2013-08-21 Nr. AB-4282-3-65-3-00231-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756- 666/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00231-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. su skundu (I. t., b. l. 3–5) bei patikslintu skundu (I. t., b. l. 136–139) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas: iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK), priteisti 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad neturtinė žala jam padaryta neteisėtais Panevėžio apskrities VPK pareigūnų veiksmais, kai jie 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. jį sergantį, panaudodami prievartą ir taip sužalodami jam sveikatą, pristatė į teismo posėdį ir vertė jame dalyvauti.

Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo reikalavimu nesutiko ir atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I. t., b. l. 13–15) bei į patikslintą skundą (II. t., b. l. 14–15) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2009 m. spalio 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nurodymu Panevėžio apskrities VPK į teismo posėdį (kuris turėjo vykti 2009 m. lapkričio 5 d. 9.00 val.) turėjo pristatyti G. K.. Pareiškėjas, sužinojęs, kad reiks vykti į teismo posėdį, tai daryti atsisakė, skųsdamasis bloga sveikata. Bendruomenės slaugytoja L. Z. nenustatė G. K. jokių ligų požymių ir pripažino, kad jis simuliuoja ligą, todėl G. K., atsisakantis vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus vykti į teismo posėdį, buvo jėga išvestas iš areštinės kameros ir uždarytas į specialų automobilį.

Automobilyje pareiškėjas draskė savo drabužius, kojomis, galva ir nugara daužė automobilio pertvaros duris, buvo atsigulęs ant grindų. Kai automobilis atvyko į teismo kiemą, pareiškėjas iš jo išlipti atsisakė, priešgyniavo, aktyviai priešinosi. Teismo salėje demonstratyviai nugriuvo ir gulėjo ant grindų. Iškviesta greitosios medicininės pagalbos felčerė konstatavo, kad ligos požymių nėra ir kad pareiškėjas gali dalyvauti teismo posėdyje. Pareiškėjas 2009 m. lapkričio 5 d. parašė du prašymus ir pareiškimą – dėl nenoro vykti į teismo posėdį, dėl neteisėto nuvežimo į teismo posėdį ir dėl prieš jį panaudotos prievartos. 2009 m. lapkričio 10 d. nutarimu Panevėžio apskrities VPK smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotoja L.

Š. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl G. K. pareiškimo, esant aiškiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai aplinkybei – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Minėtą nutarimą G. K. skundė visoms instancijoms, kurios jo skundus atmetė, ir nustatė, kad pareigūnų veiksmai buvo teisėti. 2009 m. lapkričio 23 d. 15.30 val. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo skelbiamas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-453-229/2009, kurioje G.

K. buvo teisiamasis. G. K. atsisakė vykti ir į šį teismo posėdį, priešgyniavo, buvo agresyvus, todėl jėga buvo nuvesdintas į konvojaus automobilį. Nuvežtas prie teismo pastato, pareiškėjas atsisakė lipti iš automobilio, todėl į teismo salę buvo nuvestas jėga. Taigi, Panevėžio apskrities VPK pareigūnų veiksmai buvo teisėti. Atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio apskrities VPK pareigūnai jokių teisės aktų nepažeidė, priežastinio ryšio tarp pareiškėjo neva patirtos neturtinės žalos ir pareigūnų veiksmų nėra.

II. Pirmosios instancijos teismui 2013 m. gegužės 29 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas G. K. pateikė patikslintą skundą, kuriame atsakovu papildomai įtraukė Panevėžio miesto savivaldybę, atstovaujamą Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (toliau – ir GMPS), nurodydamas, kad žala 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. jam padaryta ne tik policijos komisariato darbuotojų veiksmais, bet ir GMPS darbuotojų veiksmais, kurie, matydami jo kritinę būklę tomis dienomis, tai nuslėpė nuo teismo ir nesuteikė jam tinkamos medicinos pagalbos. Žalą pareiškėjas prašė priteisti iš abiejų atsakovų solidariai. 2013 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio metu pateiktame patikslintame skunde pareiškėjas taip pat pateikė šiuos prašymus:

