertus, jei apeliacinio skundo patikslinimą laikyti savarankišku apeliaciniu skundu, tokiam apeliaciniam skundui pateikti jau buvo pasibaigęs įstatymo nustatytas apeliacinio skundo padavimo terminas ir šio termino nebuvo prašoma atnaujinti (ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 7 dalis).

III. Pareiškėjai pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1273-525/2015. Prašymą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1273-525/2015, nukrypo nuo vienodos administracinių teismų praktikos analogiškose bylose (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A-151-525/2015; A143-1712/2014; A492-1475/2014; A-765-525/2015; Nr. 270-525/2015; Nr. A-381-525/2015; Nr. A-766-525/2015; Nr. A-449-525/2015; Nr. A-271-525/2015 ir kt.), kuriose pareiškėjams identiškų igaliojimų pagrindu atstovavo tas pats advokatas. Pažymi, kad nurodytose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jokių advokatui Linui Jakui suteiktų įgaliojimų trūkumų nenustatė.

Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad administracinę bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjo dalis tos pačios sudėties teismo, kaip ir suformavusio priešingą administracinių teismų praktiką.

Pareiškėjai pažymi, kad 2015 m. liepos 15 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne tik nukrypo nuo vienodos administracinių teismų praktikos formavimo, bet ir pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeisti teisė arba įstatymų saugomas interesas, konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinio saugumo įgytų teisių apsaugos reikalavimus. Jeigu Lietuvos vyriausiajame administraciniam teismui kilo abejonių dėl advokato Lino Jako įgaliojimų, teismas galėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne iš karto nutraukti apeliacinį procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-236/2013 ir kt.)

Apeliacinį skundą administracinėje byloje A-1273-525/2015 pareiškėjai patikslino 2014 m. gruodžio 1 d., vykdydami 2014 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, todėl 2014 m. gruodžio 1 d. pateiktas patikslintas apeliacinis skundas nėra laikytinas savarankišku apeliaciniu skundu, kuriam taikomi apeliacinio skundo pateikimo terminai, nurodyti ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje. 2014 m. gruodžio 1 d. patikslintas apeliacinis skundas buvo pareikštas per teismo nustatytą papildomą trūkumų šalinimo terminą, todėl skundas laikytinas paduotu tinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje P63-159/2010).

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje.

Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Teisėjų kolegija, vykdydama nurodytus įstatymo leidėjo įpareigojimus ir vertindama, ar nėra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, visų pirma pažymi, jog ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas 2015 m. rugpjūčio 28 d. Apie aplinkybes, kuriomis grindžiamas proceso atnaujinimas, pareiškėjai sužinojo 2015 m. liepos 15 d., kada buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-1273-525/2015. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė nepraleidę ABTĮ nustatytų terminų, todėl prašymas nagrinėtinas iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvieną nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą tikslinga analizuoti atskirai.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

Prašyme nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas – ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu yra pažymėjęs, kad nurodytu pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).

Pareiškėjai siekia atnaujinti procesą, remdamiesi tuo, jog teismas netinkamai sprendė klausimą dėl atstovavimo teisme, t. y. mano, jog įgaliojimo nepateikimas nebuvo pagrindas nutraukti apeliacinį procesą. Taigi pareiškėjų motyvai dėl proceso atnaujinimo iš esmės yra siejami su tuo, kad byla išnagrinėta pažeidžiant ABTĮ reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, jeigu nustatoma, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Normos, kuriomis remiasi pareiškėjai šioje savo prašymo atnaujinti procesą dalyje, yra procesinės, o ne materialinės, todėl dėl jų tariamo pažeidimo ABTĮ galimybės atnaujinti proceso nenumato (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-119/2011, 2013 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P552-63/2013). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai, susiję su proceso teisės normų pažeidimais, kuriems esant visas procesas gali būti laikomas neteisėtu, todėl procesas byloje gali būti atnaujintas, tačiau tai yra įstatyme įsakmiai nustatyti proceso teisės normų pažeidimo atvejai, kurie nagrinėjamu atveju nėra nustatyti (ABTĮ 153 str. 2 d. 6-9 p.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-180/2013).

Taigi šiuo atveju nėra pagrindo sutikti, jog yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

Pareiškėjai taip pat prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto, numatančio, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, pagrindu.

Pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 8 d. nutarime konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, o iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų (bei kitų konstitucinių principų) kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Aptartos nuostatos atsispindi ir Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, kurio 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Vienoda teismų praktika administraciniuose teismuose užtikrinama ne tik instancine teismo sprendimų kontrole, bet ir proceso atnaujinimo instituto pagalba. Tačiau siekiant proceso atnaujinimo analizuojamu pagrindu, pareiškėjui būtina pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146–10/2012).

Atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012).

Nustatęs, jog administracinių teismų praktika prieštaringa, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi į tai reaguoti ir imtis teisės aktuose nustatytų priemonių ją suvienodinti, nes tik unifikuojant teismų praktiką galima veiksmingai užtikrinti konstitucinio imperatyvo, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos taip pat, laikymąsi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261–59/2011).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat pabrėžiama, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principo aspektų yra teisinio tikrumo principas, kuris, be kita ko, reikalauja nekvestionuoti klausimų, kuriuos teismai išsprendė galutiniu sprendimu (žr. EŽTT 2001 m. sausio 23 d. sprendimo Brumarescu prieš Rumuniją 61 par.). Kita vertus, nuolatinis prieštaringų teismo sprendimų buvimas gali sukurti teisinį netikrumą, galintį sumažinti visuomenės pasitikėjimą teisine sistema, nors toks pasitikėjimas, akivaizdu, yra vienas iš esminių teisinės valstybės komponentų (žr. EŽTT 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimo Paduraru prieš Rumuniją 98 par., 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo Vinčic ir kiti prieš Serbiją 56 par.; 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo Stefanica ir kiti prieš Rumuniją 38 par.).

Nagrinėjamu atveju prašyme atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1273-525/2015 pareiškėjai nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A-151-525/2015; A143-1712/2014; A492-1475/2014; A-765-525/2015; Nr. 270-525/2015; Nr. A-381-525/2015; Nr. A-766-525/2015; Nr. A-449-525/2015; Nr. A-271-525/2015 ir kt.), kuriuose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas advokatui L. Jakui suteiktų įgaliojimų trūkumų nelaikė kliūtimi nagrinėti apeliacinį skundą iš esmės ir priimti procesinį sprendimą, tuo tarpu 2015 m. liepos 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1273-525/2015 teisėjų kolegija laikė, jog advokatui L. Jakui suteiktų įgaliojimų trūkumai yra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą, nepasisakant dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų. Minėta situacija susiklostė iš esmės dėl to, kad skirtingai buvo vertinami atstovavimo dokumentų trūkumai. Vienu atveju teismas traktavo, jog vėliau nei apeliacinis skundas pateiktas patvirtinimas apie atstovui suteiktą įgaliojimą pateikti apeliacinį skundą bylos šalies vardu yra netinkamas ir tai yra pagrindas apeliacinį procesą nutraukti remiantis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nes apeliacinį skundą teismui padavė įgaliojimų neturintis atstovas. Kitu atveju laikė, jog tai nėra kliūtis priimti procesinį sprendimą, išnagrinėjus pateiktą apeliacinį skundą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismo nukrypimas nuo administracinių teismų praktikos nagrinėjamu atveju galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, nes pareiškėjams byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir kitose nurodytose bylose kilo visiškai skirtingos teisinės pasekmės – apeliacinis procesas pareiškėjų byloje buvo nutrauktas neišnagrinėjus jų pateikto apeliacinio skundo.

Remiantis išdėstytais argumentais, galima teigti, kad administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu – dėl atstovo įgaliojimų patvirtinimo – yra nevienoda. Siekiant unifikuoti teismų praktiką bei užtikrinti konstitucinį imperatyvą, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos vienodai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu.

Atnaujinus procesą, kurį buvo prašoma atnaujinti dėl apeliacine tvarka priimtos nutarties, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (ABTĮ 159 str. 2 d., 160 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. P., A. L., A. L., A. V., D. R. ir kitų prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje tenkinti.

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1273-525/2015 pagal pareiškėjų A. P., A. L., A. L., A. V., D. R., D. R., G. K., K. V., L. G., R. S., R. Ž., S. Š., V. L. (V. L.), V. R., V. S., V. L., V. Š., individualios įmonės „Natūrali tekstilė“, mažosios bendrijos „Aimijus“, mažosios bendrijos „Giesole“, mažosios bendrijos „Nastelga“, uždarosios akcinės bendrovės „AEC Baltic“, uždarosios akcinės bendrovės „Animpeksas“, uždarosios akcinės bendrovės „Anviga“, uždarosios akcinės bendrovės „Dynamic solar“, uždarosios akcinės bendrovės „DS10“, uždarosios akcinės bendrovės „DS11“, uždarosios akcinės bendrovės „DS2“, uždarosios akcinės bendrovės „DS3“, uždarosios akcinės bendrovės „DS6“, uždarosios akcinės bendrovės „DS7“, uždarosios akcinės bendrovės „DS8“, uždarosios akcinės bendrovės „DS9“, uždarosios akcinės bendrovės „Energija-saulė“, uždarosios akcinės bendrovės „Engera“, uždarosios akcinės bendrovės „Etipas“, uždarosios akcinės bendrovės „Genera“, uždarosios akcinės bendrovės „Grindukas“, uždarosios akcinės bendrovės „Henora“, uždarosios akcinės bendrovės „Hensira“, uždarosios akcinės bendrovės „Infinity power“, KLI LT, uždarosios akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės „LumaHell“, uždarosios akcinės bendrovės „Ostira“, uždarosios akcinės bendrovės Sandita“, uždarosios akcinės bendrovės „Sanesetas“, uždarosios akcinės bendrovės „Sauleda“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės misija“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės šviesa“, uždarosios akcinės bendrovės „Sigerta“, uždarosios akcinės bendrovės „Stogvyda“, uždarosios akcinės bendrovės „Tanvira“, uždarosios akcinės bendrovės „Virtualios sistemos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Perduoti bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius