0043eff7-2f52-4ea3-8fef-44604fd65b67 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2214-283/2018 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00023-2018-3 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 15 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

B. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas R. B. (toliau – ir R. B., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo 2016 m. birželio 21 d. - 2017 m. gegužės 15 d. laikotarpiu (toliau – ir ginčo laikotarpis) netinkamomis sÄ lygomis Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos biuro AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinėje (toliau – ir areÅ¡tinė), atlyginti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu jis keletÄ buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose netinkamomis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, pažeidusiomis jo privatumÄ ir sukėlusiomis jam didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus. PareiÅ¡kėjas teigė, kad areÅ¡tinės kamerų plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas, kuris, pareiÅ¡kėjo teigimu, turėjo bÅ«ti 5,5 kv. m. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameros buvo nevėdinamos, jose buvo Å¡alta ir drėgna, daugumos kamerų langai buvo sudužę arba neužsidarydavo, dėl to jis turėjo kęsti Å¡altį, jam buvo pakilusi aukÅ¡ta temperatÅ«ra.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad jam nebuvo užtikrintas privalumas naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais, kadangi jie neatskirti nuo kamerų gyvenamosios dalies ir net minimaliai neuždengti nuo durų, kuriose įrengti stebėjimo langeliai. Kamerose nebuvo Å¡ilto vandens ir veidrodžių, dėl ko jis negalėjo nusiskusti ir buvo priverstas atrodyti netvarkingai (b. l. 2-3) Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė R. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Panevėžio AVPK nurodė, kad pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2017 m. gegužės 25 d.

įvairiose Panevėžio AVPK areštinės kamerose buvo laikomas vienas arba dar su vienu, dviem ar trimis asmenimis, todėl pareiškėjui dažniausiai tekdavo teisės aktuose nustatytas kameros plotas. Panevėžio AVPK nurodė, kad sanitarinio mazgo įrengimas Panevėžio AVPK areštinės kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus, kadangi veikiančioms areštinėms higienos normos kitokio kamerų sanitarinio mazgo įrengimo nenumato. Panevėžio AVPK nurodė, kad pareiškėjo pretenzijos dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo yra nepagrįstos, nes sanitariniai mazgai atskirti sienele, juose įdėti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus, be to, sanitariniai mazgai įrengti kamerų priekinėse dalyse kampuose, todėl pareigūnai pro stebėjimo langelį negali jų matyti.

Teigė, kad 2005 m. Panevėžio AVPK areštinės antrame korpuse (kameros Nr. 11- Nr. 26), o 2013 m. pirmame poste (kameros Nr. 1- Nr.

10) buvo atliktas remontas, kurio metu pakeisti langai, durys, sumontuota moderni vėdinimo sistema. Nurodė, kad patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, areÅ¡tinės patalpų Å¡ildymo sistema prijungta prie Panevėžio miesto centralizuoto Å¡ildymo tinklų. Panevėžio AVPK nurodė, jog nėra pateikta jokių duomenų, kad bÅ«tų buvę atlikti veiksmai, kuriais pareiÅ¡kėjui bÅ«tų siekta sÄ moningai sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudÄ .

Ginčo laikotarpiu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo jokių skundų dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nebuvo gauta, medicininė pagalba ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo teikta. Panevėžio AVPK vertino, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas negalėjo patirti tokių iÅ¡gyvenimų arba jie nepasiekė tokio laipsnio, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio taikymo požiÅ«riu, juos bÅ«tų galima įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Pažymėjo, kad praÅ¡oma priteisti piniginių lėšų suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka formuojamos teismų praktikos (b. l. 8-11).

Skundas tenkinamas iš dalies. Remiantis asmens kortelės Nr. 50-01086-16 išrašo duomenimis (b. l. 19-34), R. B. Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas 2016 m. birželio 21 d. - 2017 m. gegužės 15 d. laikotarpiu ( b. l. 19-34). Panevėžio AVPK atsiliepime ir Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M. 2018 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime „Dėl R. B. laikymo areštinėje“ esantis nurodymas, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas iki 2017 m. gegužės 25 d., vertinamas kaip rašymo apsirikimas.

Teismas neturi pagrindo abejoti R. B. asmens kortelės Nr. 50-01086-16, kaip pirminio informacijos Å¡altinio, duomenimis, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ areÅ¡tinės buvo iÅ¡vyko 2017 m. gegužės 15 d., 9 val. 27 min. ir daugiau į jÄ nebuvo pristatytas (b. l . 20). Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant asmeniui tinkamų kalinimo sÄ lygų policijos įstaigos areÅ¡tinėje, atlyginimo. Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos, pagal kurias, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę ir tiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos.

Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. To paties įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Ginčo laikotarpiu policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 134:2015, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.). Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ reguliavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – 2007 m. gegužės 29 d. Taisyklės), o nuo 2017 m. balandžio 3 d. - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – 2017 m. balandžio 3 d. Taisyklės). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu, o iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

PareiÅ¡kėjas R. B. kaip vienÄ iÅ¡ neturtinę žalÄ sukėlusių veiksnių nurodė vienam asmeniui turinčio tekti nustatyto minimalaus kameros ploto pažeidimÄ . Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – vienas iÅ¡ pagrindinių reikalavimų, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, o minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas yra esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. 2007 m. gegužės 29 d.

Taisyklių 80 punkte buvo nustatyta, jog vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas). AnalogiÅ¡kas reikalavimas įtvirtintas ir 2017 m. balandžio 3 d. Taisyklių 58 punkte. Sprendžiant dėl Å¡io reikalavimo taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pagal kuriÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ areÅ¡tinės kameroje, turi bÅ«ti vadovaujamasi nuostata, kad policijos įstaigų areÅ¡tinėse vienam asmeniui tenkančio kameros ploto turi bÅ«ti ne mažiau kaip 5 kv. m ir kad sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas (2015 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2327-624/2015).

Apibendrintus duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, plotÄ , bendrÄ kamerose buvusių asmenų skaičių Panevėžio AVPK pateikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ , be to, Å¡ie duomenys nurodyti ir Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M. 2018 m. kovo 7 d. tarnybiniuose praneÅ¡imuose „Dėl areÅ¡tinės kamerose esančio inventoriaus“, „Dėl R.

B. laikymo areÅ¡tinėje“ ir Asmens kortelės Nr. 50-01086-16 iÅ¡raÅ¡e (b. l. 8-11, 12-13, 17, 19-34). Teismas, iÅ¡analizavęs nurodytus duomenis bei atsižvelgęs į Panevėžio AVPK pateiktus duomenimis apie sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ areÅ¡tinės kamerose (b. l. 12), daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje su pertraukomis buvo laikomas 59 paras kamerose Nr. 2, 3, 4, 9, 12, 13, 15, 16, 17, 18; iÅ¡ jų - 9 paras pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, pažeidžiant 2007 m. gegužės 29 d.

Taisyklių 80 punkte ir 2017 m. balandžio 3 d. Taisyklių 58 punkte nustatytÄ vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimÄ (2017 m. sausio 3-5 dienomis teko 4,5 kv. m; balandžio 25-27 dienomis – 4,42 kv. m; gegužės 13-15 dienomis 4,74 kv. m ploto), o 50 parų – Å¡io reikalavimo nepažeidžiant (pareiÅ¡kėjui tekdavo nuo 5,02 kv. m iki 10,1 kv. m ploto). Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuojama, jog Panevėžio AVPK 9 paras pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Be to, pareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ to, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Higienos norma HN 134:2015 specialių reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui nenumato. 2007 m. gegužės 29 d. Taisyklių 7.13 punktas įtvirtino policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų teisę naudotis tualetu, kuris bÅ«tų įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas L.

M. 2018 m. kovo 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl R. B. skundo“ nurodė, kad visose areÅ¡tinės kamerose sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara; sanitariniuose mazguose įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ (b. l. 14); 2018 m. kovo 5 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl areÅ¡tinės kamerose esančių sanitarinių mazgų“ nurodė, kad, 2005 m. atlikus Panevėžio AVPK areÅ¡tinės antrojo korpuso kapitalinį remontÄ , o 2013 m. pirmojo korpuso remontÄ , visų kamerų sanitariniuose mazguose buvo įdėti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus ir taip juos uždengti; asmenys specialiomis sanitarinių mazgų uždangomis nėra aprÅ«pinami, sanitariniams mazgams užsidengti naudoja jiems iÅ¡duodamas arba savo turimas paklodes (b. l. 15); 2018 m. kovo 5 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl areÅ¡tinės kamerų stebėjimo langelių“ nurodė, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerų duryse esantys langeliai yra skirti stebėti areÅ¡tinės kamerose esančių asmenų elgesį; pro kamerų durų stebėjimo langelius pareigÅ«nai mato beveik visÄ kamerÄ , iÅ¡skyrus kamerų deÅ¡inėje arba kairėje pusėje prie durų esančius kampus, kuriuose įrengti sanitariniai mazgai; stebėjimÄ vykdantys pareigÅ«nai mato dalį sanitarinio mazgo (b. l. 16).

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ). Byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi asmuo vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aukščiau nurodytas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Tokia teisminė praktika reiÅ¡kia, kad tinkamas atskiro tualeto neįrengimas, t. y. jo neizoliavimas nuo bendros kameros erdvės, vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. Remiantis byloje nustatytais duomenimis, daroma iÅ¡vada, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, sanitariniai mazgai nebuvo visiÅ¡kai izoliuoti nuo kamerų gyvenamosios patalpos.

Tai vertinama kaip pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas, sukėlęs jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, ir atsakovės atstovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymas. Sprendžiant dėl atsakovės atstovo teiginių, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę sanitarinį mazgÄ užsidengti audeklu, vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog tualetÄ atskiriančio audeklo naudojimas nelaikytinas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017) ir kad pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis areÅ¡tinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais, kai iÅ¡ vienos pusės jis visiÅ¡kai nebuvo atskirtas, t. y. suteikiant galimybę tik užsidengti paties pasirÅ«pintu audiniu, nebuvo tinkamai užtikrintas (2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1092-624/2017).

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog per visÄ ginčo laikotarpį R. B. teisė į privatumÄ naudojantis Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose įrengtais sanitariniais mazgais buvo pažeista. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinė žala jam buvo padaryta ir tuo, jog kamerose buvo Å¡alta ir drėgna, kameros nevėdinamos, į sanitarinius mazgus nebuvo tiekiamas Å¡iltas vanduo, juose neįrengti veidrodžiai. Higienos normos 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C.

Minėtos higienos normos 17 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinėse turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovo atsiliepime ir Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M. 2018 m. kovo 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl R. B. skundo“ nurodyta, kad 2005 metais areÅ¡tinės antrame korpuse (kameros Nr. 11-26), o 2013 metais – pirmame korpuse (kameros Nr. 1-10) buvo atlikti kapitaliniai remonto darbai – pakeisti langai, durys, sumontuota moderni vėdinimo sistema, sumontuotas naujas apÅ¡vietimas (b. l. 14).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos ministerijos Panevėžio departamento 2016 m. spalio 7 d. atlikto periodinio Panevėžio AVPK areštinės patikrinimo metu buvo nustatyta, jog areštinėje yra sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus, kamerų langai yra varstomi, areštinėje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema (b. l. 35-36). Be to, Panevėžio AVPK pateikė duomenis apie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos ministerijos Panevėžio departamento 2017 m. vasario 10 d. atliktos operatyvios kontrolės rezultatus.

Šios kontrolės metu buvo patikrintos Panevėžio AVPK areštinės kameros Nr. 4, Nr. 8, Nr. 12 ir Nr. 18 ir nustatyta, kad jose veikia mechaninė ištraukiamoji vėdinimo sistema; kamerose įrengti dvigubo stiklo paketų langai su grotomis, langai užsidaro sandariai; kameros Nr. 18 langas įskilęs lauko pusėje, tačiau dėl to lango sandarumas nepažeistas (b. l. 37). Kontrolės metu aukščiau nurodytose kamerose buvo atlikti oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio matavimai ir nustatyta, kad gauti rezultatai atitiko Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodytus dydžius (b. l. 38).

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad R. B. skundo teiginiai, jog ginčo laikotarpiu areštinės kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo užtikrinama teisės aktų reikalavimus atitinkanti temperatūra ir drėgmė, nepagrįsti byloje nustatytais duomenimis. Pareiškėjui nepateikus  kitų įrodymų dėl ginčo laikotarpiu buvusių netinkamų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vėdinimo ir kitų pareiškėjo skunde nurodomų šiluminės aplinkos parametrų, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Panevėžio AVPK atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, jog neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad į kameras nebuvo tiekiamas Å¡iltas vanduo, vadovaujamasi Higienos normos 134:2015 18 punktu, nustatančiu, jog karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, daroma iÅ¡vada, kad Panevėžio AVPK neprivalėjo užtikrinti Å¡ilto vandens tiekimo į areÅ¡tinės kameras, t. y. atsakovės atstovas veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. M. 2018 m. kovo 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl R. B. skundo“ nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį buvo nupirkti veidrodžiai ir sumontuoti visose 26 areÅ¡tinės kamerose. Å iuos policijos pareigÅ«no paaiÅ¡kinimus patvirtina 2015 m. rugsėjo 8 d. prekybos įmonės iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita-faktÅ«ra apie veidrodžių pirkimÄ (b. l. 18). Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, todėl sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad areÅ¡tinės sanitariniuose mazguose nebuvo veidrodžių, yra nepagrįsti byloje nustatytais duomenimis ir atmetami.

Vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nuostata, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teisminėje praktikoje aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir, pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Pagal susiformavusiÄ administracinių teismų praktikÄ , asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija. Atsižvelgus į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444 -619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ bei teisė į privatumÄ ; teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista 9 paras, tačiau pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas ir ilgiausiai truko 3 paras iÅ¡ eilės; teisė į privatumÄ buvo pažeista 59 paras, tačiau pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, kadangi pareiÅ¡kėjas į areÅ¡tinę bÅ«davo pristatomas 1-3 kartus per mėnesį ir joje bÅ«davo laikomas nuo 4 iki 15 parų; pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių suėmimo vykdymo sÄ lygų žalingÄ poveikį jo fizinės ir psichinės sveikatos bÅ«klei.

Be to, byloje nenustatyta, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog teisės pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , pareiÅ¡kėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, diskomfortas, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus asmeniui bÅ«nant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Tačiau teismas vertina, kad nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir priteisti visÄ skunde nurodytÄ sumÄ , kadangi pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti piniginių lėšų suma neatitinka jo realiai patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, atsižvelgęs į suformuotÄ teisminę praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, sprendžia, jog 200 Eur suma yra pakankama pareiÅ¡kėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo R. B. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti R. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai, atsiradusiai 2016 m. birželio 21 d. - 2017 m. gegužės 15 d. laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje, atlyginti.

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Dalytė Zlatkuvienė