1) iš Panevėžio apskrities VPK išreikalauti įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją bei bendruomenės slaugytojų, dirbusių Panevėžio apskrities VPK 2008 m. lapkričio 14 d. – 2009 m. lapkričio 23 d., slaugos praktikos licencijas;

2) iš Panevėžio apskrities VPK išreikalauti L. Z., D. S., E. S., S. K. darbo sutartis;

3) pateikti Panevėžio apskrities VPK užklausą apie tai, kokiomis dienomis areštinėje jam buvo teiktos sveikatos priežiūros paslaugos ir kokios paslaugos buvo teiktos;

4) iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareikalauti jo sveikatos istoriją nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki 2009 m. balandžio 20 d. bei iššifruotus įrašus joje;

5) pateikti Panevėžio apskrities VPK ir Šiaulių tardymo izoliatoriui užklausas apie tai, ar jis iki 2009 m. lapkričio 5 d. 8.00 val. sirgo kokia nors psichine liga, kokia liga sirgo, kada, kokio gydytojo ta liga buvo diagnozuota, ar jis nuo tos ligos buvo pasveikęs ir kada;

6) iš Panevėžio apskrities VPK išreikalauti šioje įstaigoje vedamą jo sveikatos istoriją;

7) pateikti Panevėžio apskrities VPK užklausą apie tai, ar yra priimti vidaus teisės aktai, reglamentuojantys medicininio pažymėjimo apie suimtojo būklę išdavimo tvarką bei tvarką kaip suimtasis gali gauti kvalifikuoto gydytojo išvadą dėl jo galimybės dalyvauti teismo posėdyje, ar medicininiai pažymėjimai dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje išduodami tą pačią dieną;

8) pateikti Panevėžio apskrities VPK užklausą apie tai, pagal kokius teisės aktus suimtasis pristatomas pas psichologą ar psichiatrą, kai nėra ūminės būklės;

9) prie bylos prijungti pateiktus dokumentus: Panevėžio miesto apylinkės teismo raštą dėl jo pristatymo į teismo posėdį išklausyti nuosprendžio, iššifruotos sveikatos istorijos įrašus, Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2013 m. gegužės 27 d. išrašą iš medicininių dokumentų bei receptus vaistams;

10) išreikalauti iš Panevėžio apskrities VPK sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalus (dėl Panevėžio apskrities VPK slaugytojos teiktos pagalbos ir dėl Greitosios medicinos pagarbos tarnybos teiktos pagalbos);

11) iš GMPS išreikalauti įrašus apie pagalbos pareiškėjui teikimą nuo 2008 m. lapkričio 14 d., GMPS stenogramas dėl pagalbos jam iškvietimo, kvietimo korteles;

12) iškviesti liudytojus: GMPS felčeres (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) bei S. M.;

13) paskirti psichiatrinę ekspertizę, pavedant ekspertams užduotį pagal byloje esančius dokumentus atsakyti į klausimą, kokiu psichiniu sutrikimu (lėtiniu ar laikinu) pareiškėjas sirgo 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d., kada pasveiko;

14) užklausti Šiaulių tardymo izoliatorių ir Panevėžio apylinkės teismą, kokio teisėjo žinioje buvo pareiškėjo byla 2009 m. lapkričio 5d. ir 2009 m. lapkričio 23 d., ar buvo to teisėjo leidimas jį etapuoti;

15) išreikalauti iš Panevėžio apskrities VPK asmens bylos pažymas, pildomas kiekvieno etapavimo metu;

16) pateikti Panevėžio apskrities VPK užklausą, kokie sprendimai buvo priimti pagal jo 2009 m. lapkričio 5 d. 8.00 val. ir 15.15 val. pateiktus prašymus;

17) prijungti laikraščio iškarpą su straipsniu apie teismo posėdį;

18) iš Panevėžio apskrities VPK išreikalauti duomenis apie tikslų jo išvedimo iš kameros 2009 m. lapkričio 5 d. laiką, ar prie jo nubaudimo medžiagos buvo prijungta filmuota medžiaga, pareikalauti pateikti darbuotojų, kurie surašė tarnybinius pranešimus, pareigybių aprašymus;

19) prijungti VPK raštą apie jo areštinėje išbūtą laiką.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 7 d. nutartimi (II. t., b. l. 178–180) atsisakė priimti G. K. 2013 m. gegužės 29 d. patikslintą skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities VPK, ir Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai VŠĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties, dėl žalos atlyginimo ir nurodė pareiškėjui, kad su tokiu skundu jis turi kreiptis į Panevėžio apylinkės teismą Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Kitus pareiškėjo G. K. skunde ir patikslintame skunde pateiktus prašymus teismas patenkino iš dalies ir nurodė: 1) iš Panevėžio apskrities VPK išreikalauti pateikti įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją bei bendruomenės slaugytojų, dirbusių VPK 2008 m. lapkričio 14 d. – 2009 m. lapkričio 23 d., slaugos praktikos licencijas; 2) prie bylos medžiagos prijungti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktą G. K. asmens sveikatos istorijos santrauką, Panevėžio apskrities VPK vedamą G. K. sveikatos istoriją ir jos santrauką, 2001 m. gegužės 27 d. išrašą iš medicininių dokumentų, 2004 m. vasario 10 d. gydymo stacionare išrašą, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2013 m. vasario 15 d. Raštą, gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sveikatos istoriją. 3) Iš Panevėžio apskrities VPK pareikalauti pateikti duomenis, kokios Panevėžio apskrities VPK medicininės dalies pareigybės buvo patvirtintos laikotarpiui nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2009 m. lapkričio 23 d. pagal Panevėžio apskrities VPK struktūrą bei kokiais aktais remiantis.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas) reglamentuoja paciento teises ir pareigas, jo atstovavimo ypatumus, pacientų skundų nagrinėjimo ir žalos atlyginimo tvarką. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą ir norintys ją gauti, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Komisija). Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija nagrinėti ginčams dėl paciento teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis nustato, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ar sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu, per 30 dienų turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

GMPS pareiškėjo patikslintame skunde nurodytais atvejais teikė jam greitosios medicinos pagalbos paslaugas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr.V-1131 patvirtinto Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo 4.2.1 punktas nustato, kad greitosios medicininės pagalbos paslaugoms, kurių išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų priskiriamos greitosios medicininės pagalbos paslaugos, teikiamos pacientų namuose ar kitose jų buvimo vietose. GMPS teikiamos medicininės paslaugos suimtajam areštinėje ar teismo posėdyje pagal šių institucijų iškvietimą, negali būti laikomos medicinine priežiūra pagal specialią bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatytą tvarką asmenims, kurių laisvė apribota, t. y. nelaikytinos paslaugomis viešojo administravimo srityje. Ginčo teisinius santykius dėl sveikatos paslaugų suteikimo reglamentuoja CK normos ir sveikatos apsaugos įstatymai, todėl ginčas dėl GMPS medicininių paslaugų teikimo, tarp jų ir žalos atlyginimo, spręstinas šių teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išvardintų argumentų konstatuotina, kad ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių ir gali būti nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 16 dalį, 3 straipsnio 1 dalį, administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundo dalykas negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, laikytina, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tuo pagrindu atsisakytina priimti G. K. patikslintą skundą.

Prašymai tenkintini iš dalies: iš VPK išreikalautina pateikti įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją bei bendruomenės slaugytojų, dirbusių Panevėžio apskrities VPK 2008 m. lapkričio 14 d. – 2009 m. lapkričio 23 d., slaugos praktikos licencijas; prie bylos medžiagos prijungtini Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikta G. K. asmens sveikatos istorijos santrauka, Panevėžio apskrities VPK vedama G. K. sveikatos istorija ir jos santrauka, 2013 m. gegužės 27 d. išrašas iš medicininių dokumentų, 2004 m. vasario 10 d. gydymo stacionare išrašas, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2013 m. vasario 15 d. raštas, gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sveikatos istorija. Iš Panevėžio apskrities VPK taip pat pareikalautina pateikti duomenis, kokios Panevėžio apskrities VPK medicininės dalies pareigybės buvo patvirtintos laikotarpiui 2009 m. lapkričio 5 d. – 2009 m. lapkričio 23 d. pagal Panevėžio apskrities VPK struktūrą bei kokiais aktais remiantis. Kiti prašymai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, arba yra pertekliniai, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas įrodinėti šiais prašymais, todėl netenkintini.

II. Pareiškėjas G. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2013 m. gegužės 29 d. patikslintą skundą, todėl atskiruoju skundu (II. t., b. l. 190) prašo šioje dalyje Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti.

Nurodo, kad keli atsakovai bendrais veiksmais padarė jam neturtinę žalą. Kadangi jie turi atsakyti solidariai, byla turi būti nagrinėjama viename teisme. Be to, pareiškėjui kyla įtarimų dėl to, kad valstybė ir savivaldybė gali būti Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties bendrasavininkiais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu skundžia Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu – kai byla nepriskirtina tam teismui.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymu nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d., Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Viešųjų paslaugų teikimo administravimas – tai viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 20 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-801/2012 pažymėjo, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str. 1 d., 25 str.). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Panevėžio apygardos administracinis teismas skundžiamoje 2013 m. birželio 7 d. nutartyje nustatė, kad pareiškėjas G. K. pirmosios instancijos teismui 2013 m. gegužės 29 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė patikslintą skundą, kuriame atsakovu papildomai įtraukė Panevėžio miesto savivaldybę, atstovaujamą Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties, ir nurodė, kad žala 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. jam padaryta ir Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų veiksmais, kurie, matydami jo kritinę būklę tomis dienomis, tai nuslėpė nuo teismo ir nesuteikė jam tinkamos medicinos pagalbos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog GMPS pareiškėjo patikslintame skunde nurodytais atvejais teikė jam greitosios medicinos pagalbos paslaugas. Neturinę žalą pareiškėjas sieja būtent su šių paslaugų netinkamu suteikimu. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, GMPS teikiamos medicininės paslaugos suimtajam areštinėje ar teismo posėdyje pagal šių institucijų iškvietimą, negali būti laikomos medicinine priežiūra pagal specialią bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatytą tvarką asmenims, kurių laisvė apribota, t. y. nelaikytinos paslaugomis viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS438-35/2008 pažymėjo, jog ginčai dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikytini kilusiais iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22, 25 str., ABTĮ 16 str. 1 d.).

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog pareiškėjo keliami reikalavimai yra ne dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl negali būti priimti nagrinėti administraciniame teisme, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius dėl sveikatos paslaugų suteikimo reglamentuoja Civilinio kodekso normos ir sveikatos apsaugos įstatymai, todėl ginčas dėl GMPS medicininių paslaugų teikimo, tarp jų ir žalos atlyginimo, spręstinas šių teisės aktų nustatyta tvarka.

Jau minėta, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 15 str.), o ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirta nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (CPK 22 str.). ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, jog neturinę žalą jam padarė keli atsakovai savo bendrais veiksmais, už šią žalą jie atsako solidariai ir todėl visas ginčas turi būti nagrinėjamas viename teisme, atmetamas kaip nepagrįstas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama 2013 m. birželio 7 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinis teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo G. K. 2013 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio metu pateiktą patikslintą skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Naikinti pirmosios instancijos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties atskirajame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė